- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-36-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08129-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Deimantė Tiškė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas recidyvistu ir kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2024 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (10 mėnesių) ir R. P. paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 15 d.
R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, tik nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – konfiskuotini.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino. Nustatyta, jog 2025 m. kovo 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 7,683 g narkotinės medžiagos - kanapių. Turėdamas tikslą jas platinti, šias narkotines medžiagas gabeno jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki tol, kol dalį šių narkotinių medžiagų, tai yra, ne mažiau kaip 0,7553 g. augalinės narkotinės medžiagos, atitinkamai kanapių (antžeminių dalių) masė - 0,3515 g., jose veikliosios medžiagos delta -9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9%, bei augalinių medžiagų mišinį su tabako ir narkotinės medžiagos - kanapių antžeminių dalių masė jame yra 0,1514 g. ir 0,2524 g., atitinkamai 0.0077 g. (5.1%) ir 0.0212 g. (8.4%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio(THC), 2025 m. kovo 6 d., apie 15 val. , prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), už 12 eurų pardavė O. O. (asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuris 2025 m. balandžio 28 d. užbaigtas Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), bei dalį tabako ir narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kurio masė yra 1, 2279 g., jame yra 0,0112 g. (0,9%) grynosios psichotropinės medžiagos - tetrahidrkanabinolio (THC), narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminių dalių), kurios masė yra 0, 7622 g. jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 21,4%, narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,7622 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 19,4%, laikė (duomenys neskelbtini), kurias kratos metu 2025 m. kovo 7 d., 02:15 val., surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai. Kitą dalį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,9332 g. jose esančio delta-9- tetrahidroknabinolio (THC) koncentracija yra 16,6%, laikė paslėpęs jam priklausančiame lengvajame automobilyje „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio skyriuje, kurią 2025 m. kovo 7 d., 09:55 val., apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. gynėja advokatė Deimantė Tiškė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį ir R. P. nepripažinti recidyvistu bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
2.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir be pagrindo tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų tuo aspektu nėra pateikta, nors pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalį, asmens pripažinimas recidyvistu nėra savaiminis. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingam nuosprendžio priėmimui ir privalo būti ištaisytas.
2.2. Skunde pažymima, kad nors R. P. šią nusikalstamą veiką įvykdė jau po įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, jis tuo metu turėjo teistumą tik už vieną nusikalstamą veiką. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl nuo nuteistojo nepriklausančių priežasčių realus nuosprendžio vykdymas daugiau kaip pusę metų nebuvo pradėtas. Laikytina, kad jei institucijos būtų operatyviai pradėjusios vykdyti šį teismo nuosprendį, R. P. nebūtų pakartotinai nusikaltęs. Be to, iki šiol jis niekada nebuvo atlikęs jokios bausmės įkalinimo įstaigoje, todėl susiklostė situacija, kad jis buvo nuteistas, tačiau bausmė nepradėta vykdyti, o tuo laikotarpiu įvykdytas naujas nusikaltimas objektyviai negalėjo būti paveiktas pirmojo nuosprendžio paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes jos vykdymas iki šios veikos padarymo dar nebuvo pradėtas.
Šalies argumentai
2.3. Skunde nurodoma, kad įvertinus nuteistojo R. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, matyti, jog jis už disponavimą narkotinėmis medžiagomis teistas vos vieną kartą, todėl nėra pagrindo laikyti jį recidyvistu. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl recidyvisto statuso yra nepagrįsta ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti. Be to prokurorė baigiamosiose kalbose nebuvo išreiškusi pozicijos dėl R. P. pripažinimo recidyvistu. Tuo tarpu nuteistojo pastangos gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jo aktyvūs žingsniai siekiant socialiai atsakingo gyvenimo bei parodytas ryžtas keisti savo elgesį yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi būti tinkamai įvertintos.
2.4. Nuteistojo gynėjos advokatės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju panaikinus R. P. pripažinimą recidyvistu, tai pastarąjį motyvuotų keisti savo elgesį į gerą, už teigiamus pokyčius jis galėtų būti paskirtas į lengvą grupę, jam galiotų lengvesnės lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taisyklės. R. P. yra jauno amžiaus, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir kaip matyti iš R. P. apklausos pirmosios instancijos teisme, jis aiškiai nurodė, kad deda visas pastangas pasitaisyti bei siekia grįžti į dorą ir atsakingą gyvenimo būdą. Išdėstytų aplinkybių visuma nerodo didesnio R. P. asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo nuteistąjį pripažinti bei laikyti recidyvistu. R. P. asmenybė nėra tokia pavojinga ar turinti itin didelį polinkį nusikalsti, kad jis būtų pripažintas recidyvistu. Todėl apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai jį pripažino recidyvistu.
