Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-439-560/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
2A-439-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00868-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Ž. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-439-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00868-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant apeliantei Ž. V., jos atstovui A. G.,ieškovei D. V.,

viešame teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl laidojimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. pateikė ieškinį, kuriuo, patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės Ž. V. 1 156,74 Eur jos brolio, atsakovės tėvo, laidojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės brolis A. J. mirė 2014-02-23. Po jo mirties turtą paveldėjo dukra Ž. V., kuriai Širvintų rajono II-ojo notaro biuro notaras S. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atsakovė atsako už visas velionio skolas ir privalo atlyginti su jo laidojimu susijusias išlaidas. Atsakovės atstovui 2014-07-14 raštu ir atsakovei elektroniniu paštu buvo pateiktos pretenzijos ir rašytiniai įrodymai dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakovė neatsiskaitė. Mirusį brolį ieškovė palaidojo savo lėšomis ir patyrė 1 574,37 Eur išlaidų. Paaiškino, kad iš Sodros ji gavo 217,21 Eur kompensaciją karstui bei dvi jam priskaičiuotas 200,42 Eur socialines pašalpas, iš viso 417,63 Eur, todėl galutinė iš atsakovės išieškotina suma yra 1 156,74 Eur dydžio.Atsakovė Ž. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji yra vienintelė paveldėjusi A. J. turtą, ji pripažįsta savo pareigą atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas, tačiau tik tokias, kurios buvo būtinos, yra pagrįstos ir iki šios dienos nepadengtos kitų šaltinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Ž. V. ieškovės D. V. naudai 533,47 Eur patirtų laidojimo išlaidų ir 32,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, įvertinęs tai, kad mirusysis buvo pašarvotas Širvintose, pripažino, jog labiau tikėtina, kad Širvintose kartu su šarvojimo salės nuoma buvo perkamos ir šarvojimo salės puošimo paslaugos, todėl būtent šios išlaidos turėtų būti atlyginamos ieškovei, t. y. 295,99 Lt. Teismas ieškovės 620,00 Lt, sumokėtų už gėles A. K. įmonei, veikiančiai Šiauliuose, nelaikė privalomomis išlaidomis, nes labiau tikėtina, kad šios puokštės buvo užsakytos asmeniškai ieškovės atsivežti į laidotuves nuo artimų giminaičių, todėl reikalavimo dėl 620,00 Lt priteisimo netenkino, o priteisė 295,99 Lt. 2014-09-12 PVM sąskaita – faktūra P2 Nr. 000220A patvirtina, kad salės nuoma kainavo 400,00 Lt. Kita 2014-09-12 išrašyta PVM sąskaita – faktūra P2 Nr. 000220 patvirtina, kad katafalko nuoma, maišas mirusiajam vežti, drabužiai, žvakės ir kitos būtinos priemonės mirusiajam pašarvoti kainavo 1 427,98 Lt. Matyti, kad pagrįstos išlaidos yra 400,00 Lt šarvojimo salės nuomos, 120 Lt katafalko nuoma ir 1 307,98 Lt mirusiojo šarvojimo išlaidos (drabužiai, žvakės, rožančius ir t.t.), t. y. viso 1 827,98 Lt. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 1900,00 Lt pripažino iš dalies pagrįstu ir priteisė 1827,98 Lt. Ieškovės reikalavimą dėl 200,00 Lt giedoriams ir 200,00 Lt aukos klebonui sumokėjimo teismas vertino esant pagrįstu, nes atsakovė neginčijo, kad laidotuvėse giedoriai buvo, kad buvo užsakytos Šv. mišios. Teismas šių išlaidų dydžius vertino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto nuostatomis, bei laikė šias išlaidas visiems žinomomis, nes kunigai už gautas aukas jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų neišduoda, giedoriams yra mokama grynais pinigais. Atsakovės atstovo pastebėjimai, kad tuo laikotarpiu, kai buvo išrašytas kvitas už duobės kasimą, V. Ž. neturėjo galiojančio verslo liudijimo, nekeičia teismo padarytos išvados dėl išlaidų duobkasiams pagrįstumo, nes atsakovo pateiktame Verslo liudijimo duomenų pažymoje nors ir nurodyta, kad verslo liudijimas išduotas 2014-03-07, negalioja nuo 2014-04-05, tačiau veiklos vykdymo laikotarpiuose nurodyta, kad veikla buvo vykdoma vasario 10-14, 17-21, 24-28 dienomis. V. Ž. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą išrašė 2014-02-25. Taigi, šias išlaidas teismas laikė ne tik protingomis, bet ir pagrįstomis rašytiniu įrodymu. Ieškovės reikalavimą dėl 800,00 Lt už mikroautobuso nuomą teismas laikė pagrįstu iš dalies. Kadangi mirusįjį nuspręsta laidoti Šiauliuose, Ginkūnų kapinėse, artimieji nutarė į laidotuves atvažiuoti su ieškovės dukters mikroautobusu, siekdami sutaupyti lėšų. Įvertinus šią aplinkybę, teismo vertinimu, būtų teisinga ir sąžininga iš 800,00 Lt sumos, kuri apskaityta kaip nuoma už mikroautobusą, atimti ieškovų kelionės išlaidas, jei jie būtų vykę nuosavu transportu į laidotuves, todėl teismas priteisė 667,98 Lt (800,00 – 132,02 Lt). Ieškovės reikalavimą dėl 966,00 Lt išlaidų už gedulingus pietus priteisimo teismas laikė pagrįstu iš dalies. Teismo posėdyje ieškovė, liudytojai paaiškino, kad į šermenis susirinko apie 30 žmonių, todėl teismas laikė, kad ieškovė gali prašyti priteisti gedulingų pietų išlaidas už 30 žmonių, t. y. 690,00 Lt (30 x 23,00 Lt). Teismas vienam asmeniui paskaičiuotą gedulingų pietų sumą laikė protinga ir atitinkančia tokių išlaidų dydžius. Keturnedėlio išlaidų teismas nepriteisė, nes, vienok, reikalavimo netenkinimą apsprendė tai, kad ieškovė nepateikė detalių paaiškinimų, susijusių su keturnedėlio šventės mirusiojo paminėjimui organizavimu, todėl nurodytos išlaidos yra neįrodytos bei privalomos. Teismas laikė, kad pagrįstos A. J. laidojimo išlaidos yra 4 331,95 Lt (295,99 + 1 827,98 + 200,00 + 200,00 + 667,98 + 450,00 + 690,00). Ieškovei buvo išmokėta socialinė laidojimo pašalpa – 1 040,00 Lt ir Sankt Peterburgo klubo, kuriam priklausė mirusysis, nariai paaukojo 1 450,00 Lt, viso 2 490,00 Lt. Vadinasi, atlygintina suma sudaro 1 841,95 Lt (4 331,95 – 2 490), t. y. 533,47 Eur. Atsakovė aplinkybes, kad ieškovė galimai panaudojo mirusiojo 2 mėnesių pensiją, apytiksliai apie 700,00 Lt, naudojosi mirusiojo banko kortelėmis, iš kurių paėmė apie 200,00 Lt, kad laidotuvių metu buvo dar papildomai suaukota apie 2 000,00 Lt, turėjo pagrįsti įrodymais, tačiau to nepadarė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už katafalko nuomą, salės nuomą ir mirusiojo šarvojimą, rėmėsi 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220A ir 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220. 2015-05-26 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti, todėl ir negalėjo jais remtis. Minėtos PVM sąskaitas-faktūros išrašytos po beveik pusmečio nuo laidotuvių, todėl jų tikrumas kelia abejonių. Išlaidos giedoriams ir auka klebonui priteistos nepagrįstai, nes šių išlaidų ieškovė nepagrindė, jos nebuvo būtinos. 450,00 Lt už vienos duobės iškasimą neatitinka protingumo kriterijų. Išlaidų duobkasiams pagrįstumas abejotinas. Mirusiojo kūnas buvo gabenamas į laidojimo vietą tik antrąją nuomos dieną, kai pirmąją dieną mikroautobusas buvo naudojamas tik ieškovės ir jos šeimos narių kelionei iš Joniškio į Kernavę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidų už mikroautobuso nuomą sumą, apskaičiuotą už abi nuomos dienas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino velionio pervežimo iš Širvintų į Šiaulių Ginkūnų kapines atstumą, kuris viešai prieinamais duomenimis yra lygus 170 km. Pati prašoma priteisti išlaidų suma už pervežimą neatitinka protingumo kriterijų, tuo labiau atsižvelgiant į tai, jog paslaugas suteikė mirusiojo A. J. giminaitė. Be to, šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė vadovaudamasis ieškovės pateikta 2014-02-26 PVM sąskaita-faktūra UBZ 003, kuri buvo išrašyta tik tuomet, kai tokie reikalavimai buvo pareikšti teisme. Atlygintina laidotuvių išlaidų suma turėjo būti sumažinta slaugos pašalpos dydžiu. Viso gautos pajamos: 1 040,00 + 1 450,00 + 692,00 = 3 182,00 Lt, papildomai gautos aukos ir pinigai už priduotą metalą. Šios pinigų sumos ne tik pilnai padengė ieškovės patirtas A. J. laidojimo išlaidas, bet ir jas viršijo. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo ieškovės reikalavimo priteisti 2 000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovė apmokėjo advokatui J. N. už suteiktas paslaugas dar iki atstovavimo sutarties sudarymo. 