Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Virgilijui Tavorui, Eglei Bikinienei, Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. L. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl šio įrodymo patikimumo ir objektyvumo, jis laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).

CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti, įstatyme nekonkretizuota. Bet kuriuo atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir t. t. Atsakovo nurodytų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarba turi būti vertinama, atsižvelgiant į jo fiziologines ir asmenines savybes, taip pat teismas turi spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimą) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas, žinodamas apie teismo nutartimi paskirtą DNR ekspertizę, neatvyko jos atlikti, ieškovei su atsakovu susisiekti nepavyko, atsakovas į ieškovę dėl ekspertizės atlikimo gera valia nesikreipė. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad atsakovas ne kartą neatvyko į teismo posėdį, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, teismo skirta nuobauda – bauda neturėjo teigiamo poveikio atsakovo elgesiui, į teismo posėdį atsakovas atvyko tik atvesdintas policijos pareigūnų, leidžia spręsti, kad atsakovas atsisakė atlikti DNR ekspertizę ir atsisakymo atlikti ekspertizę priežastys nežinomos. Tačiau tiek iš ieškovės, tiek ir iš liudytojos O. D. parodymų matyti, kad ieškovė su atsakovu iki gimstant D. L. gyveno kartu kaip šeima, (duomenys neskelbtini) gimus D. L., atsakovas pripažino tėvystę, po ko šalys toliau gyveno kaip šeima apie du metus, turėjo lytinių santykių. Praėjus vieneriems metams po D. L. gimimo ieškovė pradėjo lauktis L. P., šalys toliau gyveno kaip šeima, nebuvo išsiskyrę, o ieškovė santykių su kitais vyrais neturėjo. Praėjus 1 mėnesiui po L. P. gimimo ((duomenys neskelbtini)), atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi, todėl ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė gyventi pas savo mamą. Anot liudytojos, atsakovas sakydavo, kad L. yra jo duktė, džiaugėsi jos gimimu. Be to, atsakovas paaiškinimuose pripažino, kad nepilnametis vaikas L. P. yra jo vaikas. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kad atsakovas, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, atsisakė atlikti DNR ekspertizę, kas vertintina kaip mėginimas išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo, o įrodymų, patikimai paneigiančių atsakovo tėvystę, byloje nėra, ir nėra duomenų, kad tokie įrodymai galėtų egzistuoti, tačiau byloje nepateikti, kad kitoms įstaigoms rašytuose paaiškinimuose atsakovas neginčijo tėvystės L. P. atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas T. L. yra L. P. biologinis tėvas (CPK 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d.). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y., sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant:

Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir kt.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Nepilnamečiams vaikams būtino išlaikymo dydžio orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti byloje dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia, t. y. tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas ir kuris realiai rūpinasi vaiku ir prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniams poreikiams: maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, mokslui, kelionei į mokyklą, gydymui ir pan. tenkinti (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-493-357/2012).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas L. P. šiuo metu yra 2 m. amžiaus (5 b. l.). Vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. L. P. gyvena su ieškove. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, ją išlaiko ieškovė, ieškovės brolis ir motina. Ieškovei yra skirta ir mokama kiekvieną mėnesį 191,34 Eur socialinė pašalpa (nuo 2018-03-01 – 219,60 Eur) ir 103,74 Eur išmoka vaikui (6 b. l.). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga bent 340,00 Eur suma kas mėnesį, todėl įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad kas mėnesį nepilnamečio vaiko būtiniausiems kasdieniams poreikiams patenkinti reikalinga ieškovės nurodyta suma – 340,00 Eur.

Kaip ir buvo minėta ieškovei yra mokama socialinė pašalpa ir išmokos vaikui, taigi visa ieškovės kas mėnesį gaunamų pajamų suma šiuo metu yra 323,34 Eur. Ieškovė nedirba ir kitų pajamų neturi. Ieškovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų nėra (8 b. l.). Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę nėra.

Atsakovas nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų neturi, šiuo metu nedirba, tačiau nuo 2017-12-14 iki 2018-02-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-04 iki 2018-09-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-10-08 iki 2018-10-09 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios per mėnesį vidutiniškai sudarė 400,00 Eur. Atsakovas sveikas, darbingas, darbingo amžiaus. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar skolinius įsipareigojimus byloje nėra.

Taigi tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra gera, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tačiau yra darbingas, darbingo amžiaus, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. P., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170,00 Eur nuo 2018-06-06 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai 2380,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris paskaičiuotas už 14 mėnesių nuo 2017-03-20 iki ieškinio padavimo teismui dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 170,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė pagrįstai paskaičiavo ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už 14 mėnesių, todėl 2380,00 Eur priteistinas iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečio vaiko bendravimą su atsakovu, o nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kai dar nesugeba išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su tėvu. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra 2 m. amžiaus, sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, su juo nebendrauja. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad ir ateityje atsakovas nenorės bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesu šiuo sprendimu nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Pažymėtina, kad ginčo dėl ieškovės pasiūlytos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, atsakovas alternatyvaus pasiūlymo nustatyti kitokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nepateikė, nenustatyta, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pernelyg ribotų ir/ar pažeistų nepilnamečio vaiko ar atsakovo teises, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir nustatytina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, ją papildant punktu dėl vaiko bendravimo su tėvu tėvo gimimo dieną bei tėvo dieną (CK 3.170 str. 3 d., CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (24-25 b. l.). Ieškovė ieškinyje prašė valstybei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 358,80 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 433,00 Eur žyminis mokestis (100,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 133,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui (170,00*12+2380,00)*3%=133,00), 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką) ir 358,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 18,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2018-06-06 iki vaiko pilnametystės, ir 2380,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad ieškovė V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarko nepilnamečio vaiko L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Kol nepilnamečiui vaikui L. P. sueis 6 metai, bendravimas vyksta tik kartu su ieškove V. P. jos gyvenamojoje vietoje be apribojimų tiek, kiek pageidaus atsakovas T. L.

2.1. Kas antrus metus vaikas L. P. švęs šias šventes su tėvu T. L., vaiką pasiimant 10.00 val. ryte iš vaiko gyvenamos vietos ir grąžinant 19.00 val. tą pačią dieną vakare įvaiko gyvenamą vietą:

2.1.1. vaiko gimtadienis, Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), gegužės 1 d. (Tarptautinė darbininkų diena), liepos 6 d. (Mindaugo karūnavimo - valstybės diena), lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena), - pradedant 2023 metais,

2.1.2. vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), Šv. Velykos, birželio 24 d. (Joninės (Rasos šventė)), rugpjūčio 15 d. (Žolinė), sausio 1 d. (Naujieji metai)- pradedant 2024 metais.

2.2. Antrą Šv. Kalėdų dieną, T. L. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas T. L. pasiima vaiką L. P. 10.00 val. ir grąžina 19.00 val.

2.3. Pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį tėvas T. L. pasiima vaiką L. P. šeštadienį ryte 10.00 val. iš vaiko gyvenamos vietos ir grąžinant namo sekmadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamą vietą.

3. Visada vaikas L. P. bus su ieškove V. P. (duomenys neskelbtini) - (ieškovės gimtadienis), Mamos dieną.

4. Motinos kasmetinių atostogų metu aukščiau nurodytas tėvo bendravimo su vaiku grafikas netenka galios.

5. Apie planuotus lankymo grafiko pasikeitimus abu tėvai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

6. Apie ketinimą pasiimti vaiką poilsio kelionėms ar pasisvečiavimui pas gimines savo kasmetinių atostogų metu, ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš savaitę.

7. Vaikas negali būti paimtas iš namų prieš jo valią. Bendravimas vyksta tik su paties vaiko sutikimu ir esant vaikui sveikam. Sergančio vaiko imti iš namų atsakovas negali.

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 433,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 18,77 Eur (aštuoniolikos eurų, 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 358,80 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų, 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą - įrašyti duomenis apie tėvą T. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.