Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą suinteresuotiems asmenimis A. J. (kreditoriui), G. O. (skolininkui) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, pagal kreditoriaus A. J. pareiškimą skolininkui G. O. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-07-04 kreditorius (ieškovas) A. J. pareiškė ieškinį Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams aukščiau nurodytų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Actio Pauliana pagrindu. Kreditorius (ieškovas) minėtoje byloje teigia, kad jis yra skolininko kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę, kildinamą iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-06-06 dienos teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, o ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, nes skolininko turėtos akcijos pagal ginčijamus sandorius perleistos už mažesnę nei nominalioji akcijų vertė (1,00 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tariama kreditoriaus reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo įsakymu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas negali ginčyti kitoje civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo savo pažeidžiamas teises gali apginti tik prašydamas teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 ir pripažinti skolininko išduotus vekselius niekiniais. Tik atnaujinus procesą šioje byloje, suinteresuotas asmuo gali pareikšti reikalavimą dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir tokiu būdu paneigti kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo įsakymu jam nebuvo tiesiogiai sukurtos teisės ir pareigos, tačiau, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, suinteresuoto asmens teisės bei teisėti interesai teismo įsakymu yra akivaizdžiai pažeisti – teismo įsakymu buvo dirbtinai sukurta kreditoriaus (ieškovo kitoje byloje) reikalavimo teisė, sudaranti prielaidas šiam kreditoriui kreiptis į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti suinteresuoto asmens turtą. Kitų galimybių apginti savo teises jis neturi, kadangi kreditoriaus neva turimos reikalavimo teisės, įtvirtintos įsiteisėjusiu teismo įsakymu, paneigimui, visų pirma, reikia paneigti šio teismo įsakymo prejudicialumą, kas įmanoma tik proceso atnaujinimo instituto pagalba. Jis mano, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo teikiami įrodymai – antstolio V. D. 2022-07-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nustatytas faktas, jog vekseliai yra surašyti atgaline data (t. y. suklastoti) – patvirtina, kad teismas, išduodamas teismo įsakymą, buvo suklaidintas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, dėl ko teismo įsakymas išduotas nepagrįstai bei pažeidžia jo interesus, kurių jis negali apginti jokiais kitais teisiniais gynybos būdais, išskyrus proceso atnaujinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio (vekselių) pripažinimo niekiniais, atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, jis prašo teismo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, kad 3 mėnesių terminas šiam prašymui paduoti nėra praleistas, kadangi, nors apie priimtą teismo įsakymą jam tapo žinoma gavus kreditoriaus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3250-1111/2022, tačiau apie tai, kad teismo įsakymas yra išduotas suklastotų dokumentų pagrindu, o kreditoriaus reikalavimo teisė yra fiktyvi, suinteresuotas asmuo sužinojo tik 2022-07-28, kai tą pačia dieną šias aplinkybes užfiksavo antstolis.

Kreditorius A. J. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

A. J. atsiliepime nurodo, kad 2022-06-06 pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad skolininkas G. O. išdavė kreditoriui 2020-02-03, 2020-02-24; 2020-03-09, 2020-03-22; 2020-04-06; 2020-04-12; 2020-04-27; 2020-05-04 vekselius, ir įsipareigojo juose nustatytais terminais grąžinti kreditoriui paskolintas pinigų sumas, tačiau skolininkas įsipareigojimų savalaikiai neįvykdė. Šio pareiškimo pagrindu Alytaus apylinkės teismas išdavė pareiškėjo skundžiamą teismo įsakymą. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas R. B. prašo pripažinti negaliojančiais skolininko G. O. kreditoriui A. J. 2021-06-10, 2021-06-12, 2021-07-01, 2021-07-10, 2021-08-11, 2021-08-20, 2021-09-15, 2021-10-10 paprastuosius vekselius, tačiau kaip jie susiję su Alytaus apylinkės teismo išduotu 2022-06-06 teismo įsakymu, pareiškėjas nepaaiškina ir nepagrindžia.

Pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas R. B. nepagrindė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams priėmus teismo įsakymą buvo pažeistos jo materialinės teisės ar teisėti interesai. Priešingai, bylos duomenys suponuoja, kad teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą dėl skolos iš skolininko G. O. priteisimo, pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios prievolės ar pažeisti jo materialieji interesai. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-118-1142/2023 (buvęs bylos Nr. e2-3250-1111/2022) pagal jo, ieškovo A. J. ieškinį atsakovams G. O., R. B. bei V. B. dėl (duomenys neskelbtini) akcijų 2022-01-06 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Bylos duomenys liudija, kad tarp skolininko G. O., R. B. ir V. B. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 34 proc. akcijų perleidimo sutartis, kuria G. O. perleido atsakovams R. B. ir V. B. už 1,00 Eur 34 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė sudarė 984,64 Eur.

Iš nurodyto darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra reiškiamas ne dėl to, kad teismo įsakymo priėmimas turėjo įtakos materialinėms pareiškėjo R. B. teisėms, o todėl, kad pareiškėjas siekia teismo įsakymo byloje nuginčyti vekselius, neturinčius jokio sąsajumo su teismo įsakymo priėmimo pagrindu. Tikėtina, kad tokiu būdu pareiškėjas siekia gintis nuo kreditoriaus pareikšto ieškinio Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi, R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra procesinio pobūdžio reikalavimas, susijęs su kita Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla, o ne teismo įsakymu pažeistomis tariamomis materialinėmis pareiškėjo teisėmis. Šias aplinkybes patvirtina tas faktas, kad materialinių procesinių teisių pažeidimą pareiškėjas sieja ne su teismo įsakymo priėmimu, o būtent su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjama civiline byla, kurioje kreditorius ginčija akcijų perleidimo sutartį.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas neatitinka jam keliamų formalių reikalavimų. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Civilinės bylos Nr. e2-3250-1111/2022 (civilinė byla po perregistravimo – Nr. e2-118-1142/2023) duomenimis pareiškėjas apie ieškinį ir priimtą teismo įsakymą sužinojo 2022-07-13, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas praleidus terminą. Šiuo aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad bylą nagrinėjančio teisėjo D. G. sekretorė V. Š. yra pareiškėjo R. B. sesuo, kas liudija, kad pareiškėjas apie teismo įsakymą, priimtą šioje byloje sužinojo kur kas anksčiau nei 2022-07-28.

Atsiliepime nurodoma, kad pareikštu prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas siekia nustatyti faktą, esą 2021-06-10, 2021-06-12, 2021-07-01, 2021-07-10, 2021-08-11, 2021-08-20, 2021-09-15, 2021-10-10 vekseliai yra negaliojantys, tam, kad kitoje Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas galėtų gintis nuo kreditoriaus pareikšto ieškinio reikalavimo dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas konstatuoja:

Prašymas atnaujinti procesą netenkinamas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. birželio 6 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko G. O. priteisė 23 200,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) kreditoriui A. J.. 2022 m. liepos 4 d. teismo įsakymas įsiteisėjo bei buvo išsiųstas kreditoriui.

2022 m. spalio 31 d. teisme gautas pareiškėjo R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame R. B. nurodęs, kad jis kreipiasi į teismą prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Jis nurodęs, kad teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 jam nebuvo tiesiogiai sukurtos teisės ir pareigos, tačiau jo (R. B.) teisės bei teisėti interesai teismo įsakymu yra akivaizdžiai pažeisti – teismo įsakymu buvo dirbtinai sukurta kreditoriaus (ieškovo kitoje byloje) A. J. reikalavimo teisė, sudaranti prielaidas šiam kreditoriui (A. J.) kreiptis į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti jo (R. B.) turtą. Pareiškėjas tvirtina, kad kitų galimybių apginti savo teises jis neturi, kadangi kreditoriaus neva turimos reikalavimo teisės, įtvirtintos įsiteisėjusiu teismo įsakymu, paneigimui, visų pirma, reikia paneigti šio teismo įsakymo prejudicialumą, kas įmanoma tik proceso atnaujinimo instituto pagalba.

