Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-629-657/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-12
Bylos Nr.: e2A-629-657/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10620-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bos Inox“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“
Advokatai: Justas Jankauskas, Laimonas Pivoras

Civilinė byla Nr. e2A-629-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10620-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bos Inox“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17212-375/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bos Inox“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Tilta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 16 291,95 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2016 m. liepos 7 d. sudarė Sutartį Nr. 07/07, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pateikti ir parduoti ieškovei (pirkėjai) sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes – nerūdijančius plieno rifliuotus lakštus, atitinkančius sutarties priede Nr. 1 numatytus techninius lakštų svorio ir matmenų parametrus. Pagal sutartį atsakovė turėjo pristatyti lakštus, kurių bendras svoris turėjo būti 8 274 kg (200,62 m²), už kuriuos ieškovė įsipareigojo sumokėti 28 032,31 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei visą sutartą lakštų įsigijimo kainą, tačiau atsakovė vietoje sutarto 8 274 kg svorio pristatė 6 718,875 kg svorio lakštus. Ieškovė apie pristatytų lakštų svorio trūkumą sužinojo iš užsakovės UAB „Gelsauga“ gautos pretenzijos ir prie jos pridėto 2016 m. gruodžio 29 d. akto. Atsakovė po ieškovės pretenzijos gavimo grąžino ieškovei 1 534,77 Eur už atsakovei ieškovės grąžintus nepanaudotos lakštus, kurių svoris 453 kg, tačiau atsakovė tebėra nepagrįstai praturtėjus 4 354,35 Eur suma už 1 555,125 kg ieškovės apmokėtą, bet atsakovės nepristatytą lakštų svorį. Iš atsakovės gauti lakštai turėjo būti sumontuoti vykdant užsakovės UAB „Gelsauga“ gamybinio pastato kapitalinio remonto darbus. Už lakštus turėjo būti sumokėta 28 015,44 Eur (be PVM), tačiau UAB „Gelsauga“ 2017 m. sausio 6 d. pretenzija pranešė apie lakštų svėrimo metu nustatytą jų svorio trūkumą, atmetė ieškovės atliktų darbų aktą ir 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą - faktūrą bei paprašė išrašyti atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus bendrai 25 770,76 Eur sumai. Ieškovė pateikė pakoreguotą atliktų darbų aktą ir 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą bendrai 25 770,76 Eur sumai, iš jos už lakštus ieškovei mokėtina kaina sudaro 16 127,94 Eur (be PVM), t. y. sumažėjo nuo 28 015,44 Eur iki 16 127,94 Eur. Dėl sutarto ir faktiškai atsakovės pristatytų lakštų svorio neatitikimo, t. y. dėl atsakovės kaltės, ieškovė galėjo užaktuoti mažiau darbų, negu buvo sutarta su užsakove UAB „Gelsauga“, dėl ko ieškovė negavo 11 887,50 Eur pajamų.

