- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1849-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24080-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30261-905/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė N. Š.-S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) Ž. A. prašė priėmus ir išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų pripažinti antstolio reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo nepagrįstais bei įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0033/10/00563 ir Nr. 0033/15/00991 dėl senaties termino. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai nepriima pareiškėjo skundų, nustato terminą skundų trūkumams šalinti. Išieškomos baudos nebuvo išieškotos per dvejus metus nuo jų paskyrimo, pareiškėjas nevengė sumokėti baudų, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos suėjus senaties terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-13 nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą atmetė.
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0033/10/00563 ir Nr. 0033/15/00991 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutarimą skirti pareiškėjui 1 013 Eur baudą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutarimą skirti pareiškėjui 86,88 Eur baudą. Pareiškėjas 2019-03-18 su skundu kreipėsi į antstolę prašydamas taikyti vykdomosiose bylose Nr. 0033/15/00991 ir Nr. 0033/10/00563 senaties terminus. Antstolė 2019-03-26 patvarkymu grąžino pareiškėjui skundą trūkumams pašalinti, įpareigojo, esant reikalui, skundą paduoti per 7 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, o jeigu trūkumai nebus nepašalinti nurodė, jog skundą laikys nepaduotu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16786-937/2019 antstolės veiksmus, kuriais nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, pripažino neteisėtais. Antstolė 2019-07-05 patvarkyme pakartotinai nustatė terminą trūkumams šalinti, o 2019-07-26 patvarkyme skundą laikė nepaduotu iš grąžino pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas su skundu kreipėsi jau tiesiogiai į teismą, todėl, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas nagrinėtinas iš esmės.
2.2. Apylinkės teismas nurodė, kad iki 2015-06-31 galiojusioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas nenustatytas. Aiškindamas iki 2015-06-31 galiojusias ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas akcentavo, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
2.3. Nustatė, kad vykdomieji dokumentai priimti nepraleidus trijų mėnesių senaties termino. Antstolė nuo 2010-06-23 iki 2019-07-09 periodiškai atnaujindavo duomenis apie skolininko turtinę padėtį, areštavo skolininkui priklausančias sąskaitas bankuose ir įkalinimo įstaigoje. Vykdomosiose bylose nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi jokių vykdymo veiksmų.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas (skolininkas) Ž. A. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Nurodė, kad baudai administracinėse bylose taikomas vykdymo senaties terminas pagal analogiją su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu (nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus). CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama kai pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo terminas. Antstolės reikalavimai dėl skolų išieškojimų neteisėti, nes jau suėję senaties terminai. Antstolės vykdomi nutarimai, kuriais paskirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus, priimti 2010-04-15 ir 2015-02-12. Sprendžiant, ar nepasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda neišieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Nutarimai priimti ir pradėti vykdyti laikotarpiu, kai ATPK nuostatose nebuvo numatyta administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, todėl antstolė privalėjo vadovautis aukščiau nurodytu teismų praktikos išaiškinimu dėl vykdomų procesų administracinių teisės pažeidimų bylose nutraukimo dėl senaties termino suėjimo ir nutraukti vykdomus baudų išieškojimus. Dvejų metų senaties terminas turi būti taikomas tuo pagrindu, kadangi nenustatyta, jog per visa skolų išieškojimo laikotarpį pareiškėjas (skolininkas) vengtų ar trukdytų išieškoti skolas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) Ž. A. skundas dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų. Pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad antstolė vykdo vykdomuosius dokumentus, kuriems suėjusi senatis.
14. Susipažinus su atskirojo skundo argumentais nustatyta, jog pareiškėjas (skolininkas) nekvestionuoja apylinkės teismo nutartyje nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su senaties terminais vykdant administracinės nuobaudos (baudos) išieškojimą vykdymo procese. Pareiškėjas (skolininkas) taip pat nekelia ginčo dėl apylinkės teismo motyvų, kuriais nurodyta, kad nepraleistas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutarimas dėl 1 013 Eur baudos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1975-865/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-15 nutarimas dėl 86,88 Eur baudos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2566-203/2010) padavimo vykdyti terminas, o taip pat, kad vykdymo metu nebuvo dviejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Ginčas iš esmės kyla tik dėl to, jog pareiškėjas (skolininkas) teigia, kad nekonstatuota, jog pareiškėjas (skolininkas) ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, todėl vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
15. Vertinant aukščiau aptartus pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo teiginius pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Pasisakant dėl pareiškėjo (skolininko) veiksmų, t. y. vengimo mokėti paskirtas nuobaudas nustatyta, jog antstolė, priėmusi vykdyti vykdomuosius dokumentus, nuolat tikrino pareiškėjo (skolininko) duomenis apie įdarbinimus bei gaunamas pajamas (žr. v. b. Nr. 0033/10/00563, v. b. l. 51–52, 62–65, 67–68, 75–76, 115, 159, 182), antstolė taip pat skelbė pareiškėjo (skolininko) paiešką (v. b. Nr. 0033/10/00563, v. b. l. 104, 108), atliko kitus būtinus vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) neteikė antstolei paaiškinimų ar duomenų dėl to, kad sumokėti priteistų baudų negali dėl objektyvių priežasčių: ligos, ilgalaikio struktūrinio nedarbo, kuris priklausytų ne nuo pareiškėjo (skolininko) veiksmų ar pan. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas (skolininkas) dirbdavo tik epizodiškai (v. b. l. 62–63), dažnai siunčiamų procesinių dokumentų neatsiimdavo. Antstolei nebuvo objektyvių galimybių išieškoti paskirtas baudas, kadangi skolininkas su antstole nebendradarbiavo, pajamų ir turto neturėjo. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas. Negaunamos pajamos, bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, pasyvumas vykdymo procese iš esmės yra nulemtos paties skolininko elgesio ir nepaneigia skolininko pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1090-565/2019, 18 punktą; Kauno apygardos teismo 2019-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1782-601/2019, 13 punktą). Konstatuotina, kad pareiškėjas (skolininkas) vengė vykdyti jam paskirtas nuobaudas ir jų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo (skolininko) vengimo.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
17. Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.