2014-06-04 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 35 nurodoma, jog ieškovei buvo suteiktos 800,00 Lt kainavusios teisinės konsultacijos „už teisines paslaugas ir patarimus dėl paveldėjimo ir pretenzijų paruošimo“, tačiau šiuo atveju buvo nagrinėjama byla dėl laidojimo išlaidų. Be to, 2014-06-04 sąskaitoje nurodoma 600,00 Lt suma už „klientės atstovavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo Joniškio rajono apylinkes teisme“. Ieškinys teisme dėl laidojimo išlaidų priteisimo buvo priimtas tik 2014-08-28, iki 2014-06-04 jokie teismo posėdžiai nevyko.Ieškovė D. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė įrodė, kad velionio pervežimui buvo samdomas katafalkas jo atvežimui, šarvojimui buvo išnuomota salė ir suteiktos reikalingos šarvojimo paslaugos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 200,00 Lt išlaidos giedoriams ir 200,00 Lt aukos klebonui laikytinos protingomis ir atitinkančiomis visuomenėje nusistovėjusias tradicijas. Išlaidos duobkasiams atitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams.Sąskaita dėl 800,00 Lt mikroautobuso nuomai surašyta tinkamai, buvo išrašytas pinigų priėmimo orderis, kuris buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą ir atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimams. Socialinių pašalpų ieškovė negavo. Be to, ieškovė po brolio mirties, kurį laiką rūpinosi velionio sodyba, turėjo papildomų išlaidų. 2014-06-04 pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 35 iš ieškovės gauta avansu 2 000,00 Lt suma, kuri ir buvo užskaityta už visas šioje civilinėje byloje advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovei. Teismo posėdžio metu apeliantė Ž. V. paaiškino, kad sutiktų apmokėti už laidotuves apie 2 000,00 Lt, tačiau ieškovė gavo įvairias išmokas bei aukas, kurios padengė laidotuvių sumą. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas A. G. paaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog ieškovė gavo dvi velionio socialines išmokas. Pažymėjo, kad duobkasiams yra protinga mokėti 200,00 Lt. Nurodė, kad paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės pateiktais įrodymais negalima remtis, nes juos atsisakyta priimti.Teismo posėdžio metu ieškovė D. V. paaiškino, kad jokie giminaičiai su autobusu nevažiavo, buvo vežamas tik karstas, gėlės ir vainikai. Dėl vėlesnio PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo nurodė, kad buvo susitarta, jog bus atsiskaityta vėliau, nes apmokėjimų metu ieškovė su savimi pakankami lėšų neturėjo. Ieškovė suklydo dėl gautų lėšų – ieškovė gavo 1 040,00 Lt išmoką, iš Sankt Peterburgo klubo gavo 1 450,00 Lt bei 648,00 Lt dydžio slaugos pašalpą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2015-07-08 prašymo dėl duomenų pateikimo kopiją, 2015-07-08 – 2015-08-11 elektroninio susirašinėjimo kopiją, 2014-02-24 Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus sprendimo Nr. 54 kopiją, 2014-02-24 kasos išlaidų orderio Nr. 131 kopiją, 2014-02-24 Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus sprendimo Nr. 150 kopiją, 2014-02-24 kasos išlaidų orderio Nr. 130 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais bei įvertinęs jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui motyvus, pažymi, jog sutinka su apeliantės argumentu, jog aukščiau nurodytų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl 2016-05-26 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovės pateiktų įrodymų – 2014-09-12 PVM sąskaitos – faktūros P2 Nr. 000220 bei 2014-09-12 PVM sąskaitos – faktūros P2 Nr. 000220A kopijų – kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai buvo pateikti laiku, jie yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti nepagrįstai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės 2016-05-26 pateiktus įrodymus priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-23 mirė ieškovės brolis, apeliantės tėvas, A. J.. A. J. palikimą priėmė ir turtą paveldėjo mirusiojo dukra, apeliantė. Velionio mirties liudijime nurodyta, kad mirties vieta Valiukiškių k., Širvintų r. Velionis buvo pašarvotas Širvintose esančiuose gedulo namuose, o palaidotas Ginkūnų kapinėse, esančiose Šiaulių r. Laidotuves organizavo ir bei jų išlaidas apmokėjo mirusiojo sesuo, ieškovė.

