Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės B. M. K. P., trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus I. P. ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų E. P. ir E. F. atstovui advokatui Laurynui Vainorui,

trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus I. F. atstovei advokatei Dalei Averkienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. K. P. ieškinį atsakovui S. T., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais I. P., I. F., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų E. F., E. P., Palangos miesto savivaldybė, UAB „Pokrypis“, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

11. Trečiasis asmuo UAB „Pokrypis“ atsiliepimų nepateikė. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas apie teismo posėdžius įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir trečiųjų asmenų I. P. ir I. F. savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

12. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo užimtos privačios žemės jo faktiškai valdomais ir naudojamais statiniais, kai siekdama apginti pažeistas nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, ieškovė savo reikalavimus kildina iš daiktinės teisės, teikdama negatorinį ieškinį.

13. Nekilnojamojo turto registro išrašu (2024 m. liepos 29 d., e. b. t. 2, b. l. 24-27) nustatyta, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,7331 ha ploto, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: E. P. ir I. P. - 403/7331 dalys; I. P. - 2873/7331 dalys; B. M. K. P. - 2873/7331 dalys; E. F. - 535/7331 ir 305/7331 dalys; I. F. - 342/7331 dalys.

14. Ieškovei 2023 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 16S-4-(14.16.3.) kartu su kitais įpėdiniais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio J. F. 0,7331 ha iš iki 1940 m. valdyto žemės sklypo (posesija 263).

15. Atsakovas S. T. 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise iš trečiojo asmens UAB „Pokrypis“ įgijo poilsio namelius: - poilsio pastatą lKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 2Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 3Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 4Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą 6Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą lKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 7Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 9Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą llKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvę 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatą 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie stovi bendraturčiams šios bylos dalyviams priklausančiame 0,7331 ha žemės sklype (pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini)).

16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-51- (14.16.J3) nurodyta, kad valstybinės žemės teritorijoje prie Jūros gatvės (šiuo metu šis sklypas priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims) stovi 15 poilsio namelių be teisinės registracijos. Nameliai priklauso S. T., vykdoma poilsio veikla.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo S. T. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresą pareiškėjo valdomam poilsio pastatų kompleksui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendime teismas, nustatęs teisines bei faktines bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal CK, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi sprendimą paliko galioti.

18. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas S. T. kreipėsi su pareiškimu į Plungės apylinkės teismą siekdamas nustatyti nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus 15 poilsio namelių pagal įgyjamąją senatį faktą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-206-973/2021 pareiškimas buvo atmestas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus nenustatė, kad daiktai būtų suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, ir konstatavęs, jog nors pareiškėjas ir įrodė, kad viešai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdė, naudojosi minėtais poilsio nameliais, mokėjo žemės nuomos mokestį valstybei, padarė išvadą, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas gali įgyti minėtus daiktus nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Teismas nustatė, jog pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Sutartis nebuvo patvirtinta notaro, nes daiktai (poilsio nameliai) nebuvo įregistruoti viešajame registre kaip nekilnojamieji daiktai, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįgijo valdymo teisių į nekilnojamuosius daiktus, o UAB „Pokrypis“ nepardavė pareiškėjui namelių, kaip nekilnojamųjų daiktų. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių poilsio namelių statybos teisėtumą, todėl nesant teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, negali atsirasti ir nuosavybės teisės į jį. Teismas taip pat nusprendė, jog byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, bet nėra išlikę, t. y. kad pareiškime nurodyti statiniai – poilsio nameliai buvo sukurti, pastatyti ir užbaigti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. T. apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, skundą atmetė ir sprendimą paliko galioti nepakeistą.

19. Ginčo byloje, jog ieškovė ir tretieji asmenys yra teisėti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, 0,7331 ha ploto, savininkai, ant kurio pastatyti atsakovo valdomi ir faktiškai naudojami statiniai, nėra.

20. Taip pat byloje nekilo ginčas, jog ginčo objektai – poilsio nameliai: - poilsio pastatas lKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 2Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 3Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 4Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 6Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas lKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 7Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 9Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas llKlž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvė 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso atsakovui S. T..

21. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

22. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais I. P. ir I. F. ieškiniu ir pareiškimais prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti atsakovui priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7331 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais turi įrodyti, kad jie yra žemės sklypo, kurioje yra prašomi nukelti daiktai, savininkai ir, kad ginčo objektų buvimas jiems priklausančiame žemės sklype pažeidžia savininko teises ir saugomus interesus, o atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip dalies žemės sklypo valdytoja, turėjo teisę kreiptis į teismą CK 4.98 straipsnio pagrindu dėl jos teisių ir saugomų interesų gynimo. Ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent atsakovo valdomų ir naudojamų poilsio pastatų, kilnojamojo daikto, buvimas privačiame žemės sklype. Esant šioms aplinkybėms teismas pažymi, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.

25. Teismas pabrėžia, jog atsakovas byloje turėjo pareigą įrodyti, jog jie teisėtai yra užėmę privačios žemės sklypo dalį poilsio pastatais.

27. Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentų, susijusių su jo valdomų statinių teisėtu buvimu privačioje žemės sklypo teritorijoje, (ne)pagrįstumui konstatuoti taip pat yra aktualus pirmiau aptartų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų prejudicialumas (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

28. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo S. T. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresą pareiškėjo valdomam poilsio pastatų kompleksui. Klaipėdos apygardos administraciniame teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendime teismas, nustatęs teisines bei faktines bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal CK, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi sprendimą paliko galioti.

29. Be to, S. T. kreipėsi su pareiškimu į Plungės apylinkės teismą siekdamas nustatyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus 15 poilsio namelių pagal įgyjamąją senatį faktą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimu jo pareiškimas buvo atmestas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus nenustatė, kad daiktai būtų suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, ir konstatavęs, jog nors pareiškėjas ir įrodė, kad viešai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdė, naudojosi minėtais poilsio nameliais, mokėjo žemės nuomos mokestį valstybei, padarė išvadą, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas gali įgyti minėtus daiktus nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Teismas nustatė, jog pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Sutartis nebuvo patvirtinta notaro, nes daiktai (poilsio nameliai) nebuvo įregistruoti viešajame registre kaip nekilnojamieji daiktai, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįgijo valdymo teisių į nekilnojamuosius daiktus, o UAB „Pokrypis“ nepardavė pareiškėjui namelių, kaip nekilnojamųjų daiktų. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. T. apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, skundą atmetė ir sprendimą paliko galioti nepakeistą. Šioje nutartyje yra nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas statinius pradėjo valdyti nuo 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau šitie statiniai atsakovui nuosavybės teise niekada nepriklausė, jis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius objektus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tuo tarpu ieškovo pareiškimas dėl ginčo statinių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmestas.

30. Taigi, pirmiau paminėtuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas S. T. neįrodė, jog statiniai buvo pastatyti laikantis galiojusių teisinių reikalavimų, statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, kad jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, todėl teismai padarė išvadą, kad šie statiniai – poilsio pastatai yra kilnojamieji daiktai. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo šioje byloje pateikiamus argumentus, neturi pagrindo konstatuoti priešingai, nei teismų jau minėtose sprendimuose nustatytos aplinkybės. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl statinių statybos teisėtumo, jog statiniai buvo statomi ir suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamieji daiktai, kad jų statybos darbams atlikti valstybinėje žemėje buvo gautas sutikimas, kaip ir nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo statiniai buvo teisėtai sukurti, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad ginčo statiniai buvo teisėtai sukurti, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad ginčo objektų statybos procesas buvo teisėtas.

31. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus bylos duomenis, statiniai – poilsio pastatai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis yra gavęs savininkų leidimus naudotis prašomu Žemės sklypu. Pažymėtina, kad statyti statinius bei jais naudotis kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą įtvirtinta tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ginčo objektus valdančiam ir naudojančiam atsakovui, ar kitu pagrindu perduotas jo valdymui.

32. Vien tik atsakovo S. T. teiginys, kad jis daug metų naudojasi iš pradžių valstybei, o nuo 2023 m. vasario 21 d. ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu, moka žemės nuomos mokestį nepatvirtina, jog žemės sklypu yra naudojamasi teisėtai.

