- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2-2044-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02287-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“, U. A. J., J. S., biudžetinės įstaigos Ukmergės vaikų
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“, U. A. J., J. S. (J. S.) ir biudžetinės įstaigos Ukmergės vaikų globos namų atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“, U. A. J., J. S. (J. S.) ir biudžetinės įstaigos Ukmergės vaikų globos namų prašymus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Zemdra“ bankroto administratoriaus G. U. atstatydinimo iš administratoriaus pareigų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu atsisakė priimti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“ (toliau – UAB „Užupio statyba“), U. A. J., J. S. (J. S.) ir biudžetinės įstaigos Ukmergės vaikų globos namų (toliau – Ukmergės vaikų globos namai) prašymus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Zemdra“ (toliau – UAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus G. U. atstatydinimo iš administratoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Zemdra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. U.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Zemdra“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtintas BUAB „Zemdra“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 27 d. teismo nutartimis.Kreditorė UAB „Užupio statyba“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Atskirajame skunde nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Zemdra“ ir atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-115-983/2016 dėl 40 383,55 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“. Taikos sutartyje ieškovė UAB „Zemdra“ patvirtino, kad gavo iš atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ 13 470 Eur, 2 036,74 Eur vienašališkai užskaitė, o nuo likusios 24 876,81 Eur skolos už nepriimtus rangos darbus atsisakė. Bankroto administratorius atsisakė paaiškinti, kodėl atsisakė 24 876,81 Eur reikalavimo bei kam panaudojo taikos sutartyje patvirtintą likusią pinigų sumą. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su kreditorės UAB „Užupio statyba“ atskiruoju skundu, konstatavo, kad jame nurodytos aplinkybės gali turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. 2016 m. kovo 17 d. nutartimi teismas panaikino 2016 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria UAB „Zemdra“ buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą bei įpareigojo bankroto administratorių pateikti atsiliepimą į atskirajame skunde nurodytus argumentus.Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs UAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso įmonei taikymo, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymą atmetė, įpareigojo administratorių tęsti bankroto procedūras bendrąja tvarka. Teismas konstatavo, kad tiek keliant atsakovei bankroto bylą, tiek bankroto administratoriui teikiant prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo nebuvo nustatyta, jog įmonė turėtų kokio nors turto. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 40 383,55 Eur reikalavimo teisę į UAB „Kietaviškių statyba“, tačiau Trakų rajono apylinkės teismui 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtinus tarp bankrutuojančios įmonės ir UAB „Kietaviškių statyba“ sudarytą taikos sutartį, kuria bankrutuojanti įmonė iš esmės atsisakė visų reikalavimų į UAB „Kietaviškių statyba“, šios teisės neteko. Teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį yra įsiteisėjusi, todėl realiai įmonė neturi 40 383,55 Eur sumos, todėl faktiškai yra pagrindas taikyti supaprastintą bankroto procesą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kreditorius UAB „Užupio statyba“, kuris yra vienas didžiausių įmonės kreditorių, siekia, jog bankroto procesas vyktų bendrąja tvarka, bei siekiant išvengti tolimesnio bankroto procedūrų vilkinimo, teismas sprendė, kad prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso netenkinamas, o bankroto administratorius įpareigojamas tęsti bankroto procedūras įprastine tvarka.Kreditoriai UAB „Užupio statyba“ ir J. S. 2016 m. liepos 27 d. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorių G. U. iš BUAB „Zemdra“ administratoriaus pareigų ir paskirti kitą administratorių.Prašyme kreditoriai UAB „Užupio statyba“ ir J. S. nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Zemdra“ ieškinį atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ dėl 40 383,55 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis. 2016 m. sausio 7 d. teismo nutartimi byla buvo nutraukta, patvirtinus šalių taikos sutartį, taip pat panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodoma, jog atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“, vadovaudamasi subrangos sutarties Nr. 15/05/14 8.6 punktu, dėl ieškovės (UAB „Zemdra“) atliktų darbų trūkumų, 2015 m. liepos 21 d. vienašališkai užskaitė 2 036,74 Eur sumą (taikos sutarties 2.4. punktas). Tačiau įskaitymas, įmonei esant nemokiai, negalėjo būti atliktas. Be to, nurodytoje teismo nutartyje ieškovė UAB „Zemdra“, atsižvelgdama į tai, kad darbai pagal subrangos sutartį Nr. 15/05/14 2015 m. liepos mėnesį atliekami nebuvo, dėl ko atliktų darbų aktai Nr. 3 ir Nr. 4 nepatvirtinti, darbų atsakovė nepriėmė, atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės 24 876,81 Eur skolą už nepriimtus rangos darbus, bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo (taikos sutarties 4 punktas). Nutartis iškelti UAB „Zemdra“ bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. sausio 4 d. Taigi bankroto administratorius taikos sutartį pasirašė dar negavęs iš UAB „Zemdra“ valdymo organų visų įmonės dokumentų. Susidariusioje situacijoje yra pagrindo manyti, kad UAB „Zemdra“ valdymo organai, žinodami, kad neatliko jokių darbų, suklastojo dokumentus ir suklastotus dokumentus pateikė UAB „Kietaviškių statyba“. Taip pat nėra aišku, kodėl UAB „Kietaviškių statyba“ sudarė taikos sutartį, kodėl sutartis sudaryta iškart po to, kai buvo paskirtas UAB „Zemdra“ bankroto administratorius G. U.. Bankroto administratorius atsisakė kreditoriams paaiškinti, kodėl atsisakė reikalavimo teisės į UAB „Kietaviškių statyba“. Atsakovės skolos kreditoriams yra didelės, todėl galimai atsiranda direktoriaus ir akcininkų civilinė atsakomybė dėl leidimo nemokiam asmeniui dalyvauti rinkoje. Taip pat būtina patikrinti visus sandorius, sudarytus per 5 praėjusius metus nuo bankroto bylos iškėlimo. Nėra aišku kodėl UAB „Zemdra“ kreditorių sąraše patvirtintas UAB „Kietaviškių statyba“ 10 322 Eur reikalavimas, nors UAB „Kietaviškių statyba“ priešieškinio bankrutuojančiai įmonei nepareiškė. Tokių dokumentų administratorius kreditoriams iki šiol nepateikė, dėl nemokios įmonės užskaitos į teismą nesikreipė. Nežinoma kur dingo grąžintinas iš valstybės bankrutavusiai įmonei PVM. Dėl šių priežasčių administratorius prarado kreditorių pasitikėjimą.BUAB „Zemdra“ bankroto administratorius G. U. pateiktame atsiliepime prašė atmesti kreditorių prašymą jį atstatydinti.Bankroto administratorius atsiliepime nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta UAB „Zemdra“ ir UAB „Kietaviškių statyba“ sudaryta taikos sutartis yra įsiteisėjusi, todėl negali būti kvestionuojama. Bankrutuojanti įmonė 40 383,55 Eur reikalavimo teisės į UAB „Kietaviškių statyba“ neturėjo. Vien tai, jog buvo pareikštas UAB „Zemdra“ ieškinys ir jo reikalavimų užtikrinimui atsakovės UAB „Kietaviškių statyba“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, savaime tokios reikalavimo teisės UAB „Zemdra“ nesuteikė. Ieškinys dėl 40 383,55 Eur skolos priteisimo buvo pareikštas dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Bankrutuojanti įmonė jokio realaus turto neturėjo. Bankroto administratorius, pradėjęs administruoti BUAB „Zemdra“ bankroto procesą, nedelsiant susipažino su ieškiniu ir jį pagrindžiančiais dokumentais. Susipažinęs su įmonės dokumentais, bankroto administratorius išsiaiškino, kad 40 383,55 Eur ieškinio sumą sudarė: 15 506,74 Eur skola už atliktus ir perduotus darbus ir 24 876,81 Eur skola už nepriimtus darbus. Remdamasis įmonės bankroto administratoriui pateiktais buhalteriniais dokumentais jis nustatė, kad 15 506,74 Eur skola buvo padengta. Todėl dėl šios skolos dalies toliau netikslinga buvo bylinėtis, patirti išlaidas ir tik dar labiau padidinti BUAB „Zemdra“ skolas. Kitą ieškinio dalį sudarė 24 876,81 Eur skola už nepriimtus darbus. Ši skolos dalis iš esmės nebuvo pagrįsta objektyviais įrodymais, kad BUAB „Zemdra“ darbus atliko, kadangi nebuvo jokių darbų perdavimo-priėmimo dokumentų. Įvertinus nurodytus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje pareikšti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Esant tokiai situacijai buvo priimtas sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo. Bankroto administratoriaus kompetencija neleidžia nustatyti, ar BUAB „Zemdra“ vadovai ir dalyviai klastojo dokumentus, tačiau administratoriui susidarė įspūdis, kad ieškinys galimai buvo pareikštas kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės. Po taikos sutarties patvirtinimo paaiškėjo, kad UAB „Kietaviškių statyba“ buvo ne BUAB „Zemdra“ debitorius, o kreditorius, pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Zemdra“ bankroto byloje. Teismo 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. nutartimis šios kreditorės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas. Teismo nutarčių dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo kreditoriai neskundė, su jomis sutiko, nutartys yra įsiteisėjusios, todėl laikytina, kad nutartys įgijo privalomai vykdytinų dokumentų galią ir negali būti kvestionuojamos kitaip nei nustatyta tvarka. Taikos sutartyje minimas užskaitymas buvo atliktas 2015 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Turėdamas informaciją apie atliktą užskaitymą, dabartinis kreditorius ir buvęs UAB „Zemdra“ vadovas, nesiėmė jokių veiksmų, kad atliktą užskaitymą nuginčyti. Iš valstybės biudžeto gauta PVM permoka buvo pervesta į bankroto administratoriaus sąskaitą. Bankrutuojanti bendrovė turto ir lėšų neturi, kreditoriai UAB „Užupio statyba“ ir buvęs UAB „Zemdra direktorius prieštaravo dėl supaprastinto bankroto proceso, taip didindami administravimo išlaidas. Tie patys kreditoriai 2016 m. balandžio 11 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu piktybiškai ir be jokių argumentų prieštaravo bet kokių sprendimų priėmimui ir tvarkų patvirtinimui. Kadangi kreditoriai nesusitarė dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, o lėšos administravimui yra būtinos, gautos lėšos yra naudojamos administravimo procedūroms užtikrinti. Buvęs UAB „Zemdra“ vadovas sąmoningai trukdo bankroto administratoriui veikti, siekdamas jį nušalinti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. civilinėje byloje Nr. e2-22354-294/2016 sprendimu už akių, priteisė iš buvusio įmonės vadovo įmonei padarytą žalą. Buvęs vadovas iki šiol nėra perdavęs visų buhalterinės apskaitos registrų ir buhalterinės apskaitos duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė kreditorių UAB „Užupio statyba“ ir J. S. prašymą dėl BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus G. U. atstatydinimo. Teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatė, kad nagrinėjamu atveju į teismą dėl BUAB „Zemdra“ administratoriaus G. U. atstatydinimo kreipėsi kreditoriai UAB „Užupio statyba“ ir J. S., kurių aktuali bendra teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 26 261,08 Eur, t. y. nesudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (55 826,12 Eur). Taigi pareiškėjai neturi tiesioginės teisės inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūros. Tačiau pagal aktualiausią teismų praktiką toks individualus kreditorių, neturinčių savarankiškos iniciatyvos teisės, kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565-236/2016). Teismas nurodė, kad bankroto administratorių atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme įpareigoja įstatymas (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog Trakų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp UAB „Zemdra“ ir atsakovo UAB „Kietaviškių statyba“ sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl remiantis CPK 18 straipsniu yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trakų rajono apylinkės teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė, jog sutartimi būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai. Taigi patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią ir negali būti kvestionuojama kitaip negu instancine tvarka. Nors iš pareiškėjų prašymo turinio galima spręsti, jog 40 383,55 Eur ieškinio sumą pareiškėjai traktuoja kaip realų UAB „Zemdra“ turtą, tačiau šalims sudarius taikos sutartį, 40 383,55 Eur suma UAB „Zemdra“ nebuvo priteista. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Zemdra“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė areštą UAB „Kietaviškių statyba“ turto atžvilgiu 40 383,55 Eur mastu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti galimai palankaus sprendimo vykdymą (CPK 144 straipsnis). Kadangi ginčas tarp šalių buvo užbaigtas patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Zemdra“ įgijo reikalavimo teisę į ieškinio 40 383,55 Eur sumą. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog taikos sutartimi neteisėtai buvo atliktas 2 036,74 Eur sumos įskaitymas. Teismas nustatė, kad vienašališkas minėtos sumos įskaitymas buvo atliktas dar 2015 m. liepos 21 d. Tuo tarpu bankroto byla UAB „Zemdra“ buvo iškelta tik 2015 m. gruodžio 15 d., nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d. Taigi pareiškėjų nurodomas įskaitymas neprieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms, draudžiančioms atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Kitus pareiškėjų argumentus dėl UAB „Kietaviškių statyba“ reikalavimo patvirtinimo BUAB „Zemdra“ bankroto byloje ar grąžintino iš valstybės PVM teismas vertino kaip abstrakčius ir nesudarančius pagrindo abejoti paskirtojo bankroto administratoriaus šališkumu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kietaviškių statyba“ reikalavimas UAB „Zemdra“ bankroto byloje patvirtintas dar 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, kurios pareiškėjai neskundė. Tuo tarpu, kaip tvirtina prie administratoriaus atsiliepimo pridėti priedai, Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu grąžino bankrutuojančiai įmonei 1,35 Eur permoką. Teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų bankroto procese tinkamumu, prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo atmetė. K. U. vaikų globos namai 2016 m. rugsėjo 16 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą atstatydinti G. U. iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų. K. U. vaikų globos namai prašyme nurodė, kad bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindą iš esmės įrodinėja aplinkybėmis, kad: 1) Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-115-983/2016 pagal ieškovės UAB „Zemdra“ ieškinį atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ dėl 40 383,55 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis; 2) teismo nutartis iškelti UAB „Zemdra“ bankroto bylą priimta 2015 m. gruodžio 15 d., įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d.; 3) 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „Zemdra“ bankroto administratoriumi paskirtas G. U.; 4) 2016 m. sausio 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-115-983/2016 gauta taikos sutartis; 5) 2016 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo; 6) 2016 m. sausio 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-158-275/2016 patvirtinta taikos sutartis, dėl ko įmonė galimai prarado 40 383,55 Eur; 7) 2016 m. vasario 22 d. UAB „Zemdra“ bankroto administratorius G. U. pateikė teismui prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, nustatęs, kad įmonė kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi; 8) 2016 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo bei supaprastinto bankroto proceso taikymo. Kreditorės teigimu, bankroto administratoriaus pozicija dėl reikalavimų atsisakymo Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra nuosekli, atsiliepime į kreditorių prašymą jį atstatydinti pastarasis tvirtina, kad Trakų rajono apylinkės teisme pareikštas ieškinys buvo nepagrįstas, tačiau tuo pačiu nurodo, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Dėl nenuoseklios bankroto administratoriaus pozicijos neaišku, ar darbai buvo neatlikti, ar atlikti su trūkumais. Nuomonę dėl nurodytų darbų (ne)atlikimo bankroto administratorius padarė vienasmeniškai, neapklausęs įmonės darbuotojų, negavęs įmonės dokumentų. Kreditoriams nesutikus, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo. Toks bankroto administratoriaus elgesys neatitinka bankroto proceso skaidrumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų. Kreditoriai UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. 2016 m. rugsėjo 21 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat pateikė prašymą atstatydinti G. U. iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų. Kreditorių UAB „Užupio statyba“, J. S. ir Ugniaus A. J. prašymas atstatydinti G. U. iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų buvo grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir kreditorės Ukmergės vaikų globos namų prašymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorių UAB „Užupio statyba“, J. S., U. A. J. bei Ukmergės vaikų namų prašymus dėl bankroto administratoriaus G. U. atstatydinimo iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų. Teismas nurodė, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinį (prašymą) atsisakoma priimti, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, susipažinęs su kreditorių pateiktais prašymais, nustatė, kad kreditoriai siekia atstatydinti G. U. iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų iš esmės tais pačiais pagrindais, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, spręsdamas kreditorių UAB „Užupio statyba“ ir J. S. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, t. y. administratoriaus veiksmų, pasirašant UAB „Zemdra“ ir UAB „Kietaviškių statyba“ taikos sutartį, kurią patvirtino Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-115-983/2016. Teismas atkreipė dėmesį, kad naujai pateikti kreditorių prašymai yra papildyti tik cituojama teismų praktika bei administratoriaus atsiliepimo argumentais į jau išnagrinėtą kreditorių UAB „Užupio statyba“ ir J. S. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo. Kreditoriai UAB „Užupio statyba“ ir J. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, nors turėjo tokią teisę. Teismo nutartis, kuria buvo įvertinti bankroto administratoriaus veiksmai pasirašant nurodytą taikos sutartį, kurią patvirtino Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-115-983/2016, yra įsiteisėjusi. Teismas sprendė, kad nors prie pakartotinio kreditorių prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo prisidėjo dar du kreditoriai, tačiau jų prašymuose iš esmės nurodomas tas pats bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindas (dėl veiksmų pasirašant taikos sutartį), todėl laikytina, jog kreditorių prašymas yra paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi kreditorių nurodomi bankroto administratoriaus veiksmai jau buvo įvertinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl kreditorių UAB „Užupio statyba“, J. S., U. A. J. bei Ukmergės vaikų namų prašymus dėl G. U. atstatydinimo iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruosiuose skunduose kreditoriai Ukmergės vaikų globos namai, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymus tenkinti, atstatydinti G. U. iš BUAB „Zemdra“ bankroto administratoriaus pareigų. K. U. vaikų globos namų, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. atskirieji skundai grindžiami šaiisargumentais: Kreditoriai, turintys vertine išraiška daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, su pareiškimu dėl pasitikėjimą praradusio bankroto administratoriaus atstatydinimo į teismą nesikreipė ir įstatymo leidėjo suteiktos teisės atstatydinti bankroto administratorių nerealizavo; Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsisakęs priimti kreditorių pareiškimus, neįvertino aplinkybių, kad bankroto administratoriaus pozicija dėl reikalavimų atsisakymo Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra nuosekli, atsiliepime į kreditorių prašymą jį atstatydinti pastarasis tvirtina, kad Trakų rajono apylinkės teisme pareikštas ieškinys buvo nepagrįstas, tačiau tuo pačiu nurodo, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Dėl nenuoseklios bankroto administratoriaus pozicijos iki šiol nėra aišku, ar darbai buvo neatlikti, ar atlikti su trūkumais. Nuomonę dėl nurodytų darbų (ne)atlikimo bankroto administratorius padarė vienasmeniškai, neapklausęs įmonės darbuotojų, negavęs įmonės dokumentų. Kreditoriams nesutikus, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo. Toks bankroto administratoriaus elgesys neatitinka bankroto proceso skaidrumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorių, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų.
Dėl apeliantų atskiruosiuose skunduose padaryto rašymo apsirikimo
Atskiruosiuose skunduose kreditoriai Ukmergės vaikų globos namai, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. nurodo, kad prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jų pareiškimus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditorių Ukmergės vaikų globos namų, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, priimta ne 2016 m. spalio 6 d., kaip nurodyta apeliantų atskiruosiuose skunduose, o 2016 m. spalio 4 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 6 d. nagrinėjamoje bankroto byloje nebuvo priimtas joks teismo procesinis sprendimas. Be to, Vilniaus apygardos teismas perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti kreditorių Ukmergės vaikų globos namų, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. atskiruosius skundus būtent dėl teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties. Įvertinus nutarties 27-28 punktuose nurodytas aplinkybes, laikytina, kad kreditorių Ukmergės vaikų globos namų, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. atskiruosiuose skunduose padarytas rašymo apsirikimas, neteisingai nurodant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties datą. Faktiškai apeliantai atskiruosiuose skunduose kelia klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jų pareiškimus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, todėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir sudaro apeliacijos objektą.
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo subjektų, pagrindų bei procedūros
Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnis). Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius atitinka jam keliamus įstatyme reikalavimus ir ar jis tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Specialiu pagrindu, numatytu ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte, dėl administratoriaus atstatydinimo gali kreiptis tik specialūs subjektai - kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas (jeigu jis yra sudarytas), taip pat kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Šiuo atveju administratoriaus atstatydinimui pakanka kreditorių daugumos valios, taip pat teismo išvados, jog patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Administratoriaus atstatydinimą ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę inicijuoti tik kreditorių susirinkimas (komitetas) ar daugumą kreditorių balsų turintys kreditoriai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 13 punktas). Mažieji kreditoriai, manydami, jog administratorius pareigas vykdo netinkamai, negalėjo būti paskirtas administratoriumi ar tokios aplinkybės atsirado po jo paskyrimo, kelti administratoriaus atstatydinimo klausimą gali tik kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 3 punktas). Tačiau dėl administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose numatytais pagrindais teismui informaciją gali pateikti bet kuris bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, taigi ir bet kuris kreditorius nepriklausomai nuo jo patvirtinto reikalavimo dydžio, šiais pagrindais atstatydinti administratorių turi įgaliojimus ir teismas ex officio. Tokiu būdu, vienintelis administratoriaus atstatydinimo pagrindas, kuriuo remiantis administratorius gali būti atstatydintas pagal mažumos kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų pateiktą teismui informaciją už tai, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl įstatyme numatytų draudimų arba tokios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, taip pat kad bankroto administratorius netinkamai atlieka jam įstatymo pavestas funkcijas, yra ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytas pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2155-381/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, tame tarpe jeigu yra pagrįstų abejonių dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto procedūrų eiga ir rezultatu arba nustatyti faktai, kad administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1145/2012). Formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Kaip minėta, faktinis pagrindas bankroto administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu klausimo svarstymui teisme gali būti ir atskiro kreditoriaus ar kito dalyvaujančio byloje asmens pateikta informacija. Teismui sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditoriaus (kreditorių) nepasitikėjimą administratoriumi ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Lietuvos apeliacinio teismo nusistovėjusioje praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi prerogatyvą ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ numatytų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekėlė. Ši teismo prerogatyva aiškinama atsižvelgiant į paties bankroto proceso tikslą bei bankroto bylos nagrinėjimo principus, vadovaujantis kuriais teisme vykstantis bankroto procesas turi būtų ekonomiškas, operatyvus ir objektyvus, tokiu būdu užtikrinant tinkamą tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek jos savininkų bei kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5, 7 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokius duomenis teismui gali pateikti ir vienas iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1180-381/2016). Nors atskiro kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis). Teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1823/2014). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmą kartą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo į teismą kreipėsi du BUAB „Zemdra“ kreditoriai - UAB „Užupio statyba“ ir J. S., kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra mažesnė nei pusė visų patvirtintų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Taigi teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išsprendė administratoriaus atstatydinimo klausimą pagal nurodytų kreditorių procesiniame prašyme pateiktą informaciją dėl galimai neteisėtų administratoriaus veiksmų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorių Ukmergės vaikų globos namų, UAB „Užupio statyba“, J. S. ir U. A. J. prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. konstatavęs, kad pateikti kreditorių prašymai yra paduoti dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių jau buvo pasisakyta teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, laikosi pozicijos, kad jie, kaip kreditoriai, turintys vertine išraiška daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, su pareiškimu dėl pasitikėjimą praradusio bankroto administratoriaus atstatydinimo anksčiau į teismą nebuvo kreipęsi ir įstatymo leidėjo suteiktos teisės atstatydinti bankroto administratorių nerealizavo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu bei jų prašymus atsisakyti priimti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantų argumentams, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teises bankroto procese, bankroto administratoriaus atsistatydinimo arba atstatydinimo ir jo pakeitimo kitu bankroto administratoriumi klausimus, taip pat nesivadovavo nuosekliai suformuota teismų praktika šiais klausimais, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditorių prašymai dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo negali būti priimti ir nagrinėjami, kadangi dėl šiuose prašymuose nurodytų aplinkybių jau buvo pasisakyta teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, spręsdamas klausimą dėl kreditorių prašymų priėmimo pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar šių kreditorių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, taip pat aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu keliamas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas. Šių aplinkybių nustatymas turėjo tiesioginės reikšmės kreditorių prašymuose nurodytų aplinkybių teisiniam kvalifikavimui bei įvertinimui, todėl nepatikrinęs šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditorių pateikti prašymai grindžiami analogiškomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 55 826,12 Eur sumai. Minėto sąrašo duomenimis, kreditorės Ukmergės vaikų globos namų finansinis reikalavimas patvirtintas 1 781,04 Eur sumai, UAB „Užupio statyba“ – 21 899,68 Eur sumai, J. S. – 4 361,40 Eur dydžio sumai, U. A. J. – 1 649,86 Eur sumai. Visų apeliantų teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (55 826,12 Eur), t. y. 53,2 proc. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jeigu kreditorių, pateikusių prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nagrinėjant tokius prašymus būtina vadovautis ĮBĮ straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatomis. Taigi, sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad nagrinėjamu atveju dauguma kreditorių turėjo teisę teismui pateikti prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytu specialiu pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jau buvo išnagrinėtas dviejų kreditorių (UAB „Užupio statyba“ ir J. S.), kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška (26 261,08 Eur) sudarė 47 proc., t. y. mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, nagrinėjant kreditorių UAB „Užupio statyba“ ir J. S. prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš esmės buvo tikrinamos aplinkybės dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto procedūrų eiga ir rezultatu, taip pat dėl administratorius galimai netinkamai atliekamų ĮBĮ nustatytų funkcijų ir pareigų. Nagrinėjant daugumos kreditorių prašymus nurodytos aplinkybės nėra tikrinamos bei atitinkamai vertinamos visai kitos, ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyto pagrindo taikymui reikšmingos aplinkybės, t. y. ar patenkinus tokius prašymus nebus pažeisti prašymų neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nevertino, todėl tvirtinti, kad apeliantų prašymai paduoti tais pačiais teisiniais ir faktiniais pagrindais, dėl kurių jau pasisakyta įsiteisėjusioje 2016 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartyje, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką bei nutarties 46-48 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriai Ukmergės vaikų globos namai (patvirtintas 1 781,04 Eur dydžio reikalavimas), UAB „Užupio statyba“ (patvirtintas 21 899,68 Eur dydžio reikalavimas), J. S. (patvirtintas 4 361,40 Eur dydžio reikalavimas) ir U. A. J. (patvirtintas 1 649,86 Eur dydžio reikalavimas), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turėjo teisę teismui pateikti prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytu specialiu pagrindu, o teismas šiuos prašymus turėjo priimti ir išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir kreditorių UAB „Užupio statyba“, U.A. J., J. S. ir Ukmergės vaikų globos namų prašymai dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“, U. A. J., J. S. (J. S.) ir biudžetinės įstaigos Ukmergės vaikų globos namų prašymus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Zemdra“ bankroto administratoriaus G. U. atstatydinimo iš administratoriaus pareigų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.