Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-197-999/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-30
Bylos Nr.
eAN2-197-999/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00253-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Andrius Bubulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-197-999/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00253-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2025 m. sausio 28 d., 20.41 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Škoda“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. A. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis nesutikdami su 2025 m. kovo 13 d. priimtu Institucijos nutarimu, šį apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad A. B. savo pavojingu elgesiu sukėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar net gyvybei, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra mažesnio pavojingumo. Teiginius, kad transporto priemonė, kurią aplenkė A. B. važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, teismas vertino kritiškai ir laikė tai gynybine versija. Taip pat atmetė argumentus, kad lenkimo manevras buvo pradėtas ir baigtas prieš kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Nenustatęs išskirtinių aplinkybių teismas spendė, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės termino ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Netenkinus šio prašymo pakeisti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nutartį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, netinkamai atsižvelgė į skunde nurodytas faktines aplinkybės bei byloje esančių duomenų visetą ir skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, padarydamas prielaidomis ir spėjimais grįstas išvadas, taip pažeisdamas pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos principus.

3.2. Skunde A. B. pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios. Tuo tarpu asmens tyčia yra būtinas kvalifikuojantis ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymis (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-337/2020. Jo galimai padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nebuvo nustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan.

3.3. Skunde akcentuojama, kad lenkimo manevras, dėl kurio kilo administracinė atsakomybė, buvo atliktas tik tuomet, kai apeliantas įvertino kelio reljefą, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgė į tai, kad nekels pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarys kliūčių jų eismui bei matydamas, jog priešpriešinio eismo juosta yra tuščia ir horizontalus kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą.

3.4. Skunde apeliantas nurodo, kad lenkimo manevrą jis atliko kirsdamas artėjimo liniją ir manevrą pabaigė iki kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Be kita ko priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo neviršydama 30 km/h greičio. Todėl administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ne tik, kad nebuvo padarytas tyčia, tačiau jis nebuvo padalytas apskritai. Ir būtent tai patvirtina vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad tiek Institucija, tiek pirmos instancijos teismas nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko A. B. kaltinančius įrodymus. Taigi įrodymus rinko ir bylą išnagrinėjo nesilaikydami ANK 563, 564, 566, 567 569 straipsniuose nustatytos tvarkos.

3.6. Pasak apelianto, apylinkės teismas įvertino tik rūšinį, bet ne individualų jo galimai padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Kadangi jis neturėtų būti tapatinamas su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka keldami realų pavojų eismo saugumui, tankiai apgyvendintose vietose ar intensyviuose keliuose. Būtent šių aplinkybių visumos apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nutartį tinkamai neįvertino. Ir dėl to jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi galimai padarytam administraciniam nusižengimui, tokiu būdu pasiekiant tik vienintelį nubaudimo tikslą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-348/2022). Pažymint, kad pozicijos, jog lenkiama transporto priemonė važiavo ne didesniu nei 30 km/h greičiu jis laikėsi nuo pat pradžių, tiek teikdamas prašymą bylą nagrinėjančiai Institucijai, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nutartį šią aplinkybę, apie transporto priemonės važiavimo greitį, įvertino netinkamai, kadangi bylos medžiagoje nėra užfiksuotas nei vienos transporto priemonės greitis. Todėl norint paneigti tokius duomenis, Institucija ar teismas privalėjo apklausti lenkiamos transporto priemonės vairuotoją. Kitu atveju visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to versijų kėlimas yra viena iš teisės gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo įgyvendinimo formų. Tokių versijų nebūtų, jei neabejotini būtų byloje surinkti įrodymai. Institucija turi pareigą surinkti duomenis įvairioms iškeltoms versijoms patikrinti (jas paneigti arba patvirtinti) (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-491/2023).

3.7. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kad lenkimo manevras tiek jį pradedant, tiek baigiant buvo atliekamas dar iki kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonos pradžios. Vaizdo įraše 20:40:45 matomas mikroautobusas ir prieš jį važiuojantis automobilis, rodantis posūkio signalą į kairę pusę, ant važiuojamosios kelio dalies matoma pažymėta artėjimo linija, kurią yra leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Minėti automobiliai važiuoja lėtai, visiškai tikėtina, kad jų greitis neviršijo 30 km/h. Laiku 20:40:50 matoma, kad prieš mikroautobusą, važiavęs lengvasis automobilis, kerta artėjimo liniją ir aplenkia prieš jį važiuojantį automobilį. Ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, kad kelias, kuriame A. B. atliko lenkimo manevrą nėra tiesus, apeliantui atlikus manevrą, matoma, kad kelias krypsta kairėn, o tai reiškia, kad stebint vaizdo įrašą, kuris, kaip šiuo atveju, yra prastos kokybės, vizualiai gali pasirodyti ir susidaryti regimybė, kad priešais važiuojantys automobiliai nėra toje pačioje tiesėje, t. y. gali atrodyti, kad jie priešpriešinėje eismo juostoje, nors iš tiesų taip nėra. Būtent toks momentas fiksuojamas vaizdo įraše, kuris yra tyrimo medžiagoje. Tikslus momentas, kuriuo yra baigiamas lenkimo manevras, galimai gali būti ginčytinas, dėl to, kad vaizdo įrašas, kaip jau buvo paminėta, yra prastos kokybės, galimas nusižengimas fiksuotas tamsiu paros metu, vaizdo kamera vaizdą (A. B. atliekamą lenkimo manevrą) fiksuoja iš galo, be kita ko, dalį vaizdo dengia priešais važiuojantis automobilis, todėl yra sudėtinga įvertinti tikslų momentą, kuriuo A. B. lenkimo manevrą baigia, dėl to taip galima tik manyti ir susidaryti tokią regimybę. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, kadangi kitu atveju visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

