- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1511-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01237-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- T. D.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1881-188/2019 pagal ieškovo T. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui T. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. D. 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2019 m. balandžio 10 d. su patikslintu ieškiniu, prašė iš atsakovo A. S. priteisti 344,62 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio, 85 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai laikomo bei sugadinto krovinio dalies – vaikiško vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismo prašė skirti A. S. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą ieškovo atžvilgiu bei visiškai nepagrįstą proceso vilkinimą, po 50 procentų kiekvienos šios baudos priteisiant ieškovui.
2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje jis telefonu susiekė su A. S., kuris individualios veiklos pagrindu teikia krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovas atsakovo duomenis bei telefono numerį rado internete, kadangi tuo metu ieškojo šias paslaugas teikiančios bendrovės. Susisiekus su atsakovu telefonu, ieškovas ir atsakovas susitarė, jog atsakovas pargabens ieškovo įsigytas prekes iš D. B. į Lietuvą ieškovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietos, laiko bei būdo, todėl laikė, jog tarp jų susiklostė sutartiniai santykiai – sudaryta žodinė sutartis. Šį susitarimą patvirtina atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pateikta sąskaita – faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) už krovinio pervežimo paslaugas. Šalys susitarė, jog ieškovo įsigytas prekes atsakovas paims 2018 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovas informavo ieškovą telefonu, kad dėl nenumatytų aplinkybių jis krovinį galės paimti bei pakrauti į savo transportą tik 2018 m. gegužės 4 d. Krovinį sudarė ieškovo iš fizinių asmenų įsigytos vaikiškos automobilinės kėdutės, vaikiški vežimėliai, kitos prekės, kurių įsigijimo vertė 4 868 GBP (S. S.) 5 520,80 Eur (oficialus kursas 1 GBP = 1,134108 Eur). Kaip paaiškėjo, atsakovas krovinį gabeno be tam reikiamų dokumentų, kurių jis nepareikalavo iš ieškovo, tačiau priėmė krovinį savo dispozicijon, prisiimdamas visišką atsakomybę už jo tinkamą pristatymą ieškovo nurodytu adresu ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Krovinys buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities teritorinės muitinės darbuotojų. Sulaikyta krovinio dalis tik paties ieškovo pastangomis Telšių apylinkės teismo nutarimu buvo grąžinta ieškovui. Atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nepristačius ieškovui krovinio, ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti krovinio nepristatymo laiku priežastis. Atsakovui netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, neteikiant jokios informacijos apie ieškovo krovinio buvimo vietą, ieškovas per teisininkus atsakovui 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pretenziją. Atsakovas į gautą pretenziją neatsakė ir krovinio nepristatė. Atsakovas dalį krovinio pristatė 2019 m. kovo 29 d., dėl kitos krovinio dalies ieškovas patyrė 3 44,62 Eur nuostolius. Krovinio pristatymo metu patikrinus dalį krovinio, ieškovas ir atsakovas nustatė, jog vaikiškas vežimėlis bei dvi vaikiškos kėdutės yra apgadintos, t. y. pažeistos pelėsio dėl netinkamų krovinio laikymo sąlygų, dėl ko ieškovas papildomai dėl vežimėlio ir kėdučių valymo patirs papildomus 85 Eur nuostolius. Be to, ieškovas, už proceso vilkinimą, siekį trukdyti operatyviam bylos išsprendimui bei už visiškai nepagrįstą priešieškinio pateikimą, prašė skirti atsakovui 3 000 Eur baudą.
3. Atsakovas A. S. 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismu priešieškinį, kuriame teismo prašė priteisti jam iš ieškovo T. D. 840 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje ieškovas kreipėsi į jį telefonu dėl krovinio pargabenimo iš D. B. į Lietuvą ieškovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Žodine sutartimi jie susitarė dėl esminių sutarties sąlygų – paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietų ir laiko. Ieškovas buvo nurodęs, kad pervežamas krovinys užims ne daugiau kaip 10 kub. metrų. 2018 m. balandžio 30 d. jis atvyko mikroautobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo nurodytą vietą D. B.. Krovinys – naudotos vaikiškos automobilinės kėdutės ir naudoti vaikiški vežimėliai. Visas ieškovo norimas pervežti krovinys dėl savo konfigūracijos į mikroautobusą netilpo, nors mikroautobuso talpa nemažesnė kaip 10 kubinių metrų. Ieškovas neįteikė vairuotojui važtaraščio pakrovimo vietoje, teigdamas, kad važtaraštį perduos vėliau, kitoje vietoje, galbūt elektroniniu paštu, tačiau važtaraščio taip ir neperdavė, nors tą padaryti privalėjo. 2018 m. gegužės 9 d. mikroautobusą su vežamu kroviniu kelyje (duomenys neskelbtini) sulaikė muitinės darbuotojai, kadangi nebuvo krovinio važtaraščio ir krovinį sudarančių daiktų įsigijimo dokumentų. Ieškovas 2018 m. vasarą jo vežtą krovinį iš muitinės atgavo, o tai reiškia, kad krovinį atsakovas ieškovui pristatė. Ieškovas neteikia informacijos atsakovui apie krovinio sulaikymo ir atsiėmimo aplinkybes. Laikė, jog dėl krovinio sulaikymo atsakingas pats ieškovas, todėl privalo apmokėti už jam suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovas ieškovui už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą elektroniniu paštu pateikė apmokėjimui 2018 m. gegužės 9 d. sąskaitą–faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), už transportavimą reikalaudamas apmokėti 840 Eur, tačiau ieškovas iki šiol už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neapmokėjo. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad sąskaitą–faktūrą gavo. Atsakovas taip pat nurodė, kad kita krovinio dalis, kuri vežant pirmą kartą netilpo į mikroautobusą, iš D. B. į Lietuvą išgabenta 2018 m. gegužės 6 d. Šiuo metu ši krovinio dalis yra atsakovo žinioje, saugoma ir laikoma užtikrinant jos saugumą. Jis, kaip vežėjas, turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. S. 2019 m. balandžio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes jame nenurodyta, dėl ko prašomą atlyginti nuostolį patyrė ieškovas, nedetalizuojama, iš ko susidaro 344,60 Eur suma. Visą krovinį, kurį jis gavo iš ieškovo, jam pristatė. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovas, kadangi patikslintame ieškinyje nurodė, jog vieną dalį krovinio jis atsiėmė iš muitinės, o kitą dalį krovinio atsakovas jam pristatė 2019 m. kovo 29 d. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neteisėtai pareiškė priešieškinį ir reikalauja jam apmokėti už ieškovo daiktų pervežimą. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikė patikslinto ieškinio reikalavimą skirti atsakovui po 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad ieškovas neįteikė vežėjui važtaraščio ir tik dėl ieškovo kaltės be važtaraščio vežamas krovinys buvo sulaikytas muitinės darbuotojų. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 85 Eur už vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymą, nes ieškovas neįrodė, kad minėtus daiktus išvalė ir dėl to patyrė nuostolius. Ieškovas pateikė tik galimas kainas už valymo paslaugas.
6. Ieškovas T. D. 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Šiame procesiniame dokumente paaiškino, jog atsakovas sąmoningai nutylėjo visą eilę esminę reikšmę turinčių aplinkybių, tokiu būdu siekdamas dirbtinai susikurti pagrindą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą teisme. Atsakovo reiškiamą reikalavimą laikė nepagrįstu ir pareikštą neturint tam pagrindo. Nesutiko su atsakovu, kad jis paslaugą yra atlikęs. Nurodė, kad atsakovas nesuteikė krovinio pervežimo paslaugos, perduotą krovinį prarado ir visais įmanomais būdais siekia vilkinti procesą. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtu pagrįstas atsakovo teiginys apie krovinio pervežimo paslaugos tinkamą suteikimą ieškovui. Kadangi atsakovas, pripažindamas, kad kita krovinio dalis yra sulaikyta, pripažino, jog krovinio nėra pristatęs ieškovui jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tik patvirtino, jog jo reiškiamas reikalavimas yra nepagristas bei neteisėtas. Kadangi paslauga nebuvo suteikta, ieškovui nekilo pareiga mokėti pagal atsakovo pateiktą sąskaitą–faktūrą. Ieškovui priklausantis krovinys turėjo būti gabenamas iš vienos šalies į kitą, todėl šalių prisiimtus įsipareigojimus bei sutarties vykdymą reguliuoja CMR konvencijos nuostatos. Atsakovas, būdamas atsakingu verslininku, bei teikiantis krovinių gabenimo paslaugas, privalėjo užtikrinti visų reikiamų dokumentų buvimą teikiant paslaugą, arba atsisakyti priimti krovinį ir paslaugos neteikti. Taip pat nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovas įgys pareigą sumokėti atsakovui nuo to momento, kai atsakovas pristatys krovinį ieškovui nurodytu adresu. Krovinys, kaip patvirtina ir pats atsakovas, nebuvo pristatytas, pateiktoje sąskaitoje–faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas atsiskaitymo terminas, todėl ieškovo pareiga sumokėti atsakovui atsirastų tik po to, kai visos paslaugos būtų suteiktos. Ieškovas manė, jog toks akivaizdžiai ir žinomai nepagrįsto reikalavimo pareiškimas ieškovo atžvilgiu vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesine teise į teisminę gynybą, veikimas prieš greitą ir teisingą procesą, siekis ginti ne kokias nors atsakovo pažeidžiamas teises (nes tokios teisės apskritai nėra pažeistos), o daryti spaudimą ieškovui, t. y. kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl už tai prašė skirti 3 000 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovo T. D. 840 Eur už suteiktas paslaugas, 921 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S. ir 10,65 Eur pašto išlaidas valstybei.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, jog atsakovas pargabens krovinį (vaikiškas kėdutes ir vežimėlius, pirktus iš fizinių asmenų) iš J. K. ir pristatys jį į (duomenys neskelbtini) už 840 Eur. Tačiau ieškovas nurodė, kad su atsakovu sutarė, jog krovinys bus pristatytas nurodytu adresu ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 4 d., tuo tarpu atsakovas teigė, kad dėl termino šalys nesitarė. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nėra krovinio važtaraščio, teismas, atsižvelgdamas į esmines sutarčių sudarymo sąlygas, konstatavo, kad šalys, susitardamos dėl maršruto, kainos ir adreso, negalėjo nesutarti ir dėl pristatymo datos. Todėl sprendė, kad šalys dėl termino sutarė. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas ieškovo krovinį pargabenti pavedė savo įgaliotam asmeniui T. Š., kitą dalį pargabeno pats, kadangi pasirodė, jog krovinys buvo ne 10 kub. m., kaip šalys sutarė, bet didesnis. 2018 m. gegužės 9 d. T. Š. sulaikė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės darbuotojai, kadangi ieškovas neperdavė atsakovui krovinio dokumentų ir važtaraščio. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-292-971/2018 2018 m. birželio 22 d. nutarimo teismas nustatė, kad T. Š. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), magistralinio (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. S., be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, 16 vnt., ir naudotas vaikiškas saugos kėdutes, kurių bendra masė 238,95 kg (26 vnt.). Bendra sulaikyto krovinio vertė 1 577,60 Eur, o tai sudaro 31,552 bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Minėtu nutarimu prekės paimtos 2018 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu: 16 vnt. vaikų vežimėlių komplektų, vaikiškos kėdutės, vaikiškos saugos kėdutės (26 vnt.), kiti sėdimieji baldai, kurių bendra masė 238,95 kg, nutarta nutarimui įsiteisėjus, prekes grąžinti savininkams T. D. ir V. D. ar jų įgaliotiems asmenims. Atsakovas ieškovui 2018 m. gegužės 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą 840 Eur sumai už pervežimo paslaugas. Ieškovas minėtą sąskaitą gavo, tai patvirtindamas ieškinyje, tačiau šios sumos neapmokėjo. Kita krovinio dalis, kuri netilpo pirmu vežimu, išgabenta 2018 m. gegužės 6 d. ir buvo saugoma pas atsakovą, kol ieškovas neapmokės sąskaitos už pirmąjį vežimą. Bylos eigoje atsakovas 2019 m. kovo 29 d. ieškovui likusią dalį krovinio grąžino. Krovinio grąžinimo metu patikrinus krovinio būklę buvo nustatyta, kad dėl nepristatyto krovinio ieškovas patyrė 344,62 Eur nuostolius, kadangi viena dalis krovinio netinkama dėl prarastų dalių, o likusius daiktus reikės išvalyti, kadangi atsakovui juos saugant pas save, dalyje krovinio atsirado pelėsio. Tuo tarpu atsakovas nesutiko praradęs dalį ieškovo krovinio ir reiškė pretenziją ieškovui dėl neapmokėtos sąskaitos už pervežimo paslaugas.
9. Teismas nurodė, jog ieškovas pats ne kartą pripažino, kad nepasirūpino atsakovui pateiktų daiktų dokumentų komplektu, dėl ko atsakovo draugas T. Š., vežęs pirmą ieškovo krovinį, neturėjo (duomenys neskelbtini) apskrities teritorinės muitinės procedūroms atlikti būtinų dokumentų. Teismas atmestinais pripažino ieškovo teiginius, jog jokių dokumentų vežėjas neprašė ir manė, kad jų nereikia. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties ir neužpildė CMR važtaraščio, teismas vadovavosi bendraisiais principais ir atsakovo išreikšta pozicija, jog dėl ieškovo kaltės ir neišsiaiškinimo įvyko trukdžiai, dėl kurių dabar sprendžiamas ginčas teisme. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovu, kad pats atsakovas ir jo įgalioti krovinį vežti asmenys ieškovo ne kartą prašė atsiųsti dokumentus, tačiau ieškovas, nors žadėjo, tačiau to nepadarė, dėl ko (duomenys neskelbtini) apskrities teritorinėje muitinėje buvo sustabdytas tolesnis krovinio transportavimas. Krovinio siuntėjui nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo šalių sutartu maršrutu tapo negalimas. Todėl teismas laikė įrodytu, kad ieškovas, būdamas krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjui, taigi nevykdė jam priskirtos pareigos. Teismas neabejojo atsakovu, kad ieškovas buvo tinkamai ir nedelsiant atsakovo ir jo įgalioto asmens T. Š. informuotas apie krovinio dokumentų trūkumus. Ieškovas pats pripažino, kad krovinys buvo be dokumentų, nes neva tuo nepasirūpino atsakovas. Kadangi ieškovas laiku ir tinkamai neperdavė būtinų krovinį lydinčių dokumentų, teismas laikė, jog nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka ieškovui (siuntėjui), ieškovas nebuvo rūpestingas pagal CMR konvencijos nuostatas. Ieškovui nedavus atsakovui instrukcijų dėl tolesnės eigos ir nesumokėjus už pirmą vežimą, ieškovas pats komplikavo krovinio pristatymą laiku į iškrovimo vietą, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų dėl krovinio vežimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo žinojimą apie krovinio dokumentų reikalingumą patvirtina Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo A2.8.-181-767/2015 byloje, iš kurio matyti, kad transportavimo paslaugomis ieškovas naudojosi ne pirmą kartą, kad ir ne tarptautiniams pervežimams, bet Lietuvos viduje taip pat reikalingi krovinį lydintys dokumentai, todėl jo teiginius apie nežinojimą, kad tokių dokumentų reikia, teismas laikė atmestinais. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo neatsakingą ir nerūpestingą elgesį krovinio transportavimo metu, atsakovo elgesį dėl kitos krovinio dalies iš vežėjo perėmimo ir saugojimo pas save, laikė tinkamu. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo krovinio važtaraščio, teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė perduoto krovinio tinkamumo, kiekio bei komplektacijos, todėl nėra galimybės spręsti dėl jų komplektacijos ir išvaizdos trūkumų. Teismas nurodė, jog ieškovas, reikalaudamas, kad atsakovas atlygintų žalą, privalo įrodyti, kad atsakovas kaltas dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. Nors ieškovas akcentavo, kad atsakovui siuntė pretenziją, tačiau teismas pripažino, kad pretenzijos pateikimo faktas, nesant krovinio būklės įvertinimo pakrovimo metu, negali būti pagrindas prezumpcijai dėl atsakovo kaltės ir atsakomybės kilimo. Nenustatęs atsakovo ar kito asmens kaltės, teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl būsimų nuostolių priteisimo teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas faktiškai patyrė nuostolius. Todėl, nepateikus duomenų apie faktiškai atliktus mokėjimus už atliktus valymo darbus, teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl preliminarių nuostolių priteisimo. Įvertinęs rašytinius bylos duomenis, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ne dėl atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų atsirado dalies krovinio apgadinimai ar atskirų detalių praradimai jį transportuojant ar saugant, t. y. nenustatyta atsakovo ar kito asmens kaltė, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės), ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui nesumokėjo už krovinio pervežimą, kaip šalys buvo sutarę. Todėl teismas, priešieškinio argumentus pripažinęs pagrįstais, konstatavęs, jog atsakovas turi teisę iš ieškovo reikalauti atlyginti transportavimo išlaidas už tinkamai įvykdytą prievolę, priešieškinį tenkino. Teismas nurodė, jog ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kitą krovinio vežėją, tačiau, sutaręs su atsakovu dėl vežimo paslaugų tiekimo, ieškovas privalėjo apmokėti užsakytų paslaugų išlaidas pagal atsakovo išrašytas sąskaitas. Įrodymų, kad ieškovas negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo kroviniui pervežti jis teismui nepateikė. Ieškovas neginčijo, kad už krovinio pargabenimą buvo sutarę su atsakovu, jog sumokės 840 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas T. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. D. ieškinį tenkinti, priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai atskleidė ginčo esmę, neįsigilino į šalis siejusius tiek iki sutartinius, tiek ir sutartinius santykius, nesivadovavo atsakovo išreikšta pozicija bei sutikimu su apelianto reiškiamu reikalavimu dėl nuostolių, atsiradusių dėl dalies ginčo krovinio praradimo, atlyginimo. Teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagal krovinio pervežimo sutartį prievoles vykdė tinkamai, tačiau negavo iš apelianto sutarto vežimo mokesčio, dėl ko tenkino atsakovo priešieškinį. Teismas šiuo argumentu pažeidė ne tik įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau nevertino eilės įrodymų, patvirtinančių apie atsakovo netinkamai suteiktas paslaugas, paties atsakovo teiktų paaiškinimų ir pripažinimo apie dalies krovinio praradimą. Teismas visiškai nemotyvavo savo teiginio, jog atsakovo krovinio sulaikymas buvo teisėtas. Priešingai, CK 4.229 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Šalys susitarė, jog apeliantas įgys pareigą sumokėti atsakovui nuo to momento, kai šis pristatys krovinį apeliantui nurodytu adresu. Krovinys (nei pirmoji nei antroji dalis) nebuvo pristatytas, sąskaitoje — faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, todėl, vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 3 dalimi, apelianto pareiga sumokėti atsakovui gali atsirasti tik po to, kai visos paslaugos bus suteiktos. Kadangi atsakovas nesuteikė apeliantui krovinio pervežimo paslaugos, nepristatė krovinio nurodytu adresu, apeliantui neatsirado pareiga sumokėti už nesuteiktas paslaugas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo veiksmus bei paslaugos vykdymą, remiantis šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartimi, t. y. netinkamai konstatavo jog atsakovas savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai bei laiku, kadangi dalis muitinės pareigūnų sulaikyto krovinio buvo atgauta tik dėl paties apelianto veiksmų bei pastangų, kitos dalys krovinio atsakovo pristatytos tik 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus metams laiko, nuo sutarto paslaugos įvykdymo termino, be to dalis krovinio prarasta, dalis sugadinta dėl netinkamo jo laikymo. Pristatymo terminas buvo numatytas bei šalių aptartas ne vėliau nei iki 2018 m. gegužės 4 d., dėl papildomų sąlygų ar išlygų nebuvo susitarta. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime minimas 2018 m. kovo 29 d. terminas apskritai tikėtina yra klaida, kadangi jis nebuvo minimas apskritai.
1.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikti argumentai, kuriais tenkintas atsakovo priešieškinis yra prieštaringi dėstomai teismo pozicijai bei tiek CMR tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kadangi krovinys buvo gabenamas iš vienos Valstybės į kitą. Teismas nepilnai atskleidė ginčo esmę, nepagrįstai nurodė, jog apeliantas nevykdė CMR konvencijos 11 straipsnio. Atsakovas teismui nepateikė jokių jo reikalavimus ir teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, painiojosi savo parodymuose, juos keitė. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bei netyrė, dėl kokių priežasčių atsakovas vežė ir antrąją krovinio dalį, bei teikė krovinio pervežimo paslaugas, prisiimdamas atsakomybę apeliantui tariamai nepateikus važtaraščio. Atsakovas nepateikė duomenų, bei neužsiminė bylos nagrinėjimo metu, kad būtų reikalavęs krovinio važtaraščio iš apelianto antros dalies krovinio pervežimo metu. Atsakovas, būdamas atsakingu verslininku, bei teikiantis krovinių gabenimo paslaugas privalėjo užtikrinti visų reikiamų dokumentų buvimą teikiant paslaugą, arba atsisakyti priimti krovinį ir paslaugos neteikti, jei apeliantas kaip nurodo atsakovas nepateikė jam jo reikalaujamų dokumentų. Todėl akivaizdu, jog atsakovo pakeista pozicija bylos nagrinėjimo metu, laikytina kaip gynybinė pozicija, bei siekis išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir paties atsakovo pateiktus paaiškinimus, bei netinkamai darė išvadas priimdamas sprendimą, susijusį su T. Š.. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas apelianto krovinį pargabenti pavedė savo įgaliotam asmeniui T. Š., o kitą krovinio dalį pargabeno pats. Nei apeliantas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu tokios informacijos neteikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog pirmąją krovinio dalį jis iš J. K. į Lietuvą parvežė pats, ir tik Lietuvoje jis krovinį perdavė T. Š., kuris nebuvo įgaliotas atsakovo asmuo, ar jo darbuotojas, ką patvirtino ir pats atsakovas. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, tačiau teismas į šiuos jo pateiktus argumentus neatkreipė dėmesio, jog atsakovas perdavė arba perkrovė apeliantui priklausančio krovinio dalį T. Š., į jo vairuojamą transporto priemonę, apie tai neinformavo apelianto, bei jau tuo metu pats atsakovas privalėjo parengti bei pateikti perduoto krovinio T. Š. važtaraštį. Atsakovui užpildžius bei pateiktus krovinio važtaraštį T. Š., muitinės pareigūnai, kurie sustabdė T. Š. vairuojamą transporto priemonę nebūtų sulaikę apeliantui priklausančio krovinio dalies. Be to, atsakovas neinformavo apelianto apie tai, jog krovinys bus gabenamas ne paties atsakovo, o kitų trečiųjų asmenų. Šios aplinkybės patvirtina ne tik apelianto argumentus, jog atsakovas nereikalavo pateikto krovinio važtaraščio, tačiau ir įrodo, jog atsakovas, teikdamas paslaugas, veikė neatsakingai bei nerūpestingai, neužtikrino tinkamo paslaugos vykdymo bei krovinio saugumo. Apie tai jog atsakovas netinkamai teikia krovinio pervežimo paslaugas ne tik apeliantui tačiau ir kitiems asmenims, apeliantas pateikė teismui rašytinius įrodymus, viešoje erdvėje teikiamus atsiliepimus apie atsakovą, jo teikiamų paslaugų kokybę, netinkamą įsipareigojimų vykdymą, krovinių pristatymą ne laiku, krovinių sugadinimą, tačiau teismas šių įrodymų netyrė bei nevertino.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino sutarčių nuostatas bei neteisingai paskirstė tarp šalių atsakomybę.
1.6. Pirmosios instancijos teismo iniciatyva pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga Nr. A2.8.-181-767/20015 negali būti laikoma tinkamu įrodymu bei argumentu, kuriuo remiantis norima konstatuoti jog apeliantas ne pirmą kartą naudojasi transportavimo paslaugomis, bei paneigti apelianto bylos nagrinėjimo metu pateiktą informaciją, jog jis pirmą kartą naudojosi krovinių pervežimo paslauga, bei perkelti atsakomybę apeliantui. T. D. niekada nėra ir niekaip nebuvo susijęs su pirmosios instancijos teismo minimais administracinio nusižengimo byloje asmenimis, niekaip nėra ir nebuvo susijęs su bendrovę UAB „Regidina“, nėra teikęs jokių parodymų minimoje byloje, bei minimos bylos procese apskritai nedalyvavo. Galimai minėtoje byloje minimas T. D. yra bendrapavardis.
1.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog nesant krovinio važtaraščio, apeliantas neįrodė kad krovinys buvo įdėtas tinkamai, koks pakrautas kiekis, bei kokios būklės, bei ar visi daiktai buvo tinkamai supakuoti. Tačiau atsakovas neginčijo kad apelianto perduotas krovinys buvo supakuotas į plastikinius maišus, bei pripažino, jog transportavimo metu dalis krovinio perkraunat iš vienos transporto priemonės į kitą galėjo būti pažeista, o dalis krovinio prarasta. Atsakovas neginčijo ir krovinio kiekio bei svorio, išskyrus garso kolonėlių buvimo faktą, kas dar kartą patvirtina, jog apeliantas krovinį perdavė tinkamai supakuotą. Be to, atsakovas turėjo teisę nepriimti krovinio, jei krovinys būtų netinkamai apelianto paruoštas transportavimui, todėl teismo sprendime pateikiama nuomonė, bei teismo daroma išvada, kad ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado dalies krovinio apgadinimai ar atskirų detalių praradimai jį transportuojant ar saugant, o dėl galimai netinkamos krovinio pakuotės bei kiekio ir komplektiškumo turėtų būti vertintiną kritiškai, bei naikintina.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmuose neįžvelgė piktnaudžiavimo. Apelianto vertinimu, atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir šio teisminio proceso per se (pats savaime) naudojimas ne pagal paskirtį (ne savo teisėms ginti, o nepatogumams apeliantui sukelti ar daryti jam spaudimą) yra akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti atsakovo veiksmus, bei skirti apelianto prašomą baudą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsakovas nesutinka su jame išdėstytais argumentais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai ir argumentai. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties ir neužpildė CMR važtaraščio, teismas vadovavosi bendrais principais ir padarė teisingą išvadą, kad dėl ieškovo kaltės ir neišsiaiškinimo įvyko trukdžiai, dėl kurių ir sprendžiamas ginčas teisme. Akivaizdu, jog ginčo šalys byloje pripažino, kad sudaryta žodine sutartimi atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iš J. K. į Lietuvą, ieškovas (siuntėjas) įsipareigojo sumokėti atsakovui nustatytą užmokestį.
2.2. Teismas pagrįstai neabejojo atsakovu, jog pats atsakovas ir jo įgaliotas krovinį vežti asmuo ieškovo ne kartą prašė atsiųsti dokumentus, tačiau ieškovas, nors ir žadėjo, to nepadarė, dėl ko (duomenys neskelbtini) apskrities teritorinėje muitinėje buvo sustabdytas tolesnis krovinio transportavimas. Krovinio siuntėjui (ieškovui) nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo šalių žodiniu susitarimu sutartu maršrutu tapo negalimas. Tokiu būdu atsakovas įrodė, kad ieškovas, būdamas krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjui (atsakovui), tai yra, nevykdė jam priskirtos pareigos.
2.3. Teismas teisingai sprendė dėl to, kad nesant krovinio važtaraščio, ieškovas neįrodė, jog krovinys buvo įdėtas tinkamai, koks daiktų kiekis buvo pakrautas, kokios jie buvo būklės, ar visi daiktai tinkamai supakuoti, teismas įvertino, kad daiktai buvo nenauji ir jų komplektacija neaiški, kas galėjo sudaryti sąlygas kažkam išbyrėti ar prekinei išvaizdai pablogėti. Ieškovas neįrodė, koks krovinio susidėvėjimo lygis ir komplektacija buvo pakrovimo metu ir koks jis buvo po krovinio iškrovimo. Ieškovas teismui nepateikė jokių krovinio pakavimo lapų, krovinio sąskaitos detalizavimo ar kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas konkrečiai dingo ar prarasta, prieš tai nustačius kas buvo perduota pervežti. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas kaltas dėl krovinio sugadinimo ar praradimo.
2.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovo baudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas teisingai sprendė, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas priešieškinį atsakovas šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį ir teisingai konstatavo, kad nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesu pateikiant priešieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovui baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Byloje sprendžiama dėl šalių susitarimo pervežti krovinį tarp skirtingų valstybių, šios susitarimo vykdymo tinkamumo, atsiskaitymo už pervežimą ir krovinio gavėjo nurodytų nuostolių, patirtų vykdant pervežimą, atlyginimo.
15. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
16. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 344,62 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio, 85 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai laikyto bei sugadinto krovinio dalies – vaikiško vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat jis teismo prašė skirti atsakovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą ieškovo atžvilgiu bei visiškai nepagrįstą proceso vilkinimą, po 50 procentų kiekvienos šios baudos priteisiant ieškovui. Atsakovas A. S. su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kuriame teismo prašė priteisti jam iš ieškovo T. D. 840 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje/gegužės mėnesio pradžioje ieškovas telefonu su atsakovu, kuris individualios veiklos pagrindu teikia krovinių pervežimo paslaugas, susitarė, jog atsakovas pargabens ieškovo įsigytas prekes iš D. B. į Lietuvą, ieškovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietos, laiko bei būdo, pačios laikė, jog tarp jų susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai – sudaryta žodinė sutartis. Ieškovas buvo nurodęs atsakovui, jog krovinys užims ne daugiau kaip 10 kub. metrų, tačiau atsakovui 2018 m. gegužės 4 d. atvykus jo paimti, buvo nustatyta, jog dėl savo konfiguracijos visas krovinys į vieną transporto priemonę, galinčią vežti 10 kub. metrų krovinį, todėl dalis krovinio buvo vežama atskirai. Ieškovas neįteikė vairuotojui važtaraščio pakrovimo vietoje. 2018 m. gegužės 9 d. mikroautobusą su vežamu kroviniu be važtaraščio ir krovinį sudarančių daiktų įsigijimo dokumentų kelyje (duomenys neskelbtini) sulaikė muitinės darbuotojai. 2018 m. vasarą vežtą krovinį iš muitinės atgavo ieškovas. Atsakovas ieškovui už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą elektroniniu paštu pateikė apmokėjimui 2018 m. gegužės 9 d. sąskaitą–faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), už transportavimą reikalaudamas apmokėti 840 Eur. Ieškovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsakovui neapmokėjo. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad sąskaitą–faktūrą gavo. Atsakovas laikė, jog kitą krovinio dalį, kuri netilpo į mikroautobusą vežant pirmą krovinio dalį, iš D. B. į Lietuvą, išgabentą 2018 m. gegužės 6 d., jis turėjo teisę pasilikti saugoti savo žinioje iki kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis, ką ir padarė. Ieškovas vertino, kad atsakovui vykdant pervežimą jis patyrė 344,62 Eur nuostolius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio ir 85 Eur nuostolius dėl netinkamai laikyto bei sugadinto krovinio dalies – vaikiško vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo. Kauno apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad atsakovas krovinio pervežimo paslaugas suteikė apeliantui tinkamai bei laiku, dėl ko apeliantui kilo pareiga sumokėti atsakovui už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Teismas vertino, kad pirmoji krovinio dalis buvo sulaikyta muitinės darbuotojų dėl paties apelianto kaltės, o dėl ieškovo nurodytos prarastos krovinio dalies ir krovinio sugadinimo atsakovas nėra atsakingas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovas, pateikęs byloje apeliacinį skundą.
17. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus reikšmingus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ginčo santykiams CMR konvencijos nuostatas, teisėjų kolegija šiai teismo išvadų daliai pritaria.
20. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).
21. Ginčo šalys pripažįsta, kad atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iš J. K. į Lietuvą, ieškovas (siuntėjas) įsipareigojo sumokėti atsakovui nustatytą užmokestį. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą.
22. Ieškovas tvirtino, jog nepasirūpino atsakovui pateiktų dokumentų komplektu, tačiau dėl paties atsakovo kaltės. Bylos duomenimis, dėl krovinį lydinčių dokumentų nepateikimo ginčo krovinys buvo sulaikytas. Krovinio vežėjui nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo šalių sutartu maršrutu tapo negalimas. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovas, būdamas krovinio siuntėjas pagal CMR konvenciją, nepasirūpino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjui, taigi nevykdė jam įstatymu nustatytos pareigos.
23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas įvertinęs susidariusią situaciją dėl negalėjimo nuvežti krovinio į tarp šalių sutartą vietą, negavęs iš ieškovo jokios informacijos apie krovinio pervežimą, pasielgė tinkamai pasirūpino likusia krovinio dalimi ir ją saugojo. Muitinei bei atsakovui grąžinus ginčo krovinį ieškovui laikė krovinio vežimą baigtu.
24. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai teigia, kad tokiais atvejais, kurie apibrėžti CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalyje, vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį siuntėjo sąskaita, po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu. Kadangi ieškovas laiku ir tinkamai neperdavė būtinų krovinį lydinčių dokumentų, tai nuostolių dėl tokių dokumentų nepateikimo rizika tenka ieškovui (siuntėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kitą ginčo krovinio vėžėją, tačiau sutaręs su atsakovu dėl vežimo paslaugų tiekimo, ieškovas privalėjo apmokėti užsakytų paslaugų išlaidas pagal atsakovo išrašytą sąskaitą. Todėl ieškovo argumentas, kad už tai, jog ginčo krovinys buvo gabenamas be krovinį lydinčių dokumentų, turi būti atsakingas atsakovas, kadangi jis turėjo pasirūpinti šiais dokumentais, o ne ieškovas nėra teisingas (CPK 185 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo šiuos dokumentus ir ketino juos teikti paslaugų tiekėjui, tačiau šis juos atsisakė paimti (CPK178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, pagrįstai nurodė, kad ginčo šalys nebendradarbiavo tarpusavyje. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
26. Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas pasielgė savavališkai veždamas antrąją ginčo krovinio dalį be krovinį lydinčių dokumentų, kadangi priešingai nei tvirtina ieškovas, ne atsakovas, o ieškovas netinkamai pasirengė krovinio gabenimui, nepateikė atsakovui krovinį lydinčių dokumentų.
27. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas prašydamas priteisti turėtus 344,62 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio, 85 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai laikomo bei sugadinto krovinio dalies – vaikiško vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo, nepateikė į bylą dokumentų patvirtinančių šių išlaidų dydį (CPK 12, 178 straipsnis), todėl nesant įrodymų pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atsisakė pripažinti ieškovo nurodyta sumą nuostoliais ir priteisė šią ją ieškovui iš atsakovo.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas ginčo krovinį ieškovui pristatė pavėluotai, todėl visiškai nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo sutarusios krovinio pristatymo vietą ir laiką. Todėl pagrįstai, neturėdamas duomenų, patvirtinančių vežimo sutarties sudarymo sąlygas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi, jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Taigi darytina išvada, kad ypač tuo atveju, kai tarp šalių nėra rašytinės vežimo sutarties, CMR važtaraštyje esanti informacija reikšminga sprendžiant dėl šalių susitarimo egzistavimo bei dėl kokių sąlygų šalys susitarė.
29. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
30. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovo T. D. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.