- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-104-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02602-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- V. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti nepilnametės G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė duktė, dukra), gyvenamąją vietą su ieškove A. R. (toliau – ir ieškovė); 2) priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) dukros išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniu ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką: 1) ieškovei parvykus į Lietuvą bendravimas su dukra neribojamas, tai yra visą buvimo Lietuvoje laiką ieškovė bendrauja su dukra; apie parvykimo laiką į Lietuvą ieškovė informuoja atsakovą prieš 5 dienas; 2) vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų pirmąją dalį ieškovė bendrauja su dukra ieškovės pasirinktoje vietoje; 3) dukrai vykstant pas ieškovę ir grįžtant kelionės išlaidos tenka ieškovei ir atsakovui taip: skrydžio kaina į Londoną ieškovei, skrydžio iš Londono kaina – atsakovui; dukros atvežimo iki oro uosto ir pasiėmimo išlaidos tenka išlydinčiam/pasitinkančiam.
3. Nurodė, kad teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2281-301/2017 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir dukters išlaikymo, kuria sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, o konkreti ieškovės bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, su dukra kiekvieną dieną bendrauja ryšio priemonėmis, dažnai sugrįžta į Lietuvą. Sūnus (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, o dukra pastaruoju metu nuolat prašo pasiimti ją gyventi kartu su ieškove.
4. Atsakovas su ieškovės prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo sutiko iš dalies, sutiko su prašymo pirmuoju punktu, kad ieškovei parvykus į Lietuvą ieškovės bendravimas su dukra yra neribojamas, tai yra visą buvimo Lietuvoje laiką ieškovė bendrauja su dukra, o apie parvykimo laiką į Lietuvą ieškovė informuoja atsakovą prieš 5 dienas. Atsakovas prašo netenkinti kitų reikalavimų: 1) dukrai nuvykus į ieškovės dabartinę gyvenamąją vietą – Jungtinėje Karalystėje (toliau – ir JK), neaišku, kokiomis sąlygomis ir ar saugiai gyvens mergaitė, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokioje gyvenamojoje patalpoje ji gyvena (dukra pasakojo, kad mama nuomojasi kambarį pas draugę ir dukra su mama gyveno tame viename kambaryje), taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie savo darbinę veiklą (dukra pasakojo, kad mama dienomis valo gyvenamąsias patalpas, o vakare verslo patalpas firmoje (duomenys neskelbtini)), dėl ko ieškovė dukrą, nemokančią anglų kalbos, paliks vieną visą dieną „įkalintą“ kambaryje; 2) atsakovas niekada netrukdė ieškovei bendrauti su dukra, o 2021 m. gruodžio mėn. neleido dukrai vykti pas motiną į JK, nes tuo metu dėl Covid infekcijos JK oro uostuose visi keleiviai buvo testuojami ir galėjo būti sulaikomi izoliacijai, todėl vienos dukros vykti neleido (sūnus kartu nevyko, nes tuo metu jau buvo pilnametis ir gyveno (duomenys neskelbtini)); 3) iš dukros žino, kad, būdama pas motiną Jungtinėje Karalystėje, ji turėjo rūpintis kitu mažu vaiku ir dėl to buvo nepatenkinta, sakė daugiau nesirūpins tuo vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: ieškovei parvykus į Lietuvą jos bendravimas su dukra neribojamas, tai yra visą buvimo Lietuvoje laiką ieškovė bendrauja su dukra, o apie parvykimo laiką į Lietuvą ieškovė informuoja atsakovą prieš 5 dienas. Kitų ieškovės prašymo reikalavimų netenkino. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamas savo gyvenimo sąlygas užsienyje (JK), nes iš pateiktų vaiko teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir VTAS) fotonuotraukų, kuriose tik fiksuojamos patalpos, nėra aišku, kam jos priklauso ir ar jose gyvena ieškovė (nuomos sutarties ir ar kt. įrodymų neteikė, šalių dukra VTAS specialistams aiškino, kad mama nuomojasi kambarį pas savo draugę). Be to, nėra pateiktos ieškovės darbo sutartys, iš kurių būtų aiškus ieškovės darbo laikas (dukra, buvusi pas motiną Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad mama dienomis valo gyvenamąsias patalpas, o nuo 17 val. iki 23 val. valo verslo patalpas), dėl to nėra aišku, ar šalių dukra, gerai nemokanti anglų kalbos, dienos metu būdama pas motiną Londone nebus palikta namuose viena. Teismas sprendė, kad esant neaiškioms aplinkybėms dėl ieškovės gyvenimo ir darbo sąlygų, nėra pagrindo spręsti, jog patenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2-ąjį ir 3-ąjį punktus bus užtikrinti geriausi vaiko interesai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinosios bendravimo su dukra tvarkos tenkinti visiškai ir nustatyti: 1) ieškovei parvykus į Lietuvą, bendravimas su dukra neribojamas, tai yra visą buvimo Lietuvoje laiką ieškovė bendrauja su dukra; apie parvykimo laiką į Lietuvą ieškovė informuoja atsakovą prieš 5 dienas; 2) vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų pirmąją dalį ieškovė bendrauja su dukra ieškovės pasirinktoje vietoje; 3) dukrai vykstant pas ieškovę ir grįžtant kelionės išlaidos tenka ieškovei ir atsakovui taip: skrydžio kaina į Londoną - ieškovei, skrydžio iš Londono kaina - atsakovui; dukros atvežimo iki oro uosto ir pasiėmimo išlaidos tenka išlydinčiam/pasitinkančiam. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nesutiktina su teismo argumentu, kad laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais.
