Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui S. B. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis).

7. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. Ž. ir atsakovo S. B. vaikai. 2021 m. lapkričio 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4373-760/2023 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurios antrame punkte nustatyta, jog nepilnamečių vaikų tėvas S. B. mokės periodinėmis išmokomis vaikams V. B. ir L. B. po 125 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

8. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

10. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

11. Nagrinėjamu atveju prašoma padidinti taikos sutartimi sutartą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, motyvuojant pakitusiais vaikų poreikiais ir padidėjusiu jų išlaikymu, dėl to, ieškovės teigimu, atsakovo iki šiol nustatytas išlaikymas, sudarantis tik po 125 Eur sumą vienam vaikui per mėnesį, yra akivaizdžiai nepakankamas.

12. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

15. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Pažymėtina, jo pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (vieną) minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2026 m. sausio MMA iki mokesčių yra 1153 Eur, o atskaičius mokesčius – 846 Eur, t. y. po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Mažesnis nei 1 (vieno) MMA išlaikymas teismo priteisiamas tais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia 1 MMA vertės, esminis vaikų poreikių padidėjimas konstatuotinas be išsamios padidėjusių vaikų poreikių analizės, nes prašoma priteisti suma gali užtikrinti tik būtinuosius vaiko poreikius.

17. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo teismo patvirtintas dar 2021 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas po 125 Eur kiekvienam vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti vaikui po 300 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų nepateikė, tačiau teismas vertina, kad jų dydis yra atitinkantis nepilnamečių vaikų dabartinius būtinuosius poreikius.

18. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaikų poreikiais. Analizuojant byloje nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų sudėtį, matyti, kad ieškovei vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti atitinkamai ne mažiau kaip 755-880 Eur. Kaip minėta, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo teismo patvirtintas dar 2021 metais. Per šį laikotarpį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo, neišvengiamai su minimalaus darbo užmokesčio kilimu išaugo ir pragyvenimo lygis, todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu šalių susitartas 125 Eur dydžio vienam vaikui teiktinas išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti būtiniausius jų poreikius. Ieškovės teisme nurodytos vaikų būtinos išlaidos atitinka vaikų amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.

19. Vertinant ieškovės turtinę padėtį matyti, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės išmoką, taip pat gauna išmoką vaikams (vaiko pinigai 2026 metais Lietuvoje yra universali 129,50 Eur per mėnesį išmoka, skiriama kiekvienam vaikui iki 18 metų (arba ilgiau, jei mokosi, iki 23 m.), taip pat papildoma 76,20 Eur išmoka gausioms šeimoms, taigi vienam vaikui 205,7 Eur). Ieškovė yra sukūrusi šeimą, augina dar vieną 2025 m. lapkričio mėnesį gimusį vaiką, ieškovės sutuoktinis dirba, ieškovės teigimu, jo pajamos yra apie 1300 Eur per mėnesį. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovas yra įgijęs individualios veiklos pažymą, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš tiesų jis jau apie metus individualia veikla neužsiima, nes dėl sveikatos būklės negali dirbti. Atsakovas pateikė duomenis, kad jam nuo 2013 m. sausio 10 d. yra nustatytas 40 % darbingumo lygis (b. l. 40). Atsakovas gauna neįgalumo pašalpą ir vienišo asmens išmoką, nekilnojamojo turto neturi, turi skolų, yra vykdomi skolų išieškojimai antstolių kontorose (b. l. 42 – 53, 72 – 87, 92). Iš ieškovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas savo noru išlaikymo vaikams neteikia, išlaikymo įsiskolinimas yra išieškomas iš atsakovo, taip pat ieškovė gauna išmokas iš vaikų išlaikymo fondo.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

22. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda.

