- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-855-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02733-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens, skolininko) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Marija Gaivenė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB Bankas“, D. M., V. B. (V. B.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto - ½ dalies dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,90 kv. m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), varžytinės Nr. 251412; 2) panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo Turto varžytinės Nr. 251412 būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pareiškėjo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tik atlikus profesionalų Turto vertinimą Turtą parduoti iš varžytinių. Skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Antstolė Marija Gaivenė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš J. K., išieškojimą nukreipiant į pareiškėjo turtą – ½ dalių dviejų kambarių buto, 44,90 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
1.2. Antstolė nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. vykdė pirmąsias pareiškėjo Turto varžytines Nr. 251412, kuriuose Turtas buvo parduotas už 16 240 Eur, jo pradinę pardavimo kainą. Tačiau turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turto vertės neįkainojus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio normos. Turto vertė nustatyta 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašą, o nesikreipta į turto vertintojus.
1.3. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Turto vertė yra 20 300 Eur. Tuo tarpu pardavimų skelbimo portalo www.aruodas.lt, panašaus turto vertė yra maždaug nuo 75 000 Eur iki 89 000 Eur.
2. Antstolė Mairija Gaivenė 2023 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S-22-7-39331 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Atsisakymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skolininko turtas areštuotas nuo 2016 m. sausio 21 d. Skolininkas procesinių dokumentų pašte neatsiima, vykdomųjų bylų vykdymo eiga nesidomi, su antstole nebendradarbiauja, skolų nemoka. Antstolės žiniomis pareiškėjas su motina išvykęs į užsienį, į Lietuvą grįžta retai. Pareiškėjui 2023 m. liepos 27 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pateikti informaciją ir atvykti į antstolės kontorą, tačiau pareiškėjas nereagavo.
2.2. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, remiantis VĮ „Registrų centras“ pažyma. Nustatyta, kad 2023 metais buto vertė - 32 400 Eur (pusė sudarytų 16 200 Eur), tuo tarpu pareiškėjui priklausančios ½ dalies vidutinė rinkos vertė yra 20 300 Eur. Pareiškėjas per įstatyme nustatytą 3 dienų terminą prieštaravimų dėl minėto patvarkymo neteikė. 2023 m. spalio 10 d. 10:09 val. – 2023 m. lapkričio 9 d. 10:15 val. buvo paskelbtos Turto varžytinės. Pradinė Turto pardavimo iš varžytinių kaina - 16 240 Eur. Varžytinėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, kas rodo, jog Turtas rinkoje nėra paklausus. Dviejų kambarių buto ½ dalies nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl įsigijusiam Turtą pirkėjui teks nustatyti naudojimosi tvarką, be to, likusiomis bendro naudojimo patalpomis jam teks dalintis su kitais asmenims.
Šalies argumentai
2.3. Nagrinėjamu atveju skolininkas skundžia 2023 m. rugsėjo 1 d. antstolės patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, skundą pateikdamas 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas praėjus 74 dienoms (nors įstatymu nustatytas 20 dienų nuo sužinojimo / turėjimo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti terminas).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Turtas buvo vertinamas VĮ „Registrų centras“ remiantis duomenimis apie parduotus panašius nekilnojamojo turto objektus per tam tikrą laikotarpį. Tuo tarpu pareiškėjas siūlo turto vertinimui panaudoti iš internetinio puslapio „Aruodas“ skelbimus, kurie daugiau nei metus pardavinėjami, tačiau iki šios dienos neparduodami.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo J. K. skundo dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų.
5. Suinteresuoti asmenys byloje – akcinė bendrovė „SEB Bankas“, D. M. atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina ir brangina išieškojimo vykdymo procesą, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau be papildomų veiksmų (ekspertizės) atlikimo. Todėl antstolei nenustačius duomenų, leidžiančių abejoti turto vertės dydžiu, pareiškėjui nepateikus objektyvių turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų bei nesutikimo su nustatyta verte argumentų ar savo nuomonės dėl turto vertės, teismas sprendė, kad antstolei nebuvo jokio pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog prie skundo skolininko pateikti skelbimai iš internetinio skelbimo portalo „aruodas.lt“ nėra visai lygiaverčiai pareiškėjo Turtui, todėl šios aplinkybės taip pat pagrindžia, jog ekspertizės paskyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas objektyviai įkainoti areštuotą turtą, taip pat tai, kad turtą pardavė už mažesnę nei rinkos kainą.
