- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-932-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21581-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- D. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2352-1052/2021 pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl išieškojimo vykdomosiose bylose iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame gyvena neįgalus asmuo, nutraukimo, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., antstolė G. A., antstolė R. G., antstolis S. U., antstolis S. R., D. B., R. U., D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. D. prašo nutraukti išieškojimą iš jai dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – 51/100 dalies patalpų-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad:
1.1. jos atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0183/20/00196 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo vaikams pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2S-893-324/2019), Nr. 0183/20/00564 (dėl bylinėjimosi išlaidų pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00565 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. G. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00567 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00566 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019) (turto arešto akto Nr. 2020015724). 2020 m. kovo 25 d. buvo aprašytas jai nuosavybės teise priklausantis turtas – 51/100 dalis patalpos-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpa, butas). Skolininkei priklausanti turto dalis buvo areštuota antstolių G. A., R. G., S. U. ir S. R.. 2020 m. liepos 30 d. antstolė R. P. patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės skyrimo Nr. S-20-183-13624 mažosios bendrijos „Bonada“ (toliau – ir MB „Bonada“) turto vertintojui D. S. paskyrė atlikti skolininkei dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – 51/100 dalies patalpos-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Mano, kad išieškojimas iš jai dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – 51/100 dalies patalpų-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) yra negalimas. Išieškojimas pažeistų skolininkės brolio D. B., kuris yra neįgalus ir nedarbingas, teisę į būstą. D. B. neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi po to, kai jam bus baigta taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu areštuotos patalpos varžytinių metu būtų parduotos tretiesiems asmenims, susiklostytų situacija, kad D. B. prarastų bet kokias teises gyventi areštuotose patalpose, o įsigyti ar išsinuomoti kitas patalpas, kuriose jis galėtų gyventi, ar jas išlaikyti D. B. būtų neįmanoma dėl jam nustatyto nedarbingumo laipsnio.
1.2. Nors 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad D. B. faktinė gyvenamoji vieta yra jo motinai priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nutartyje nurodyta, kad D. B. gyvendamas kartu su broliu A. B. ir motina jai priklausančiame bute, prieš brolį padarė nusikalstamą veiką, dėl ko jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė. Pasibaigus priverčiamosios medicinos priemonės taikymui, tolimesnis D. B. gyvenimas su motina ir broliu keltų abejonių dėl motinos ir brolio saugumo bei galimų pakartotinių konfliktų. Vienintelė reali galimybė D. B. gyventi atskirai nuo brolio ir motinos, pasibaigus priverčiamosios medicinos priemonės taikymui, yra D. B. faktiškai gyventi jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. D. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
2.1. pareiškėja nepateikė jokių duomenų, apie tai, kad ji yra savo brolio D. B. globėja, kad D. B. turi teisę naudotis pareiškėjos turtu. 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis patvirtina, kad D. B. niekuomet negyveno pareiškėjai priklausančiame bute. Nėra dviejų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų: 1) skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikimo, 2) turtas, iš kurio yra vykdomas išieškojimas, nėra pareiškėjai priklausantis būstas, kuriame ji gyvena.
3. Suinteresuotas asmuo D. B. su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
3.1. jis iki jo gydimo viešoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – VŠĮ „(duomenys neskelbtini)) faktiškai gyveno pareiškėjai priklausančiose gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neturi jokių kitų jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Pasibaigus gydimui jis ketina gyventi pareiškėjai priklausančiame nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini). Mano, kad jeigu dėl jo sesers (pareiškėjos) įsiskolinimų ji prarastų nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jis dėl savo nedarbingumo lygio ir tikėtinų pajamų dydžio neturėtų galimybės susirasti kitos gyvenamosios vietos.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
4.1. ji vykdo išlaikymo išieškojimą iš skolininkės D. D. trims nepilnamečiams vaikams D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo įsiskolinimo likutis 2020 m. sausio 31 d. visiems trims nepilnamečiams vaikams yra 5 738,93 Eur arba po 1 912,97 Eur kiekvienam vaikui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDSFV) duomenimis skolininkė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d., jos darbo užmokestis buvo minimalus (607,00 Eur), išskaitos nepilnamečių išlaikymui per mėnesį sudarė 143,56 Eur. Ši suma yra nepakankama net einamojo mėnesio išlaikymui sumokėti trims nepilnamečiams vaikams, pagal 2020 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-1718-1043/2019. Per nurodytą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiavo ir pervedė nepilnamečiams skolininkės vaikams tik 145,29 Eur, t. y. tik po 48,43 Eur kiekvienam. VSDFV duomenimis skolininkė nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdė individualią brokerės veiklą nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš gaunamų pajamų išlaikymo vaikams neteikė, taip pat nėra duomenų, ar ji tęsia brokerės darbą. Areštuota skolininkei priklausanti buto dalis nėra skolininkės gyvenamoji vieta. Skolininkei dalinės nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje niekada niekas negyveno ir negyvena. Tai patvirtino ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkė D. D. ir bendraturtis R. U., antstolei nuvykus apžiūrėti areštuoto turto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkei dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra padalintas po kambarį bendraturčiams su bendro naudojimo patalpomis. Skolininkė prašyme dėl išieškojimo iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame gyvena neįgalus asmuo, nutraukimo patvirtina, kad 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje Nr. M1-397-749/2020 nurodyta, kad faktinė jos neįgalaus brolio D. B. gyvenamoji vieta yra jo motinai A. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).
5. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
6. Suinteresuoti asmenys antstolė G. A., antstolė R. G., antstolis S. R., R. U. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl išieškojimo vykdomosiose bylose iš skolininkei priklausančio būsto, kuriame gyvena neįgalus asmuo, nutraukimo atmetė, byloje 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino. Teismas nustatė, kad:
7.1. iš pareiškėjos D. D. vykdomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas. VSDSFV duomenimis skolininkė, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatytos 143,56 Eur dydžio išskaitos iš pareiškėjos darbo užmokesčio jos nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį; ši suma yra mažesnė nei einamojo mėnesio išlaikymui sumokėti trims nepilnamečiams vaikams reikalinga suma. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiavo ir pervedė nepilnamečiams skolininkės vaikams 145,29 Eur, t. y. po 48,43 Eur kiekvienam. VSDFV duomenimis skolininkė nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdė individualią brokerės veiklą nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš gaunamų pajamų išlaikymo vaikams neteikė. SODRA duomenų bazėje duomenų apie D. D. darbo vietą ir duomenų apie tikslias gaunamas pajamas nėra. Įvertinęs byloje surinktus, pareiškėjos turtinę padėtį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo galimybės pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimo išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl buvo pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą.
7.2. Prašymą nutraukti vykdomą išieškojimą iš pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – 51/100 dalies patalpų-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja grindė aplinkybe, jog pasibaigus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui, ginčo bute bus pareiškėjos neįgalaus ir nedarbingo brolio D. B. gyvenamoji vieta, todėl išieškojimą nukreipus į šį turtą, bus pažeista jo teisė į būstą. Nurodė, kad D. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pats D. B. pareiškė, kad jis, pasibaigus priverčiamųjų medicinos priemonių jo atžvilgiu taikymui ketina gyventi pareiškėjai priklausančiame turte, pareiškėja sutinka, kad D. B. gyventų jai priklausančioje buto dalyje.
7.3. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas sprendė, kad nėra visų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų tenkinti pareiškėjos prašymą: 1) pareiškėjos skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o susidarė jai nevykdant prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams; 2) byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkei priklausanti buto dalis nėra skolininkės gyvenamoji vieta. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos brolio D. B. gyvenamoji vieta. D. B. yra stacionarizuotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tikslių duomenų patvirtinančių, kada bus baigtas gydimas nėra. 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje Nr. M1-397-749/2020 nustatytas faktas, kad D. B. gyvenamoji vieta iki jo stacionarizavimo buvo jo motinai A. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). D. B. gyvenimo bute faktą paneigia ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkės D. D. ir pareiškėjos bendraturčio, suinteresuoto asmens R. U. paaiškinamai, duoti antstolei R. P.. Nei asmens gyvenamosios vietos deklaravimas, nei turto savininko sutikimas gyventi konkrečiame nekilnojamame turte nesuteikia juridinės teisės gyventi nekilnojamame turte, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog išieškojimas iš skolininkei priklausančio turto gali pažeisti D. B. teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja D. B. (toliau – ir apeliantė) prašo 2021 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2352-1052/2021 panaikinti, priimti naują nutartį – tenkinti prašymą nutraukti išieškojimą iš jai dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – 51/100 dalies patalpų-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas, yra nesusijusios su skola dėl nesumokėtų mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas apeliantei gyvenant (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė yra nesumokėjusi mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas dėl sunkios turtinės padėties, susiklosčiusios dėl karantino metu nustatytų apribojimų.