2.5. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tinkamai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, dėl ko paskyrė neteisingą ir nepagrįstą bausmę R. P.. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir bausmės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo. Skundo autorės nuomone, apylinkės teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. P. padaryta nusikalstama veika pasižymi mažesniu pavojingumu, nes narkotinių medžiagų pardavimo suma siekė vos 12 eurų, t. y. R. P. faktiškai negavo jokios realios finansinės naudos. Vertinant R. P. asmenybės pavojingumą svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai galėjosi nusikaltęs. Nuteistas yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jam nustatyti elgesio ir psichikos sutrikimai dėl vartojimo, tačiau jis vis tik deda pastangas gydytis. Iki jo sulaikymo savanoriškai kreipėsi į gydymo įstaigą, kas leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs keisti savo gyvenimo būdą.
2.6. Pasak nuteistojo gynėjos advokatės, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas paskirtos bausmės teisingumą ir adekvatumą veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei, bausmės tikslams, išdėstė lakoniškus ir formalius argumentus, kurie nėra pakankami tam, kad juos būtų galima vertinti kaip motyvuotas išvadas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Šiuo atveju sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, turėjo būti kruopščiai įvertintos tiek su veikos padarymu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusios faktinės aplinkybės, kaip visuma ir tik tada daroma išvada, atsižvelgiant į teisingumo bei proporcingumo principus ir bausmės tikslus, dėl bausmės skyrimo. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas leidžia nagrinėjamu atveju nuteistajam R. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. P. deda visas įmanomas pastangas, jog gyventų dorai ir legaliai – iki patekimo į įkalinimo įstaigą dirbo pagal darbo sutartį, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Tuo tarpu apylinkės teismas paskirdamas bausmę R. P. apskritai nevertino to, jog jis nuolatos vienintelis prižiūrėjo ir rūpinosi savo sunkiai sergančia motina R. E. P., kuri jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje yra palikti beviltiškoje padėtyje. Nuteistojo motina beveik nevaikšto dėl (duomenys neskelbtini) ligos, negana to, jai dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, dėl kurios ji daugiau nei mėnesį laiko turi nedarbingumą. R. P. buvo būtent tas žmogus, kuris ja visą laiką rūpinosi, pirko vaistus, vežė į gydymo įstaigas. Ši objektyviai sunki socialinė ir šeiminė padėtis rodo, kad laisvės atėmimo bausmės realus vykdymas padarytų išskirtinai didelę žalą ne tik R. P., bet ir visiškai nuo jo priklausomai jo motinai. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad R. P. sieja tvirti socialiniai ryšiai ir jis nekelia tokio pavojingumo visuomenei, kad būtų būtinybė tokį ilgą laiką jį laikyti izoliuotą. Be to būtina atsižvelgti ir į paties R. P. sveikatos būklę. Jam dar 2024 m. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) dėl vartojamų medžiagų. Jis deda visas pastangas, kad pasveiktų ir savanoriškai kreipėsi į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, pagrindžiančios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.
2.8. Skunde cituojat Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktiką susijusią su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu teigiama, kad nuteistajam R. P. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiks jo asmenybės raidą, socialinius ryšius bei resocializacijos perspektyvas. Tokio jauno amžiaus asmens ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai nulems jo savarankiškumo, socialinių įgūdžių ir gyvenimo vertybių praradimą, šeiminių ryšių sunykimą, kurių atkūrimas ateityje bus neįmanomas arba labai sudėtingas. Kadangi R. P. yra labai socializuotas, jis nuolatos rūpinasi savo sunkiai sergančia motina, ją išlaiko, turi tvirtus ryšius su laisvėje esančia aplinka, todėl manytina, kad šioje byloje yra nustatytos pakankamai išimtinės aplinkybės patvirtinančios, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.
2.9. Skundo autorės nuomone, atsižvelgiant į visumą pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių veikos pavojingumą, lyginant jį su tipiniu šios rūšies nusikaltimų pavojingumu, tiek į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo R. P. izoliavimas nuo visuomenės net ir minimaliam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui, kaip yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, todėl būtų neteisingas ir neproporcingas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą paskyrus R. P. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėja advokatė Deimantė Tiškė prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnoje apimtyje, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. P. pripažino recidyvistu ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Pats nuteistasis apeliacinį skundą palaikė, nurodė, kad stengiasi pasitaisyti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, tinkamai taikytas BK 27 straipsnis ir pagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde pateiktame apygardos teismui nuteistojo R. P. gynėja advokatė Deimantė Tiškė nesutinka su jos ginamajam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir R. P. paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat panaikinti jo pripažinimą recidyvistu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl pripažinimo recidyvistu
6. BPK 307 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė nesutikdama su R. P. pripažinimu recidyvistu teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų šiuo aspektu nepateikė. Be to Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė darant šią nusikalstamą veiką dar nebuvo pradėta vykdyti, todėl išdėstytų aplinkybių visuma ir R. P. asmenybė nesudaro pagrindo jį pripažinti recidyvistu.
