Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. 2021 m. balandžio 22 d., apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) daugiabučių kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nepraleido kito eismo dalyvio – pro automobilio galinę dalį ėjusios pėsčiosios E. S., ją partrenkė ir paglemžė po automobilio platforma, padarydamas sunkius daugybinius sužalojimus, dėl kurių E. S. 2021 m. balandžio 25 d. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų stacionare.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną jis dirbo, vežiojo siuntas, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu. 2021 m. balandžio 22 d., apie 14.00 val. vairavo bendrovei priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, važiavo (duomenys neskelbtini) daugiabučių kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ketino važiuoti atbuline eiga, kad galėtų apsisukti ir tęsti savo darbą. Dar važiuodamas į priekį matė pro vairuojamo autobusiuko galą praeinant senyvo amžiaus moterį. Po to sustojo, palaukė apie 15 sekundžių, kol ji praeis. Ji pateko į akląją zoną ir jis jos nematė, todėl važiavo atbulas. Važiavo gal 10 km/h greičiu. Netrukus išgirdo žmogaus riksmą, sustojo ir išlipo iš automobilio. Iškart nesuvokė, kas atsitiko. Pamanė, kad iš daugiabučio namo kažkas rėkia, ar vaikai, nes netoli yra vaikų darželis. Priėjęs automobilio galą pamatė, kad po autobusiuko platforma guli moteris. Ji negalėjo atsistoti, rėkė, prašė išraukti ją, prašė parvesti ją namo, kurie yra netoliese, sakė, kad namuose yra jos vyras. Jis buvo šoko būsenoje, todėl padėjo jai išlysti iš po automobilio, pakėlė ją, įsisodino į automobilį ir nuvežė iki namo laiptinės. Tada iškėlė ją iš automobilio ir nunešė į butą, atrakino buto duris. Bute paguldė ją į lovą ir nuėjo patraukti automobilio, eidamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Patraukęs automobilį, grįžo iki buto, kur jau pamatė moters artimuosius. Jis iškart pripažino, kad yra tas vairuotojas, kuris partrenkė moterį. Sakė, kad važiavo atbuline eiga ir jos nepastebėjo. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis su medikais, dar po kelių minučių policijos pareigūnai. Jis viską jiems paaiškino, parodė kieme vietą, kurioje partrenkė moterį. Vėliau leista jam buvo važiuoti. Po šio įvykio kelis kartus telefonu skambino sužeistos moters dukrai, klausė, kokia jos būklė. Jam sakė, kad jai sulaužyta daugybė kaulų, būklė sunki. Po kelių dienų jo sužeista moteris mirė Kauno klinikų stacionare. Jis supranta, kad turėjo pareigą visapusiškai įsitikinti ar nėra žmogaus autobusiuko gale, tačiau to nepadarė ir dėl to įvyko eismo įvykis, labai gailisi dėl to, buvo šoko būsenos, dabar supranta, kad negalėjo moters kelti, nešti ir pasitraukti iš įvykio vietos. Jis sumokėjo 250 Eur mirusiosios dukrai, taip pat sumokėjo 70 Eur už sulaužytus akinius, sutinka atlyginti ir kitas teismo priteistas sumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. S. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiuodamas atbulinei eiga nepastebėjo pro automobilio galą ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir ji palindo po automobilio platforma. Išgirdęs riksmą jis sustojo, o būdamas šoko būsenoje padėjo moteriai išlįsti iš po automobilio, parvežė ją namo ir paguldė į lovą, pripažįsta, kad dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo moteris vėliau ligoninėje mirė. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – tarnybiniame parnešime, įvykio vietos apžiūros protokole, kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys, taip pat specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. S. mirė dėl politraumos, nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti pirminiam kontaktui su judančia transporto priemone esant į kairę kūno pusę, po ko griūnant kniūbsčia ir prispaudžiant kūną iš kairės ir gretutinės ligos įtakos autoįvykiui neturėjo.

Taigi nustatyta, kad M. S. 2021 m. balandžio 22 d., apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) daugiabučių kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nepraleido kito eismo dalyvio – pro automobilio galinę dalį ėjusios pėsčiosios E. S., ją partrenkė ir paglemžė po automobilio platforma, padarydamas sunkius daugybinius sužalojimus, dėl kurių E. S. 2021 m. balandžio 25 d. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų stacionare, todėl konstatuotina, kad M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis M. S. padarė neatsargų nusikaltimą, lėmusį itin sunkias pasekmes – asmens žūtį. Nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 60 straipsnis). M. S. laikomas neteistu, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 49-51, 52-56). Šiuo metu jis niekur nedirba, nurodė, jog planuoja įsidarbinti pavėžėju, automobilį vairavo blaivus, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus M. S. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (laikomas neteistu), padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, planuoja įsidarbinti ir atlyginti išlaidas, atlygino dalį išlaidų, todėl darytina išvada, jog tikslinga kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir suteikti galimybę kaltinamajam įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, M. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ar mokytis (tęsti darbą ar mokslą).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai

Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventi bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

M. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes – asmens žūtį. Ankščiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiųjų J. R. ir R. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 450 Eur turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat solidariai iš kaltinamojo M. S. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 5740 Eur J. R. ir R. S. neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo bei priteisti 1325 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamojo M. S..

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai), seseriai/broliui nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019).

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. nurodė, jog mirusioji E. S. buvo jos mama, ji yra vienintelis vaikas šeimoje, todėl ryšys tarp jos ir mamos buvo ypač artimas. Po šios netekties jai nėra lengva, nes tokio ryšio atkurti neįmanoma. Mama buvo šeimos centras, autoritetas, sujungdavo visus šeimos narius, todėl mirus mamai pablogėjo santykiai su tėvu, nes neliko juos jungiančio asmens. Po įvykio ji negalėjo kelias dienas užsimerkti, pailsėti, jai vienai reikėjo rūpintis laidotuvėmis. Po laidotuvių ją kankino košmarai naktimis, nemiga, dėl išgyvenimų pradėjo stipriai slinkti galvos plaukai, ji iki šiol išgyvena liūdesį, nerimą, dažnai galvoja apie mamos patirtus išgyvenimus po to, kai ją partrenkė ir vedė namo, kai jos nugaros ir dubens kaulai buvo lūžę. Šiuo metu ji išgyvena ir dėl tėčio, kuris po mamos mirties pasidarė apatiškas, uždaras, nesugebantis pats savimi pasirūpinti, močiutės trūksta ir jos dukrai, ji dažnai patikėdavo savo dukrą močiutės priežiūrai, kalbėdavosi ir tardavosi anūkės auginimo klausimais, o dabar to neliko. Patirtą neturtinę žalą ji vertina 25 000 Eur suma. Kadangi ADB „Gjensidige“ atlygino 19 260 Eur neturtinę žalą, ji prašo solidariai iš kaltinamojo, draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią neturtinę žalą, o būtent 5740 Eur.

Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. nurodė, jog jis yra mirusiosios E. S. sutuoktinis, juos siejo artimi ir šilti santykiais. Po žmonos mirties jis patyrė šoką, didžiulį dvasinį sukrėtimą, iki šiol kenčia psichologinį skausmą. Jis neteko vienintelio šeimos nario, su kuriuo santuokoje išgyveno daugiau nei 44 metus. Po netekties jis tapo apatiškas, nebesusitvarko buityje, nenori bendrauti su kitais šeimos nariais ir draugais, nesinori jam ir savęs prižiūrėti, eiti pas gydytojus, nors po žmonos mirties jam paūmėjo padagra. Jis neturi apetito, jį kamuoja liūdesys, todėl neteko net 20 kg savo svorio. Žmona buvo rūpestinga ir bendraujanti, rūpinosi buitimi, jie visą laiką praleisdavo kartu, eidavo pasivaikščioti. Jį ypač sukrėtė netikėta žmonos mirtis ir tai, kad vairuotojas iš karto nekvietė greitosios pagalbos, delsė, parvedė žmoną namo ir tai galėjo dar labiau ją sužaloti. Jis taip pat prašo priteisti jam 5740 Eur neturtinę žalą, kurių dar neatlygino draudimo bendrovė.

Atsiliepime į nukentėjusiųjų ieškinį civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodė, jog draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems po 19 260 Eur neturtinės žalos. Toks žalos dydis, civilinio atsakovo nuomone, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus ir teismų praktiką.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, jog nukentėjusiųjų civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems daugiau neturtinės žalos, nei ji iš tikrųjų buvo patirta ir paprastai teismų priteisiama. Neturtinę žalą patyrė suaugę asmenys, be to jų nurodomi dvasiniai išgyvenimai nei pagal savo gilumą, nei pagal apimtį nebuvo pilnai įrodyti. Civilinio atsakovo nuomone, nukentėjusieji nepagrįstai prašo priteisti žalą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kaltinamojo M. S., nes pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei), neperžengiant draudimo sumos ribų.

Sutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentais, kad neturtinę žalą privalo atlyginti vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nurodytos sumos. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas 2021 m. balandžio 22 d. Iš byloje esančio Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas 2020 m. gegužės 14 d. ir draudimas galiojo nuo 2020 m. gegužės 14 iki 2021 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 22). Taigi, remiantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, šiuo atveju nukentėjusiesiems patirtą žalą (likusią nesumokėtą po 5740 Eur neturtinę žalą kiekvienam) turėtų atlyginti draudimo bendrovė, kuri prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį, nes prašomos neturtinės žalos dydis patenka į įstatyme nurodytas ribas.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji J. R. ir R. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimus, bendravimo sumažėjimą. Jų tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodyti potyriai, jausmai netekus mylimos mamos ir sutuoktinės yra suprantami ir pagrįsti. Tačiau teismui nebuvo pateikta argumentų ir įrodymų dėl ilgalaikių sveikatos problemų, atsiradusių dėl mamos ar sutuoktinės netekties. Teismo vertinimu, draudimo bendrovės jau atlyginta neturtinė žala – po 19 260 Eur abiem nukentėjusiesiems, iš viso 38 520 Eur, yra pakankama patirtiems išgyvenimas, yra teisinga, proporcinga, atitinka teismų praktiką, nepažeidžia interesų pusiausvyros, todėl nukentėjusiųjų ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmestina.

Ieškiniu nukentėjusioji J. R. taip pat prašo priteisti iš ADB „Gjensidige“ 450 Eur turtinę žalą ir penkių procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog draudimo bendrovė atlygino 3110 Eur ir 4428 Eur turtinę žalą, susijusią su E. S. šarvojimu, laidojimu ir kapavietės tvarkymu, tačiau atsisakė išmokėti 450 Eur sumą už giedorių paslaugas. Nukentėjusiosios nuomone, šios išlaidos taip pat buvo būtinos, nes buvo skirtos pagerbiant velionės valią ir norus. Jos tėvai kilę iš Šakių rajono, kur yra įprasta mirusiojo gedėti ir jį palydėti pasitelkiant giedorius.

Atsiliepime į nukentėjusiųjų ieškinį civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodė, jog išlaidos giedoriams nėra priskiriamos prie priverstinių, būtinų ir protingų išlaidų ir tai tik yra papročiais grindžiamos išlaidos, nulemtos subjektyvaus pobūdžio pageidavimais. Su tokia civilinio atsakovo pozicija teismas nesutinka. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 2A-439-560/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis byloje 1A-17-1076/2022). Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos giedoriams ir muzikantams yra protingos, nes jos atitiko velionės valią, kuri, beje, buvo senyvo amžiaus, šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais pinigų priėmimo kvitais (1 t., b. l. 149-152), skirtos velionės pagerbimui ir atitinka visuomenėje nusistovėjusias tradicijas.

Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios J. R. naudai priteistina 450 Eur turtinė žala ir penkių procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis gera valia sumokėjo nukentėjusiajai 250 Eur, civilinio atsakovo civilinės atsakomybės nemažina.

Civilinio atsakovo atsiliepime minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-479/2002 nurodyti išaiškinimai nesusiję su šioje baudžiamojoje byloje keliamu klausimu. Civilinėje byloje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išlaidos jau įrengtai kapavietei papildomai sutvarkyti gali būti priteistos tokiu atveju, jeigu jos turėtos dėl to, kad buvo priverstinai daromos ar tapo kitaip būtinos dėl asmens laidojimo – reikėjo plėsti kapavietę, nes laidojamas dar vienas asmuo, teko išardyti ir vėl atkurti jau sutvarkytą laidojimo vietą ir pan. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju išlaidų būtinumą turi nulemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvaus pobūdžio pageidavimai papildomai sutvarkyti laidojimo vietą, tik sutampantys su asmens palaidojimo faktu.

VII. Sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji J. R. prašo priteisti iš kaltinamojo 1325 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu patirtos išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 153-160, 2 t., b. l. 1-3). Nukentėjusioji sumokėjo 1325 Eur už teisines paslaugas, o būtent už atstovavimą apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, pretenzijos surašymą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kopijų darymą, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Nukentėjusiąją byloje atstovavo advokato padėjėja Ernesta Ševelė, nurodytos išlaidos protingos, atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek pati nukentėjusioji patvirtino, jog M. S. gera valia atlygino dalį išlaidų, t. y. 250 Eur, todėl ši suma minusuojama iš bendros išlaidų už teisines paslaugas sumos.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, civilinio atsakovo turėtas 1605,83 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir jas civilinio ieškinio netenkinus arba tenkinus iš dalies, išieškoti civilinio atsakovo naudai.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje BPK 103 straipsnyje nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai yra priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais, pavyzdžiui daiktų saugojimo išlaidos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-697/2019) arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui, pavyzdžiui ekstradicijos išlaidos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010). Šiuo atveju išlaidos susidarė už advokato teisinę pagalbą, suteiktą civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kaltinamojo darbdaviui, materialiai atsakingam už darbuotojo veiksmus. Šios išlaidos nesusijusios su pareikštais kaltinimais, šių išlaidų susidarymui neturėjo įtakos kaltinamojo veiksmai, todėl nėra pagrindo šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.

Nors advokatas prašo išlaidas už atstovavimą priteisti BPK 103 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau pažymėtina, kad advokato darbo apmokėjimo klausimai reglamentuoti BPK 106 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje advokatas Saulius Pėdnyčia atstovavo ne civilinio ieškovo ar nukentėjusiojo interesus, o civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, todėl ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti civilinio atsakovo turėtų išlaidų už advokato atstovavimą.

VIII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar (mokslą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų J. R. ir R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios J. R. naudai priteisti 450 Eur turtinę žalą ir penkių procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiosios J. R. naudai priteisti 1075 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pėdnyčios prašymą dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.