- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-798-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14533-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- O. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei O. L. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką: skirti atsakovei O. L., naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6 (12,80 kv. m), 1-9 (14,69 kv. m), 1-4 (12,96 kv. m), 1-5 (12,48 kv. m); skirti ieškovei G. B. naudotis minėto gyvenamojo namo, patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11 (10,23 kv.m.), 1-12 (15,36 kv.m.), 1-13 (1,99 kv.m.), 1-14 (19,16 kv.m.), 1-15 (3,83 kv.m.), t.y. viso 50,57 kv.m. naudingo ploto; abiems šalims bendrai skirti naudotis patalpomis: veranda Nr.1-1 (2,16 kv. m.); patalpa prie verandos Nr.1-2 (2,08 kv. m.); pereinamuoju kambariu Nr.1-3 (9,23 kv. m.), tualetu Nr. 1-6 (5,30 kv.m.), patalpa Nr.1-7 (10,05 kv. m.), kurioje yra namo naudojimui būtina bendroji elektros įranga ir patalpa Nr. 1-8 (5,69 kv. m.), kurioje yra šildymo katilas, kaminas) ir priteisti išlaidas - 549,35 Eur (1896,81 Lt) dydžio, patirtas katilui įsigyti ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad mirus ieškovės vyrui J. B. (2008-05-30), ieškovei buvo išduotas 2008 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo ji paveldėjo 1/4 dalį palikėjo turto. Šalys yra 138,01 kv.m. ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 148/400 dalys minėto gyvenamojo namo. 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartimi J. B. buvo padovanota 138,01 kv. m. bendro naudojimo ploto dalis gyvenamojo namo kurią sudaro patalpos (antrame aukšte įrengta mansarda), plane pažymėtos indeksais 1-11 (10,21 kv.m.), 1-12 (15,36 kv.m.), 1-13 (1,99 kv.m.), 1-14 (19,16 kv.m), 1-15 (3,83 kv.m), kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovei, mirusio vyro seseriai priklauso patalpos, esančios pirmame aukšte. Šalių santykiai yra konfliktiški. Namas sukonstruotas taip, kad bendrąja inžinerine įranga ir atskiromis patalpomis turi naudotis abi bendraturtės, todėl šalys bendrai turi naudotis patalpomis, kurios yra rakinamos, o raktą turi tik atsakovė. Ieškovė turėjo papildomų išlaidų -492,35 Eur (1700 Lt) už pirktą katilą, kad galėtų apšildyti savo patalpas (Paskolos sutartis Nr. VGK21027GKPA), už kurį kiekvieną mėnesį (iki 2013-10-31) mokėjo po 44,84 Eur (154,83 Lt). Dėl atsakovės veiksmų ieškovės patirti nuostoliai yra 549,35 Eur (1896,81 Lt) dydžio (katilo kaina 1700 Lt + 120,28 Lt palūkanos +76,53 Lt sutarties mokestis = 1896,81 Lt). Teigia, kad atsakovė, kuri minėtame name negyvena, pažeidė jos (ieškovės) teisę laisvai naudotis jai priklausančiu plotu (2t. 74-80, 143-149, 1t. b.l. 1-4, 83-88, 132-139, 180-185).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose į tikslintą ieškinį, prašė ieškovės reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad pirmo aukšto patalpos, kuriomis ji visada naudojosi, sudaro 63/100 dalis viso namo. Ieškovė visada naudojosi tik mansarda. Ieškovė nuo 2008-05-30, kai mirė atsakovės brolis, galėjo netrukdomai naudotis namo pirmojo aukšto patalpomis, bet tokia tvarka pažeidinėjo atsakovės teises, susidarė prielaidos konfliktams, todėl bandė spręsti ginčus gražiuoju. 