Dėl laidojimo išlaidų dydžio

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas už katafalko ir salės nuomą, mirusiojo šarvojimą, negalėjo remtis 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220A ir 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220, nes šiuos įrodymus atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu iš dalies sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis CPK 263 straipsnio 2 dalimi teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Pastaroji nuostata yra imperatyvi – teismas negali grįsti teismo sprendimo įrodymais ir aplinkybėmis, kurių teismo posėdyje pastarasis netyrė. Nagrinėjamu atveju 2015-05-26 teismo posėdžio metu atsisakius priimti ieškovės pateiktus įrodymus – 2014-09-12 PVM sąskaitą-faktūrą P2 Nr. 000220A ir 2014-09-12 PVM sąskaitą-faktūrą P2 Nr. 000220, pirmosios instancijos teismas negalėjo nurodytais įrodymais remtis skundžiamame sprendime, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog pastarieji įrodymai buvo nepriimti nepagrįstai, darytina išvada, kad nagrinėjamas apeliantės argumentas nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliantė taip pat nurodo, jog 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220A ir 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra P2 Nr. 000220 išrašytos po beveik pusmečio nuo laidotuvių, kas kelia abejonių dėl jų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad nurodytos PVM sąskaitos – faktūros išrašytos vėliau, nes prekių ir paslaugų priėmimo metu ieškovė neturėjo su savimi pinigų ir negalėjo susimokėti, tad PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos tada, kai ieškovė atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Apeliantės atstovui kvestionavus ieškovės pateiktą versiją, ieškovė nurodė, jog nebuvo ginčytas faktas, kad nagrinėjamose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo įgytos bei panaudotos ir/ar suteiktos laidotuvių metu, nėra pateiktų pastarąjį faktą paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą, yra labiau tikėtina, kad ginčo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo įgytos ir suteiktos bei panaudotos laidotuvių metu, kas sąlygoja, jog už jas turėjo būti apmokėta ir yra labiau tikėtina, jog už jas buvo apmokėta pagal ginčo PVM – sąskaitas – faktūras. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų netikrumo atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantė nesutinka su išlaidų giedoriams ir aukos klebonui priteisimu, nes šių išlaidų ieškovė nepagrindė įrodymais, jos nebuvo būtinos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodytas išlaidas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti išlaidos giedoriams ir auka klebonui yra protingos ir atitinkančios visuomenėje nusistovėjusias tradicijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė neginčijo faktų, kad laidotuvėse giedoriai buvo bei kad buvo užsakytos Šv. mišios. Atsižvelgiant į tai, kad yra visiems žinoma, jog kunigai už gautas aukas jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų neišduoda, o giedoriams yra mokama grynais pinigais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 1 punktą nuostatomis, laikydamas šias išlaidas visiems žinomomis.Anot apeliantės, 450 Lt už vienos duobės iškasimą neatitinka protingumo kriterijų, šių išlaidų pagrįstumas abejotinas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei nurodo, jog išlaidos duobkasiams yra pagrįstos į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – 2014-02-28 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu serija A Nr. 2915172, išrašytu V. Ž. pagal verslo liudijimą Nr. AM742305-1. Pažymėtina, kad apeliantė jokių įrodymų, pagrindžiančių neprotingą prašytų priteisti išlaidų duobkasiams dydį, į bylą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl išlaidų duobkasiams vertina esant deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantės teigimu, priteista už mikroautobuso nuomą suma yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apeliantės argumentais nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteistos už mikroautobuso nuomą sumos paskaičiavimą laiko pagrįstu. Visų pirma, ieškovė nurodė, kad mikroautobusą nuomoti iš giminaičių buvo pigiau, nepaisant to, kad į nuomos sąnaudas įėjo ir mikroautobuso atvažiavimas iš Joniškio iki Širvintų, įskaitant nukrypimą į Kernavę. Apeliantė tokią ieškovės poziciją kvestionavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mikroautobuso nuomos kaina, priteista pirmosios instancijos teismo, yra nepagrįsta. Antra, tai, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas priteistiną sumą už mikroautobuso nuomą nuvažiuotą atstumą suapvalino iki 400 km, yra pagrįsta, nes maršrutas Joniškis – Kernavė – Širvintos – Ginkūnai sudaro 392 km, o važiuojant tokį atstumą yra normalu, kad gali būti padaryta 8 km paklaida.Apeliantė taip pat nurodo, jog atlygintina laidotuvių išlaidų suma turėjo būti sumažinta slaugos pašalpos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė 2014-02-24 Širvintų rajono savivaldybės administracijos kasos išlaidų orderį Nr. 130, iš kurio matyti, jog ieškovei buvo išmokėta 187,67 Eur dydžio slaugos pašalpa. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė pripažino šį faktą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria ieškovei iš apeliantės yra priteista 533,47 Eur laidojimo išlaidų, šią sumą sumažinant slaugos pašalpos dydžiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu iš dalies sutinka bei nurodo, jog tai, kad atstovavimo išlaidos yra apmokėtos anksčiau nei sudaryta atstovavimo sutartis bei atlikti tam tikri atstovavimo veiksmai, nepaneigia atliktų atstovavimo veiksmų bei tuo pačiu atstovavimo išlaidų atsiradimo ir jų apmokėjimo faktų, todėl ši aplinkybė bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedaro.2014-06-14 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 35 nurodyta, jog ieškovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 1) „teisinės konsultacijos ir patarimai dėl paveldėjimo ir pretenzijų paruošimo“ už 800,00 Lt, 2) „parengtas civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų“ už 600,00 Lt, 3) „klientei atstovavimas dėl pav. ir laid. Išlaidų priteisimo Joniškio r. apyl. teisme“ už 600,00 Lt. Išlaidos už ieškinį dėl laidojimo išlaidų bei išlaidos už atstovavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo Joniškio rajono apylinkės teisme laikytinomis pagrįstomis, nes bylos medžiaga patvirtina, jog toks ieškinys buvo parengtas ir pateiktas nagrinėjamoje byloje, o 2014-10-16 Joniškio rajono apylinkės teisme vyko posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas ir atstovavo jos interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla yra dėl laidojimo išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad 800,00 Lt už teisines konsultacijas ir patarimus dėl paveldėjimo ir pretenzijų paruošimo apskaičiuojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas įtrauktos nepagrįstai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteista laidojimo išlaidų suma sumažinta iki 345,80 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 34,59 Eur žyminio mokesčio, taip pat 347,54 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškinys tenkintas 30 procentų (345,80 (priteista suma) x 100 / 1 156,74 Eur (prašyta suma)). Vadinasi, ieškovei iš apeliantės priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 114,64 Eur ((347,54 Eur + 34,59 Eur) x 30 procentų). Apeliantė patyrė 461,85 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje. Apeliantei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (70 procentų) priteistina 323,30 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus, kad iš apeliantės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 323,30 Eur, o iš ieškovės apeliantės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 114,64 Eur, todėl atlikus užskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 208,66 Eur.Apeliacinės instancijos teismas taip pat perskirsto pirmosios instancijos teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo pranešimų, šaukimų, procesinių dokumentų siuntimu, priteisdamas iš ieškovės 14,70 Eur (70 procentų), iš apeliantės – 6,30 Eur (30 procentų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė patyrė 499,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminiam mokesčiui ir 484,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Apeliacinis skundas tenkintas 35 procentų apimtyje (187,67 (suma, kurioje tenkintas reikalavimas) x 100 / 533,47 Eur (ginčyta suma)). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantei iš ieškovės proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (35 procentų) priteistina 174,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas,

nutaria:

Apeliantės Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 345,80 Eur patirtų laidojimo išlaidų.

Priteisti atsakovei Ž. V. iš ieškovės D. V. 208,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei D. V. 2,84 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-05-21 per AB DnB banką, mokėjimo nurodymo Nr. 226. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. V. 14,70 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės Ž. V. – 6,30 Eur. Pašto išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“

Priteisti iš ieškovės D. V. apeliantės Ž. V. naudai 174,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius