- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-330-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01374-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-176-1022/2019 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – S. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-12-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-314-1048/2017 ir nepilnamečio sūnaus I. P. išlaikymui priteisti po 20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovei teismo nutartimi buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta S. R.. Pažymėjo, kad ieškovei yra nustatytas 15 procentų darbingumas, specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų poreikis. Ieškovė nurodė, kad jai paskirta 248,68 Eur netekto darbingumo pensija, ji neturi galimybių mokėti sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį.
2. Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti bet kurį iš tėvų nuo tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovui vienam tenka pareiga išlaikyti abu šalių vaikus – I. ir G. P.. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 800 Eur, sūnaus išlaikymui skiriama apie 300 Eur per mėnesį, o teismui priteisus iš atsakovo G. P. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos susidarė apie 3360 Eur įsiskolinimas, dėl ko buvo areštuota atsakovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-314-1048/2017 priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. P. dydį ir priteisė iš J. P. nepilnamečiui vaikui I. P. 100 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui gaunamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise pavedė nepilnamečio vaiko I. P. tėvui R. P..
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad po 2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės sveikatos būklė bei turtinė padėtis, ieškovė tapo visiškai nedarbinga, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei transporto išlaidų kompensacijos poreikis, dėl ko ieškovė šiuo metu neturi jokių galimybių dirbti, užsidirbti ar kitaip gauti papildomų pajamų. Teismas taip pat sprendė, kad dėl sveikatos būklės ieškovė patiria pakankamai dideles išlaidas. Teismo vertinimu po teismo sprendimo ieškovei iš esmės visiškai praradus darbingumą, esant nustatytam slaugos poreikiui, nesant galimybių dirbti, o su prarastu nedarbingumu ženkliai padidėjus jos išlaidoms, pripažintina, jog J. P. turtinė padėtis po teismo sprendimo pasikeitė iš esmės, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteistą išlaikymą sumažinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydis gali būti mažintinas iki 100 Eur periodinių, kas mėnesį mokamų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019-01-29 sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės atžvilgiu susidariusią situaciją tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl finansinių galimybių, ieškovė neturi galimybės kiekvieną mėnesį mokėti po 100 Eur bei negali imtis aktyvių veiksmų, kad gautų daugiau pajamų.
5.2. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 248,68 Eur netekto darbingumo pensija, gaunamų lėšų neužtenka net ieškovės minimaliems poreikiams tenkinti.
5.3. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, todėl jis galėtų skirti didesnę dalį vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019-01-29 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais
6.1. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro daugiau nei 500 Eur, ieškovė papildomai gauna pajamas transporto išlaidoms.
6.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos išlaidas.
6.3. Atsakovas pats išlaiko nepilnametį sūnų I. P., moka būsto paskolą, taip pat skiria po 150 Eur per mėnesį dukros G. P. išlaikymui. Atsakovo išlaidos per mėnesį vaikų išlaikymui ir būsto išlaidoms sudaro apie 700 Eur, taigi atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Be to, ieškovė nevykdė savo pareigos išlaikyti dukrą G. P., dėl ko jai buvo nustatyta laikinoji globa.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
8. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu laikinai apribojo motinos J. P. valdžią jos nepilnamečio sūnaus I. P. atžvilgiu; priteisė iš atsakovės J. P. 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. P. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama sumažinti minėtu teismo sprendimu šalių nepilnamečiui vaikui I. P. priteistą išlaikymą iki 20 Eur per mėnesį dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos būklės ir finansinės padėties.
9. Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4556-1022/2018 J. P. nustatyta rūpyba, jos rūpintoje paskiriant S. R.. Ieškovei (apeliantei) konstatuotas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, apeliantė pripažinta nedarbinga (duomenys neskelbtini). Apeliantei taip pat nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimu apeliantei J. P. skirta 248,68 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Byloje taip pat nustatyta, kad J. P. nuo (duomenys neskelbtini) kas mėnesį skiriama 9,5 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija bei 280 Eur dydžio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Apeliantės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kur trijų kambarių bute jai skirtas atskiras kambarys. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, o kelių transporto priemonių registro duomenimis, J. P. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymo Nr. eL2-798-959-2017 pagrindu kreditoriaus UAB „Sergel“ naudai išieškoma bendra 340,24 Eur suma.
10. Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu nepilnametė G. P. buvo atskirta nuo motinos J. P., buvo neterminuotai apribota tėvo R. P. valdžia dukros G. P. atžvilgiu; taip pat iš J. P., buvo priteistas 50 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai G. P., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; iš atsakovo R. P. buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai G. P., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. G. P. buvo paskirta nuolatinė rūpyba, nuolatine rūpintoja paskiriant D. M..
11. Byloje taip pat nustatyta, jog R. P. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 800 Eur per mėnesį, Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo R. P. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruota 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalies 0,1875 ha ploto žemės sklypo(duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
14. CK 3.201 str. 1 d. numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai savaime dar nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bylos Nr. 3K-7-24/2013).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 150 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas I. P. iš apeliantės buvo priteistas 2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu. Spręsdamas dėl J. P. galimybių teikti išlaikymą sūnui I. P. teismas vertino, jog atsakovė yra nedirbanti, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame būste, turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turi sveikatos problemų, be to, pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ji įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. P.. Teismas minėtame sprendime taip pat vertino, kad R. P. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, jo vardu įregistruota dalis gyvenamojo namo, pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas R. P. neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai G. P.. Teismas vertino, kad R. P. turtinė padėtis geresnė nei J. P..
17. Telšių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu priteisė iš J. P. nepilnametei dukrai 50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vertindamas J. P. galimybes teikti išlaikymą teismas nurodė, kad ieškovo prašoma 100 Eur išlaikymo suma atsakovei J. P. dėl jos ypatingos sveikatos būklės yra per didelė, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirba, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė turėtų papildomų pajamų, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, kas taip pat patvirtina sunkią atsakovės turtinę padėtį.
18. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, po to, kai 2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš J. P. buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas sūnui I. P., ieškovė po patirtos galvos traumos tapo iš esmės nedarbinga, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, taip pat ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei transporto išlaidų kompensacijos poreikis. J. P. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi ieškovei nustatyta rūpyba. Ieškovei yra mokama 248,68 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, 9,50 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija bei 280 Eur dydžio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Tuo tarpu atsakovo R. P. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė – atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos sudaro apie 800 Eur, atsakovas šiuo laikotarpiu neįgijo nekilnojamojo turto, tačiau iš R. P. buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei G. P..
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji nėra pajėgi kas mėnesį teikti 100 Eur dydžio išlaikymo sūnui I. P., kadangi ji yra nedarbinga, priklausoma nuo kitų asmenų ir valstybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodomu argumentu, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro gaunama 248,68 Eur nedarbingumo pensija. Kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog bendra ieškovės per mėnesį gaunamų pajamų suma sudaro 538,18 Eur.
20. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, CK 3.201 str. teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad po 2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės sveikatos būklė ir, tuo pačiu, jos turtinė padėtis. Ieškovei tapus nedarbingai, ji prarado galimybę dirbti ir užsidirbti, jai buvo paskirta nedarbingumo pensija, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei transporto išlaidų kompensacija, tačiau, tuo pačiu ir padidėjo J. P. patiriamos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iš esmės pasikeitus aplinkybėms, egzistavusioms 2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, atsirado pagrindas taikyti CK 3.201 str. 1 d. numatytą galimybę sumažinti iš ieškovės J. P. sūnui I. P. priteisto išlaikymo dydį.
21. CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kaip buvo nustatyta šioje byloje, ieškovė gauna 280 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, 9,5 Eur transporto išlaidų kompensaciją bei 248,68 Eur netekto darbingumo pensiją, iš ieškovės taip pat yra priteistas 50 Eur dydžio išlaikymas jos nepilnametei dukrai G. P.. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad I. P. išlaikymui per mėnesį skiriama apie 300 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu mažesnės negu 100 Eur sumos nepilnamečio I. P. išlaikymui nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, be to pažymėtina, kad atsakovas R. P. skiria 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai G. P.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Telšių apylinkės teismas ginčijamu 2019 m. sausio 29 d. sprendimu pagrįstai nurodė, kad ieškovė J. P. savo sūnaus I. P. išlaikymui turi skirti 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir bylos aplinkybės, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą (sumažinimą) ir pagrįstai pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-314-1048/2017 priteistą išlaikymo dydį R. P. ir J. P. nepilnamečio sūnaus I. P. naudai. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 str. 2 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.