8.2. Priverstinio išieškojimo priemonė – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), areštas pritaikytas ne dėl nesumokėtų mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas, o dėl kitų turtinių apeliantės įsipareigojimų, tačiau tai yra vienintelės apeliantei priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose galėtų gyventi jos neįgalus brolis D. B. po to, kai bus baigtas jo gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini).
8.3. Apeliantė yra apdrausta socialiniu draudimu, atskirojo skundo pateikimo teismo dieną sužinojo, kad bus įdarbinta Vilniuje adresu (duomenys neskelbtini) esančioje kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl tai sudaro prielaidą manyti, kad apeliantės įsiskolinimai vykdomosiose bylose galės būti dengiami iš su darbo santykiais susijusių pajamų.
8.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas akcentavo, kad 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje Nr. M1-397-749/2020 nustatytas faktas, kad D. B. gyvenamoji vieta iki jo stacionarizavimo buvo jo motinai A. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad nusikalstama veika, dėl kurios D. B. buvo skirtos priverčiamos medicinos priemonės, buvo padaryta prieš A. B., todėl akivaizdu, kad tolimesnis D. B. gyvenimas tose pačiose gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena A. B., yra neįmanomas dėl būtinybės apsaugoti A. B. nuo galimos grėsmės. Mano, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su D. B..
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo išieškotojas D. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės D. D. atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. atskirajame skunde apeliantė iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes ir, kritikuodama pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nenurodo jokių materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų ir / ar galėtų būti panaikinta. Apeliantė deda visas pastangas, kad vengtų teikti išlaikymą savo trims nepilnamečiams vaikams, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu, D. D., aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos turtinę padėtį charakterizuojančius duomenis, teisėtai ir teisingai nustatė, kad nebuvo galimybės pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimo išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl buvo pagrindas nukreipti išieškojimą į apeliantės turtą, teisingai nusprendė, kad nėra visų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų tenkinti apeliantės prašymą.
Atsiliepimas
9.3. Nors D. B. atsiliepime ir nurodo, kad jis iki priverčiamųjų apsaugos priemonių taikymo gyveno pareiškėjai priklausančioje buto dalyje, tačiau 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje Nr. M1-397-749/2020 nustatytas faktas, kad D. B. gyvenamoji vieta iki jo stacionarizavimo buvo jo motinai A. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
9.4. Pareiškėja atskirajame skunde ir nurodo, kad bus įdarbinta Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini)esančioje kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. antstolė R. P. vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės D. D. šešiose vykdomosiose bylose, užvestose įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu: penkiose vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo trims nepilnamečiams vaikams D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) ir vienoje vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo. Bendras neišieškotų skolos, išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų likutis 2021 m. sausio 31 d. antstolės R. P. vykdomose vykdomosiose bylose yra 8 364,09 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. sausio 31 d. yra 5 738,93 Eur, t. y. po 1 912,97 Eur kiekvienam nepilnamečiui. Vadovaujantis CPK 742 straipsnio 4 dalimi, antstolė 2020 m. kovo 25 d. areštavo vienintelį skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą 51/100 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10.2. Apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip skolininkė, neatitinka nė vienos iš CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų. Nėra nė vienos sąlygos, dėl kurios galima būtų nutraukti išieškojimą iš areštuoto, vienintelio skolininkei priklausančio turto. Tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas išieškojimą nukreipti į skolininkei nuosavybės teise priklausančią nekilnojamo turto dalį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skolininkės interesas išlaikyti šiuo metu turimą ir nenaudojamą nekilnojamojo turto dalį yra svarbesnis ir turi būti labiau ginamas nei nepilnamečių asmenų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas nutraukti išieškojimą iš jai dalinės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: duomenis apie įsipareigojimų VSDFV biudžetui vykdymą, duomenis apie tai, kad yra susidaręs įsiskolinimas už butui adresu (duomenys neskelbtini), , suteiktas komunalines paslaugas; sąskaitos išrašą; pažymą apie tai, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotos darbo sutarties pagrindu pagalbinės darbuotojos pareigose, darbas vykdomas nenuotoliniu būdu, darbuotoja turi vykti į darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, išskyrus pažymą apie apeliantės darbo vietą, galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, jie nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, kurios yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti esant būtinybę pateikti šiuos įrodymus į civilinę bylą vėliau. Pateikta pažyma apie sudarytą darbo sutartį patvirtina tik patį faktą apie su apeliante sudarytą darbo sutartį, tačiau nesuteikia jokios informacijos apie jos gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pažyma nesuteikia teisiškai reikšmingos informacijos nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nustatyta, kad iš apeliantės yra vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0183/20/00196 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo vaikams pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2S-893-324/2019), Nr. 0183/20/00564 (dėl bylinėjimosi išlaidų pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00565 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. G. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00567 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019), Nr. 0183/20/00566 (dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo sūnui D. D. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1718-1043/2019) (turto arešto akto Nr. 2020015724). 2020 m. kovo 25 d. buvo aprašytas jai nuosavybės teise priklausantis turtas – 51/100 dalis patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkei priklausanti turto dalis buvo areštuota antstolių G. A., R. G., S. U. ir S. R. vykdomose vykdomosiose bylose.
