Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų (atsisakyta nutraukti vykdymo bylą suėjus senaties terminui) teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

11. Civilinėje bei vykdomojoje byloje Nr. 0124/06/01123 esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. P. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. A7(1)-487-122/2005 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai VMI. Tai reiškia, kad šių baudų išieškojimui, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos vertinimo, o priešingai, teikdamas atskirąjį skundą nurodė, kad: „<...> pirmosios instancijos teismo išvardinti įstatymo pakeitimai nors ir svarbūs, tačiau skundžiamu klausimu visiškai nesusiję, kadangi antstolė, neva preciziškai vykdžiusi išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, neperkvalifikavo paties dokumento, pasikeitus įstatymo nuostatoms <..>“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo atliktą teisinio reglamentavimo, susijusio su vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus senaties terminui analizę, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atskiruoju skundu nurodytas teisinis reglamentavimas nėra ginčijamas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, todėl papildomai šiuo klausimu nepasisako.

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas be kita ko teigia, kad CK 1.125 straipsnis numato bendrąjį 10 metų senaties terminą, kuris šiuo atveju turėtų būti tiesiogiai taikomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. CK 1.125 straipsnyje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. terminas, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teisme gindamas savo civilines teises. Šis straipsnis reguliuoja ne vykdymo veiksmų atlikimo terminus, o terminus, per kuriuos asmuo turi kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos jo teisės ar teisėto intereso (t. y. reikšti ieškinį, pareiškimą ar kitą prašymą). Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra prasidėjęs, 2005 m. gruodžio 19 d. Be to, vykdymo procesui CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti senaties terminai nėra taikomi., todėl darytina išvada, kad išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs ir šiuo pagrindu nutraukti vykdomosios bylos nėra pagrindo.

14. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad antstolė, nors ir neva atliko vykdymo veiksmus, tačiau ji nepasirūpino, kad jie būtų efektyvūs ir rezultatyvūs, nebuvo nustatyta pareiškėjo buvimo vieta, nors jis jau eilę metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog antstolė nuolat atliko įstatymuose numatytus vykdymo veiksmus, t. y. ar nuolat tikrino, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, Lietuvos Respublikos Gyventojų registro ir kelių transporto priemonių registro duomenis, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro duomenis, priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus bei atliko kitus veiksmus siekdama kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, o aplinkybės, jog iš anksto nebuvo nustatyta skolininko buvimo vieta, ar vykdomasis dokumentas vykdomas ne vienerius metus, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolė nepasirūpino vykdymo proceso efektyvumu.

15. Dar daugiau, pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas vykdymo procese būtų buvęs aktyvus bei būtų padėjęs užtikrinęs operatyvų vykdymo procesą, neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingai, iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas vykdymo procese buvo ir yra pasyvus, daugiau nei 17 metų nesumoka nedidelės skolos, todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog vykdymo procesas užtruko būtent dėl antstolės nepakankamų (netinkamų) veiksmų.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atskiruoju skundu cituojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9‑1105/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009) yra susijusi su nagrinėjama byla, tačiau šiose nutartyse pateikti išaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad yra suėjęs vykdomosios bylos senaties terminas ir šioje byloje. Akcentuotina, kad nurodytomis nutartimis Lietuvos vyriausias administracinis teismas išaiškino, jog: „Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo“.

17. Byloje nėra ginčo, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos (antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo, o pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Priešingai, skundžiamos nutarties 14 punkte išsamiai aprašytas kiekvienas antstolės vykdomojoje byloje atliktas veiksmas, todėl laikytina, jog šiuo atveju senaties terminas nėra suėjęs.

18. Sprendžiant klausimą dėl skolininko vengimo sumokėti baudą, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).

19. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, byloje nėra duomenų, kad skolininkas vykdymo procese būtų buvęs aktyvus bei būtų padėjęs užtikrinęs operatyvų vykdymo procesą, todėl laikytina, jog savo pasyvumu skolininkas iš esmės vengė vykdyti paskirtą nuobaudą. Be to, aplinkybės, kad pareiškėjas atliko ir vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tokios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su vykdomosios bylos nutraukimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.