Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-1120-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: e2S-1120-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00814-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: B. M. K. P., I. P.
Atsakovas: S. T.
Trečiasis asmuo: I. F., E. P., E. F.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1120-856/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00814-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. M. K. P. ir I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-365-1086/2025 pagal ieškovų B. M. K. P. ir I. P. ieškinį atsakovui S. T. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys I. F., E. P., E. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovų B. M. K. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. F., E. P. dėl nuostolių atlyginimo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. F. pareikštus savarankiškus reikalavimus atsakovui S. T., tretiesiems asmenims I. F., E. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo S. T. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, pas trečiuosius asmenis, patikslinto ieškinio reikalavimų - 36 256,48 Eur - apimtyje, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą patikslinto ieškinio reikalavimų apimtyje, pavedant nutartį vykdyti antstoliui.

3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovo reali finansinė padėtis nėra žinoma. Pasak ieškovų, atsakovo turtinę padėtį gerai iliustruoja tai, kad atsakovas negalėjo geranoriškai sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-81-999/2025, pateikė pasiūlymą nedidelės apimties priteistas bylinėjimosi išlaidas apmokėti per metus, todėl ieškovai buvo priversti pradėti priverstinį teismo priteistų sumų išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovų B. M. K. P. ir I. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas darė išvadą, kad patikslintas ieškinys yra prima facie pagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo jokių veiksmų, susijusių su atsakovo sąmoningais veiksmais siekiant nuslėpti turimą turtą ar kitaip apsunkinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų įrodinėjamas galimai nesąžiningas atsakovo elgesys. Tai, kad kitoje civilinėje byloje atsakovas negalėjo geranoriškai sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų, negali būti vertinama kaip atsakovo neteisėtas siekis išvengti atsakomybės ar nesąžiningumas.

7. Teismas nurodė, kad pagal naujausią teismų praktiką vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitais argumentais ieškovai atsakovo nesąžiningumo neįrodinėja.

8. Teismas vertino, kad ieškovų nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra pakankamos konstatuoti, jog netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Ieškovai B. M. K. P. ir I. P. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo nagrinėjimu, pagal teikiamus jas patvirtinančius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, antrosios sąlygos buvimas – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika – vertintinas ne tik pagal faktinius atsakovo veiksmus, bet ir pagal objektyvias aplinkybes: kai ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nežinoma. Būtent šios aplinkybės ir buvo nurodytos ieškovų prašyme, tačiau teismas jų nevertino kaip pakankamų. Teismas segmentiškai (atskirai) vertino ir pasisakė dėl ieškinio sumos, nesiedamas jos su atsakovo turtine padėtimi, kurią preliminariam vertinimui kaip sunkią sudaro aplinkybė – atsakovo negalėjimas sumokėti teismo priteistas sąlyginai nedideles pinigines sumas. Atsakovo negalėjimą sumokėti teismo priteistas sumas teismas vertino išskirtinai tik atsakovo sąžiningumo kontekste, visiškai nevertindamas atsakovo finansinės būsenos kontekste, nes būtent ieškinio reikalavimo suma ir atsakovo finansinės galimybės nulemia būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Teismo išvada, kad atsakovo nevykdymas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl priteistų sumų mokėjimo neįrodo atsakovo nesąžiningumo, prasilenkia su sisteminiu aiškinimu LAT suformuotos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo pagrindų.

9.2. Teismas neatsižvelgė į bylos specifiką ir šalių santykius. Atsakovas anksčiau neįvykdė teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, pasiūlė jas mokėti dalimis per metus, todėl yra pagrindas abejoti jo mokumu ir ketinimais sąžiningai vykdyti būsimą teismo sprendimą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad netaikius turto arešto atsakovas gali perleisti, įkeisti ar apsunkinti turtą, taip apsunkindamas būsimo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą, ne tik nepagrįstai sukėlė riziką būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, bet sukūrė prielaidas galimos žalos atsiradimui ne tik ieškovams, jeigu teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas dėl savalaikiškai netaikytų priemonių jo vykdymo užtikrinimui, bet ir galimų nuostolių valstybei atsiradimą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. T. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų ar bent tikėtinų aplinkybių, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

10.2. Net ir finansiniai sunkumai ar turtinės padėties pablogėjimas savaime nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10.3. Vien tai, kad atsakovas galimai susiduria su finansiniais sunkumais, jo nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo neįrodo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sudėtingą atsakovo finansine? padėtį, o byloje tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra nežinoma.

10.4. Pagal vėliausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai negali remtis vien didele ieškinio suma neįrodydami atsakovo nesąžiningumo.

10.5. Atsakovas, geranoriškai kreipdamasis į ieškovus su prašymu išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo pačiu išvengti ir papildomų vykdymo išlaidų mokėjimo, elgėsi sąžiningai ir tokie atsakovo veiksmai turėtų patvirtinti jo siekį įvykdyti teismo sprendimą, o ne siekį nuslėpti savo lėšas ir/ar turtą ar jį kaip nors apsunkinti.

10.6. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas siekia paslėpti ar kaip kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą, kad išvengtų galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. prašo tenkinti ieškovų atskirąjį skundą ir priteisti trečiojo asmens patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už šio atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sutiktina su atskirajame skunde nurodomais motyvais, kadangi jie pagrindžia procesinį būtinumą šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Atsakovas iki šiol nevykdo 2025 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-999/2025. Toks atsakovo procesinis elgesys akivaizdžiai patvirtina jo požiūrį ir supratimą dėl teismo sprendimų vykdymo ir patvirtina būtinumą imtis visų priemonių, kad būtų šioje byloje tinkamai užtikrinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi darė išvadą, kad patikslintas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

17. Apeliantai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia didele pareikšto ieškinio suma bei tuo, kad kitoje civilinėje byloje atsakovas negalėjo geranoriškai sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų (prašė jas leisti mokėti dalimis), kas, anot apeliantų, patvirtina sunkią atsakovo finansinę padėtį.

18. Skundžiama nutartimi pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su didele ieškinio suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje yra ne kartą pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023).

19. Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei aplinkybė, jog atsakovo finansinė ir turtinė padėtis yra sunki, nei kitų jo kreditorių buvimo faktas savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).

20. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023).

21. Lietuvos apeliacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, turi kitų kreditorių ir atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).

22. Tai, kad atsakovas nesumoka priteistų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje, negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumą įrodančiu faktu, lemiančiu atsakovui tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą, juolab, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovo turto masės bei jo vertės pokyčius. Apeliantai nepateikė duomenų, kad priverstinio sprendimo vykdymo metu iš atsakovo nepavyko išieškoti teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, nagrinėjamu atveju vien apeliantų nurodomos aplinkybės dėl didelės pareikšto ieškinio sumos, teismo sprendimo nevykdymo (priteistų bylinėjimosi išlaidų nemokėjimo) kitoje civilinėje byloje, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, t.y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad dėl tokių aplinkybių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

23. Aukščiau nurodytos teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovui. Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovo atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais tikslingai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantų vertinimu, nesąžiningas elgesys. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).

24. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, ieškovams nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

25. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas turtui sukaupti ar jam sulaikyti, jog vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su ieškovais arba išieškoti iš atsakovo priteistus nuostolius. Šių priemonių taikymo tikslas – išsaugoti atsakovo turtą tuo atveju, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad dėl asmens nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų turtas gali būti paslėptas arba perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su ieškovais ar prievolių jiems įvykdymo.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovų atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovai atskirajame skunde nepateikė įtikinamų argumentų, kad atsakovas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti ieškovų ieškinio tenkinimo atveju atsiradusios prievolės atsiskaityti su ieškovais.

27. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką, ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė