Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. A. B. 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į antstolę A. L. (2019 m. birželio 19 skundas), prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0140/10/02578, kadangi išieškojimui yra suėjęs senaties terminas. Nurodė, kad antstolė A. L. 2019 m. gegužės 9 d. priėmė neteisėtą patvarkymą Nr. S-19-140-14443, kuriame nenurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnyje, 739 straipsnyje, 736 straipsnyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, vykdomasis raštas Nr. A2.6-3509-141 išduotas 2010 m. birelio 28 d. ir yra vykdomas daugiau nei 8 metai, todėl CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-182/2010 formuluojamos teismų praktikos pagrindu, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Nurodė, kad antstolė nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas vengė mokėti paskirtą baudą.

2. Antstolė A. L. 2019 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. 0140/10/02578/S-1500 vykdomojoje byloje Nr. 0140/10/02578, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, jog iš skolininko D. A. B. vykdomosiose bylose Nr. 0140/10/02578, Nr. 0140/10/02577 vykdomas baudų, skolininkui paskirtų 2010 m. birželio 28 d., išieškojimas. Pažymėjo, kad nutarimų, priimtų už administracinius teisės pažeidimus, vykdymui bei vykdymo senačiai taikomos skirtingų įstatymų nuostatos. Nurodė, kad vykdomosiose bylose atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami veiksmai, kurių imtąsi skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Vadovaujantis ekonomiško principu bei siekiant užtikrinti skolininko interesus, užklausos buvo atliekamos vienoje vykdomoje byloje Nr. 0140/10/02578, taip išvengiant didesnių vykdymo išlaidų. Tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų nėra didesnio kaip dviejų metų laikotarpio, per kurį būtų neatlikta jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl, anot antstolės, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pasibaigė nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminai. Juolab, kad skolininkas žinojo apie jam paskirtas baudas ir antstolės vykdomą priverstinį jų išieškojimą, tačiau pats nesistengė baudų sumokėti savanoriškai ir nedėjo jokių pastangų, kad antstolė turėtų realią galimybę jas išieškoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolio sprendimu atsisakyti nutraukti vykdymo veiksmus suėjus išieškojimo senaties terminui.

11. Nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0140/10/02578 ir Nr. 0140/10/02577 nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. vykdomas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.6.-3503-141/2010 ir Nr. A2.6.-3499-141/2010 D. A. B. paskirtų baudų išieškojimas. Pareiškėjas tvirtina, kad išieškojimas turi būti nutrauktas pasibaigus išieškojimo senaties terminui.

12. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tačiau nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikos išaiškinimais. Remdamasis šiais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriomis paskirtos baudos D. A. B., priverstiniam vykdymui perduoti nepraleidus įstatymu nustatyto trejų mėnesių termino. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0140/10/02578 akivaizdu, kad šioje byloje buvo reguliariai siekiama nustatyti skolininko turtinę padėtį, tikrinamas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras. Nustatyta, kad vykdymo laikotarpiu skolininkas niekur nedirbo, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturėjo, su antstole nebendradarbiavo, skolos sumokėti nesistengė. Kaip nurodė antstolė, užklausos, vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant užtikrinti skolininko interesus, buvo atliekamos vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0140/10/02578, taip išvengiant didesnių vykdymo išlaidų, kurias turėtų sumokėti skolininkas. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų būtų didesnis kaip 2 metų laikotarpis, per kurį būtų neatlikti jokie vykdymo veiksmai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senatis yra pasibaigusi. Juolab, kad jis, žinodamas apie jam paskirtas baudas ir antstolės vykdomą priverstinį jų išieškojimą, nedėjo jokių pastangų, kad antstolė turėtų realią galimybę jas išieškoti, nesikreipė dėl savanoriško baudų mokėjimo, niekur nedirbo ir taip sudarė kliūtis jų išieškojimui.

13. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aktyvių jo veiksmų, kurie patvirtintų jo siekį išvengti baudos sumokėjimo, ir dėl to, neva, yra pagrindas konstatuoti išieškojimo senaties termino pasibaigimą. Priešingai, tai, kad jis, žinodamas apie pareigą sumokėti paskirtą baudą ir vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procesą, niekur neįsidarbino, su antstole nebendradarbiavo, skolos geruoju sumokėti nesistengė, neieškojo kitų skolų padengimo būdų, parodo jo abejingumą ir nenorą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.).

14. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, negalėjo apsiriboti duomenų apie skolininką atnaujinimu kas kelis metus. Vykdomoje byloje Nr. 0140/10/02578 esantys duomenys patvirtina, kad D. A. B. vykdymo proceso metu niekada nedirbo, neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, ir piniginių lėšų sąskaitose, todėl nėra aišku, kokius dar aktyvius veiksmus antstolė, pareiškėjo nuomone, turėjo atlikti ir kokiu būdu siekti greitesnio skolų išieškojimo.

15. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Atmetus apelianto D. A. B. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 8,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš D. A. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,52 Eur (aštuonis Eur 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.