- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- eA2-71-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23606-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V. J. S.
- Ieškovas
- V. J. S.
- Atsakovas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-24607-285/2019 pagal ieškovo V. J. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui V. J. S. dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, kuria atmestas ieškovo V. J. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (toliau ir ieškovas) V. J. S. 2019 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019, kuriame prašė: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 pagal ieškovo V. J. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui V. J. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-484-584/2019 nagrinėti iš esmės; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo V. J. S. ieškinį, o atsakovės R. S. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019, yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios turėjo įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl jis negalėjo tinkamai ir laiku pasinaudoti jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 42 straipsnio suteiktomis teisėmis, buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatas, betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnio 2 dalis), netinkamai taikė įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl laikė, jog procesas civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 turėtų būti atnaujinamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. vasario 14 d. 9 val. 30 min. Kauno apylinkės teisme įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, nedalyvaujant ieškovui, teismas nutarė netenkinti jo prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, skelbti byloje pertrauką, sudarant galimybę atsakovei pateikti papildomus dokumentus ir paskyrė kitą posėdį. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad teismas nutarė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad civilinė byla bus nagrinėjama jau teismo posėdyje po pertraukos – 2019 m. vasario 19 d. 11 val. 30 min. Teismas, neinformavus ieškovo apie civilinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pažeidė imperatyvias CPK 234 straipsnio normas. Atsakovė 2019 m. vasario 18 d. pateikė teismui 2019 m. vasario 11 d. prašymą ir papildomus dokumentus, 2019 m. vasario 15 d. priešieškinio reikalavimų sumažinimą, kuriuo atsisakė dalies alternatyvių priešieškinyje išdėstytų reikalavimų. Teismas 2019 m. vasario 18 d. rezoliucija priėmė atsakovės priešieškinio reikalavimų sumažinimą. Tokie teismo ir atsakovės veiksmai bei sprendimo priėmimo faktas ieškovui buvo siurpriziniai. 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas, byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2019 m. kovo 13 d. 13 val. 50 min. Tą pačią dieną buvo pateikti ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla, kuriais atsakovė grindė dalies nekilnojamojo turto vertę, tačiau ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad atsakovė remsis šiais dokumentais civilinėje byloje, ieškovui buvo žinoma tik tai, kad jis yra pateikęs ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, kad atsakovė yra pateikusi priešieškinį, kuriame buvo suformuluoti keturi alternatyvūs reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrindamas šio straipsnio 1 dalyje ieškovui garantuotų teisių susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, teismas 2019 m. kovo 5 d. pareikalavo papildomos medžiagos, t. y. pateikė užklausas registrams dėl ieškovo bei atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, darboviečių, gaunamų išmokų ir nors teismas skundžiamame sprendime konkrečiai neįvardino rėmęsis šiais dokumentais, ieškovas laikė, jog jie galėjo turėti įtakos teismo apsisprendimui priimti būtent tokį skundžiamą sprendimą. Nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl pastarųjų rašytinių įrodymų, jų vertinti, todėl teismas, išsireikalaudamas dokumentus jau po baigiamųjų kalbų, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, akivaizdžiai pažeidė betarpiškumo principą bei nepagrįstai sprendė, jog nors nekilnojamasis turtas yra vienintelis ieškovo turimas gyvenamasis būstas, tačiau išmokėtina kompensacija yra pakankamo dydžio įsigyti kitą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) mieste. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė galinti sumokėti ieškovui kompensaciją, kadangi įrodymų, pagrindžiančių tokią atsakovės galimybę byloje nėra pateikta. Teismas nepranešė ieškovui apie jo 2019 m. vasario 11 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo išnagrinėjimo rezultatą. Ieškovui nebuvo pateiktas ir teismo sprendimas. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas su A. B. nuvyko į Kauno apylinkės teismą dėl informacijos apie civilinės bylos Nr. e2-484- 584/2019 nagrinėjimo eigą gavimo, tačiau jam buvo įteikta Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo kopija, kuomet jis sužinojo apie teismo priimtą jam nepalankų sprendimą. Pareiškėjas nurodė, jog terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., kuomet jis sužinojo apie priimtą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą, bei apie tai, kad yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (toliau ir atsakovė) R. S. 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo V. J. S. prašymą, kuriame prašė: 1) taikyti pareiškėjo prašymui senatį; 2) pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad priešingai pareiškėjo prašymo motyvams, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jis turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK 42 straipsnio jam suteiktomis teisėmis, kadangi jis pats, atstovaujamas advokatės, elektroninių ryšių priemonėmis dar 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo tarp bendraturčių, ko pasėkoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo užvesta elektroninė civilinė byla. Pats ieškovas, pateikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, išreiškė valią, jog byla būtų vedama elektroniniu būdu. Civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas eilę kartų, buvo paskirta eilė parengiamųjų posėdžių dėl to, kad ieškovas buvo ekspertinėje įtaigoje ir tarp šalių vyko diskusijos dėl galimybės civilinę bylą užbaigti taikiai. Ieškovas dalyvavo 2018 m. gruodžio 6 d. byloje vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ir jam buvo pranešta, jog kitas parengiamasis teismo posėdis vyks 2019 m. vasario 14 d., pats ieškovas savo valia 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. likus net 2 (dviem) mėnesiams iki byloje suderinto parengiamojo teismo posėdžio datos, nutraukė susitarimą su savo atstove advokate A. R.. Ieškovas iki minėto parengiamojo posėdžio turėjo visas galimybes susirasti kitą atstovą, arba, atsižvelgiant į tai, kad jo paties pageidavimu byla buvo užvesta elektroniniu būdu, prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) ir pats save atstovauti. Ieškovo 2019 m. vasario 11 d. teismui pateiktame prašyme nebuvo nurodyta jokių objektyvių bylos atidėjimo priežasčių bei prie prašymo nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis. Ieškovas užsivedęs civilinę bylą elektroniniu būdu, nutraukęs su savo atstove susitarimą dėl atstovavimo civilinėje byloje ir nesusiradęs kitos atstovės, turėjo pareigą sekti jo užvestos civilinės bylos eigą. Visi ieškovo nurodomi dokumentai buvo įkelti į EPP sistemą ir ieškovas su šiais duomenimis turėjo galimybę susipažinti bei pareikšti nuomonę dėl jų. Tai, kad ieškovas neatvyko į 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdį ir nepasinaudojo savo teise pasisakyti dėl byloje esančios medžiagos, jokiu būdu negali patvirtinti CPK 42 straipsnio nustatytų teisių pažeidimo. Be to nurodė, jog ieškovui kompensacija už atidalintą nekilnojamąjį turtą nebuvo iki šios dienos išmokėta tik todėl, kad pats ieškovas atsakovei sąmoningai nenurodo banko sąskaitos, į kurią atsakovė galėtu pervesti teismo sprendimu priteistas pinigines lėšas, dėl ko atsakovė neturiu galimybių tinkamai įvykdyti teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo V. J. S. prašymą, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 pagal ieškovo V. J. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui V. J. S. dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui 800 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą neginčijo tos aplinkybės, kad su prašymu jis kreipėsi praėjus šešiems mėnesiams po sprendimo paskelbimo civilinėje byloje. Pareiškėjo nuomone, terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., nes būtent tą dieną ieškovas sužinojo apie 2019 m. kovo 13 d. priimtą Kauno apylinkės teismo sprendimą, taip pat apie tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, nes ieškovas negavo jokios informacijos iš Kauno apylinkės teismo apie tai, kad ieškovo prašymas dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo buvo atmestas, tai, kad byla buvo nagrinėjama 2019 m. vasario 14 d. 9 val. 30 min. parengiamajame teismo posėdyje ir tą pačią dieną iš parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį, taip pat nežinojo, kad buvo padaryta teismo posėdžio pertrauka. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad paskutinis parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovas įvyko 2018 m. gruodžio 6 d. 2018 m. gruodžio 14 d. teismui buvo pateiktas pranešimas, kad teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovo ir jo tuometinės atstovės advokatės A. R. yra nutraukta paties ieškovo iniciatyva. Iki kito paskirto parengiamojo teismo posėdžio buvo likę du mėnesiai tam, kad ieškovas pasirūpinti tinkamu atstovavimu, sudarytų teisinių paslaugų sutartį, tačiau ieškovas to nepadarė. 