33. Atsakovas nesutikimu su ieškiniu taip pat argumentavo tuo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad tarp bendraturčių būtų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat nėra nustatytos (atskirtos) kiekvieno bendraturčio valdomos turto dalis natūroje. Tačiau pažymėtina, jog kiekvieno bendraturčio valdomos dalys yra išskirtos ir yra aišku, kokią dalį valdo kiekvienas bendraturčiai: E. P. ir I. P. valdoma 403/7331 dalis; I. P. - 2873/7331 dalis; B. M. K. P. - 2873/7331 dalis; E. F. - 535/7331 ir 305/7331 dalys; I. F. - 342/7331 dalis. Nėra jokios būtinybės nustatyti tikslią kiekvieno bendraturčio naudojamą dalį pačiame žemės sklype. Visi bendraturčiai, kurie pateikė atsiliepimus ir savarankiškus reikalavimus, reikalauja įpareigoti atsakovą nukelti jo poilsio namelius nuo minėto žemės sklypo ir atlaisvinti užimtą sklypą ir pritaria ieškinio reikalavimui, todėl nėra būtinybės nustatyti tikslią kiekvieno bendraturčio naudojamą dalį Žemės sklype. Teismo vertinimu, Žemės sklypo bendraturčiams nėra būtina nusistatyti ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir iš teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų nustatyta, jog visi žemės sklypo bendraturčiai nesutinka, kad jų sklypas būtų užimtas atsakovo poilsio nameliais ir tokiu būdu būtų apribotas pačių bendraturčių žemės sklypo naudojimas.

34. Atsakovo atstovas, taipogi, daug dėmesio skyrė tai aplinkybei, kad atsakovas mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį Palangos miesto savivaldybei, kad sumokėjo ir už 2023 metais, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas ir toliau gali naudotis ieškovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypu. Palangos miesto savivaldybės atstovas sutiko, jog žemės nuomos mokestis neturėjo būti paskaičiuotas atsakovui nuo to momento, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, o iki nuosavybės teisių atkūrimo mokestis buvo skaičiuojamas atsakovui pagal faktinį naudojimą. Todėl atsakovui pasikreipus, sumokėtas žemės nuomos mokestis bus grąžintas.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kad dabartiniai žemės sklypo savininkai, t. y. ieškovė ir tretieji asmenys nesutinka nuomoti ar kitokiu būdu leisti atsakovui naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų kaip privačios žemės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jų žemės sklype atsakovui priklausančių ginčo objektų buvimu (užimant dalį žemės sklypo), ir sprendžia, kad pirmiau išvardintais tęstiniais veiksmais – faktiškai iš pradžių valstybinėje žemėje, nuo 2023 m. vasario 21 d. privatiems asmenims priklausančioje žemėje, daug metų naudojant nesukurtus, neįteisintus ir neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre pastatus, savaime pažeidžia ir apsunkina savininko nuosavybės teises, atsakovas ieškovei ir tretiesiems asmenims netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Todėl darytina išvada, jog įrodytas ieškovės teisių pažeidimas, t. y. ieškovė įrodė, kad dėl atsakovo pastatytų statinių, esančių žemės plote, naudojimasis žeme yra pasunkėjęs ir apribotas. Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiųjų asmenų teisės savo nuožiūra jų turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, neabejotinai yra pažeidžiamos.

36. Taigi teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė CK 4.98 straipsnyje numatytas abi sąlygas – tai, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra Žemės sklypo savininkai, ir kad atsakovo statiniai, esantys šioje Žemės sklypo teritorijoje, valdomi ir naudojami neteisėtai. Šiame kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių <...>(Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės teisės apsaugos principo pažeidimas negali būti pateisinamas subjektyviu atsakovų vertinimu, kurio subjekto interesai yra reikšmingesni. Šiuo atveju, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas, įvertinus atsakovo elgesį, siekiant spręsti susidariusią situaciją, proporcingas siekiamam tikslui.

37. Teismas pabrėžia, kad nuosekli teismų praktika ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovas neturi teisės naudotis privatiems asmenims priklausančiu žemės sklypu ir nesant teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, atsakovas privalo nutraukti sklypo tolesnį neteisėtą naudojimą bei jį atlaisvinti. Kaip minėta ir pirmiau, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims ir šis faktas patvirtina, kad būtent ieškovė ir tretieji asmenys yra teisėti žemės sklypo valdytojai.

38. Ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašo nustatyti vieno mėnesio terminą, per kuriuos atsakovas turėtų savo lėšomis pašalinti atsakovui priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7331 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis terminas vertintinas kaip nepakankamas ir pernelyg trumpas. Siekiant šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į būtinų darbų apimtį (objektų montavimas ir/ar išardymas, išvežimas, darbų mąstą, oro sąlygas (darbai turės būti atlikti šaltuoju periodu) ir t. t.), pašalinant ginčo objektus, todėl vieno mėnesio terminas numatytų veiksmų atlikimui yra pernelyg trumpas, tačiau šešių mėnesių terminas būtų protingas ir pakankamas teismo sprendimui įvykdyti.

39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką.

40. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pašalinti poilsio namelius šiuo atveju gali tik pats atsakovas S. T.. Dėl šios priežasties turi būti taikomos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo arba nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).

41. Ieškovė ir trečiasis asmuo I. F. su savarankiškais reikalavimais prašė nustatyti 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą termino sprendimo įvykdymo dieną, priteisiant šias pinigines lėšas ieškovei ir trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo I. P. su savarankiškais reikalavimais – po 50 Eur, priteisiant šias lėšas I. P..

42. Teismo vertinimu, prašomos baudos dydis, vadovaujantis proporcingumo principu, yra per didelis, todėl nustatytina, kad per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nepašalinus atsakovui priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7331 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. T. už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną skiriama 5 Eur (penkių eurų) bauda tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais I. F. ir I. P. naudai (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Dėl trečiojo asmens I. F., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimo priteisti 9800 Eur žalos (nuostolių)

43. Trečiasis asmuo I. F. pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti iš atsakovo S. T. 9800 Eur žalos (nuostolių). Nurodė, jog negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi ir gauti iš jos naudos, pasistatydama rekreacinės paskirties namelius poilsiui. Trečiajam asmeniui I. F. nuosavybės teisėmis priklauso 3,42 arai, dėl to, būtų planuojama statyti mažiausiai 4 (keturis) namelius. Įvertinus namelių nuomos kainas, kurias galime rasti booking.com portale, namelio kaina parai vidutiniškai yra apie 70 Eur, priklausomai nuo namelio įrengimo. Dėl to, tokio poilsio namelio nuomos pajamos per sezoną galėtų būti mažiausiai 4900 Eur (70 Eur x 70 parų). Nuo 2023 m. balandžio 3 d. I. F. nuosavybės teisėmis valdo minėto žemės sklypo 3,42 arus. Vadinasi jau 2023 ir 2024 metais I. F. galėjo gauti pajamas iš jai priklausančios sklypo dalies. Už dviejų sezonų namelių nuomą, I. F. būtų gavusi mažiausiai 9800 Eur pajamų. Atkreipia dėmesį, kad paskaičiuota kaina yra už vieno namelio, o ne už keturių namelių nuomą. Aukščiau minėtais atsakovo veiksmais, kai jis nenusikelia savo namelių ir užima minėtą sklypą, iš kurio gauna pajamas, kaip jis pats nurodo atsiliepime, I. F. patyrė ir iki šiol patiria nuostolius.

44. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, jog teoriškai trečiasis asmuo galėjo pasistatyti namelius ir juos nuomoti, tačiau praktiškai to negalėjo padaryti, nes Žemės sklypas yra užimtas statiniais. Jokių realių veiksmų I. F. neatliko. Mano, kad atsakovui yra naudinga vilkinti procesą, vasarą užsiimti veikla ir gauti pelną. Visi žemės sklypo bendraturčiai sutinka, kad būtų statomi nameliai.

45. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę, todėl jai tenka procesinė našta įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę. Nurodo, jog teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, kad atsakovo nameliai yra kilnojami daiktai, o atsakovas jų nenusikelia ir užima žemės sklypą, kurį naudojasi neatlygintinai, įrodo atsakovo kaltę kilusiai I. F. žalai atlyginti. Tarp atsakovo neveikimo, t. y. sklypo neatlaisvinimo, namelių nenusikėlimo, ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė I. F. patirtą žalą, taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir I. F. padarytos žalos atsiradimo. Šiuo atveju, visi I. F. nuostoliai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais naudojamas jos turtas, o ji pati negali gauti jokių pajamų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir I. F. patirtai žalai atlyginti.

46. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančius statinius įsigijo 2005 m. pirkimo-pardavimo sutartimi, mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį ir tik 2023 m. vasario 21 d. atkūrus nuosavybę į žemę ieškovei ir tretiesiems asmenims, susidarė situacija, kad Žemės sklypas priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims, o atsakovui priklauso ant Žemės sklypo stovintys poilsio nameliai. Šalys bandė išspręsti ginčą taikiu būdu, tačiau to padaryti nepavyko.