3.8. Skunde apeliantas akcentuoja, kad Institucijos nutarime nėra nurodyta ANK 420 straipsnio 6 dalis, todėl nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo yra neteisėtas, kadangi administracinio poveikio priemonė už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama tik vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

3.9. Skunde dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pažymima, kad net ir įrodžius, jog A. B. padarė nusižengimą, jis neturėtų būti tapatinamas su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka keldami realų pavojų eismo saugumui, vairuodami dideliu greičiu ar intensyvaus srauto kelyje. Tai reiškia, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ir ne visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

3.10. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Kadangi pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Tuo tarpu įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-574/2021). Be to, specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių terminui už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kontekste. Kadangi net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą palieka pareigūno (teismo) diskrecijai (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19- 875/2024). Pažymint, kad asmeniui skiriama administracinio poveikio priemone neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliamą naštą jam bei jo artimiesiems (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023).

3.11. Skunde nurodoma, kad A. B. nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šiurkščių nusižengimų nėra padaręs. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), yra atsakingas už šviežių daržovių kategorijos priežiūrą ir vystymą Lietuvoje. Darbe jo pareigos apima dalyvavimą susitikimuose ir derybose su esamais ir potencialiais verslo partneriais, produktų priežiūrą prekybos vietose „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose Lietuvoje. Akivaizdu, kad automobilio vairavimas yra objektyviai būtinas jam vykdant nurodytas darbines funkcijas. Nuotoliniu būdu vykdyti savo pareigų galimybės jis neturi. Darbovietėje jis vertinamas kaip atsakingas, darbštus ir profesionalus darbuotojas, jo darbo rezultatai, etika ir atsakingas požiūris į darbo standartus ir produktų kokybę užtikrina aukštą atliekamų funkcijų kokybę. Per daugiau nei 2 metų darbo įmonėje laikotarpį, jis nėra pažeidęs darbo drausmės, yra gerai vertinamas tiek vadovų, tiek kolegų. Darbovietėje pranešus apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir gresiančią nuobaudą, darbdavys nurodė, jog praradus teisę vairuoti, neleistų jam vykdyti esminių funkcijų, dėl ko šioje pozicijoje jo tęstinumas būtų neįmanomas, tektų svarstyti apie jo atleidimą ir keitimą kitu darbuotoju. Ir tai turėtų neigiamą įtaką jo šeimos finansinei gerovei, nes jie nuomojasi butą. Tad šeimoje likus tik vienam dirbančiam asmeniui, nuomos, mokesčių ir kitų išlaidų našta taptų ypatingai sunki. Be to A. B. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais. V. M. nėra biologinė A. B. dukra, visos su vaiko globa susijusios teisės priklauso jos mamai, t. y. A. B. sutuoktinei. Tačiau nepaisant to, jis prisideda prie jos auginimo. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, po pamokų lanko meno gimnazijoje vykstančias dailės, smuiko, fortepijono ir solfedžio pamokas. Į namus sugrįžta apie 17-18 val. Kadangi jo sutuoktinė teisės vairuoti automobilį neturi, todėl jam praradus galimybę vairuoti, šeimoje neigiamai keistųsi gyvenimo aplinkybės, situacija taptų sudėtinga dėl V. M. įprastos dienotvarkės ir rutinos, tėvai iš darboviečių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste sugrįžtų tik apie 19-20 valandą, priklausomai nuo eismo intensyvumo ir viešojo transporto sąlygų. Grįžę tokiu vėlyvu metu negalėtų padėti atlikti namų darbų, kadangi vaikas jau būtų pavargęs ir jam reikėtų poilsio. Tai galėtų neigiamai paveikti mergaitės emocinę bei psichologinę būklę ankstyvojo brendimo etape, sumažintų laiką, praleidžiamą su tėvais, kas ilgainiui galėtų sukelti nerimo sutrikimus, nesaugumo jausmą ar nusivylimą. Taigi, siekiant išlaikyti tinkamą vaiko dienos rutiną bei užtikrinti tiek fiziologinius, tiek emocinius poreikius, tėvams tektų samdyti auklę, kurios paslaugų kaina būtų apie 5-7 Eur už valandą. Kaip jau minėta, jo sutuoktinė teisės vairuoti neturi, todėl jam taikytas draudimas vairuoti, įtakotų ir jos rutiną. Kadangi žmona dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) mieste. Jos darbo diena prasideda 8 ir baigiasi 17 valandą, ji negali vėluoti į darbą, nes nuo 8.00 valandos ryto vyksta rytiniai darbuotojų susirinkimai bei ryto ratai su mokiniais ir vėlavimas trukdytų jai tinkamai atlikti darbovietėje priskirtas užduotis, tačiau vėlavimo išvengti būtų sudėtinga, nes kelionė į darbą susidarytų iš važiavimo tarpmiestiniu autobusu (duomenys neskelbtini) ir miesto autobusu.