3. Atsakovė „Bos Inox“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pagal šalių sudarytą sutartį pirkėjo užsakytos prekės perduodamos pirkėjo įgaliotam atstovui, kuris patvirtina tinkamų prekių gavimo faktą savo parašu įformintuose dokumentuose. Atsakovės ieškovei perduotų nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų tinkamumas buvo patvirtintas ieškovės įgalioto asmens parašu priimant prekes. Sutarties 3.2. punkte šalys susitarė, kad aktą dėl prekių trūkumų, nustatytų prekių priėmimo metu, ar dėl paslėptų trūkumų turi pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo atstovas. Ieškovė sutartyje nurodytos prekių trūkumų nustatymo tvarkos nesilaikė. Atliekant lakštų svėrimo darbus nei ieškovė, nei atsakovė, nei ekspertai nedalyvavo, todėl negalima kategoriškai teigti, kad prekių svoris neatitiko sutarties sąlygų. Nėra galimybės įvertinti prekių svėrimo metu užfiksuotų duomenų patikimumo. Iš atsakovės įsigytų plieno rifliuotų lakštų kiekis ir tūris atitiko sutarties sąlygas, todėl ieškovės teiginys, kad buvo lakštų svorio trūkumas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Prie ieškinio pridėtame UAB „Gelsauga“ 2016 m. gruodžio 29 d. darbų kiekių apmatavimo akte nurodyta, kad buvo pasvertas ne pats nerūdijančio plieno rifliuotas lakštas, o rifliuoto plieno pakloto lakšto fragmentas, todėl lakštų svėrimo metu užfiksuotų duomenų tikslumas ir patikimumas yra abejotinas. Ieškovė, gavusi UAB „Gelsauga“ pretenziją dėl nepakankamo lakštų svorio bei darbų kiekių apmatavimo aktą, ekspertų realiam nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų svoriui nustatyti nekvietė ir lakštų svorio trūkumo UAB „Gelsauga“ neginčijo. Lakštų svoris negali būti laikomas paslėptu prekės trūkumu. Ieškovė prieš priimdama lakštus galėjo juos pasverti ir dėl to reikšti pretenzijas arba lakštų nepriimti kaip neatitinkančių Sutarties reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Bos Inox“ ieškovei UAB „Tilta“ 16 291,95 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 504,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad šalys 2016 m. liepos 7 d. sudarė sutartį Nr. 07/07 su priedu dėl nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų, kuri savo esme atitinka pirkimo – pardavimo sutarties turinį. Ieškovė iš UAB „Gelsauga“ 2017 m. sausio 6 d. pretenzijos sužinojusi apie parduotų lakštų svorio neatitikimą nedelsiant kreipėsi į atsakovę. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad parduodami ir perduodami prekes jų nesvėrė, t. y. nežinojo faktinio prekių svorio, o ieškovei perdavė prekes pagal paskaičiuotą teorinį svorį. UAB „Gelsauga“ pateikti dokumentai ieškovei, liudytojo paaiškinimai leidžia manyti, kad UAB „VLRD“ statybos inžinieriui S. Ž. ir UAB „Gelsauga“ projekto vadovui pasvėrus rifliuoto plieno pakloto lakšto fragmentą ir atlikus reikiamus skaičiavimus nustatyta, kad 1 kv. m svoris yra ne 40,0 kg, o tik 33,0 kg. Atsakovės pateiktame Nerūdijančio plieno lakštų sertifikate EN 10204 3.1 nurodyti nerūdijančio plieno lakštų nustatyti svoriai nesutampa su atsakovės sutartyje nurodytu svoriu. Vienas lakštas, kurio matmenys 5,00 x 1000,0 x 2000 pagal sertifikatą sveria 67,92 kg (3600 : 53 = 67,92), todėl 12 vienetų turėtų sverti 815 kg, o ne kaip atsakovės nurodyta, jog vieno lakšto svoris yra 85 kg, atitinkamai 12 vienetų – 1020 kg. Tame pačiame sertifikate nurodyta, jog vienas lakštas, kurio matmenys 5,00 x 1500,0 x 3000 pagal sertifikatą sveria 153,33 kg, todėl 33 vienetai turėtų sverti 5059,99 kg, o ne kaip pardavėjos (atsakovės) nurodyta, jog vieno lakšto svoris yra 183 kg, atitinkamai 33 vienetai – 6039 kg. Pateiktame sertifikate lakštų, kurių matmenys 5,00 x 1250,0 x 2500, nėra. Teismas darė išvadą, kad atsakovė sudarydama sutartį su ieškove ir turėdama Nerūdijančio plieno lakštų sertifikatą EN 10204 3.1, pagal kurį skaičiavo teorinius lakštų svorius, žinojo, kad parduodami lakštai teoriškai sveria ne 40 kg, o +/– 34 kg. Tai, kad parduotų lakštų svoris neatitinka jų nurodyto teorinio svorio patvirtina ir atlikti svėrimo darbai, nors juose nedalyvavo nei ieškovė, nei atsakovė. Šalys sutartyje numatė, kad bus atsiskaitoma už kilogramus, todėl svoris šioje situacijoje buvo itin svarbus. Perkami lakštai buvo didelių gabaritų, todėl svėrimo darbai prekių perdavimo – priėmimo metu buvo sunkiai įgyvendinami. Liudytojas teisme paaiškino, kad buvo sverti keli lakštų fragmentai, atliekami skaičiavimai ir lyginami gauti rezultatai ir tik jiems sutapus padaryta išvada, kad vieno kvadratinio metro svoris yra lygus 33 kg. Viso lakšto, ne fragmento, svėrimas jų turimomis priemonėmis yra neįmanomas. UAB „Bos Inox“ privalėjo pristatyti sutartos kokybės ir techninių specifikacijų lakštus bei jų sutartą svorį. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pagal šalių sudarytą sutartį pirkėjo užsakytos prekės perduodamos pirkėjo įgaliotam atstovui, kuris patvirtina tinkamų prekių gavimo faktą savo parašu įformintuose dokumentuose. Atsakovė žinodama, kad ieškovė neturės galimybių pasverti lakštų jų perdavimo – priėmimo metu, nuslėpė jų tikrąjį, net ir teorinį, skaičiuojamą pagal sertifikatą, svorį. Atsakovė parduodama lakštus kilogramais turėjo užtikrinti, kad ir perduoda pirkėjui sutartą svorį kilogramais, todėl toks svorio nuslėpimas yra vertintinas kaip paslėptas prekės trūkumas. Šalys sutarties 3.2. punkte susitarė, kad aktą dėl prekių trūkumų, nustatytų prekių priėmimo metu ar dėl paslėptų trūkumų, turi pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo atstovas. Nors ieškovė sutartyje nurodytos prekių trūkumų nustatymo tvarkos nesilaikė, tačiau šis pažeidimas neužkirto kelio atsakovei ginčyti nustatytą svorį. Dalis lakštų buvo grąžinti atsakovei, todėl atsakovė turėjo galimybę inicijuoti lakštų svėrimą ir atlikti savo skaičiavimus. Vertinant iš pateiktų įrodymų visumos, teismo posėdžio metu šalių ir liudytojo paaiškinimų, atsakovės svarstymai, jog teorinis prekės svoris yra tikrasis faktinis perduotas prekės svoris, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui nepateikta įrodymų, kad lakštų svoriui galėjo turėti įtakos UAB „Tilta“ ar tretieji asmenys, todėl UAB „Bos Inox“ tenka atsakomybė atsakyti už pristatytus netinkamo svorio lakštus. Šalims susitarus, kad prekės kaina yra už kilogramą, ir ieškovei sumokėjus už 1 555,125 kg lakštų, kurie nebuvo pristatyti, atsakovė privalo grąžinti sumą, sumokėtą už nepristatytą prekę, t. y. 4 354,35 Eur (1 555,125 kg (trūkstamas lakštų svoris) x 2,8 Eur/kg (sutartyje numatyta kilogramo kaina)). Įvertinus pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodytus duomenis, nustatyta, kad už lakštus ieškovei turėjo būti sumokėta 28 015,44 Eur (be PVM), tačiau perskaičiavus lakštų svorį mokėtina suma sudarė 16 127,94 Eur (be PVM), t. y. dėl sutarto ir faktiškai pristatyto lakštų svorio neatitikimo, ieškovė negavo 11 887,50 Eur pajamų, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. UAB „Bos Inox“ apie pristatytų lakštų svorio trūkumus sužinojo iš UAB „Tilta“. Kadangi atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi 4 354,35 Eur suma, ieškovei priteistinos iš atsakovės 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 20 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 50,10 Eur palūkanų. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 1 504,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Bos Inox“ atstovaujama advokato Justo Jankausko prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, kad parduodamos prekės nebuvo paprasti daiktai, o medžiagos, kurių svoris dėl jų specifinės cheminės sudėties gali svyruoti. Teismas byloje surinktus įrodymus vertino formaliai ir neatskleidė bylos esmės.

