- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-106-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00589-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Govardanas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.1.8Užstatas
- 3.1.9.6Kiti su teismo nuobaudomis susiję klausimai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „Gibarsa“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Govardanas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 400,56 Eur skolą, 238,43 Eur delspinigius, 359,88 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 40 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
1.1. 2023 m. sausio 17 d. tarp šalių buvo sudarytas užsakymas pervežimui, kuriuo ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei birių krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaityti per 30 darbo dienų nuo originalių krovinių važtaraščių su svėrimo aktais gavimo dienos.
1.2. Ieškovė atsakovei suteikė pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė. Šalys sutartimi buvo sutarusios dėl delspinigių.
1.3. Atsakovė bet kokiu būdu siekia atidėti skolos mokėjimą ieškovei, taip nemokamai naudodamasi ieškovės lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 17 400,56 Eur skolą, 16,74 Eur delspinigius, 359,88 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 817,18 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 132,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 15,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės:
3.1. 2023 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas užsakymas pervežimui, kuriuo ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei birių krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaityti per 30 darbo dienų nuo originalių krovinių važtaraščių su svėrimo aktais gavimo dienos.
3.2. Atsakovei iš viso buvo išrašytos 8 PVM sąskaitos faktūros, kurių Nr. yra nuo GBR223 iki GBR230. Pagal 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR225 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 3 783,46 Eur. Pagal 2023 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR226 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 2 393,14 Eur. Pagal 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR227 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 2 387,45 Eur. Pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR228 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 3 250,30 Eur. Pagal 2023 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR229 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 3 126,52 Eur. Pagal 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR230 atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas yra nesumokėjusi 2 459,69 Eur.
3.3. 2023 m. balandžio 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti mokėti skolą dalimis ir pateikė minėtų mokėjimų grafiką. Ieškovė sutiko, kad atsakovė mokėtų skolą dalimis, tačiau atsakovė skolos dalį sumokėjo tik 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 9 d., vėliau mokėti nustojo.
3.4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų apmokėjusi susidariusią skolą. Atsakovė ieškinio reikalavimų neginčija, tačiau nurodo, kad dėl sunkios savo finansinės padėties negali iš karto grąžinti susidariusios skolos. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo prievolę. Ieškovei iš atsakovės priteisė 17 400,56 Eur skolą.
3.5. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytame užsakyme pervežimui numatyta, kad atsakovė įsipareigoja praleidusi mokėjimo terminą mokėti delspinigius 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti ir vėlavimo palūkanas, kurių metinė norma yra 10,5 proc., pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ).
3.6. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų nustatė, kad prašomi priteisti delspinigiai ir kompensacinės palūkanos yra apskaičiuoti už iš dalies sutampantį laikotarpį, t. y. palūkanas skaičiuojant už ilgesnį laikotarpį nei delspinigiai. Pažymėtina, kad už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. GBR223, GBR224 ir dalį sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą GBR225 ieškovė yra apskaičiavusi tik delspinigius, o kompensacinių palūkanų nuo šių sumų priteisti neprašo.
Šalies argumentai
3.7. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laiku nesumokėtą užmokestį už krovinio pervežimą, todėl šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet netesybos. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas. Todėl negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
Žemesnės instancijos teismas
3.8. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai ir kompensacinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už tą patį laikotarpį gali būti priteisiama tik didesnioji suma, t. y. šiuo atveju 359,88 Eur vėlavimo palūkanų.
3.9. Ieškovė neprašo priteisti vėlavimo palūkanas už sąskaitą faktūrą GBR223, tačiau už šios sąskaitos faktūros neapmokėjimą prašo priteisti 3,85 Eur delspinigių, taip pat už sąskaitą faktūrą GBR225 prašo priteisti 12,22 Eur delspinigių, nors neprašo priteisti palūkanų. Pagal 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBR225 dalis mokėtinos sumos (74,14 Eur) buvo vėluojama sumokėti 45 dienas, ir nuo šios sumos ieškovė yra apskaičiavusi 0,67 Eur delspinigių, o vėlavimo palūkanas skaičiuoja tik nuo likusios neapmokėtos šios sąskaitos sumos. Todėl ieškovė taip pat turi teisę reikalauti šių 16,74 Eur (3,85 Eur + 12,22 Eur + 0,67 Eur) dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovės.
3.10. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl, vadovaudamasis MAPKSVPĮ 3 straipsniu ir CK 6.71 straipsniu bei sutarties sąlyga dėl netesybų, ieškovei iš atsakovės priteisė 16,74 Eur delspinigių ir 359,88 Eur vėlavimo palūkanų. Kitą ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalį atmetė.
3.11. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir jai kilo pareiga mokėti palūkanas, ieškovei priteisė iš atsakovės 40 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
3.12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 817,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3.13. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteisė 1 132,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3.14. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą teismui nebuvo pateiktas, nors 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje teismas išaiškino atsakovei teisę prašyti išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti arba priteisti skolą dalimis.
5. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Atsakovė skolos susidarymą kildina iš to, kad: 1) kai buvo sutartas su ieškove mokėjimo grafikas, tuo metu įmonės veikla patyrė neplanuotų nuostolių, kadangi buvo atšaukti sunkvežimiai, kurie buvo planuoti krautis į priekį, atsakovė negavo daug pajamų ir neturėjo galimybės sumokėti sutartos dalinės įmokos; 2) šiuo metu atsakovė gali pasiūlyti bent atsiskaityti dalimis, išdėstant skolą 8 mėnesių laikotarpiui mokant kiekvieno mėnesio pabaigoje; 3) atsakovė dėl pasikeitimų ir sunkvežimių atšaukimo krovinių gabenimo veikloje šiuo metu uždirba mažiau nei planavo; 4) atsakovė bendradarbiauja su ieškove ir yra siūliusi taikiai spręsti susidariusios skolos klausimą; 5) atsakovė yra gavusi naujų ilgalaikių užsakymų, kuriuos vykdydama galės vykdyti įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimų išdėstymas ypač padėtų atsakovei toliau vykdyti veiklą ir taip tęsti įsipareigojimų laikymąsi. Jei atsakovei pirmosios instancijos teismas būtų suteikęs galimybę atsiskaityti, kaip to prašė pirmosios instancijos teismo atsakovė, šis ginčas seniai būtų pasibaigęs, taip užtikrinant teismo proceso ekonomiškumo ir kitus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus principus.
5.2. CPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios, tai sudaro pagrindą teigti, jog asmeniui, siekiančiam ieškiniu apginti pažeistą valdymą, pakanka (ir kartu būtina) įrodyti, kad, pirma, jis yra paskutinis daikto valdytojas, antra, asmuo, užimantis procesinę atsakovo padėtį, yra valdymo pažeidėjas. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog tokiais atvejais kaip šis nėra ir negali būti sprendžiami ginčai dėl teisės, tai, beje, patvirtina ne tik CPK 422 straipsnio 1 dalies nuostata, bylojanti, kad teismas nesiaiškina atsakovo teisės į daiktą, bet ir to paties straipsnio antroji dalis, kurioje nustatyta, jog bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas, nes analizuojama supaprastinta procesine tvarka gali būti ginama tik teisė, kilusi iš valdymo, o ne pati valdymo teisė, kurios apgynimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo: pripažinti, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą ir skirti atsakovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą; įpareigoti atsakovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
7. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1. Atsakovė neneigia skolos ir ją pripažįsta, tačiau remdamasi savo tariamai sunkia finansine padėtimi siekia vilkinti skolos grąžinimą.
7.2. Apeliaciniame skunde yra perrašytas skundžiamas sprendimas, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos aplinkybės, patvirtinančios sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo pagrindas).
7.3. Apeliacinis skundas teikiamas remiantis CPK 422 straipsniu, kuris apskritai nesusijęs su šios bylos dalyku, nes reglamentuoja bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimą.