Pareiškėjas R. B. su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo teikia įrodymus – antstolio V. D. 2022-07-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nurodydamas, kad nustatytas faktas, jog vekseliai, kurių pagrindu priimtas teismo įsakymas, surašyti atgaline data ir jo manymu patvirtina, kad teismas, išduodamas teismo įsakymą civilinėje byloje eL2-3974-308/2022, buvo suklaidintas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, dėl ko teismo įsakymas išduotas nepagrįstai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai.

Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko matosi, kad kreditorius A. J. 2022 m. birželio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad jis (kreditorius A. J.) įvairiomis datomis, atskiromis paskolos sutartimis skolino skolininkui G. O. pinigus, kurių bendra piniginė išraiška sudaro 23 200,00 Eur. Paskolos sutartys buvo įformintos skolininko pasirašytais vekseliais, kuriais skolininkas G. O. įsipareigojo kreditoriui, suėjus vekseliuose nurodytiems terminams grąžinti paskolintus pinigus kreditoriui A. J.. Prie aptariamo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius teismui pateikė ir 2020-02-03, 2020-02-24; 2020-03-09, 2020-03-22; 2020-04-06; 2020-04-12; 2020-04-27; 2020-05-04 vekselius (iš viso 8), iš kurių matosi, kas skolininkas G. O. įsipareigojęs juose nustatytais terminais grąžinti kreditoriui A. J. paskolintas pinigų sumas. Kreditorius nurodęs, kad skolininkas įsipareigojimų savalaikiai neįvykdė, skolos negrąžino. Šio kreditoriaus pareiškimo pagrindu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. birželio 6 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 bei nutarė išieškoti iš skolininko G. O. kreditoriaus naudai 23 200,00 Eur skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas R. B. pateiktu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, prašo pripažinti negaliojančiais skolininko G. O. kreditoriui A. J. išduotus 2021-06-10, 2021-06-12, 2021-07-01, 2021-07-10, 2021-08-11, 2021-08-20, 2021-09-15, 2021-10-10 paprastuosius vekselius, tačiau kaip jie susiję su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. birželio 6 d. išduotu teismo įsakymu, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas R. B. nepagrindė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams priėmus teismo įsakymą buvo pažeistos jo materialinės teisės ar teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą dėl skolos iš skolininko G. O. priteisimo, pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios prievolės ar pažeisti jo materialieji interesai. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio turinio matyti kompiuterinės įrangos darbalaukis Word dokumente, (https://rekvizitai.vz.lt/dokumentu-pavyzdziai/skolos-vekselis-paprastasis/) atsiųstas vekselio šablonas bei užpildytas 2021-06-10 vekselis Word dokumento formatu rodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, teismo manymu, neturi jokio sąsajumo su šia nagrinėjama byla, nes 2022 m. birželio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, skola iš skolininko buvo priteista visiškai kitų skolos dokumentų pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš pareiškėjo pateiktų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-118-1142/2023 (buvęs bylos Nr. e2-3250-1111/2022) pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams G. O., R. B. bei V. B. dėl (duomenys neskelbtini) akcijų 2022-01-06 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš bylos duomenų matosi, kad tarp G. O., R. B. ir V. B. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 34 proc. akcijų perleidimo sutartis, kuria G. O. perleido atsakovams R. B. ir V. B. už 1,00 Eur 34 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų bei ši akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra ginčo dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-118-1142/2023. Byla neišnagrinėta.

