- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-195-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02049-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, K. K., J. G., O. K., J. K., V. B., D. Z., V. G., R. B., A. K.
- Pareiškėjas
- D. N. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, K. K., J. G., O. K., J. K., V. B., D. Z., V. G., V. G., R. B., A. K., A. K., A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. N. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po E. A. mirties, priimti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta (pareiškėjos motinos Z. B. sesuo) E. A.. Pareiškėja, tetai mirus, norėjo (ir tebenori) paveldėti jos paliktą turtą, tačiau pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nepateikė dėl to, kad žinojo apie tetos sudarytą testamentą ir apie tai, kad pagal jį visą turtą turėjo paveldėti patikėjos sūnus K. K., taip pat žinojo, kad po tetos mirties sūnus liko gyventi tetai priklausiusiame bute, todėl buvo visiškai tikra, jog palikimą priėmė tetos sūnus. Apie tai, kad palikėjos sūnus palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja kiti galimi įpėdiniai, t. y. kad pareiškėja turi galimybę paveldėti po tetos mirties atsiradusį palikimą, ji sužinojo atsitiktinai paaiškėjus faktui, kad turtas yra perėjęs valstybei. 2018 m. birželio mėn. pareiškėja kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ informacijos patvirtinimo, o rugpjūčio mėn. gavusi patvirtintą informaciją, nusprendė kreiptis į teismą dėl savo teisių įgyvendinimo. Termino palikimui priimti atnaujinimas yra būtina sąlyga tam, kad pareiškėja galėtų ginčyti notarės 2017 m. spalio 19 d. išduotą liudijimą, pagal kurį tetos turtas jau yra perėjęs valstybei.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime prašė pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmesti. Nurodė, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio; pareiškėjai nebuvo jokių realių kliūčių pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo įstatymo numatytu terminu, o asmens įsitikinimas ar nuomonė negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis lėmusiomis įstatyme numatyto termino praleidimą.
3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjai D. N. L. terminą palikimui priimti po E. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) bei priteisė iš pareiškėjos 50,73 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei.
5. Teismas iš bylos duomenų, pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, nes žinojo, jog palikėja yra sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui K. K., kuris po motinos mirties liko gyventi jam testamentu paliktame bute. Su palikėja pareiškėjos santykiai buvo artimi. Apie tai, kad butas perėjo valstybės nuosavybėn pareiškėja sužinojo birželio mėnesį, kuomet K. K. parodė VĮ Turto bankas laišką; palikėjos sūnus paaiškino, kad jam paliktas turtas nesvarbus ir nereikalingas. Pareiškėja pati turi neįgalumą, ji suinteresuota gyventi arčiau dukters, todėl jai butas yra svarbus be to, pareiškėjos materialinė padėtis yra gana sunki, be dukros paramos išgyventi negalėtų. Palikimo priėmimu anksčiau nesidomėjo, nes pareiškėjos manymu, toks jos domėjimasis būtų neetiškas, žinant tetos valią dėl turto palikimo sūnui.
6. Teismas pažymėjo, kad po E. A. mirties palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Lietuvos valstybei paveldėjus palikėjos turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta E. A. paveldėtoja galėtų priimti savo tetos palikimą. Pažymėjo, kad pareiškėjos turtinė padėtis, kuri šiuo metu yra ganėtinai sunki, ženkliai pagerės priėmus valdyti turtą.
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, būdama palikėjos įstatyminė penktos eilės įpėdinė, savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių ir jeigu pareiškėja būtų žinojusi, kad palikėjos sūnus neįgyvendino palikėjos testamentu išreikštos valios, ji būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog palikėjos sūnus ir toliau gyveno bute, sudarė pagrįstą pagrindą manyti, kad jis paveldimą turtą priėmė, o pareiškėjos domėjimasis palikimo priėmimo faktu būtų neetiškas. Teismas termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir terminą palikimui priimti atnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir pareiškėjos D. N. L. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios. Teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą: trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
8.2. Reali termino praleidimo priežastis galėtų būti pripažinta tik pareiškėjos įsitikinimas, kad esant testamentui, palikimas buvo priimtas testamentinio įpėdinio, tačiau ši priežastis negalėtų būti pripažinta svarbia, kadangi ji yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias kreiptis į notarą dėl informacijos suteikimo apie palikimo priėmimą ar su pareiškimu dėl paties palikimo priėmimo. Asmens manymas ar įsitikinimas dėl kažkokios aplinkybės egzistavimo (kai yra priemonės patikrinti tos aplinkybės egzistavimo realumui) negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis lėmusiomis įstatyme numatyto termino praleidimą.
8.3. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo visas galimybes priimti palikėjos palikimą (nebuvo jokių objektyvių kliūčių), tačiau net ir žinodama palikimo priėmimo procedūras, šios savo teisės neįgyvendino ir tai lemia, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
8.4. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi įgyvendindama savo teises, t. y. nesiteiravo kitų įpėdinių ar jie ketina priimti palikimą ir tai yra viena iš priežasčių kodėl praleido įstatymo numatytą terminą. Teigia, kad pareiškėja žinojo apie palikėjos mirtį, žinojo palikimo priėmimo procedūras, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir priėmė nepagrįstą nutartį bei taip pažeidė CK 5.57 straipsnį.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas nustatė ir tinkamai įvertinto visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Priežasčių svarumo vertinimas yra teismo, o ne proceso dalyvių prerogatyva.
9.2. Paveldėti turtą pareiškėja būtų galėjusi tik tuo atveju, jei palikėjos sūnus bei kiti aukštesnės eilės (nei pareiškėjos) įstatyminiai įpėdiniai palikimo nebūtų priėmę ar jo atsisakę.
9.3. Pareiškėja, žinodama, jog teta testamentu sūnui buvo palikusi visą savo turtą, tolimesnį sūnaus gyvenimą palikėjos bute įvertino kaip palikimo priėmimą. Pareiškėjai neabejojant tokiu faktu, nebuvo būtinumo tuo papildomai domėtis, o ir kreiptis pareiškimu į notarą nebuvo prasminga. Tuo atveju, jei palikimą sūnus būtų priėmęs pradėdamas jį valdyti faktiškai, net abejodama dėl palikimo priėmimo, pareiškėja informacijos apie tai nei iš notaro, nei iš Testamentų registro nebūtų galėjusi gauti (faktinis valdymas ilgą laiką gali būti neišviešintas). Apelianto argumentai dėl to, kad pareiškėja turėjo tiek pareigą, tiek galimybę patikrinti, ar testamentinis įpėdinis palikimą priėmė, esamomis faktinėmis aplinkybėmis yra nepagrįsti. Kreiptis tiesiogiai į palikėjos sūnų, aiškinantis jo turtinius klausimus ir teisines palikimo priėmimo aplinkybes būtų buvę neetiška, ką šiuo atveju pripažino ir teismas.
9.4. Teismas teisingai įvertino, kad pareiškėja aplinkybę, jog tetos palikimo jos sūnus nepriėmė, suprato tik tada, kai sužinojo, jog tetos turtas yra perėjęs valstybei. VĮ Turto bankui patvirtinus šią informaciją, o palikėjos sūnus nurodžius, jog jam palikimas neįdomus ir nerūpi, valios priimti jį neturi, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į teismą dėl savo teisių įgyvendinimo. Tokie pareiškėjos veiksmai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.
9.5. Teismas atsižvelgė ir į kitus kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, o būtent, kokią įtaką termino atnaujinimas ar neatnaujinimas turės kitiems suinteresuotiems asmenims, ar nebus pažeistas jų interesų balansas. Pasak pareiškėjos, teismas nustatė, kad nei vienas iš palikėjos įpėdinių jos palikimo nevaldo; jis perėjęs valstybei, tačiau nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims; palikėjos sūnui šis turtas nesvarbus ir nereikalingas (galimai dėl to, kad butas yra apleistas, yra nesumokėtų mokesčių). Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai atnaujinus terminą tetos palikimui priimti, tai iš esmės valstybei ar kitiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių; tuo būtų sudaryta galimybė palikėjos turtą paveldėti įstatyminei įpėdinei, su kuria, be kita ko, palikėją siejo artimi santykiai.
9.6. Nors apeliantas su teismo vertinimu nesutinka ir pateikia savo subjektyvų vertinimą, tačiau konkrečių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą vertinimą, apeliantas nenurodė ir nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti panaikinta.
13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009) ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti jiems skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Kitoks minėtų normų aiškinimas reikštų, kad asmenys turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo teisė jiems dar neatsiradusi. Vėliau įgiję teisę priimti palikimą asmenys, kaip ir bet kurie įpėdiniai, turi per tris mėnesius nuo šios teisės įgijimo dienos išreikšti savo valią dėl palikimo (ne)priėmimo: jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, priešingu atveju – atsisako ar jo nepriima. Antruoju atveju teisė priimti palikimą pereina paskesnės eilės įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).
14. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A. 1998 m. rugsėjo 28 d. testamentu visą savo turtą, įskaitant dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui K. K.. Po E. A. mirties, (duomenys neskelbtini), jos valdytą nekilnojamąjį turtą priėmė Lietuvos Respublika pagal 2017 m. spalio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Trakų rajono 1-ojo biuro notarės J. K., kuriuo patvirtinta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. N. L., teigdama, kad ji yra palikėjos dukterėčia (palikėja - pareiškėjos motinos Z. B. sesuo), kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą. Pasak apeliantės, pareiškėjos įsitikinimas, kad palikimą priėmė testamentinis įpėdinis negali būti pripažinta svarbia termino priimti palikimą praleidimo priežastimi, kadangi ji yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias kreiptis į notarą dėl informacijos suteikimo apie palikimo priėmimą ar su pareiškimu dėl paties palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.
17. Pagal šios nutarties 16 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taigi, vien tai, kad pareiškėja termino praleidimo priežastis siejo su savo įsitikinimu apie testamentinio įpėdinio priimtą palikimą, neatsižvelgus į susidariusių aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo nepripažinti jų svarbiomis. Pareiškėja pagrindė, kad tokį įsitikinimą lėmė objektyvios aplinkybės.
18. Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad testamentinis įpėdinis po palikėjos mirties liko gyventi bute, kuris įėjo į palikimo sudėtį, leido jai pagrįstai manyti, jog jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Toks įsitikinimas, savaime suprantama, pateisina tai, kad pareiškėja dėl papildomos informacijos apie palikimo priėmimą (informacijos patikslinimo) nesikreipė nei į testamentinį įpėdinį, nei į notarą, taip pat nereiškia jos pasyvumo bei ribojimo teismui pripažinti šią aplinkybę svarbia termino palikimui priimti priežastimi.
20. Kaip minėta, paskesnės eilės įpėdiniams terminas palikimui priimti skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, jos nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja žinojo apie palikėjos mirtį, žinojo palikimo priėmimo procedūras, nereiškia pareiškėjos neapdairumo ar nerūpestingumo.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos nurodytų termino palikimui priimti priežasčių svarbumo netinkamo įvertinimo yra nepgrįsti, todėl atmestini.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.