7.4. Atsakovės pateikto apeliacinio skundo motyvai yra niekuo nepagrįsti, tiksliau, jų iš viso nėra, todėl šis skundas negali būti pagrindu skundžiamo sprendimo pakeitimui. Mano, kad atsakovė sprendimą skundžia tik dėl to, kad jį apskųstų ir nukeltų skolos grąžinimą.
7.5. Atsižvelgiant į atsakovės nesąžiningą elgesį, ieškovei kyla įtarimų, kad atsakovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes iš dokumento, kuris yra pateiktas kaip patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad minėtas mokestis yra sumokėtas kito, su atsakove nesusijusio asmens. Be to, mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys nesusiję nei su apeliaciniu skundu, nei civiline byla Nr. e2-15513-1077/2023. Neatmetė galimybės, kad minėtas mokėjimas yra atliktas visai kitu tikslu ir galbūt net kitam gavėjui nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat neatmetė galimybės, kad minėtas mokėjimas yra apskritai atšauktas jį atlikusio asmens.
7.7. Atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl jai turi būti skirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.
7.8. Atsakovė piktnaudžiaus procesinėmis teisėmis ir neatlygins ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovė turi būti įpareigota sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, tai, kad apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių, palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas užsakymas pervežimui, kuriuo ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei birių krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaityti. Ieškovė atsakovei suteikė pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė.
13. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuria iš atsakovės ieškovei priteista skola, delspinigiai, palūkanos, skolos išieškojimo išlaidos, procesinės palūkanos, neginčija, nesutikimo argumentų su minėtomis sprendimo dalimis nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių nevertina ir dėl jų nepasisako.
14. Pagrįsti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad apeliacinio skundo dalis, teikiama remiantis CPK 422 straipsniu, yra nesusijusi su šios bylos dalyku, nes reglamentuoja bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
15. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas minėtą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
16. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį atmesti arba priteisti skolą dalimis, nes pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovei atsiskaityti, kaip ji to prašė pirmosios instancijos teismo. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog skolą galėtų sumokėti dalimis, tačiau jokio konkretaus prašymo teismui nesuformulavo. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovei teisę prašyti išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo ir nesprendė. Juolab, kad iš esmės vien atsakovės paaiškinimai apie finansinius sunkumus, su kuriais susidūrė atsakovė, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių šias atsakovės nurodytas aplinkybes, nėra pakankami teigti, kad egzistuoja pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (CPK 284 straipsnis).
17. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad už paduotą apeliacinį skundą atsakovė (pradinis mokėtojas T. V.) yra sumokėjusi 401 Eur žyminį mokestį. Šis sumokėtas žyminis mokestis yra įskaitytas nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis abejonėmis dėl to, ar yra sumokėtas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje.
18. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl jai turi būti skirta bauda.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir nuspręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti nusprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
20. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pripažinimo, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir baudos skyrimo, taip pat CPK 305 straipsnyje numatytą šalių teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui paduoti apeliacinį skundą, konstatuoja, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio normas (CPK 178, 185 straipsniai). Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė atsakovės veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog atsakovė įgyvendina jai įstatymais suteiktas teises į teisminę gynybą, kurios garantuojamos kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė įpareigoti atsakovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
22. Atsižvelgiant į anksčiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, nenurodžius ieškovės prašyme ir nenustačius kitokių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų galima daryti išvadą apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir piktybišką vengimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, konstatuotina, kad byloje neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 daliai taikyti būtinų sąlygų visuma. Priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą ir asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 188 straipsniai).
23. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo, atsiliepimo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) nepriteistinos.
27. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23/11/03 (1) bei 2023 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 197. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovės mažosios bendrijos „Gibarsa“ prašymus pripažinti, kad atsakovė mažoji bendrija „Govardanas“ nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą ir skirti atsakovei mažajai bendrijai „Govardanas“ Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą bei įpareigoti atsakovę mažąją bendriją „Govardanas“ sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Gibarsa“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.