2019 m. vasario 11 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, kurį motyvavo kitame teisme nagrinėjama baudžiamąja byla. Teismas nurodė, kad įstatymas aiškiai numato, proceso šalių pareigą, esant situacijai, kai šalis teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali to padaryti dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodyti svarbias priežastis, pridėti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovo pateiktas prašymas neatitiko įstatymų numatytų reikalavimų, iš prašymo turinio nebuvo aišku dėl ko kitos bylos nagrinėjimas turėtų būti laikomas svarbia priežastimi atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, prie prašymo nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys nurodomas aplinkybes, todėl teismas laikė, jog nagrinėdamas bylą, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Po to ieškovas elgėsi pasyviai, vengė savo įstatymų numatytos pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, taip pat pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vertindamas ieškovo procesinį elgesį byloje teismas nustatė, kad nuo paskutinio ieškovo byloje atlikto veiksmo t. y. 2019 m. vasario 11 d. pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki ieškovo atvykimo į teismą pasidomėti bylos eiga, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d., praėjo daugiau nei pusė metų. Todėl nurodė, kad toks nepagrįstai ilgas laiko tarpas negali būti laikomas tinkamu ieškovo procesiniu elgesiu. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad dėl jo sveikatos būklės jam yra sudėtinga suprasti civilinės bylos nagrinėjimo terminus ir ypatumus, teismas laikė deklaratyviomis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-453/2019, nustatyta, kad pareiškėjas puikiai suvokia savo veiksmus, jų reikšme ir gali juos valdyti. Teismas nurodė, kad kitų duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo sveikatos būklę, pareiškėjas teismui nepateikė, o jo kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pateiktus medicininius duomenis teismas vertino kaip patvirtinančius pareiškėjo sveikatos sutrikimų buvimo faktą, bet ne jų įtaką jo veiksmams dalyvaujant civilinės bylos nagrinėjime.
8. Įvertinę byloje surinktą rašytinę medžiagą, pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso byloje atnaujinimo, teismas sprendė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo metu elgėsi nepagrįstai pasyviai, veikė prieš bylos išnagrinėjimą greitai ir teisingai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos, kurios iniciatorius buvo asmeniškai jis pats, eiga, nesirūpino tinkamu savęs atstovavimu bylos nagrinėjimo metu, neteikė įrodymais paremtų ir motyvuotų prašymų bylos nagrinėjimo metu, kurių pagrindų teismas būtų galėjęs atidėti bylos nagrinėjimą, laikė, kad apie Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti sprendimo paskelbimo dieną ir nuo to laiko turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiškėjas tai padarė praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 pagal ieškovo V. J. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui V. J. S. dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertindamas kartu su jo prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas apie priimtą Kauno apylinkės teismo sprendimą turėjo galimybę sužinoti jo priėmimo dieną, ar iš karto po jo priėmimo, o ne 2019 m. rugpjūčio 19 d., jam nuvykus į Kauno apylinkės teismo rūmus ir gavus patvirtintą sprendimo kopiją.
1.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas, pats būdamas elektroninės bylos užvedimo iniciatoriumi, turėjo visas galimybes bet kuriuo metu prisijungti prie EPP sistemos, susipažinti su bylos dokumentais, yra labai formali ir padaryta neatsižvelgiant į šios bylos aplinkybių specifiką bei į tai, kad jis nesinaudojo EPP. Šiuo portalu, atstovaudama ieškovą (iki 2018 m. gruodžio 14 d.), naudojosi tik jo atstovė advokatė A. R.. Teisinio išsilavinimo neturintiems žmonėms, be kitų asmenų pagalbos, yra sunku suprasti, kaip prisijungti prie EPP sistemos, kaip patikrinti joje patalpintus teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, kaip patiems pateikti savo procesinius dokumentus. Tą aplinkybę, kad ieškovas nesinaudojo šia sistema, pagrindžia tai, kad prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo Kauno apylinkės teismui jis pateikė paprasta rašytine forma, surašęs šį prašymą ranka ant popieriaus ir nunešęs jį į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Turėjimas sužinoti ir sužinojimas vertintini atsižvelgiant į konkretų asmenį, jo išsilavinimą, sveikatos būklę, kitas objektyvias aplinkybes. Tai, kada turėjo sužinoti ir sužinojo vieną aplinkybę sveikas asmuo negali būti prilyginama tam, kada turėjo sužinoti ir sužinojo tą pačią aplinkybę ligotas asmuo. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 2 d. medicinos dokumentus, iš kurių matyti, kad jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini).