3.2. Teismo argumentai prieštarauja ieškovės ieškinio teiginiams ir ieškovės atstovės paaiškinimams. Ieškovė prašė nustatyti laikinąją bendravimo su dukra tvarką, kad pirmąją moksleivių atostogų dalį dukra praleistų su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Tai yra ne tik ieškovės prašymas, net ir nepilnametės dukros noras atostogas praleisti ne tik su tėvu, bet ir su mama lygiomis dalimis. Nepilnametė ne vieną kartą lankėsi pas ieškovę ir nėra pagrįstų įrodymų, jog tokiais lankymosi pas ieškovę laikotarpiais buvo pažeistos dukros teisės. Teismas nepagrįstai vadovavosi nepilnametės apklausa institucijoje, nes į apklausą nepilnametė dukra atvyko su atsakovu, tėvas buvo tame pačiame kabinete visą apklausos laiką. Tokia apklausa buvo šališka, subjektyvi, varžanti nepilnametės dukters teisę išreikšti savo nuomonę nebijant susilaukti pasekmių. Ieškovė teismui pateikė pažymą apie jos dirbamą 25 valandų per savaitę laiką, kuria ir turėjo būti vadovaujamasi.
3.3. Procese šalims turi būti užtikrintas lygiateisiškumas. Atsakovas dirba teisinės sistemos įstaigoje. Akivaizdu, jog nepilnametės dukters moksleivių atostogų metu atsakovas nebus namuose su dukra, jis vykdys savo tarnybines pareigas. Darytina išvada, kad, taikant reikalavimą nepalikti dukros vienos, ieškovei keliami aukštesni reikalavimai nei atsakovui. Reikalavimas nepalikti vaiko vieno yra taikomas iki vaikui sueis 12 metų. Dukrai (duomenys neskelbtini) suėjo trylika metų.
3.4. Skundžiamos nutarties 2-3 puslapiuose pateikta institucijos informacija neatitinka šios institucijos išvadoje užfiksuotų ir teismo posėdyje institucijos atstovo išsakytų teiginių. Teiginys, kad „nėra aišku, ar ieškovė šiuo metu nepiktnaudžiauja alkoholiu (nes ieškinyje apie šia priklausomybe ir jos gydymą nėra užsiminusi) ir neaišku, ar ieškovė išsprendė savo emocijomis pagristo agresyvaus elgesio problemą ir ar savo elgesiu nedarys žalingos įtakos dukrai“, nėra pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir tai yra subjektyvi atstovo nuomonė. Išvadoje pažymėta, jog institucija neturi duomenų apie ieškovės priklausomybes, tačiau bandoma ieškovei taikyti pareigą įrodyti nepiktnaudžiavimą alkoholiu. Ieškovė turi pagrįstą pagrindą manyti, jog tokių įrodymais nepagrįstų, objektyviai nepatvirtintų, neetiškų teiginių nurodymas teismo nutartyje turi tikslą sukelti abejones ieškovės morale, gebėjimu tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje atvykusi pas ieškovę dukra gyventų. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog reikalavimas nepalikti vaiko vieno yra taikomas iki vaikui sueis 12 metų, leidžia daryti prielaidą, kad pakeitus bendravimo tvarką ir nusprendus, jog dukra gali dalį atostogų laiko praleisti pas motiną JK, vaikas būtų paliktas vienas visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Tokie argumentai parodo ieškovės požiūrį į dukrą ir jos kaip motinos atsakomybę užtikrinti nepilnametei dukrai saugią aplinką.
4.2. Atsakovas sutinka, kad dvylikametė dukra gali likti viena, tačiau tik saugioje, jai pažįstamoje aplinkoje, kur gretimai gyvena artimieji, į kuriuos ji galėtų bet kada kreiptis. Atsakovas neprieštarauja dukros ir motinos bendravimui, tai įrodo ir aplinkybės, kad ieškovei grįžus į Lietuvą atsakovas jų bendravimo visiškai neriboja, tačiau pagrindinė jų bendravimo sąlyga yra ir turi būti dukros saugumas.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovė nepagrindžia savo teiginio, kad teismas savo argumentais menkina ieškovės kaip motinos realias galimybes palaikyti tiesioginį ryšį su nepilnamete dukra. Tikėtina, kad ieškovė kaip galimybių menkinimą supranta į bylą pateiktus dukros ir atsakovo paaiškinimus apie ieškovės polinkį piktnaudžiauti alkoholiu ir jos pykčio protrūkius, tačiau tai ne ieškovės menkinimas, o ją charakterizuojančių savybių atskleidimas teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą nustatyti laikiną nepilnametės dukters bendravimo su ieškove tvarką dukters atostogų metu ieškovės pasirinktoje vietoje ar išlaidų apmokėjimo tvarką dukrai vykstant pas ieškovę į JK, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-374/2016 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų E. R. ir G. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas vaikų išlaikymas, konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta. Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2281-301/2017 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria pakeista šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-374/2016 dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo: vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikams priteistas vaikams materialinis išlaikymas, konkreti motinos bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta, pagal sutarties antrą punktą bendravimo sąlygos bus suderinamos abiejų tėvų susitarimu. Apeliacine tvarka tikrinama byla iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
14. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
15. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamas savo gyvenimo sąlygas užsienyje (JK), nes iš pateiktų VTAS fotonuotraukų, kuriose tik fiksuojamos patalpos, nėra aišku kam jos priklauso ir ar jose gyvena ieškovė (nuomos sutarties ir ar kt. įrodymų neteikia, nors šalių dukra VTAS specialistams aiškina, kad mama nuomojasi kambarį pas savo draugę). Be to, byloje nėra pateiktos ieškovės darbo sutartys, iš kurių būtų aiškus ieškovės darbo laikas (nes dukra G., buvusi pas motiną JK, teigia, kad mama dienomis valo gyvenamąsias patalpas, o nuo 17 val. iki 23 val. valo verslo patalpas), dėl ko nėra aišku, ar šalių dukra, gerai nemokanti anglų kalbos, dienos metu būdama pas motiną Londone nebus palikta namuose viena.
17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
18. Iš ieškovės teismui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė dirba 25 valandas per savaitę (duomenys neskelbtini), jos metinis atlyginimas buvo 13 354,147 JK svarų, iš jo išskaičiuoti 169 svarai mokesčių. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 12VAIK-198, sudarytame 2022 m. rugsėjo 29 d., pažymėta, jog šalių nepilnametė dukra nurodė, kad JK ieškovė dirba valytoja, dieną valo gyvenamuosius namus, vakare valo ofisus, iš darbo grįžta Lietuvos laiku apie 23 val. Nors tokią informaciją ieškovės atstovė 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdyje ir neigė, nurodė, kad teismas turėtų vadovautis byloje esančią ieškovės darbdavio pažyma, apeliacinės instancijos teismas labiau tikėtinais laiko šalių dukters paaiškinimus apie ieškovės darbą JK. Ieškovės teismui pateiktoje Garantuotos trumpalaikės nuomos sutartyje dėl buto nurodyta, kad ieškovė už nuomą moka 700 svarų per mėnesį. Taigi akivaizdu, kad ieškovei per mėnesį vidutiniškai gaunant 1113 JK svarų, sumokėjus už būstą 700 svarų, likusių lėšų jai nepakaktų kitoms būtinosioms išlaidoms (maistui, transportui, higienai, mokamam dukters išlaikymui, būstui Lietuvoje ir pan.) gyvenant JK, kurioje gyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Dėl to labiau tikėtina, kad ji dirba papildomą darbą, kurį nurodė šalių dukra, tačiau pati ieškovė teismui šios aplinkybės neatskleidė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ir įrodymų, išskyrus ieškovės pateiktą nuomos sutartį, iš kurios teismas galėtų daryti išvadą apie tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai viešint Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina ir tai, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
19. Nesutiktina su ieškove, kad, taikant reikalavimą nepalikti dukros vienos namuose, ieškovei keliami aukštesni reikalavimai nei atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mergaitė Lietuvoje auga nuo gimimo įprastoje jai aplinkoje, jai šiuo metu yra trylika metų, netoli atsakovo namų gyvena jo mama ir kaimynė, kurios, atsakovui nesant namuose, pasirūpina dukra. Ieškovės namuose JK jai nesant mergaitė liktų svetimoje jai aplinkoje gerai nemokėdama anglų kalbos, taigi kilus pavojui ar kitokiai būtinybei negalėtų kreiptis pagalbos arba toks kreipimasis sudarytų neadekvačių sunkumų.
20. Nors ieškovė teigia, kad dukra ne kartą lankėsi pas ieškovę ir neįrodyta, jog lankymosi pas ieškovę laikotarpiais buvo pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, atsakovas paaiškino, jog tada dukra lankydavosi pas ieškovę Londone kartu su vyresniu broliu, kuris šiuo metu jau pilnametis, gyvena bei dirba užsienyje. Be kita ko, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukrai viešint pas ją Londone ji turėtų atostogas ir taip galėtų pasirūpinti dukra bei vaiko poreikiais atostogų metu.
21. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų ribojęs ieškovės bendravimą su dukra jai esant Lietuvoje, tokių aplinkybių ieškovė ir nenurodė. Taigi, ieškovei sudarytos sąlygos bendrauti su dukra Lietuvoje. Atsakovas 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad svarstytų galimybę dėl ieškovės bendravimo su dukra jos atostogų metu JK, jei ieškovė pateiktų įrodymus apie savo gyvenimo ir darbo sąlygas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
23. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.