- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-412-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2478-1119/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Juviga“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 12117,78 Eur įsiskolinimą, 2349,48 Eur netesybų (delspinigių), 2340,00 Eur netesybų (baudos), 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovei prašant, priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ 12117,78 Eur skolą, 2349,48 Eur delspinigius, 2340,00 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16807,26 Eur sumą nuo 2022-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1830,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Juviga“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad jos registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu yra įmonės gamybos padalinys, o administracijos patalpos yra Kauno mieste. Gamybinėse patalpose gaunama korespondencija savaitės pabaigoje pristatoma į administracijos patalpas, tačiau šiame procese kartais iškyla nesklandumų, kai korespondencija nėra laiku perduodama, yra neperduodama arba darbuotojai apie gautą reikšmingą korespondenciją neinformuoja atsakingų asmenų. Taip įvyko ir šiuo atveju. Apie civilinę bylą Nr. e2-2478-1119/2022 UAB „Juviga“ atsakingi asmenys sužinojo tik 2022-04-05, kai buvo gautas 2022-03-24 sprendimas už akių. Atsakovė šias aplinkybes gali pagrįsti tik savo paaiškinimais, pateikti kitokios formos įrodymų neturi galimybės.
6. Atsakovė nurodė, kad dar iki sutarties pratęsimo ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nori pabaigti sutartinius santykius, nenori jų tęsti, susiduria su mokumo problemomis, turi ženklų nuomos mokesčio ir kitų susijusių prievolių įsiskolinimą už 2019-06-14 – 2021-06-14 nuomos laikotarpį, kurį pajėgė mokėti tik dalimis. 2021 m. birželio mėn. ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nesinaudos nuomojamu plotu ir nebus pajėgi mokėti nuomos mokesčio. Nepaisant to, ieškovė priėmė sprendimą papildomai pasipelnyti iš tuščio bendros salės ploto ir pratęsė sutartį. Atsakovė nurodė, jog kol yra galiojantys teismų procesiniai sprendimai, kurie patvirtina, kad sutartis buvo pratęsta teisėtai, ji pripažįsta savo pareigą sumokėti nuomos mokestį, tačiau kvestionuoja priteistas netesybų sumas.
7. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, žinodama, jog atsakovė nebus pajėgi laiku mokėti nuomos mokesčio, žinodama, kad atsakovė nenori tęsti sutartinių santykių, vis tiek sutartį pratęsė, t.y. sąmoningai pasirinko išlaikyti santykius, kuriuose patiria ir patirs nuostolius netesybų forma. Atsakovės vertinimu, šie nuostoliai atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės sąmoningų veiksmų; netesybos neatlieka minimalių nuostolių atlyginimo funkcijos, o yra papildomas ieškovės piniginės naudos šaltinis. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė netesybų institutu naudojasi ne pagal jo paskirtį, todėl tokiam scenarijui išvengti yra skirtas netesybų sumažinimo institutas, kuriuo, priėmus sprendimą už akių, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti. Dėl šių priežasčių, atsakovės įsitikinimu, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
8. Ieškovė UAB „VAV investicija“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovės pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad jokių aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, atsakovė nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pati atsakovė adresą (duomenys neskelbtini) nurodė procesiniuose dokumentuose. Teismas pagrįstai šiuo adresu siuntė teismo pranešimą, ieškinį su priedais. Atsakovės teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista, kadangi procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai ir realiai. Atsakovė yra pati atsakinga už savo darbo organizavimą, inter alia už tai, kad atsakovės buveinės adresu siunčiami ir įteikti teismų procesiniai dokumentai būtų perduoti atsakingiems asmenims. Kadangi atsakovė pasirinko pasyvų veikimo būdą (neveikimą) ir per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti ar pan., pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ar pan., o jos samprotavimai, kad sprendimas už akių peržiūrėtinas ir netesybos nepriteistinos todėl, kad ieškovė nenutraukia nuomos sutarties, neturi pagrindo. Ieškovės vertinimu, nėra nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarta netenkinti atsakovės UAB „Juviga“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; priteisti UAB „VAV investicija“ iš UAB „Juviga“ 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
12. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo tinkamai įteiktas ieškinys su priedais, atsakovė žinojo apie tai, kad jos atžvilgiu yra pradėta civilinė byla, ji turėjo domėtis civilinės bylos eiga ir tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Teismas sprendė, kad atsakovė galėjo savo interesus veiksmingai ginti teisme, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, o jo nepateikus laiku, teismas galėjo šioje civilinėje byloje priimti sprendimą už akių.