2011-09-23 buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo informuota ieškovė, kad nuo spalio 1 dienos negalės laisvai ir bet kada patekti į atsakovės patalpas. Ieškovė buvo pažadėjusi susitvarkyti savo patalpų šildymą, kad nereikėtų patekti į namo pirmą aukštą. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas naudojimo bendruoju turtu projektas yra netinkamas ir suponuojantis tolimesnius ginčus, nes atsakovei priklausančioms patalpoms – elektros energijos tiekimas į namą yra vykdomas per 13 A automatinį jungiklį, sumontuotą įvadiniame elektros apskaitos skydelyje (toliau – ĮAS), kuris yra lauke ant atramos, todėl išsijungus elektros tiekimui, ĮAS matyti, kuris iš jungiklių yra nuleistas žemyn ir kurį reikia įjungti siekiant atnaujinti elektros tiekimą, todėl naudotis patalpa Nr. 1-7 nėra būtina; dėl patalpos Nr. 1-8 – ieškovė yra atsijungusi nuo namo centrinio šildymo ir savo patalpas ji apšildo pačios lėšomis įsigytu katilu (krosnele Vienybė 01). Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad krosnele ji apšildo tik vieną kambarį, nes krosnelės gamintojo techniniuose parametruose nurodyta, kad krosnele galima apšildyti 80 kv.m. plotą, tuo tarpu ieškovei priklausančių patalpų plotas sudaro tik 50,57 kv.m. Atsakovės nuomone, ieškovė tik siekia naudos ir patogumo, nes servituto nustatymą motyvuoja tuo, kad jai per sunku nešti malkas į antrą aukštą. Atsakovė pažymėjo, kad protingiausia būtų, kad kiekviena namo dalis turėtų savo atskirą šildymo sistemą ir atskirus elektros saugiklius. Pagal parengtas lokalines sąmatas atsakovei priklausančio pirmo aukšto patalpų šildymo sistemos sutvarkymo darbai kainuotų 8967,90 Lt, o ieškovei priklausančių patalpų darbų kaina būtų 3517,26 Lt. Bendra kaina būtų 12485,16 Lt. Pagal namo plotą tenkanti mokėtina suma būtų 7865,65 Lt, o G. B. 4619,51 Lt. Elektros įranga yra išvesta į lauką, todėl ją pasiekti nereikia naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis. Patalpa 1-6 yra tualetas, įrengtas už atsakovės lėšas. Ieškovė gali naudotis lauko tualetu.
3. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog katilu apšildo tik vieną kambarį. Patalpa 1-6 (5,30 kv.m.) atsakovės įrengtas tualetas), ieškovei nereikalinga, nes ji naudojasi kita tokia patalpa. Teigia, kad ieškovė gali tinkamai ir laisvai naudotis savo turtu ir todėl naudojimosi tvarkos nustatymas pagal jos pateiktą planą, nėra objektyviai būtinas. Atsakovės teigimu, protingiausia, racionaliausia ir teisingiausia išeitis, savo gyvenamojo namo dalyse šalims turėti po atskirą šildymo sistemą ir atskirus elektros saugiklius. Taip namas būtų padalintas į dvi dalis, kaip ir numatyta 1997 m. gegužės 21 d. Dovanojimo sutartyje. Tai atitiktų bendraturčių interesus, nes kiekviena jų į savo patalpas patektų per atskirą įėjimą, o savo patalpas šildytų autonominiu šildymu. Atsakovės variantas, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, atitinka bendraturčių turimas dalis, suteikia galimybę kiekvienai bendraturtei turėti izoliuotas gyvenamojo namo patalpas, o taip pat atitinka racionalumo, patogumo, mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus. Tokiu būdu būtų pašalinta konfliktinė situacija (2t. b.l. 126-129, 1t. b.l. 106-108, 155-157, 193-195).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovės siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka, kurioje numatyta, kad abi šalys bendrai naudotųsi patalpomis pirmame aukšte, kuriuo naudojasi atsakovė, o ieškovė naudojasi mansarda, neatitinka šalių interesų ir neužkerta kelio naujų šalių konfliktų susidarymui. Teismo vertinimu, ieškovė, tikslindama savo reikalavimus, nepagrįstai ignoravo atsakovės teiginius, kad naudotis namu atsižvelgiant į 1997 m. gegužės 21 d. Dovanojimo sutartį, kai šalys turi atskirus įėjimus į namą ir neturi bendrai naudojamų patalpų, t.y. ieškovė naudojasi antru namo aukštu (mansarda), o atsakovė - pirmu, kas akivaizdžiai naudingiau abiems šalims ir sumažina, o ateityje ir panaikina galimų konfliktų dėl naudojimosi bendru daiktu, kilimą. Ieškovė savo patalpas šildo atskirai įsirengta šildymo krosnele. Byloje nustatyta, kad elektros saugikliai (skaitikliai) yra lauke, todėl ieškovei nebereikia vaikščioti į pirmąjį namo aukštą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė nesutinka su sprendimu dėl šių argumentų:
5.1. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimo leisti jai naudotis patalpomis 1-6 ir 1-7, kurios reikalingos prieiti prie elektros skaitiklių, kadangi kol byla buvo nagrinėjama teisme, elektros apskaita ir saugikliai buvo iškelti iš namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų ir įrengti lauke. Tačiau teismas skundžiamame sprendime to nepažymėjo ir dėl šių reikalavimų ieškinį nagrinėjo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ieškovės pareikštus reikalavimus nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8, kurios ieškovei tiesiogiai reikalingos patekti prie šildymo katilo.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimu netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė tikrovės neatitinkančius faktus, t.y., kad „šalys turi atskirus įėjimus į namą ir neturi bendrai naudojamų patalpų“, „ieškovė savo patalpas šildo atskirai įsirengta šildymo krosnele“. Sprendimas paremtas ydinga aplinkybių interpretacija.
5.3. Šalys neturi bendrų patalpų gyvenamajame name, tačiau namo inžinerinė įranga yra bendroji daline ieškovės ir atsakovės nuosavybė, o namo patalpų apšildymą šaltuoju sezonu užtikrinantys šildymo inžineriniai įrengimai (katilas ir kaminas) name įrengti tik pirmajame aukšte, atsakovei priklausančiose patalpose (konkrečiai - patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-8). Šis faktas galimas patikrinti byloje esančiais gyvenamojo namo planais iš kadastrinių matavimų bylos. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad šildymo katilas ir kaminas yra tik atsakovės patalpose ir ieškovei prieiga prie jos nėra užtikrinta.
5.4. Iki 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovė ir atsakovė gyvenamąjį namą šildė bendrai naudojamu šildymo katilu, tuo pačiu, kuris įrengtas pirmajame namo aukšte. Buvo šildomas visas namas, įskaitant mansardą. Ir tik atsakovės vienašaliu pareiškimu ieškovei atimta galimybė naudotis bendra namo inžinerine šildymo įranga. Pažymėtina, kad mansarda buvo įrengta ne kaip visiškai atskiras objektas, o kaip gyvenamojo namo dalis, sujungta tais pačiais inžineriniais tinklais, skirtais aptarnauti tiek pirmąjį namo aukštą, tiek mansardą.
5.5. Ieškovė, iš tiesų, atskirai įsirengta šildymo krosnele apšildo tik vieną jai priklausantį kambarį iš trijų, neskaitant koridoriaus, (kitaip byloje nenustatyta), o kitų patalpų būklė blogėja dėl nepalaikomos temperatūros (randasi pelėsis, drėgmė), todėl niekuo nepagrįsta teigti, kad ieškovė savo patalpas apsišildo.
5.6. 1997-05-21 dovanojimo sutartis aptaria ir gali aptarti patalpų dovanojimą, o ne atskirų inžinerinių tinklų. Namo inžineriniai tinklai yra bendri pagal įstatyminį imperatyvų reglamentavimą ir patys savaime dėl to, kad yra neatskiriamai susieti su daiktu ir skirti visam nekilnojamajam daiktui kaip vienetui aptarnauti, negali būti tokių civilinių sandorių kaip dovanojimas, pardavimas ir pan. objektu, statymų leidėjas imperatyviai nustato, kad inžineriniai tinklai yra bendroji dalinė savininkų nuosavybė. O teismas, savo nuožiūra, negali keisti šio imperatyvo ir paneigti ieškovės kaip bendraturtės teisės naudotis bendrais nekilnojamojo daikto inžineriniais šildymo įrenginiais.
5.7. Ieškovei naudotis pirmojo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8 reikalinga tik tiek, kiek būtina prieiti prie šildymo katilo ir kamino tikslu šildyti visas mansardos patalpas šaltuoju metų sezonu.
5.8. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad ieškovės įsigyta krosnelė „Vienybė“ mansardoje negalima įrengti ir neužtikrina pilnaverčio mansardos patalpų apšildymo.
5.9. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepaaiškino, kaip ieškovės siūloma naudojimosi patalpomis 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8 tvarka tikslu apšildyti gyvenamąjį namą pažeidžia atsakovės O. L. interesus, jei byloje nustatyta, kad atsakovė gyvenamajame name net negyvena.
5.10. Rašytiniais įrodymais ieškovė patvirtino, kai jai būtina kūrenti katilą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, esanti pirmajame namo aukšte, ir šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė O. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodė, jog ji laikosi savo pozicijos išdėstytos atsiliepimuose į ieškinius šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
8. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendru turtu tvarkos aiškinimo ir taikymo.
Dėl dalies reikalavimu atsisakymo
9. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimo leisti jai naudotis patalpomis 1-6 ir 1-7, kurios reikalingos prieiti prie elektros skaitiklių, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, elektros apskaita ir saugikliai buvo iškelti iš namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų ir įrengti lauke. Tačiau, kaip apeliantė nurodo, teismas skundžiamame sprendime to nepažymėjo ir dėl šių reikalavimų ieškinį nagrinėjo iš esmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti šį ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą ištaiso.
10. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, civilinė byla dėl dalies reikalavimų naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 ir 1-7, kurios reikalingos prieiti prie elektros skaitiklių, nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl naudojimosi tvarkos patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8 naudojimosi tvarkos
11. Nagrinėjamoje byloje apeliantės (ieškovės) pateiktoje naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkoje numatyta, kad atskiromis minėto gyvenamojo namo patalpomis šalys naudosis atskirai, tačiau tokiomis patalpomis kaip: veranda Nr.1-1 (2,16 kv. m.), patalpa prie verandos Nr.1-2 (2,08 kv. m.), pereinamuoju kambariu Nr.1-3 (9,23 kv. m.) ir patalpa Nr. 1-8 (5,69 kv. m.) šalys turėtų naudotis bendrai. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės naudojamose patalpose yra katilas. Apeliantė taip pat nurodo, jog ji dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, nes turėjo pirkti katilą, kad galėtų apšildyti savo patalpas (mansardą). Atsakovė nesutikimą su ieškovės pozicija iš esmės grindžia tuo, kad ieškovės pateikta tvarka neatitinka nusistovėjusios šalių naudojimosi patalpomis tvarkos, kuri aiškiai apibrėžta ir realiai atitinka nuosavybės dalis, nes yra atskiri patekimai į patalpas, o ieškovė savo patalpas apsišildo. Elektros saugikliai yra lauke.
12. Apeliantė nurodo, jog ginčijamame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir nustatyti tikrovės neatitinkantys faktai t.y., kad šalys turi atskirus įėjimus į namą ir neturi bendrai naudojamų patalpų, ieškovė savo patalpas šildo atskirai įsirengta šildymo krosnele.