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatęs, jos pareiškėjas be pateisinamu priežasčių yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje, visiškai neanalizavo kitų pareiškėjo prašyme nurodytų motyvų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-24607-285/2019, o V. J. S. atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje neva nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo 209 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 jo paskelbimo dieną, dėl ko neva nepagrįstai laikė, kad ieškovas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje ir neva nepagrįstai nepasisakė dėl prašyme nurodomų kitų motyvų, kurie neva sudaro pagrindą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Paties pareiškėjo atskirajame skunde yra nurodoma kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju procesiniu prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė, siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismine praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, analizavo pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių jis neva sužinojo apie Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 tik 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir pagrįstai iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą 2019 m. kovo 13 d., kadangi jis pats, užsivedęs civilinę bylą, buvo pasyvus ir piktnaudžiavo savo teisėmis.
2.2. Nesuprantamas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjo ligos turėjo įtakos jo neveikimui. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo nuteistas už pasikėsinimą nužudyti, buvo konstatuota, jog jis puikiai suvokia savo veiksmus, jų reikšme ir gali juos valdyti. Be to, ieškovas prieš užvedant civiline bylą, kurios procesą siekia atnaujinti, buvo jau dalyvavęs teisminiame procese, t. y. tarp atsakovės ir ieškovo vyko skyrybų teisminis procesas, tuo metu jis taip pat sirgo minėtomis ligomis, tačiau jos pareiškėjui netrukdė naudotis savo procesinėmis teisėmis, būti aktyviam, dėl ko akivaizdu, kad jam civilinės bylos Nr. e2-484-584/2019 nagrinėjimo metu buvo puikiai žinomi civilinės bylos nagrinėjimo terminai ir ypatumai, jau nekalbant apie tai, kad jis pats minėtą civilinę bylą ir užvedė, ir jo ligos netrukdė jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Tokios manipuliacijos kaip liga negali būti pagrindu teismo nutarties nepagrįstumui ar neteisėtumui konstatuoti.
2.3. Visiškai nepagristas atskirojo skundo motyvas, jos pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo kitų pareiškėjo prašyme nurodytų motyvų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prašymo motyvus dėl neva padarytų procesinės teisės pažeidimų ieškovui įteikiant dokumentus, tinkamai nepranešant apie civilinės bylos eigą, pažeidžiant rungtyniškumo principą išanalizavo, nustatinėjant, kada ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ir kokios priežastys tai lėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
14. Teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir/ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą neužtikrino ieškovo teisių ir pareigų civiliniame procese, pažeidė betarpiškumo principą, netinkamai vertino įrodymus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savarankišku prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo pagrindu laikė aplinkybę, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą ir pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir laiko, kad prašymas pateiktas laikantis visų CPK nustatytų reikalavimų.
16. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
17. Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
18. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio taisyklėmis, gali būti atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą. Terminas „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą ir apie priimtą sprendimą civilinėje byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti, sužinojo 2019 m. kovo 13 d., kai civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019 buvo priimtas sprendimas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, kadangi apie priimtą teismo sprendimą dėl ginčo esmės jis sužinojo tik (duomenys neskelbtini) nuvykęs į (duomenys neskelbtini), o vėliau ir Kauno apylinkės teismą. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
20. Byloje nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas ieškinį teismui pateikė Naudodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, apie civilinės bylos Nr. e2-484-584/2019 eigą jam buvo žinoma, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jis teikė teismui procesinius dokumentus, byloje jam buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, dalyvavo teismo posėdžiuose, taigi darytina neabejotina išvada, kad pareiškėjui, tinkamai ir sąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis jau 2019 m. kovo 13 d. turėjo būti žinoma apie priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019, kuris jo teigimu buvo priimtas pažeidžiant jo procesines teisės ir pareigas, kurios turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, šio termino atnaujinti neprašė, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-484-584/2019.
21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas atskirąjį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl atmestus pareiškėjo atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. S. iš pareiškėjo V. J. S. 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.