13. Teismas nurodė, kad atsakovė nenurodė naujų argumentų ar aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, atsakovės nurodyti teiginiai ir aplinkybės buvo ištirtos nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose priimti sprendimai (nutartys), turintys prejudicinę ir res judicata galią, todėl nėra pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu dalyje dėl netesybų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) UAB „Juviga“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neįrodinėjo, kad praleido terminą atsiliepimui pateikti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas padarė išvadą, kad atsiliepimo nepateikimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti peržiūrimas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
14.2. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, esą netesybų mažinimo klausimas jau yra išspręstas ankstesniais teismo procesiniais sprendimais, nes skiriasi šios bylos ir ankstesnių bylų faktinės aplinkybės, skiriasi netesybų mažinimo pagrindai. Teismų priimti procesiniai sprendimai ir jais nustatytos aplinkybės nėra reikšmingi vertinant tai, kad dar iki sutarties pratęsimo ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nori pabaigti sutartinius santykius, nenori jų tęsti, susiduria su mokumo problemomis, turi ženklų nuomos mokesčio ir kitų susijusių prievolių įsiskolinimą, tačiau nepaisant to, priėmė sprendimą papildomai pasipelnyti iš tuščio bendros salės ploto ir pratęsė sutartį. Ieškovė pati sąmoningai pasirinko išlaikyti santykius, kuriuose patiria ir patirs nuostolius netesybų forma, tad šie nuostoliai atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės sąmoningų veiksmų.
14.3. Teismas nepateikė motyvų, kodėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nauji argumentai (dėl kurių nebuvo sprendžiama ankstesniuose procesiniuose sprendimuose) yra nepagrįsti.
15. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių nutarties nepagrįstumą.
15.2. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir realiai, ji turėjo galimybę disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau pasirinko pasyvų veikimo būdą (neveikimą) ir per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti ar pan., todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, o vėliau ginčijama nutartimi pagrįstai atmetė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, atsakovė sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas padarė išvadą, kad atsiliepimo nepateikimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti peržiūrimas sprendimas už akių.
15.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
15.4. Nors atskirajame skunde teigiama, esą teismų procesiniai sprendimai ir jais nustatytos aplinkybės nėra reikšmingi, vertinant nutarties ginčijamoje dalyje pagrįstumą, kadangi juose netesybų mažinimo klausimas esą nebuvo sprendžiamas, tokie teiginiai neturi pagrindo, prieštarauja teismų procesinių sprendimų turiniui. Teismų priimti procesiniai sprendimai šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią.