8. Sutiktina, kad BK 27 straipsnyje numatyta, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jį pripažino recidyvistu. Nors teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė atskirų sprendimo R. P. pripažinti recidyvistu motyvų, tačiau nuosprendžio 7-8 lape (3 t., b. l. 128-129) nurodė, kad nagrinėjamu atveju jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs, kad R. P. ne kartą baustas administracine tvarka už itin grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, net ir vairavimą esant apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat aplinkybes, jog jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir probacija bei ankstesniu nuosprendžiu skirta reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujo analogiško nusikaltimo padarymo, siekiant sau finansinės naudos, padarė išvadą, jog R. P. daromos nusikalstamos veikos sunkėja ir ši jo padaryta pavojinga veika yra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, o ne atsitiktinis ir neapgalvotas poelgis.
10. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, ankstesnį R. P. nusikalstamos veikos pobūdį, pakartotinumą, tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, sprendžia, jog apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą R. P. pripažinti recidyvistu. Pažymėtina, kad BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d., o nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta 2025 m. kovo 6 d., todėl vien aplinkybė, kad ankstesniu nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė dar nebuvo pradėta vykdyti, nesudaro pagrindo laikyti, jog jis nusikalto atsitiktinai ir nepakartotinai. Tai, kad nuteistasis deda pastangas gydytis nuo turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, vertinant aplinkybes, jog dvi pastarosios R. P. nusikalstamos veikos susijusios būtent su narkotinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti, neleidžia jo asmenybės vertinti, kaip mažiau pavojingos, ypač, kai prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kelia itin didelį pavojų visuomenės interesams, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į visus aukščiau aptartus duomenis nuteistojo gynėjos advokatės prašymo nepripažinti R. P. recidyvistu netenkina.
Dėl bausmės
11. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė nesutikdama su R. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme tvirtina, kad tiek nusikalstamos veikos pavojingumas, tiek nuteistojo asmenybė leidžia nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti R. P. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
13. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.
14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas tiek iki naujosios redakcijos įsigaliojimo, tiek ir po jos sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis teisėjų kolegija nenustatė nei mažesnio nuteistojo asmenybės, nei nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti R. P. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu netenkina.
16. Apeliaciniame skunde, vertinant nuteistojo R. P. padaryto nusikaltimo pavojingumą, akcentuojama tai, kad jis narkotinę medžiagą pardavė vos už 12 Eur ir realiai jokios finansinės naudos negavo. Tačiau atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos (pvz. neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ar pavaišinant šiomis medžiagomis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, Nr. 2K-294/2008, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-405-507/2015).
17. Nagrinėjamu atveju R. P. pardavė nedidelį kiekį (apie 1 g.) narkotinės medžiagos – kanapių O. O., todėl ir gavo atitinkamą užmokestį, paprastai mokamą už tokį narkotinių medžiagų kiekį. Be to iš bylos duomenų matyti, kad narkotinės medžiagos – kanapės buvo rastos ne tik nuteistojo R. P. gyvenamojoje vietoje, bet ir paslėptos jo automobilio variklio skyriuje. Iš liudytojo O. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad jis ne pirmą kartą pirko kanapes iš R. P. (1 t., b. 1. 16-17). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. S. patvirtino, jog žino, kad iš R. P. galima įsigyti marichuanos, jis pats yra ne kartą iš jo pirkęs (1 t., b. 1. 11). Kaip jau minėta R. P. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad narkotinės medžiagos išplatinimas nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinis. Šią išvadą sustiprina ir R. P. mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti susirašinėjimai mobiliosiomis programėlėmis su kitais asmenimis, kuriuose trumpiniais kalbama apie narkotines medžiagas bei fotonuotraukos ir vaizdo įrašai su galimai psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 159-185). Visai tai, teisėjų kolegijos vertinimu niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo argumento, kad nuteistojo R. P. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga.
18. Vertinant R. P. asmenybę pažymėtina ne tik tai, kad jis būdamas nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už tokią pat nusikalstamą veiką ir dar nepradėjęs atlikinėti bausmės, nusikalto pakartotinai, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad R. P. atžvilgiu 2021 m. buvo priimti du baudžiamieji įsakymai taip pat susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis) (3 t., b. l. 3-8). Jis 2024 m. buvo nubaustas ir administracine tvarka už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (3 t., b. l. 26-33). O tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad R. P. nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių.
19. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su R. P. priklausomybe, socialinių ryšių praradimu ir resocializacijos perspektyvomis bei tai, kad R. P. prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą dirbo bei prižiūrėjo sveikatos problemų turinčią motiną savaime nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti bausmę ir paprastai lemia tik bausmės dydžio artimo minimaliai ribai nustatymą. Pažymint, kad dauguma šių aplinkybių egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai R. P. nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas svarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes R. P., įvertino, jog jis atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę bei dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, tačiau nenustatė nuteistojo asmenybės išskirtinumo. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. P. tinkamai įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl R. P. paskirta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei, dėl to R. P. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam R. P. skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.