48. Byloje esantys rašytiniai nepatvirtina, jog atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, kurie sukeltų žalą ieškovei ar tretiesiems asmenims, ar sudarytų prielaidas ieškovo gautą naudą laikyti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. F. nuostoliais. Be to, trečiasis asmuo su savarankiškai reikalavimais I. F., teismo vertinimu, neįrodė patirtos žalos dydžio. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad bendraturčiai planavo bendru sutarimu kokią nors teritorijos dalį užstatyti rekreacinės paskirties pastatais. Taipogi, šiuo atveju sutiktina ir su atsakovo išsakyta pozicija, jog šalims priklausančio žemės sklypo žemės paskirtis yra numatyta bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo teritorijos). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakyme Nr. D1-199 (aktuali nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 24 punkte nurodyta, jog esant numatytam žemės sklypo naudojimo būdui - miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo teritorijos, naudojimo būdo turinį nurodo, kad tai žemės sklypai, skirti viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Tokiu būdu, nėra numatyta galimybė žemės sklype statyti statinius. Teismo vertinimu, vien tik skelbimų iš booking.com portalo pateikimas į bylą, jog vieno poilsio namelio nuoma parai yra 70 Eur, o per sezoną galėtų būti mažiausiai 4900 Eur (70 Eur x 70 parų), nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo I. F. tokią žalą patyrė.

49. Todėl teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo neįrodė nė vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui civilinė atsakomybe negali būti taikoma. Dėl nurodytų motyvų, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. F. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

51. Ieškovė byloje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo žyminį mokestį – 109 Eur ir 1600 Eur advokato išlaidoms padengti (DOK – 29928, DOK-35563). Trečiasis asmuo I. P. pareiškęs savarankiškus reikalavimus – sumokėjo žyminį mokestį – 109 Eur ir 600 Eur advokato išlaidų (DOK-29928). Trečiasis asmuo I. F. pareiškusi savarankiškus reikalavimus – sumokėjo žyminį mokestį – 331 Eur (109 Eur už neturtinį reikalavimą ir 222 Eur už turtinį reikalavimą), 2000 už advokato paslaugas, 540 Eur ir 653,40 Eur už advokato paslaugas (DOK – 29943 ir DOK-35544), viso patyrė 3524,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (ataskaitomis už teisines paslaugas, sąskaitomis bei kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais).

52. Atsakovas S. T. patyrė 1600 Eur advokato išlaidų (DOK-35549). Išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (ataskaitomis už teisines paslaugas, sąskaitomis bei kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais).

53. Nei ieškovės, nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos nagrinėjimo trukmei bei sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. Patenkinus ieškinį ir trečiųjų asmenų I. P. ir I. F. savarankiškus reikalavimus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (75 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo S. T. priteistina 1281,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 75 proc., tai atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur, o įskaičius šalių mokėtinas vienas kitam sumas, ieškovei atsakovas turi sumokėti 881,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. P. reikalavimus patenkinus iš dalies (75 proc.), iš atsakovo S. T. I. P. priteistina 531,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš I. P. 400 Eur, įskaičius šalių vienas kitam mokėtinas sumas, I. P. priteistina mokėtina suma iš atsakovo sudaro 131,75 Eur.

57. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. F. tenkinus iš dalies (50 proc.), I. F. iš atsakovo priteistina 1762,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui S. T. iš E. F. priteistina 800 Eur suma, įskaičius šalių mokėtinas vienas kitam sumas, atsakovas turi sumokėti I. F. 962,20 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

58. Iš bylos medžiagoje pridėtos pažymos apie procesines išlaidas, matyti kad valstybė šioje byloje patyrė 126,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės – 31,71 Eur, o iš atsakovo 95,14 Eur - tai yra proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir trečiųjų asmenų I. P. ir I. F. savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies:

- įpareigoti atsakovą S. T. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atsakovui priklausančius poilsio namelius iš ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7331 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- nustatyti atsakovui baudos dydį po 5 Eur už kiekvieną praleistą termino sprendimo įvykdymo dieną, priteisiant šias pinigines lėšas ieškovės B. M. K. P. naudai.

- nustatyti atsakovui baudos dydį po 5 Eur už kiekvieną praleistą termino sprendimo įvykdymo dieną, priteisiant šias pinigines lėšas trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus I. P. naudai.

- nustatyti atsakovui baudos dydį po 5 Eur už kiekvieną praleistą termino sprendimo įvykdymo dieną, priteisiant šias pinigines lėšas trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus I. F. naudai.

Trečiojo asmens I. F., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, reikalavimą priteisti 9800 Eur žalos (nuostolių) atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės B. M. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 881,75 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 131,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 75 ct) ir I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 962,20 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,14 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 14 ct) ir iš ieškovės B. M. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,71 Eur (trisdešimt vieną eurą 71 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininko pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.