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantė taip pat nurodo, jog nors šalys neturi bendrų patalpų gyvenamajame name, tačiau namo inžinerinė įranga yra bendroji daline ieškovės ir atsakovės nuosavybė, o namo patalpų apšildymą šaltuoju sezonu užtikrinantys šildymo inžineriniai įrengimai (katilas ir kaminas) name įrengti tik pirmajame aukšte, atsakovei priklausančiose patalpose (konkrečiai - patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-8). Apeliantė taip pat nurodo, kad iki 2011 m. rugsėjo mėn. apeliantė (ieškovė) ir atsakovė gyvenamąjį namą šildė bendrai naudojamu šildymo katilu, tuo pačiu, kuris įrengtas pirmajame namo aukšte. Apeliantė (ieškovė) pripažįsta faktą, jog ji iš tiesų, atskirai įsirengta šildymo krosnele apšildo tik vieną jai priklausantį kambarį iš trijų, neskaitant koridoriaus, o kitų patalpų būklė blogėja dėl nepalaikomos temperatūros (randasi pelėsis, drėgmė), todėl niekuo nepagrįsta teigti, kad ieškovė savo patalpas apsišildo. Apeliantė (ieškovei) įrodinėja šioje byloje, kad naudotis pirmojo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8 reikalinga tik tiek, kiek būtina prieiti prie šildymo katilo ir kamino tikslu šildyti visas mansardos patalpas šaltuoju metų sezonu. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neįsigilino į aplinkybę, kad šildymo katilas ir kaminas savo esme skirti ir sukonstruoti taip, kad aptarnauti visą gyvenamąjį namą, o prie katilo galima patekti tik per pirmojo aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8. Kito būdo naudoti šildymo įrenginius kaip leidžiant ieškovei iki jų patekti per patalpas 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-8 tiesiog nėra.
14. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktą). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
17. Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; šioje byloje priimta 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015).
18. Kolegijos nuomone, G. B. siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų, neatsižvelgia į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas gyvenamojo namo patalpas, pažeidžia kitų bendraturčių, šiuo atveju atsakovės, teises ir teisėtus interesus, neteikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, neatitinka racionalumo, patogumo, mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus. Tokiu atveju protingiausia, racionaliausia ir teisingiausia išeitis yra, kad kiekvienos iš bendraturčių dalis turėtų savo atskirą šildymo sistemą. Gyvenamasis namas būtų padalintas į dvi dalis, kaip yra numatyta 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartyje (b.t. I., b.l. 48), jos atitiktų bendraturčių dalis, visi bendraturčiai turėtų atskirus įėjimus į savo patalpas, kiekvieno iš bendraturčių patalpų šildymas būtų autonominis ir nepriklausytų nuo pas kitą bendraturtį patalpose esančio įrangos, kaip iš esmės yra įgyvendinta su elektros skaitikliais, dėl kurių ginčo byloje neliko. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nėra pateikusi kitų alternatyvų, kaip būtų galima apšildyti patalpas, išskyrus šildymą kietu kuru. Juolab, atsakovė byloje ne kartą siūlė namo šildymo sistemą sutvarkyti bendromis su ieškovę pastangomis taip, jog pirmas ir antras aukštas turėtų autonominį šildymą ir tokiu būdu būtų pašalintos prielaidos šalių konfliktinei situacijai kilti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantė nedėjo pastangų svarstyti pateiktą atsakovės pasiūlymą ir nuo 2011 metų nusprendė šildyti patalpas savo įsigyta krosnele. Taigi kolegija konstatuoja, jog apeliantės (ieškovės) prašoma patvirtinti naudojimosi patalpomis tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, tvarka yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą ir pažeidžia atsakovės teises. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
19. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, patirtų perkant šildymo krosnelės (patalpų šildymui) atlyginimo, yra nepagrįstas, nes minėtą katilą ji turėjo įsigyti, nes ignoravo atsakovės pasiūlymus dėl autonominio šildymo įrengimo bei pranešimą (2011-09-23), kuriuo buvo informuota apie negalėjimą ateityje naudotis atsakovės patalpomis (1t. b.l. 49). Taigi ieškovė prisiėmė tam tikrą riziką dėl priimtų savo sprendimų.
20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.