23. Vertinant anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų, šiuo metu sudarančių 423 Eur kiekvienam tėvui, o akivaizdų poreikių padidėjimą patvirtina tai, kad po 2021 m. taikos sutarties patvirtinimo pasikeitė ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiai. Po taikos sutarties patvirtinimo praėjo penkeri metai. Akivaizdu, kad vaikams augant, kartu didėja ir jų poreikiai, todėl teismas daro išvadą, kad padidėjo išlaidos vaikų maitinimui, rūbams, transportui, higienos priemonėms, lavinimui, būreliams. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaikų amžius, poreikiai, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, yra pagrindas teigti, kad šiuo metu nustatytas po 125 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, nors ir jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, neatitinka vaikų interesų ir yra nepakankamas tenkinti jų būtinuosius poreikius. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo dydis neviršija teismų praktikoje nustatyto būtinųjų vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, šiuo metu sudarančių 423 Eur kiekvienam tėvui (šiuo atveju išskaičiuojant valstybės skiriamus vaiko pinigus būtų po 320 Eur kiekvienam tėvui). Be to, atsakovas nepaneigė nė vienų iš ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų išlaidų pagrįstumo. Remiantis anksčiau aptarta teismų praktika, ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų, šiuo metu sudarančių 423 Eur kiekvienam tėvui. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų apie išlaidas komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, drabužiams, transportui, laisvalaikiui ir pan., tačiau bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius būtinas išlaidas vaikui. Be to, atsakovas nepaneigė, kad šalių vaikų išlaikymui reikalinga kitokia negu nurodė ieškovė išlaikymo suma, sutiko, kad vaikams būtinas išlaikymas, tik teigė, kad neturi galimybės teikti išlaikymą.

24. Atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą vaikams, kuris atitiktų tinkamam vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas. Nustačius vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jai ir taip tenka didesnė priežiūros ir rūpinimosi nepilnamečiais vaikais našta, o atsakovas, nors gyvena tame pačiame mieste, tačiau su vaikais bendrauja nereguliariai, nors teismo posėdžio metu ir teigė, kad prie vaikų išlaikymo prisideda kitokiais būdais, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovė neabejotinai patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, kadangi ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ne tik kasdienes ar periodines, bet ir vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovas pats teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti, kokia suma reikalinga vaikų išlaikymui, nes vaikai auga ne su juo, todėl jis visiškai nesusiduria su išlaidomis, kurios reikalingos vaikams. Vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės vaikų veiklos organizavimu, medicininių ir emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerbūvio užtikrinimu (maitinti, rūpintis vaikų higiena, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.); visa tai sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.

26. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams padidinimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas teigia, kad jis neturi nuolatinio darbo, tačiau teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui uždirbti daugiau pajamų. Teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, nes jis yra iš dalies darbingas, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad susirastų darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų siekiant susirasti darbą ir taip užtikrinti išlaikymo vaikams, atitinkančio jų poreikius, teikimą.

27. Kaip jau minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad vaikų įprastiems poreikiams patenkinti būtina mažesnė nei 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo suma, bei įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad vaikams būtini rūbai, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, vitaminai, lavinimo ir ugdymo priemonės (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Byloje yra duomenys, kurių atsakovas iš esmės neginčija, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, atsakovas yra iš dalies darbingas. Taigi, atsakovas, nors ir yra iš dalies darbingas, tačiau turi sveikatos problemų, kurios, bylos duomenimis, nėra trumpalaikio pobūdžio, todėl spręstina, kad atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių teikti ieškovės prašomą išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, nes ši suma abiem vaikams (600 Eur per mėnesį), viršija šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas šiuo metu negauna tiek pajamų, kad galėtų sumokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Įvertinus byloje esančius duomenis dėl pasikeitusių vaikų poreikių, amžiaus, interesų, teismas daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas po 125 Eur kiekvienam vaikui dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus, ir vertina, kad vaikų poreikiai yra padidėję, tačiau įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas vertina, kad išlaikymo dydis padidintinas iki 200 Eur dydžio kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytą patiriamų išlaidų vaikų išlaikymui dydį, turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas, būdamas iš dalies darbingas, nesiekia dirbti ir užsidirbti bei gauti pajamas, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui.

30. Nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė, su kuria nustatyta V. B. ir L. B. gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2026 m. sausio 16 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur, tenkina 66 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 53,46 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 53,46 Eur žyminis mokestis.

34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. spalio 23 d. sprendimu K. Ž. buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2026 m. vasario 27 d. pažyma Nr. ATP-2026-09130 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, bei įvertinus tai, kad teismas tenkina 66 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistinos 266 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4373-760/2021 patvirtintos K. Ž. (buvusi pavardė – Š.) ir S. B. sudarytos taikos sutarties 2 punktu nustatytą po 125 Eur išlaikymo dydį sūnui V. B. ir dukrai L. B., ir priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2026 m. sausio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 53,46 Eur (penkiasdešimt tris eurus 46 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 266 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630). Šias sumas S. B. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.