1.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Sutartimi nebuvo susitarta dėl konkretaus parduodamo lakštų svorio ir kainos už juos, o buvo numatyta tik preliminari lakštų kaina, kuri galėjo skirtis dėl faktiškai atkrautų lakštų svorio. UAB „Bos Inox“ nesielgė nesąžiningai ir tinkamai įvykdė pasirašytos sutarties sąlygas, kurios abiem šalims buvo aiškios ir suprantamos. Pagal sutarties 3.1. punktą perduotų lakštų kokybės reikalavimų atitikimas standartams pagal sutartį buvo patvirtintas UAB „Tilta“ įgalioto asmens parašu priimant prekes. Ieškovė akivaizdžiai praleido sutartyje numatytą terminą pretenzijoms pareikšti. UAB „Tilta“ nesilaikė sutartyje nurodytos prekių trūkumų nustatymo tvarkos, tačiau teismas šių sąlygų nesilaikymo iš esmės nepripažino pažeidimu ir nepagrįstai sprendė, kad UAB „Tilta“ bet kuriuo metu galėjo ginčyti neva atsitiktinai pastebėtus prekių trūkumus. Teismas netinkamai vertino liudytojo E. Ž. parodymus. Lakštų svoris negali būti laikomas paslėptu prekės trūkumu, nes jo niekaip nenuslėpsi. UAB „Tilta“, prieš priimdama lakštus, galėjo juos pasverti ir dėl to reikšti pretenzijas arba lakštų nepriimti. Be to, ieškovė, sudarydama sutartį, žinojo, jog faktinis lakštų svoris gali skirtis nuo teorinio. Nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų, nors ir vienodų matmenų, svoris gali skirtis dėl plieno, kaip metalo, cheminės sudėties. Atlikti svėrimo darbai neįrodo aplinkybės, jog lakštai vietoj 8 274 kg svėrė tik 5 266 kg, kaip kad nurodo UAB „Gelsauga“, atlikusi svėrimus. Be to, jau vien nustatytas vos ne per pus mažesnis lakštų svoris kelia pagrįstas abejones tiek dėl atlikto svėrimo tinkamumo, tiek dėl pačios medžiagos, t. y., ar buvo pasverti būtent UAB „Bos Inox“ lakštai. Iš Akto taip pat negalima spęsti apie atliktų svėrimų patikimumą, nes svėrime UAB „Bos Inox“ nedalyvavo, be to, lakštai jai jau nebepriklausė. Aktas jokiu būdu neparodo faktinio iš UAB „Bos Inox“ įsigytų lakštų svorio, nes yra išvestinis dydis, apskaičiuotas pagal tam tikrus tam tikrų matmenų kelis lakštų fragmentus. UAB „Bos Inox“ sąžiningai vykdė sutarties sąlygas, pristatė kokybiškas prekes ir būtent tokį jų kiekį (vienetais), matmenų, kokio pageidavo atsakovė.