8. Kadangi antstolė skolų išieškojimą iš pareiškėjo vykdo nuo 2012 m. (virš 10 metų), skolininkas vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo, pas antstolę į kontorą neatvykdavo, elektroniniu paštu nesusisiekdavo, per įstatymo nustatytą terminą skundų dėl priimtų patvarkymų neteikė, teismas sprendė, jog pareiškėjas su antstole piktybiškai nebendradarbiauja ir vykdomųjų bylų eiga nesidomi, dėl ko šiuo metu yra susidariusi pareiškėjui nepalanki situacija, todėl nenustačius, jog antstolė būtų pažeidusi CPK 681 straipsnio nuostatas, pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (pareiškėjas) J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trtakų rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo Turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina, Turto vertės nustatymo procesas vykdomoje byloje atliktas netinkamai. Turtas buvo įkainotas antstolės subjektyvia nuomone bei VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės duomenimis, t. y. neprofesionaliai. Nei VĮ „Registrų centras“ duomenys, nei antstolės nuomonė negali būti laikomi patikimu ir objektyviu kriterijumi nustatant Turto vertę, o turėjo būti taikomas individualus Turto vertės nustatymo metodas. Turto rinkos kainą nustato tam turintys kvalifikaciją vertinimo ekspertai, bet ne antstoliai, kurių pagrindinė veikla susijusi su skolų išieškojimu. Objektyvus ir profesionalus Turto įkainojimas pareiškėjui yra itin svarbus, kadangi nuo to priklausys, kokia kaina bus parduotas pareiškėjo Turtas ir atitinkamai, kokia apimtimi pasidengs pareiškėjo skolos.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ypatingos teisenos tvarka, privalėjo būti aktyvus bei veikti ex officio. Manydamas, kad pareiškėjo pateikti Turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus; taip pat pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti, ar pačios antstolės Turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo Turto vertę, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
10. Antstolė Marija Gaivenė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trtakų rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas, nesutikdamas su Turto įvertinimu, turėjo visas galimybes reikšti prieštaravimus dėl Turto įkainojimo vykdymo procese, iki varžytinių paskelbimo surasti savo pirkėją ar prašyti antstolės skirti turto rinkos nustatymo ekspertizę, tačiau jam įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Skolininkas nedėjo jokių pastangų, kad varžytinėse realizuotas Turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, teise pasiūlyti išvaržomam Turtui savo pirkėją nepasinaudojo, jokio prieštaravimo dėl vykdymo procese realizuotino Turto vertės nepareiškė. Skolininko teiginiai dėl per mažos buto kainos grindžiami išimtinai tik pateiktais viešais parduodamo turto skelbimais, patalpintais interneto svetainėje, o pateikti skelbimai nėra lygiaverčiai ir yra visiškai nepanašūs į varžytinėse realizuoto buto dalį.
10.2. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas per ne vėliau kaip per 20 dienų nuo dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skolininkas skundžia 2023 m. rugsėjo 1 d. antstolės patvarkymą dėl Turto vertės nustatymo, skundą pateikdamas tik 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus net 74 dienoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo J. K. skundas dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų
14. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
15. Apeliantas (pareiškėjas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (antstolių lydraščius, patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, dėl arešto turtui panaikinimo, mokėjimo nurodymus ir kt.), pagrindžiančius antstoliams padengtus įsiskolinimus. Pareiškėjas nurodo, jog šių dokumentų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, o jie yra svarbūs byloje ir patvirtina, kad antstolė niekada su pareiškėju nėjo į derybas, nekreipė dėmesio, kad turimus įsiskolinimus pareiškėjas gali sumokėti per tris mėnesius; antstolė siekė tik asmeninės naudos parduodant pareiškėjui priklausiusį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, nesuteikiant pareiškėjui galimybės sumokėti skolą per per šešerių mėnesių laikotarpį.
16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismui pateikti nauji įrodymai datuoti vėlesne nei skundžiama nutartis data, gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo, o tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, naujai teikiamus įrodymus prijungia ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Pažymėtina, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje.
19. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
20. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-307-701/2023).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdamas, jog 2023 m. lapkričio 9 d. varžytinėse realizuodama skolininkui priklausantį Turtą, antstolė atliko neteisėtus veiksmus – Turtas realizuotas už nepagrįstai mažą kainą, todėl ginčijamas 2023 m. lapkričio 10 d. antstolės patvarkymas Nr. S-23-7-37430, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo Turto varžytinės, turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjas nurodo, jog antstolės nustatyta nekilnojamojo turto vertė (kuri buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis) ir kaina, už kurią Turtas buvo parduotas varžytinėse, neatitiko realios realizuoto Turto vertės. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolė turėjo paskirti minėto Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ir tik atlikus profesionalų vertinimą, skelbti turto varžytynes. Pareiškėjo nuomone, tikroji nekilnojamojo Turto vertė yra bent du kartus didesnė. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto nurodomais argumentais dėl tokių motyvų.
22. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas praleido terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausiusio Turto vertė antstolės buvo nustatyta 2023 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-23-7-28101. CPK 512 straipsnio nuostatos numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas į antstolę su skundu dėl pirmųjų pareiškėjui priklausiusio Turto varžytinių paskelbimo, remiantis aplinkybėmis, jog antstolė netinkamai įkainojo minėtą Turtą, nebuvo paskirta ekspertizė ir t.t., kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. po 76 dienų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, yra praleidęs bendrą 20 dienų terminą, termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti prieštaravimų dėl areštuoto Turto vertės nustatymo ankščiau, t. y. nepasinaudojo įstatyme numatyta pareiga pateikti skundą dėl antstolio veiksmų per nustatytą terminą.
23. Antra, nesutiktina su apelianto argumentais, jog antstolė privalėjo skirti Turto vertės nustatymo ekspertizę. Šiuo aspektu svarbu tai, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šios nuostatos paneigia apelianto argumentus apie antstolio pareigą visais atvejais skirti ekspertizę.
24. Be to, minėta, kad nagrinėjamu atveju Turto vertė buvo nustatyta antstolės 2023 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu. Tiek apie nustatytą Turto vertę, tiek apie skelbtinas varžytines pareiškėjas buvo informuotas (apie tai plačiau bus pasisakyta šioje nutartyje žemiau), todėl galėjo pareikšti nuomonę dėl turto vertės, teikti atitinkamus prašymus ir įrodymus, kokia gi turėtų būti tikroji turto vertė (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau tokia teise nepasinaudojo, nepateikė nei prieštaravimų dėl turto vertės, nei, pvz., kad būtų ketinęs pavesti atlikti turto vertinimą pasirinktam vertintojui ar derėjęsis su vertintojais dėl turto vertinimo ekspertizės ar pan. Taigi, skolininkas vykdymo procese buvo pasyvus ir nereiškė nuomonės dėl turto vertės, todėl skundo argumentai, kad antstolė privalėjo skirti Turto vertės nustatymo ekspertizę, atmestini, papildomai pažymint, jog antstolio teisė ir pagrindai skirti ekspertizę turi būti derinami atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek ir į paties skolininko interesus, kadangi, nesant būtinybės, paskirta ekspertizė tik padidintų vykdymo proceso išlaidas, kurios taip pat būtų išieškomos iš skolininko turto.