16. VSDSFV duomenimis skolininkė, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; proporcingai darbo užmokesčiui buvo nustatytos 143,56 Eur išskaitos jos nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį. Ši suma yra mažesnė nei einamojo mėnesio išlaikymui sumokėti trims nepilnamečiams vaikams reikalinga suma. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiavo ir pervedė nepilnamečiams skolininkės vaikams 145,29 Eur, t. y. po 48,43 Eur kiekvienam. VSDFV duomenimis skolininkė nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdė individualią brokerės veiklą nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išlaikymo vaikams neteikė. SODRA duomenų bazėje duomenų apie dabartinę D. D. darbo vietą nėra, taip pat nėra duomenų, ar ji tęsia nekilnojamojo turto brokerės darbą, duomenų apie tikslias gaunamas pajamas nėra.
17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus, pareiškėjos turtinę padėtį charakterizuojančius duomenis, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo galimybės pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimo išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl buvo pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šia pirmosios instancijos teismo išvadai.
18. Nustatyta, kad iš apeliantės yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, kurį reglamentuoja CPK 742 straipsnis. Asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus (CPK 742 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą (CPK 742 straipsnio 4 dalis).
19. CPK 663 straipsnis numato apribojimus, išieškant iš fizinio asmens turto. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (CPK 663 straipsnio 1 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, savo iniciatyva VSDFV duomenų bazėje patikrinęs duomenis apie galimas apeliantės pajamas, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimą išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl buvo pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Apeliacinės instancijos teismas šia pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė atskiruoju skundu neginčija teismo išsakyto įrodymų vertinimo šiuo klausimu. Apeliantė atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais grįstų savo nesutikimą su teismo atliktu jos turtinės padėties vertinimu ir išvada, jog nėra galimybės įsiskolinimą išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio. Minėta, apeliantės pateikta pažyma apie sudarytą darbo sutartį nesuteikė jokios teisiškai reikšmingos informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, priešingą pirmosios instancijos teismo išvadai, apie apeliantės mokumą ir galimybę išlaikymo skolą išieškoti iš apeliantės pajamų, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
21. CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešas interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
22. Apeliantė prašo nutraukti išieškojimą iš jai priklausančio būsto, prašymą grindžia aplinkybe, jog areštuotame būste – 51/100 dalyje patalpų-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) – bus apeliantės neįgalaus brolio D. B. gyvenamoji vieta po to, kai jam bus nutrauktas priverčiamosios medicininės priemonės taikymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie D. B. galimą gydymo trukmę, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia apeliantės byloje nurodytas aplinkybes, kad D. B. minėtame būste gyveno faktiškai iki pavojingos veikos padarymo. Byloje pateikti duomenys, kad pavojingą veiką D. B. padarė savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, 2020 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi D. B., padariusiam pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinė D. B. gyvenamoji vieta buvo jo motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė yra neįgalaus brolio D. B. globėja ir dėl to turi pareigą juo pasirūpinti, užtikrinti jam teisę į būstą; kad apeliantė ir jos brolis faktiškai gyvena viename būste ir apeliantė faktiškai juo rūpinasi net ir nebūdama oficiali jo globėja.
23. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantės interesas aprūpinti neįgalų brolį būstu yra svarbesnis nei jos pareigas teikti išlaikymą trims savo nepilnamečiams vaikams.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2021 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.