Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,EMA Via“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalibrus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EMA Via“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285 – 289 straipsniai). CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Taip pat CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

14. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 24 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023 19 punktas).

16. Pagal CPK 288 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti arba 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių byloje priimtas, kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigdama, kad apie ieškovės pateiktą ieškinį ir teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik antstolei pradėjus vykdyti priverstinį išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, teismui išnaudojus visas atsakovės informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes. Nesutikdama su minėtu vertinimu, atsakovė tvirtina, kad teismas neišnaudojo visų galimybių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

18. Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas aptaria civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, kurį reglamentuoja CPK 1 dalies 11 skyriaus antrasis skirsnis. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokių veiksmų turi imtis teismas, kai procesinių dokumentų nepavyksta įteikti minėta tvarka. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (ieškinio ir jo priedų kopijas bei teismo pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką) atsakovei 2023 m. birželio 8 d. išsiuntė ieškinyje nurodytu adresu Žalgirio g. 88-805, Vilnius. Pirmosios instancijos teismo teigimu, analogiškas adresas buvo nurodytas ir atsakovės interneto tinklalapyje. Dokumentai grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 8 d. atsakovei el. paštu info@emagruop.lt siuntė pranešimą, kuriuo prašė informuoti teismą, ar atsakovė UAB „Ema Via“ sutiktų teismo procesinius dokumentus gauti minėtu elektroniniu paštu, atsakymas nebuvo gautas. Teismas 2023 m. birželio 22 d. pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu Šilutės r. sav., Saugų sen., Lapalių k., Sodų g. 1G, tačiau dokumentai taip pat grįžo neįteikti. 2023 m. liepos 12 d. procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti atsakovės vadovui T. V. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas 2023 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše, tačiau dokumentai grįžo neįteikti (siuntų sekimo portale pažymėta, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Teismas 2023 m. liepos 26 d. išsiuntė pakartotinai procesinius dokumentus atsakovės registruotos buveinės adresu Šilutės r. sav., Saugų sen., Lapalių k., Sodų g. 1G bei laikė juos įteiktais tinkamai 2023 m. rugpjūčio 8 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

20. Pagal nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26, 29–30 punktai; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų CPK nustatytais būdais, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Toks procesinių dokumentų įteikimas, kai juridinis asmuo faktiškai procesinių dokumentų negavo (neatsiėmė) ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Todėl remiantis minėta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas jam prieinamas priemones įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

23. Apeliantės tvirtinimu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pažymoje, skiltyje „Kontaktiniai duomenys“, yra nurodomas elektroninis paštas – tadas@emagroup.lt, kuriuo nebuvo bandoma įteikti procesinių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas turėjo kreiptis į ieškovę, jog ji patikslintų atsakovės buveinės adresą, vadovo adresą ir elektroninius paštus.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į ieškovę dėl atsakovės ir jos vadovo adresų bei elektroninių paštų patikslinimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad ieškovei nebuvo žinomi jokie kiti atsakovės kontaktiniai duomenys.

25. Visgi, aptariamame kontekste nepaneigiant atsakovės pareigos pasirūpinti teisingų duomenų apie savo buveinę atkleidimu, tinkamai įgyvendinti savo kaip atsakingo juridinio asmens ar teisminio proceso šalies pareigas, be kita ko užtikrinant jai siunčiamos korespondencijos gavimą (atsiėmimą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepavykus faktiškai įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekiant faktiškai (ne formaliai) įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

26. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei, teismas patikrino atsakovės duomenis Juridinių asmenų registre, į bylą įkeliant 2023 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame yra nurodyta ir kita kontaktinė informacija – elektroninio pašto adresas tadas@emagroup.lt. Be to, minėtame išraše elektroninis paštas info@emagruop.lt yra nurodytas kaip negaliojantis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas būtų mėginęs susisiekti su atsakove elektroninio pašto adresu tadas@emagroup.lt, siekiant, kad atsakovė būtų veiksmingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir teismo priimtus procesinius dokumentus.

27. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, nustačius, kad prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, teismas visgi neišnaudojo visų byloje esančių procesinių dokumentų įteikimo galimybių, nesiėmė visų prieinamų priemonių, kad bylos šalis būtų tinkamai informuota apie procesą, apeliacinės teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

28. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo poziciją dėl aplinkybių, įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nebuvimo. Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

29. Ieškovė ieškinyje be kita ko nurodė, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei greiderio nuomos mokesčio pagal šalių sudarytą 2022 m. kovo 28 d. Transporto priemonių nuomos sutartį Nr. 2022/03/28 (toliau – Sutartis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nesumokėjo 43 560 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo t. y. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių.

30. Atsakovė tiek pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, nesutikdama su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, apskritai dalį ieškovės reikalavimų laiko nepagrįstais, akcentuodama Sutarties 4.1 punktą, kuriame numatyta, jog nuomininkas už transporto priemonių nuomą moka nuomotojui 3 000 Eur plius PVM, pavedimu per banką pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Atsakovės vertinimu, minėtas Sutarties punktas aiškiai numato, kad šalys nuomos kainą – 3 000 Eur plius PVM, sutarė už visą greiderio nuomos laikotarpį, tuo tarpu ieškovė šį punktą aiškina taip, jog numatyta kaina yra už vieną nuomos mėnesį.

31. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo poziciją, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė Transporto priemonių nuomos sutartimi Nr. 2022/03/28 susitarė, kad joje nurodyta nuomos kaina yra 3 000 Eur + PVM ir tokia nuomos kaina yra mokama už 1 mėn., o ne visą nuomos laikotarpį.

32. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas Sutarties 4.1 punktą taip, jog šalys susitarė 3 000 Eur + PVM kainą už vieną nuomos mėnesį, rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis apie rinkoje esančias greiderio nuomos kainas ir tai, jog atsakovė nereagavo į ieškovės 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 18 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. siųstą PVM sąskaitą faktūrą, o ją gavusi jos neginčijo. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog PVM sąskaita faktūra buvo išsiųsta. Be to, nėra aišku kodėl, jei buvo sutarta nuomos kaina už mėnesį, ieškovė nesiuntė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų kiekvieną mėnesį, o išrašė vieną sąskaitą už visą laikotarpį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sutarties sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl Sutarties sudarymo, Sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės ir kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių ir skundžiamą nutartį išsamiai nevertino bei neanalizavo šalių valios ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turinio.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi aptariamu atveju egzistuoja abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės bei atnaujinamas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir apeliaciniam teismui šia nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „EMA Via“ atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių.

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.