25. Trečia, nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų skelbimų apie turto kainas iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt, iš kurių, pasak pareiškėjo, matyti, jog panašaus ploto butai (duomenys neskelbtini) pardavinėjami žymiai didesnėmis kainomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo su skundu pateiktus skelbimus pagrįstai sprendė, jog juose pateikti duomenys nėra lygiaverčiai pareiškėjo Turtui, t. y. didesni plotai (pareiškėjo 44 kv. m.; o skelbimuose 53–63 kv. m.), šildymas pareiškėjo Turte vietinis centrinis, skelbimuose – dujinis, be to, skiriasi ir daugiabučių namų buvimo vietos. Be to, labai svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju varžytinėse buvo parduodama tik ½ dalis buto, t. y. ne visas butas, kaip pilnas nekilnojamojo turto vienetas, kas reiškia, kad potencialiam pirkėjui ateityje gali kilti įvairių sunkumų ir papildomų rūpesčių įgyvendinant savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, kurių įprastai nekyla valdant turtą vienam savininkui (pvz., galimai reikės spręsti klausimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą), kas savaime suprantama, mažina nekilnojamojo turto vertę / kainą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprastai internetiniuose skelbimuose nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali turto ar jo perleidimo sandorio galutinė kaina. Be to, antstolės nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelemia galutinės turto pardavimo kainos, kadangi objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kai potencialūs turto pirkėjai papildomai įvertinę parduodamą objektą, tarpusavyje varžydamiesi nustato parduodamo turto realią kainą, kuri tuo metu yra rinkoje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktais duomenimis iš šios interneto svetainės.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas yra padengęs įsiskolinimus antstoliams, tame tarpe ir antstolei Marijai Gaivenei, kuri inicijavo skolininkui priklausiusio nekilnojamojo turto (jo dalies) pardavimą iš varžytinių, ir kurios veiksmus skolininkas skundžia nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad nors skolininkas ir yra padengęs įsiskolinimus, tačiau šie veiksmai atlikti pavėluotai, t. y. antstolei realizavus skolininkui priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, o pats skolininkas vykdymo procese iki pat nekilnojamojo turto realizavimo buvo pasyvus, dėl ko, kaip vėliau pasisakytina šioje nutartyje, turi prisiimti tam tikras (šiuo atveju jam nepalankias) pasekmes. Apelianto argumentai, kad antstolė nėjo į derybas ir neatsižvelgė į tai, kad skolininkas skolas gali padengti per 3-6 mėn. laikotarpį, laiko nepagrįstais, kadangi apeliantas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz., kad būtų kreipęsis į antstolę ir/ar išieškotojus / kreditorius su ketinimais padengti įsiskolinimą, siūlęs sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, kad antstolė būtų atsisakiusi priimti skolininko įmokas ar pan.) ir apskritai, kad būtų bendradarbiavęs / bendravęs su antstole, siekiant kuo greičiau įvykdyti įpareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, turint omeny dar ir tai, kad išieškojimus iš skolininko antstolė Marija Gaivenė vykdo jau virš 10 metų.
27. Nagrinėjamu atveju itin svarbu pažymėti, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas (CPK 644 straipsnis). Viena iš skolininko pareigų – būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Kasacinio teismo ne kartą yra nurodyta, kad, sprendžiant tinkamo turto įkainojimo vykdymo procese ginčus, turi būti vertinami ne tik pradinės turto kainos ir turto rinkos kainų skirtumai, bet ir visa turto įkainojimo procedūra, antstolio atlikti veiksmai (neveikimas), taip pat išieškotojo ir ypač skolininko veiksmai šioje procedūroje. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas skolininkas ir žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, apie areštuotą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (dalį jam priklausančio turto), turėjo pareigą domėtis vykdymo proceso eiga, jam antstolės siunčiamais dokumentais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ne vieną kartą buvo siųsti dokumentai, tačiau pareiškėjas siųstų dokumentų neatsiėmė; antstolės padėjėjai buvo atvykę į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjo nerado; dokumentai pareiškėjui buvo siųsti el. paštu jevgenijus86@gmail.com, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aktyvus, kadangi, kaip matyti, pats pareiškėjas visuose savo procesiniuose dokumentuose (tiek skunde antstolei, tiek atskirajame skunde) nurodo būtent šį savo el. pašto adresą; antstolės 2023 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-7-33277 pareiškėjo motina G. L. buvo informuota apie varžytines. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė nagrinėjamoje byloje veikė aktyviai, tuo tarpu skolininkas (pareiškėjas), žinodamas apie prasidėjusi vykdymo procesą (kuris trūko gana ilgą laikotarpį) ir savo įsiskolinimą, buvo visiškai pasyvus – nesidomėjo išieškojimo procesu, nebendradarbiavo su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir nevykdė kitų CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininkui pareigų, ir dėl tokio savo neveikimo turi prisiimti neigiamas teisines pasekmes.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste priėjo pagrįstą išvadą, kad antstolei neturėjo kilti abejonių dėl apelianto turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo. Dėl to antstolės veiksmai, neatšaukiant paskelbtų pirmųjų apelianto turto varžytynių ir nepaskiriant ekspertizės, negali būti laikomi neteisėtais.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apelianto 2023 m. lapkričio 16 d. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų ir kartu su juo pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias parduodamo iš varžytynių turto įkainojimą ir su tuo susijusias antstolio teises bei pareigas vykdymo procese, įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (pareiškėjo) J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.