Iš aukščiau nurodyto, galima daryti išvadą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra reiškiamas ne dėl to, kad teismo įsakymo priėmimas turėjo įtakos materialinėms pareiškėjo R. B. teisėms (šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė), o todėl, kad pareiškėjas siekia teismo įsakymo byloje nuginčyti vekselius, neturinčius jokio sąsajumo su teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 priėmimo pagrindu. Aptariamame teismo įsakyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, teismo sprendimu nėra pažeidžiami jokie teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad jis į bylą turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teismas dėl šio jo prašymo pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 nėra pagrindo pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, iš esmės yra ieškovas, tik skirtumas nuo šio yra tas, kad toks trečiasis asmuo pareiškia savarankiškus reikalavimus byloje, kurioje jau yra pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims prieš pastatomą, materialiąją teisę į ginčo dalyką, todėl gali ją ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2009). Šiuo atveju pažymėtina, kad neprotestuotinų vekselių davėjas G. O. pagal 2020 m. surašytus vekselius besąlygiškai įsipareigojo sumokėti tiesiogiai A. J. 23 200,00 Eur ir teismas jų pagrindu priėmė teismo įsakymą. Kita vertus, neaišku, kokio konkretaus procesinio rezultato siekia pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kad jo nurodomas teisių pažeidimas egzistavo teismo įsakymo priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teigia, kad jis į bylą turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, taigi materialiųjų teisių pažeidimą pareiškėjas sieja su reiškiamu savarankišku reikalavimu dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, nors galėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjas nepagrindė, kaip objektyviai jo teisės buvo pažeistos teismui priimant ginčo teismo įsakymą. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo bei jame nurodytų priedų, teismas nemato jokių sąsajų su pareiškėju R. B. (jis nebuvo jos šalimi), todėl nėra pagrindo jį įtraukti į jau išnagrinėtą bylą trečiuoju asmeniu.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad iš esmės pareiškėjas siekia pripažinti negaliojančiais 2021-06-10, 2021-06-12, 2021-07-01, 2021-07-10, 2021-08-11, 2021-08-20, 2021-09-15, 2021-10-10 vekselius, todėl šioje byloje reiškia savarankišką reikalavimą. Tačiau pareiškėjas neturi procesinės teisės pareikšti savarankiško reikalavimo teismo įsakymo išdavimo byloje, be to, pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir tokio reikalavimo patenkinimas nesukels pareiškėjui materialinių teisinių padarinių. Juo labiau, kad kaip jau minėta, skola 2022-06-06 teismo įsakymu buvo priteista kitų skolinių dokumentų – 2020-02-03, 2020-02-24, 2020-03-09, 2020-03-22, 2020-04-06, 2020-04-12, 2020-04-27, 2020-05-04, vekselių pagrindu.

Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Tačiau pareiškėjas neįrodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. birželio 6 d. išduotu teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko G. O. skolą kreditoriui A. J., nepagrįstai. Be to, aptariamame teismo įsakyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, teismo sprendimu nėra pažeidžiami jokie teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis), teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, nebus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Be to, pareiškėjas teigia, kad 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas, kadangi, nors apie priimtą teismo įsakymą jam (pareiškėjui) tapo žinoma 2022-07-13 gavus ieškovo A. J. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-118-1111/2023 (buvęs Nr. e2-3250-1111/2022), tačiau apie tai, kad teismo įsakymas yra išduotas suklastotų dokumentų pagrindu, o kreditoriaus reikalavimo teisė yra fiktyvi, jis sužinojo tik 2022-07-28, kai tą pačią dieną šias aplinkybes užfiksavo antstolis. Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 28 d., kai antstolis V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 47-22-0728-036-843 nustatė faktą, jog vekseliai yra surašyti atgaline data (t. y. suklastoti), todėl teismas išduodamas teismo įsakymą buvo suklaidintas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo ir dėl to teismas įsakymas išduotas nepagrįstai.

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, esą reikalavimo teisė skundžiamu teismo įsakymu į skolininką įgyta galimai suklastotų vekselių pagrindu yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, o pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tik parodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės neturi sąsajų su šia nagrinėjama byla, nes 2022 m. birželio 6 d. teismo įsakymu skola iš skolininko buvo priteista visiškai kitų skolos dokumentų pagrindu, kurie buvo pateikti teismui prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei teismas neturi duomenų, kad jie būtų nuginčyti. Taigi pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, todėl jo teiginys dėl termino prašymui atnaujinti procesą skaičiavimo pradžios pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, be to, neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aptariamame teismo įsakyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, teismo sprendimu nėra pažeidžiami jokie teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, nebus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.