15.5. Aplinkybė, kad teismų procesiniai sprendimai netesybų (ne)mažinimo klausimu atsakovės netenkina, nereiškia, kad tokie teismų procesiniai sprendimai nebuvo priimti ir/ar, kad juose nebuvo sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas ir/ar, kad šis klausimas buvo išspręstas netinkamai. Teismai dėl šių atsakovės motyvų pasisakė ir pripažino juos nepagrįstais, remdamiesi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ankstesnėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės UAB „Juviga“ pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-03-24 sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
17. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
18. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
19. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui priėmus ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškinį, atsakovei UAB „Juviga“ procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė per nustatytą 20 d. terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
21. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
23. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
24. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
25. Byloje nustatyta, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė, žinodama apie vykstantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių procese elgėsi pasyviai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė buvo pasyvi ir svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji nenurodė, pirmosios instancijos teismas jų taip pat nenustatė. Be to, atskirajame skunde atsakovė pripažino, jog sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas padarė išvadą, kad atsiliepimo nepateikimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti peržiūrimas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
26. Kaip jau minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas dalyje dėl netesybų priteisimo, kadangi nuostoliai atsirado išimtinai dėl ieškovės sąmoningų veiksmų, todėl, atsakovės nuomone, yra pagrindas mažinti netesybas, o netesybų mažinimo institutu atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti, nes buvo priimtas sprendimas už akių. Atskirajame skunde atsakovė pažymėjo, jog nesutinka su teismo motyvais, esą netesybų mažinimo klausimas jau yra išspręstas ankstesniais teismo procesiniais sprendimais, nes skiriasi šios bylos ir ankstesnių bylų faktinės aplinkybės, skiriasi netesybų mažinimo pagrindai. Atsakovės vertinimu, ieškovė pati sąmoningai pasirinko išlaikyti santykius, kuriuose patiria ir patirs nuostolius netesybų forma, tad šie nuostoliai atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės sąmoningų veiksmų. Atsakovė akcentavo, kad teismas nepateikė motyvų, kodėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nauji argumentai (dėl kurių nebuvo sprendžiama ankstesniuose procesiniuose sprendimuose) yra nepagrįsti.
28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
29. Kasacinio teismo pažymėta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
30. Minėta, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).
32. Įrodinėjimo procese tinkamas rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis galimas tik tinkamai apibrėžus nagrinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Ši išvada išplaukia iš teismų praktikos dėl prejudicinių aplinkybių sąlygų viseto, be kita ko, kad aplinkybė turi būti įrodinėjimo dalyko dalimi abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė teismų priimtus procesinius sprendimus dėl kilusių ginčų tarp tų pačių šalių iš tų pačių teisinių santykių.
34. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 16436,30 Eur nuomos mokestį, administravimo mokestį ir išlaidas komunaliniams patarnavimams už sutarties laikotarpį (nuoma ir administravimo mokestis iki 2020 m. liepos pabaigos, komunaliniai patarnavimai iki 2020 m. birželio pabaigos), 2780,96 Eur delspinigius, 2640,00 Eur baudą, skaičiuojamą iki 2020-07-13, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad baudos dydis beveik yra lygus nuomos mokesčio dydžiui, baudos dydį sumažino iki 15,00 Eur už kiekvieną dieną. Dėl reikalavimo priteisti delspinigius teismas nurodė, jog nustačius, kad atsakovė nevykdė nuomos sutartyje nustatytų pareigų mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus, už ką nuomos sutartyje yra nustatyta sutartinė atsakomybė – skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos – todėl nurodė, jog ieškovė pagrįstai prašo priteisti delspinigius, kurių dydį teismas sumažino, pritaikius senaties terminą. Atsakovė apeliaciniame skunde be kitų argumentų nurodė argumentus ir dėl netesybų sumažinimo / reikalavimo dėl netesybų atmetimo. Atsakovė teigė, jog ji buvo išreiškusi valią nebetęsti nuomos sutarties (apeliacinio skundo 18 p.), nuomos sutarties 5.2.4. punktas nustato teisę ieškovei nutraukti nuomos sutartį tuo atveju, jei atsakovė nemoka nuomos mokesčio, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo ir tokiu būdu susidarė nuostoliai (apeliacinio skundo 19 p.), taigi ieškovė sąmoningai vengia pasinaudoti teise nutraukti nuomos sutartį, o tai lemia naujų nuostolių atsiradimą (apeliacinio skundo 20 p.). Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-372/2021 atmetė atsakovės apeliacinį skundą dėl 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiaulių apygardos teismas be kitų argumentų nurodė, jog dar labiau mažinti netesybas ar iš viso nuo jų atleisti atsakovę nėra pagrindo, kadangi taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonių, esmė ir prasmė bei suteiktas nepagrįstas pranašumas prievolę pažeidžiančiai šaliai, o atsakovės teiginius, kad dėl susidariusių netesybų yra atsakinga pati ieškovė, kad ji nepatyrė realių nuostolių, atmetė kaip nepagrįstus.
35. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021 tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės priteisė 14865,49 Eur įsiskolinimą (13388,96 Eur nuomos mokestis ir administravimo mokestis, paskaičiuoti nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. imtinai ir 1476,53 Eur išlaidos už komunalines paslaugas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. vasario mėn. imtinai), 3518,06 Eur netesybas (delspinigius), paskaičiuotas už 6 mėnesius, 2280,00 Eur netesybas (baudą), skaičiuojant po 15,00 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. už 152 dienas, kai atsakovė nevykdė veiklos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašydama peržiūrėti sprendimą už akių atsakovė nurodė, jog sprendimu už akių jai buvo atimta galimybė realizuoti savo teisę prašyti teismo sumažinti netesybas iki realių nuostolių. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė reikalauja netesybų, kurios faktiškai nėra skirtos kompensuoti ieškovės minimalius nuostolius, o leidžia ieškovei nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita. Be to, ieškovė pati kalta dėl susidariusių netesybų (tariamų nuostolių), nes nenutraukė ginčui aktualios nuomos sutarties, neieškojo naujo nuomininko. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas dėl netesybų turėtų būti sumažintas iki realių nuostolių. Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus, nurodė, kad yra įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kuriame pasisakyta dėl netesybų skaičiavimo, dydžio, pagrindo, ir kuris turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėtoje byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodyti argumentai, dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtame Šiaulių apylinkės teismo sprendime bei Šiaulių apygardos teismo nutartyje, atmetė atsakovės teiginius dėl ieškovės vengimo nutraukti nuomos sutartį, siekio nesąžiningai pasipelnyti, kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-585-357/2021 Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliko nepakeistą.
36. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9263-907/2021 atmetė UAB „Juviga“ ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti, kad nuomos sutartis pasibaigė 2021-06-14 bei priteisė UAB „VAV investicija“ iš UAB „Juviga“ 7521,41 Eur skolą, 976,94 Eur (netesybas (delspinigius), 1410,00 Eur netesybas (baudą), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9908,35 Eur sumą nuo 2021-07-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog UAB „Juviga“ nepranešė UAB „VAV investicija“ apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2021-06-14 sutartyje nustatyta tvarka, taip pat tik 2021-06-23 iš nuomojamų patalpų išsivežė įrangą ir kitus daiktus, todėl teismas sprendė, kad nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, t. y., iki 2022-06-14. Taigi nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina, o UAB „Juviga“ jos nevykdant kyla sutartinė atsakomybė, todėl pagal nuomos sutartį skaičiuojami delspinigiai ir bauda. Teismas pažymėjo, kad UAB „Juviga“ iš esmės neprieštaravo paskaičiuotų delspinigių ir baudos dydžiui. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-122-856/2022 Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
37. Minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, turi prejudicinę galią, res judicata reikšmę ir šioje byloje, kadangi minėtais teismų procesiniais sprendimais iš atsakovės ieškovei buvo priteista skola ir netesybos pagal tą pačią nuomos sutartį, tik už skirtingus laikotarpius. Prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais sprendimais jau įrodytos ir nustatytos aplinkybės dėl skolos, netesybų skaičiavimo, jų dydžio ir pagrindo, taip pat nuomos sutarties galiojimo bei ieškovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė savo teiginių dėl ieškovės siekio išlaikyti santykius, kuriuose patiria ir patirs nuostolius netesybų forma, ir šie nuostoliai atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės sąmoningų veiksmų. Minėti atsakovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės buvo ištirtos prieš tai nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę ir res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu dalyje dėl netesybų priteisimo.
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė, nesutikdama su priteistų sutartinių netesybų dydžiu, neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas. Įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, nurodytas teisės normas bei minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikė 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą), kurios suma 605,00 Eur, bei 2022 m. gegužės 31 d. lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį apie 605,00 Eur sumos sumokėjimą už advokato teisines paslaugas.
41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
42. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ priteistina 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Juviga“ (į. k. 300091743) ieškovei UAB „VAV investicija“ (į. k. 300974736) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.