3.12. Skunde taip pat teigiama, kad vaizdo įrašas, kuriuo remiamasi įrodinėjant A. B. kaltę, kelia pagrįstų dvejonių, jis nėra pilnavertis įrodymas, kuriuo vadovaujantis būtų galima pagrįstai teigti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Todėl įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo paties kritišką požiūrį į galimai padarytą nusižengimą, kitus skunde išdėstytus argumentus, kad ne tik jis, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai nusprendus ją skirti, bus pasiekti A. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. jam jos išvis neskiriant.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Kiaulakis prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą nepakeistus.

4.1. Atsiliepime Institucija laikosi pozicijos, kad asmens įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje esančiu vaizdo įrašu, policijos pareigūnai patys stebėjo asmens daromą veiką, jį sustabdė iš karto po nusižengimo įvykdymo. Todėl apelianto skundo teiginius vertina, kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį, kadangi būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką A. B. akcentuoja ir savo skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Tuo tarpu asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Taigi apeliantas pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojančią asmenybę ir puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais turėjo būti itin atidus ir suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kils papildomų nepatogumų, todėl turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Kadangi neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. B. atžvilgiu neturėtų būti taikomos.

4.3. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus, kadangi A. B. buvo pritaikyta straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir nustatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde A. B. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tvirtindamas, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, jo veiksmuose nebuvo tyčios ir priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo neviršydama 30 km/h greičio, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą. Netenkinus šio prašymo prašo pakeisti procesinius sprendimus ir administracinio poveikio priemonės jam netaikyti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti specialiosios teisės atėmimo.

6. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamus procesinius sprendimus, atsiliepimą ir apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė įrodymų visumos, patvirtinančios ar paneigiančios A. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, iš kurių viena už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

9. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punktas numato, kad kelio ženklas ,,Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

10. Nagrinėjamu atveju A. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus.

11. Vienas iš A. B. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad jis neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, jog priekyje jo važiavusi transporto priemonė važiavo neviršydama 30 km/h greičio, kas iš esmės jam suteikė teisę lenkti tokią transporto priemonę kelyje, net esant draudžiamam kelio ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Ši apelianto versija pirmosios instancijas teisme nebuvo ištirta, nors šis argumentas buvo nurodytas ir A. B. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas tiesiog nurodė, kad šiuos A. B. teiginius vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, kadangi objektyvių ir patikimų duomenų, kurie pagrįstų ir įrodytų tokį argumentą byloje nėra, o iš vaizdo medžiagos matyti, kad aplenkiamas automobilis važiavo bendrame eisme, nesudarydamas kliūties kitiems eismo dalyviams.

12. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kyla ne pačiam pažeidėjui, o Institucijai arba teismui. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti šią apelianto iškeltą versiją. Ši versija buvo atmesta tiesiog bendro pobūdžio teiginiais, remiantis prielaidomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta A. B. sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jie nebuvo apklausti ir teismo posėdžio metu. Teismui pateiktuose vaizdo įrašuose policijos pareigūnų tarnybinio automobilio greitis, iš kurio būtų galima spręsti apie bendrame eisme dalyvavusių transporto priemonių greitį, taip pat nenustatytas, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes A. B. pateikta versija turi būti išsamiai ištirta ir įvertinta, tam, kad jo galimai padarytas pažeidimas būtų teisingai nustatytas.

13. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų proceso dalyvių teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo byla su A. B. skundu grąžinami apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas administracinės poveikio priemonės taikymas A. B., paliekami nenagrinėti. Vengiant iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, kadangi šiuos argumentus privalės vertinti pirmosios instancijos teismas iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti administracinio nusižengimo bylą su A. B. skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimo iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daina Dyburienė