- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- AN2-150-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00080-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. V. 2020 m. spalio 12 d. nutarimu (toliau – policijos nutarimas) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarimu M. M. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. spalio 8 d. 14.20 val. kelio Visaginas - Ignalinos AE 2,00 kilometre, kelio atkarpoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau - KET), 140.1 punktą.
Šalies argumentai
2. Policijos nutarimą M. M. įstatymo nustatyta tvarka skundė apylinkės teismui ir prašė jį pakeisti, t. y. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu (toliau – skundžiamas teismo nutarimas) M. M. skundas tenkintas, policijos nutarimas pakeistas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi M. M. už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (eismo įvykio metu nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, žala eismui nebuvo padaryta), į tai, kad M. M. nepadarė naujų nusižengimų, taip pat atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais.
Šalies argumentai
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir palikti M. M. taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
4.1. Skundas grindžiamas tuo, kad M. M. argumentas apie jo padarytą nusižengimą be tyčios, jį grindžiant tuo, kad jam pradėjus lenkimo manevrą kelio ženklą užstojo lenkiamas kitas automobilis, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad vadovaujantis KET įspėjamieji kelio ženklai Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“ ne gyvenvietėse statomi 150-300 m. atstumu nuo sankryžos, o iš vaizdo įrašo yra matyti, kad pats lenkimas yra atliekamas jau sankryžos ribose, pravažiavus įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 110. Todėl M. M. lengvabūdiškai, negalvodamas apie pasekmes, atliko lenkimo manevrą sankryžoje.
4.2. Kreipiamas dėmesys į tai, kad M. M. nusižengimą padarė vairuodamas padidintos rizikos krovininę transporto priemonę. Pažymima, kad siekiant administracines nuobaudas turi būti siekiama ir prevencinių tikslų. Teigiama, kad M. M. pateiktame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. prašo palikti skundžiamu teismo nutarimu priimtą sprendimą neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Atsiliepime nesutinkama su tuo, kad nusižengimas padarytas lengvabūdiškai ir negalvojant apie pasekmes, kadangi jis nusižengimą padarė netyčia, nepastebėjęs kelio įspėjamojo kelio ženklo, kurį užstojo priešais važiuojantis sunkvežimis. Pažymėta, kad jis turi visas teisės vairuoti kategorijas, vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl tyčia padaryti tokį nusižengimą būtų neatsakinga, juolab jis lenkimo manevrą atliko tik įsitikinęs jo saugumu, t. y. lenkimo kelio atkarpa yra tiesi, ilga ir be jokių kliūčių.
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniu skundu neginčijama M. M. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau keliamas klausimas dėl taikytos administracinio poveikio priemonės panaikinimo skundžiamu teismo nutarimu pagrįstumo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamu teismo nutarimu daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai sušvelninti asmeniui taikomas sankcijas už ANK pažeidimą, ko pagrindu M. M. neskiriama administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, kuri buvo taikyta policijos nutarimu.
9. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Be to, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.
10. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu tenkinęs M. M. skundą ir priėmęs sprendimą neskirti jam įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės konstatavus, jog šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą M. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir toks sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai.
11. Nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas bendru požiūriu yra pavojingas, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkretaus nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog M. M. padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad padaryto nusižengimo pavojingumui įtakos galėjo turėti apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjas vairavo krovininę transporto priemonę. Tuo tarpu vertindamas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės įtaką nusižengimą padariusiam asmeniui kasdieniame gyvenime, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad transporto priemonių vairavimas yra pagrindinis M. M. pajamų šaltinis, taip pat į apsunkintą galimybę susirasti kitą darbą dėl susidariusios pandemijos situacijos, kas taip pat apsunkintų galimybę išlaikyti pažeidėjo šeimą, kurios pajamos ir taip yra nedidelės, todėl specialiosios teisės atėmimas neišvengiamai turėtų didelių neigiamų pasekmių ne tik pažeidėjo gautinoms darbinėms pajamoms, bet ir šeimos interesams. Ir nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis ir sveikatos būklė paprastai nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, tačiau šiuo atveju būtent minėtos realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos neproporcingumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog, įvertinus M. M. padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga poveikio priemonė.
12. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama M. M. argumentams, jog minėtą nusižengimą jis padarė galimai be tyčios, tačiau apeliacinės instancijos teismas kreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame teismo nutarime nebuvo sprendžiamas pažeidėjo kaltės klausimas, šios aplinkybės nebuvo įvardintos ir priimant sprendimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kartu pažymėtina, kad asmens tyčia yra būtinas kvalifikuojantis ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymis, todėl ši aplinkybė savaime negali pašalinti galimybės M. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato apeliacinį skundo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.