1.3. Teismas nemotyvavo, kodėl iš UAB „Bos Inox“ priteisė UAB „Tilta“ negautas pajamas. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, dėl kokių priežasčių UAB „Tilta“ negavo pajamų, t. y. kodėl jos darbai nebuvo priimti ir už juos nebuvo atsiskaityta, ar ji realiai patyrė šiuos netiesioginius nuostolius. Teismas nepagrįstai UAB „Tilta“ negautas pajamas laikė vien negautomis pajamomis už darbų medžiagas – lakštus, nors UAB „Tilta“ ne tik pristatė į statybų objektą medžiagas, bet jas montavo, atliko tam tikrus darbus, kurie taip pat yra vertinami, už juos apmokama bendrai su medžiagomis, o ne atsietai nuo jų. UAB „Tilta“ nepagrįstai pataisytame atliktų darbų akte Nr. 2 prisirašė dar papildomai darbų, kurių kaina 2 457,53 Eur. Niekas nekontroliavo, kokias medžiagas, iš kieno įsigytas ir kokio svorio UAB „Tilta“ atsivežė į statybų objektą. Be to, buvo sumažintos darbų apimtys, dėl ko savaime sumažėjo ir darbams reikalingų medžiagų kiekis. Teismas nesidomėjo darbų atlikimo statybų objekte eiga. Būtent UAB „Tilta“ šiuo atveju elgėsi nesąžiningai, nes norėjo pasipelnyti iš UAB „Gelsauga“, įrengdama nors ir mažesnio svorio, tačiau deklaruodama, jog jos lakštai sveria daugiau ir yra įrengusi didesnį jų kiekį. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog UAB „Tilta“ būtų patyrusi kažkokius nuostolius.

7. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė ir prašė prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus – 2016 m. rugsėjo 13 d. eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 1 ir lakštų gamintojo 2015 m. spalio 22 d. sertifikatą 3.1 DIN EN 10204 3.1, KTU prof. K. B. Ultragarso instituto 2017 m. gruodžio 21 d. raštą, UAB „Amari Metals“ komercinį pasiūlymą, kitų lakštų pardavėjų deklaruojamus lakštų svorius ir skaičiuoklių duomenis, 2017 m. sausio 2 d. užklausą „Litcon“ dėl informacijos pateikimo, 2018 m. sausio 2 d. UAB „Litcon“ atsakymą į užklausą. Nurodė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Būtinybę juos pateikti lėmė teismo nurodyti motyvai, jog atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog UAB „Tilta“ pardavė kokybiškus, atitinkančius visas technines specifikacijas lakštus, pasipelnymo tikslais tyčia nuslėpė tikrąjį lakštų svorį.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Tilta“ atstovaujama advokato Laimono Pivoro atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; netenkinti apeliantės prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prie bylos prijungti naujus įrodymus.

9. Atsiliepime nurodė, kad teismas itin motyvuotai sprendime pasisakė dėl ginčui reikšmingų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tinkamai taikė ginčui reikšmingas teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už netinkamą prekę. Sprendimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose. Sutartyje buvos susitarta tiek dėl atitinkamų parametrų lakštų vienetų skaičiaus, tiek ir dėl jų svorio, kaina buvo apskaičiuota ir ieškovės sumokėta pagal lakštų svorį. Apeliantės teiginiai, kad sutartyje nėra susitarta dėl 8 274 kg lakštų svorio, yra niekiniai, kadangi dėl tokio jų svorio susitarta sutarties Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Apeliantė nepagrindė, kodėl ji neprivalėtų nepagrįstai gautos lakštų kainos dalies grąžinti ieškovei. Apeliantės teiginiai, kad sutartyje buvo susitarta, kad faktiškai atkrautų lakštų svoris gali skirtis, tik patvirtina atsakovės pareigą grąžinti ieškovei kainos skirtumą, susidariusį tarp sutarto ir atsakovės faktiškai patiektų lakštų svorio. Apeliantė sau palankiai renkasi, kokias sutartų prekių savybes laikyti esminėmis, o kokias ne, kas prieštarauja CK 6.327 straipsnio 1 daliai. Atsakovei, kaip pardavėjai, nustatyta įstatyminė pareiga atsakyti už parduodamo daikto kokybę. Atsakovė, netgi gavusi iš ieškovės pretenziją dėl netinkamo pristatytų lakštų svorio, nesiėmė jokių jų svėrimo veiksmų. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „Gelsauga“ atlikto lakštų svėrimo rezultatais. Atsakovės pažeidimas sukėlė ieškovei neigiamas turtines pasekmes. Ieškovė dėl atsakovės kaltės permokėjo už lakštų svorį, be to, dėl mažesnio sumontuotų lakšto svorio darbų užsakovė UAB „Gelsauga” atsisakė sumokėti ieškovei 11 887,50 Eur, nes lakštų svoris pagal rangos sutarties lokalinę sąmatą turėjo įtakos darbų kainai. Ieškovės buhalterės apsirikimas PVM sąskaitoje faktūroje nurodant sutarties rekvizitus nepaneigia fakto, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė negavo 11 887,50 Eur pajamų. Lakštų svorio trūkumas paaiškėjo po lakštų perdavimo, UAB „Gelsauga“ pareiškus pretenziją ieškovei. Teismas pagrįstai sprendė, jog svorio trūkumas vertintinas kaip paslėptas daikto trūkumas. Atsakovė savo, kaip pardavėjos, pareigų neįvykdė tinkamai. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad po lakštų perdavimo jų svoris buvo kaip nors sumažintas ieškovės ar kitų asmenų, ar nenugalimos jėgos. Ieškovė nepraleido vieno mėnesio termino ir nepažeidė CK 6.348 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti atsakovei apie netinkamą pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą. Dalis lakštų buvo grąžinti atsakovei, todėl ji turėjo galimybę inicijuoti lakštų svėrimą ir atlikti savo skaičiavimus, tačiau to nepadarė. Atsakovė ieškovės sąskaita yra nepagrįstai praturtėjusi 4 354,35 Eur suma, nes gavo apmokėjimą už 1 555,125 kg lakštų svorį, kurio nepristatė. Atsakovės neteisėti veiksmai –pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas nulėmė ieškovės negautas pajamas. Egzistuoja visos būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė, dėl kokių objektyvių priežasčių iškilo būtinybė, tik su apeliaciniu skundu teikti teismui naujus įrodymus. Dalis teikiamų dokumentų atsakovės buvo pradėti rinkti po bylos iš esmės išnagrinėjimo. Teikiami dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

12. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų: 2016 m. rugsėjo 13 d. eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 1 ir lakštų gamintojo 2015 m. spalio 22 d. sertifikatą 3.1 DIN EN 10204 3.1, KTU prof. K. B. Ultragarso instituto 2017 m. gruodžio 21 d. raštą, UAB „Amari Metals“ komercinį pasiūlymą, kitų lakštų pardavėjų deklaruojamus lakštų svorius ir skaičiuoklių duomenis, 2017 m. sausio 2 d. užklausą dėl informacijos pateikimo, UAB „Litcon“ 2018 m. sausio 2 d. atsakymą į užklausą, šiais duomenimis siekdamas pagrįsti savo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė UAB „Bos Inox“ piktnaudžiautų turima teise teikti įrodymus. Ieškovė yra susipažinusi su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, dėl jų vertinimo turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13. Byloje keliamas klausimas dėl šalių ginčui taikytinų teisės normų kvalifikavimo bei ieškovės reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė du reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovės 4 365,35 Eur, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo parduodama netinkamo kiekio ir kokybės daiktus, 50,10 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės 11 887,50 Eur negautų pajamų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. liepos 7 d. šalių sudarytą sutartį Nr. 07/07 atsakovė UAB „Bos Inox“ įsipareigojo pateikti ir parduoti ieškovei UAB „Tilta“ nerūdijančios plieno rifliuotus lakštus, o ieškovė UAB „Tilta“ įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti sutartomis kainomis (Sutarties 1.1 p.). Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad ieškovei parduodama: 12 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų AISI 304 5 x 1000 x 2000 mm, svoris vnt./kg 85, viso svoris 1 020 kg; 9 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų AISI 304 5 x 1250 x 2500 mm, svoris vnt./kg 135, viso svoris 1 215 kg; 33 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų AISI 304 5 x 1500 x 300 mm, svoris vnt./kg 183, viso svoris 6 039 kg. Priedo pastabose nurodyta, jog preliminari prekių kaina yra 28 032,31 Eur, kuri gali keisti priklausomai nuo faktiškai atkrautų nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų svorio.

17. Pagal pateiktą 2016 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija BOIN Nr. 160844, ieškovė 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo atsakovei visą sutartą 28 032,31 Eur kainą už prekes. PVM sąskaitoje nurodyta, kad bendras lakštų svoris yra 8 274 kg.

18. Atsakovė UAB „Bos inox“ grąžino ieškovei 1 534,77 Eur už atsakovei grąžintus nepanaudotus lakštus, kurių svoris 453 kg (2016 m. gruodžio 8 d. kreditinė PVM sąskaita – faktūra serija BOIN Nr. 161509 ir 2017 m. balandžio 6 d. kreditinė PVM sąskaita – faktūra Nr. BOIN Nr. 170395).

19. Ieškovė UAB „Tilta“ 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. SR17087 pareiškė atsakovei pretenziją dėl netinkamo prekių kiekio ir paprašė kompensuoti 4 629,45 Eur nuostolius. Ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. raštu pareiškė atsakovei papildomą pretenziją, kurioje reikalavo padengti ieškovės nuostolius, kurie susideda iš 4 629,45 Eur be pagrindo gautos kainos dalies ir 11 887,50 Eur negautų pajamų.

20. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį šalys įsipareigoja perduoti prekę kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 str.). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę.

21. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

22. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK XX skyriuje.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

24. CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

25. Nagrinėjamu atveju UAB „Tilta“ teisių pažeidimas yra kildinamas iš atsakovės kaip pardavėjos veiksmų, o žalos dydis (negautų pajamų suma) grindžiama UAB „Gelsauga“ atsisakymu sumokėti visą sutartą kainą už atliktus rangos darbus.

26. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aukščiau nurodytų prielaidų dėl nepagrįsto praturtėjimo ir ieškovės reikalavimą dėl 4 365,35 Eur, 50,10 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo tenkino CK 6.333 straipsnio 3 dalies ir 6.327 straipsnio pagrindu.

28. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Nors teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ir savo nuožiūra parinkdamas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, turėjo nurodyti, kodėl galimai pažeistos ieškovės teisės turėtų būti ginamos remiantis sutarčių teisės normomis, o kiti ieškovės nurodomi teisių gynimo būdai nėra taikytini.

29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų, rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais skaičiavimais, kuriuos atliko UAB „Gelsauga“ projekto vadovas E. Ž. ir UAB „VLRD“ statybos inžinierius nedalyvaujant nei ieškovės, nei atsakovės atstovams. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų rašytinių įrodymų apie atliktus svėrimus, todėl nėra aišku, kokie lakštai buvo panaudoti statybos objekte, kokie pateikti svėrimui.

30. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Gelsauga“ 2016 m. gruodžio 29 d. darbų kiekių apmatavimo aktą ir atsisakymą sumokėti ieškovei visą sutartą atlygį už statybos rangos darbus, liudytojo E. Ž. parodymus ir ieškovės paaiškinimus pakankamu pagrindu ieškinio reikalavimui dėl negautų pajamų atlyginimo, savo išvados visiškai nemotyvavo.

31. Byloje pateikti įrodymai (taip pat pateikti ir su apeliaciniu skundu) – sertifikatai, kur nurodyta galima plieno lakštų šis svorio paklaida (+/- 10 proc.), deklaracija dėl parduodamų lakštų kokybės, viešai skelbiamos lakštų svorio skaičiuoklės kitų galimų tiekėjų internetiniuose puslapiuose, KTU prof. K. B. Ultragarso instituto 2017 m. gruodžio 21 d. raštas dėl plieno lakštų svorio, leidžia abejoti teismo išvada, kad atsakovė pardavė ieškovei plieno lakštus, kurių svoris yra sumažėjęs beveik 20 proc. Pažymėtina, jog CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus ir pašalinti tam tikras abejones, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali skirti ekspertizę, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

32. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė UAB „Tilta“ 2016 m. spalio 27 d. su UAB „Gelsauga“ sudarė rangos sutartį Nr. S(GAS)-221/16 dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo gamybinio pastato 1P1p patalpose Nr. I-17 ir Nr. I-19. Kartu byloje pateikta lokalinė sąmata, kurioje numatyti darbų pobūdis, naudojamos medžiagos, jų kiekiai ir kaštai.

33. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais ar kitais leistinais įrodymais, ir tinkamai savo išvados dėl ieškovės negautų pajamų nepagrindė.

34. Teisminio nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškintos šalių pozicijos, jų reikalavimai, visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, apsvarstyti galimi teisių gynimo būdai ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausio iš jų atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus. Šioje byloje nustačius, kad ieškovė savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžiu sieja ne tik su tiesiogiai su atsakove sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi, bet ir su UAB „Gelsauga“ atsisakymu sumokėti už atliktus rangos darbus, pirmosios instancijos teismas, turėjo nustatyti, kokius rangos darbus atliko ieškovė statybos objekte, kokias medžiagas naudojo, nes rangos sutartis sudaryta praėjus beveik trims mėnesiams po pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove sudarymo, kokių darbų užsakovė UAB „Gelsauga“ iš ieškovės nepriėmė, ir už kuriuos darbus ieškovei nebuvo sumokėta, atsakovės neteisėtus veiksmus šiuo atveju, negautų pajamų (nuostolių) dydį, priežastinį ryšį tarp negautų pajamų ir atsakovės veiksmų, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, jų nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje dalyvaujančiu asmeniu turėtų būti įtraukta UAB „Gelsauga“, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir bylos baigtis galėtų turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, jos turi būti nustatytos ir ištirtos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių ir sprendžia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 str.) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo, ir tai negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

36. Grąžinant bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako. Taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė