- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-6072-1090/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01428-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., I. I., A. G., V. G.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Diana Takvareli
- Kategorijos
- 2.3.3.4Bendrieji vaiko kilmės nustatymo pagrindai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., I. I., A. G. (A. G.), V. G. (V. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja K. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja K. J. gimė V. G. gyvenant su pareiškėjos mama I. K.. Nors V. G. ir I. K. nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu kaip šeima, palaikė artimus santykius, kartu augino, auklėjo ir išlaikė pareiškėją K. J. bei vedė bendrą ūkį. Pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodoma, kad V. G. ir I. K. gyvendami kartu nei dėl santuokos įregistravimo, nei dėl tėvystės pripažinimo teisinių klausimų nesprendė, kodėl taip buvo, pareiškėjai nėra žinoma, tačiau V. G. visada pripažino tėvystę pareiškėjos atžvilgiu, laikė save biologiniu jos tėvu, visada ja rūpinosi ir mylėjo, o pareiškėjai gimus V. G. suteikė jai K. vardą, savo mirusios močiutės, kuri jį užaugino, garbei. Pareiškėja nuo mažens žinojo, kad V. G. yra jos biologinis tėvas, su kuriuo ją visada siejo labai šilti ir geri santykiai. Siekiant nustatyti biologinį ryšį tarp V. G. ir pareiškėjos, 2021 m. sausio 4 d. buvo atliktas DNR tyrimas, paimant pareiškėjos, jos motinos I. K. ir tetos I. I. (V. G. sesers) kraujo ėminius, kurio išvadą, kartu su kitais dokumentais, pareiškėja pateikia teismui. Pareiškėja, motyvuodama juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę, nurodo, kad jis aktualus siekiant įgyvendinti jos teisę žinoti savo kilmę ir įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, kad su V. G. gyveno kartu kaip šeima nuo 1998 m., faktinėje santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. J. (ikisantuokinė pavardė K.), kuriai tėvas suteikė vardą – K., savo mirusios močiutės, kuri jį užaugino, garbei. Nors V. G. kaip tėvas nebuvo įrašytas į pareiškėjos gimimo liudijimą, tačiau visada pripažino tėvystę jos atžvilgiu, kartu ją augino, auklėjo ir išlaikė. Atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodoma, jog pareiškėjai išreiškus norą turėti V. G. pavardę, buvo kreiptasi į ekspertus, kad DNR tyrimo pagalba būtų nustatytas V. G. ir pareiškėjos K. J. giminystės ryšys (el. bylos priedas, b. l. 4).
3. Suinteresuotas asmuo I. I. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad K. J. yra brolio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pažymi, jog brolis buvo pakankamai santūraus būdo, ir nors visi artimieji žinojo apie tai, kad jis turi dukrą, tačiau iki 2004 m. apie tai kalbama nebuvo. 2004 m. sausį per šeimos narių ir draugų susitikimą, V. G. parodė visiems pareiškėjos nuotrauką ir pristatė kaip savo dukrą, kuriai K. vardas buvo suteiktas mirusios močiutės K. K. garbei. V. G. buvo rūpestingas tėvas ir labai mylėjo pareiškėją K. J.. I. I. pateiktame atsiliepime pažymi, jog kartu su pareiškėja ir jos mama I. K. vyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą duoti kraujo ėminius DNR tyrimui, jog būtų nustatytas brolio V. G. ir pareiškėjos K. J. giminystės ryšys (el. bylos priedas, b. l. 6).
4. Suinteresuoti asmenys A. G. ir V. G. teismo nustatytu terminu apsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdyje pareiškėja K. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, jog visą laiką žinojo, kad V. G. yra jos tėvas, į kurį ji yra labai panaši ir su kuriuo ją sieja ypač stiprus ryšys. Pareiškėja papildomai nurodė, kad su V. G. dažnai leido savo laisvalaikį, turėjo bendrų hobių, kartu dalyvaudavo įvairiose draugų ir giminaičių susitikimuose, o V. G. susirgus, su mama I. K. juo rūpinosi ir slaugė iki pat jo mirties. Pareiškėja pažymėjo, kad palaikė ryšius su V. G. giminaičiai, suinteresuotą asmenį I. I. laiko savo teta, V. G. iš ankstesnės santuokos turėjo du sūnus, su vyresniuoju, V. G., ryšio palaikyti nepavyko, nes jis jau daug metų gyvena užsienyje, taip pat juos skiria nemažas amžiaus skirtumas, su A. G. nors susitikdavo ir retai, tačiau bendravo per „Viber“ programėlę ir jį visada laikė savo broliu. Aplinkybių, kodėl V. G. nebuvo įrašytas į jos gimimo liudiją, nežino, bet esant vaikui, tai nebuvo svarbu, kadangi turėjo ir mamą, ir tėtį, su kuriais visada buvo kartu. Pareiškėja K. J. nurodo, jog tėvystės nustatymas yra aktualus siekiant įgyvendinti ne paveldėjimo teisę, o teisę žinoti savo kilmę ir turėti savo tėvo pavardę.
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjos pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo I. I. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji su broliu V. G. dėl asmeninių nesutarimų daug metų nebendravo, todėl apie pareiškėjos gimimą sužinojo iš savo tetos, kai pareiškėjai buvo vieneri metai. 2004 m. susitikimo su giminaičiais metu, V. G. visiems parodė K. J. nuotrauką ir pristatė ją kaip savo dukterį, kuriai K. vardas buvo suteiktas mirusios močiutės K. K. garbei. Nuo 2008 m. atkūrus santykius su broliu, dažnai vieni kitus lankydavo, artimai bendravo tiek su pareiškėjos mama I. K., tiek su pačia pareiškėja. Dalyvavo pareiškėjos vestuvėse. Nurodo, kad brolis visada deklaravo, jog pareiškėja yra jo dukra ir niekam nekilo jokių abejonių. Aplinkybių, kodėl brolis V. G. nebuvo įrašytas į pareiškėjos K. J. gimimo liudijimą, nežino.
8. Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdyje sutiko su pareiškimu. Nurodė, kad su V. G. susipažino 1998 m., 2000 m. jiems gimė dukra, kuriai buvo suteiktas K. vardas, V. G. močiutės garbei, kurią pastarasis labai mylėjo. Dėl įvairių priežasčių jie santuokos sudarymą atidėliodavo, tačiau gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį iki pat V. G. mirties. Į pareiškėjos K. J. gimimo liudijimą V. G. nebuvo įrašytas, kaip vaiko tėvas, kadangi V. G. siekė apsaugoti dukrą nuo galimų pavojų, taip pat, tuo metu atrodė, jog dukros pavardė neturi didelio skirtumo. Su V. G. sūnumi V. G. santykių nepalaikė, su A. G. bendravo, kartais atvykdavo jų aplankyti. Kartu kaip šeima, su pareiškėja ir V. G., jie dalyvaudavo V. G. giminaičių ir draugų susitikimuose, niekam nekilo abejonių ir nebuvo jokios paslapties, jog pareiškėja K. J. yra V. G. dukra. V. G. susirgus, buvo pradėti tvarkyti visi teisiniai reikalai, nupirkti sužadėtuvių ir net vestuviniai žiedai, tačiau dėl staiga ištikusios mirties, visko sutvarkyti nespėjo.
Šalies argumentai
9. Suinteresuoto asmens A. G. atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius teismo posėdyje prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimų nepareiškė, prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis.
10. Suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko. Kadangi V. G. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 21), byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
11. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
12. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
14. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą.
15. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 22 d. Gimimo įrašas Nr. 3969, iš kurio matyti, kad K. K. (dabar – J.), gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. Iš UAB „Žvėryno klinika“ medicininio mirties liudijimo matyti, jog V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
16. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
17. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
18. Pareiškėja į bylą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. sausio 13 d. Specialisto (DNR tyrimo) išvadą Nr. S-m 1/2021 (01), kurio metu buvo tirti pareiškėjos K. J., jos motinos I. K. ir pareiškėjos tetos (spėjamo tėvo sesers) I. I. kraujo ėminiai. Išvadoje nustatyta, jog I. I. biologinis brolis yra K. J. biologinis tėvas su 99,999309358461 procentų tikimybe. Byloje esantys I. I. ir mirusiojo V. G. gimimo liudijimai patvirtina, jog I. I. ir mirusysis V. G. buvo brolis ir sesuo.
19. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti buvo atlikta ne teismo paskirta DNR ekspertizė Tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.
20. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (Krikšto pažymėjimas, K. J. ir V. G. bendros fotonuotraukos, susirašinėjimo telefonu ekranų fotonuotraukos, taip pat VšĮ Vilniaus gimdymo namų pateikta informacija, jog gimusio kūdikio K. K. tėvas yra (duomenys neskelbtini) konsultantas, bei pateikta V. G. vizitinės kortelės kopija, jog jis vykdė (duomenys neskelbtini) konsultanto pareigas), pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų R. B., O. B., A. P. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu, (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko K. K. (dabar – J.), kurios tėvystę velionis visuomet pripažino. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys I. K. (pareiškėjos motina) bei I. I. (velionio V. G. sesuo) nurodė, jog V. G., būdamas gyvas, visada laikė pareiškėją savo dukra ir niekada niekam dėl to abejonių nekilo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog dar 2004 m. matė K. J. nuotrauką, kurią susitikimo metu visiems rodė V. G. ir sakė, jog čia jo dukra, o lankantis V. G. ir I. K. namuose, niekam niekada nekilo abejonių, kad pareiškėja yra V. G. dukra.
21. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog K. J. biologinis tėvas yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 str. 2, 3 d.). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. J. yra V. G. vaikas. Atsižvelgiant į tai, į 2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 3969 padarytinas įrašas apie K. J. tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra V. G.
22. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo V. G. vaikas K. J. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pareiškėja K. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Pakeisti 2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3969 duomenis, nurodant, kad K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytus faktus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.