- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-1601-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14533-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- O. L.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. ir atsakovės O. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei O. L. dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo: 1) nustatyti servitutą naudotis atsakovei priklausančiomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis – verandos patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 1-1 (2,16 kv.m. ploto), patalpa prie verandos Nr. 1-2 (2,08 kv.m.), pereinamuoju kambariu Nr. 1-3 (9,23 kv.m.), tualetu Nr. 1-6 (5,30 kv.m.), patalpa Nr. 1-7 (10,05 kv.m.), kurioje yra namo naudojimui būtina bendroji elektros įranga, ir patalpa Nr. 1-8 (5,69 kv.m.), kurioje yra šildymo katilas, kaminas; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas papildomas 1896,81 Lt išlaidas katilui įsigyti.
Nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), turinčio 138,01 kv.m. ploto, bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 148/400 dalys gyvenamojo namo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Nurodo, kad 1997-05-21 dovanojimo sutartimi ieškovės vyrui J. B. buvo padovanota dalis gyvenamojo namo, t.y. patalpos, pažymėtos indeksais Nr. 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 (antrame aukšte įrengta mansarda). Atsakovei priklauso patalpos, esančios pirmame aukšte. Ginčo dėl to nėra. Atsakovė neleidžia naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis, kuriose yra įrengtas šildymo katilas, kuris yra bendra namo įranga, ką patvirtina kadastrinių matavimų byla. Įrengti elektros saugikliai, elektra ir tualetas, dėl ko būtina nustatyti atsakovei priklausančių patalpų servitutą. Ieškovė negali prieiti prie katilo, kurio pagalba yra apšildomas visas namas, prie namo eksploatavimui būtinos elektros įrangos. Ieškovė visada naudojosi mansarda. Namas yra sukonstruotas taip, kad ginčo patalpos privalo būti naudojamos visų šeimininkų bendrai. Skaitikliai, kuriuose yra duomenys apie sunaudojamą energiją, yra ant stulpo, o pagal planą pažymėtoje patalpoje Nr. 1-7 yra elektros įranga (saugikliai), kurie dažnai iššauna, o dėl atsakovės apribojimo ieškovė negali jų patvarkyti. Atsakovė piktybiškai neleidžia naudotis kuro katilu, todėl ieškovė privalėjo įsigyti kuro katilą, dėl ko patyrė 1896,81 Lt nuostolių. pirmame aukšte yra namo šildymo katilas, kuris laikytinas bendra namo įranga, ką patvirtina kadastrinių matavimų byla. Be to, kadangi šaltuoju sezonu ieškovė negali likti be šildymo, ji buvo priversta nusipirkti kitą šildymo katilą, bet jis nėra tinkamas. Posėdžio metu patikslino, kad patalpai Nr. 1-7 (elektros įranga įrengta) neprašo nustatyti servituto . Lauke tualetas sugriuvęs, jo suremontuoti negali be atsakovės žinios, todėl mano, kad turi būti nustatytas servitutas patalpai Nr. 1-6.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė galėjo netrukdomai naudotis namo pirmojo aukšto patalpomis, bet tokia tvarka pažeidinėjo atsakovės teises, susidarė prielaidos konfliktams, todėl bandė spręsti ginčus gražiuoju. 2011-09-23 buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo informuota ieškovė, kad nuo spalio 1 dienos negalės laisvai ir bet kada patekti į atsakovės patalpas. Ieškovė buvo pažadėjusi susitvarkyti savo patalpų šildymą, kad nereikėtų patekti į namo pirmą aukštą. Servitutui nustatyti būtina sąlyga – nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinumo atsakovei priklausančioms patalpoms – elektros energijos tiekimas į namą yra vykdomas per 13 A automatinį jungiklį, sumontuotą įvadiniame elektros apskaitos skydelyje (toliau – ĮAS), kuris yra lauke ant atramos, todėl išsijungus elektros tiekimui, ĮAS matyti, kuris iš jungiklių yra nuleistas žemyn ir kurį reikia įjungti siekiant atnaujinti elektros tiekimą, todėl naudotis patalpa Nr. 1-7 nėra būtina; dėl patalpos Nr. 1-8 – ieškovė yra atsijungusi nuo namo centrinio šildymo ir savo patalpas ji apšildo pačios lėšomis įsigytu katilu (krosnele Vienybė 01), kurio parametrai leidžia apšildyti visą mansardą. Ieškovė tik siekia naudos ir patogumo, nes servituto nustatymą motyvuoja tuo, kad jai per sunku nešti malkas į antrą aukštą. Protingiausia būtų, kad kiekviena namo dalis turėtų savo atskirą šildymo sistemą ir atskirus elektros saugiklius. Pagal parengtas lokalines sąmatas atsakovei priklausančio pirmo aukšto patalpų šildymo sistemos sutvarkymo darbai kainuotų 8967,90 Lt, o ieškovei priklausančių patalpų darbų kaina būtų 3517,26 Lt. Bendra kaina būtų 12485,16 Lt. Pagal namo plotą tenkanti mokėtina suma būtų 7865,65 Lt, o G. B. 4619,51 Lt. Patalpa 1-6 yra tualetas, įrengtas už atsakovės lėšas. Ieškovė gali naudotis lauko tualetu.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovei G. B. servitutą naudotis O. L. priklausančiomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-3 ir 1-8. Nustatomas servitutas yra atlygintinis. Priteisė iš atsakovės O. L. ieškovės G. B. naudai 943 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje. Priėmė atsakovės O. L. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovės G. B. atžvilgiu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir civilinę bylą nutraukti.
Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, ieškovei priklauso 148/400 dalys gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu Nr. 1A1p, atsakovei – 63/100 dalys. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pirmo aukšto patalpos, atsakovei – mansardos patalpos, pažymėtos indeksais 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir 1-15, į kurias patekimas yra įrengtas iš lauko. Iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad vieno aukšto gyvenamas namas buvo pastatytas 1969 m., 1975 m. buvo pastatyta mansarda, pastatas šildomas vietinės katilinės pagalba. Mansarda yra apšildoma per centrinį namo šildymą (vietinę katilinę). Santykiai tarp bendraturčių yra įtempti, konfliktiški.
Ginčo patalpos yra 1-1 (priestato patalpa), 1-3 (virtuvė, ieškovė šią patalpą įvardija kaip pereinamąjį kambarį), 1-6 (verandos patalpa, kurioje ieškovės teigimu, įrengtas tualetas) ir 1-8 (prieškambaris, šioje patalpoje įrengtas šildymo katilas). Ieškovė savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad atsakovė neleidžia patekti į atsakovei priklausančią patalpą, kurioje yra įrengtas šildymo katilas, o ieškovės savarankiškai nupirktos krosnelės negalima naudoti pilnai pagal jos technines galimybes, nes mansardos lubos yra žemos, todėl nebūtų išlaikyti priešgaisriniai reikalavimai. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, kad mansardos patalpos apšildomos per centrinį šildymą, šiuo atveju vietinę katilinę Šaltuoju sezonu nešildant gyvenamojo namo, yra nešildomos ir mansardos patalpos, kurios yra gyvenamosios patalpos. Ieškovė, negalėdama apšildyti mansardos per vietinę katilinę, turi teisę reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji, kilus konfliktui su atsakove, mansardoje pasistatė krosnelę vienai patalpai apšildyti, nereikšminga, nes, kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, gyvenamajame name su mansarda yra įrengtas vietinės katilinės centrinis šildymas. Ieškovė nurodė, kad į patalpą Nr. 1-8, kurioje yra įrengtas šildymo katilas, reikia patekti per patalpas 1-1 (priestato patalpa, 2,16 kv.m. ploto), 1-3 (virtuvė, 2012-09-17 patikslintų kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 9,23 kv.m. ploto). Teismo vertinimu, tai nėra vienintelis galimas patekimas į patalpą 1-8. Iš pirmo aukšto plano matyti, kad į patalpą 1-8 galima patekti ir per patalpą 1-7 (veranda, 10,05 kv.m. ploto, t. 1 – b.l. 13, 21). Nustačius servitutą ieškovės siūlomu variantu, kad patekti į patalpą 1-8 reikėtų eiti per dvi atsakovei priklausančias patalpas 1-1 ir 1-3, bendrai turinčių 11,39 kv.m. ploto. Sprendžiant patekimo į patalpą 1-8 klausimą per patalpą 1-7, pakaktų eiti per vieną patalpą (1-7), kurios plotas yra mažesnis nei patalpų 1-1 ir 1-3, t.y. 10,05 kv.m. Tačiau teismas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl servituto nustatymo privalo spręsti pagal jos suformuluotą reikalavimą ir nurodytą pagrindą ir negali išeiti už šalių nubrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko nei vienai iš šalių nepasisakant apie kitus variantus siekiant išspręsti šalių konfliktą, teismas pasisako tik dėl servituto nustatymo ieškovės pasirinktoms patalpoms. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, kurioje 2012-09-17 buvo patikslinti kadastriniai duomenys, patalpoje 1-3 yra įrengta virtuvė, be to, ieškovė prašo nustatyti servitutą iš viso trims atsakovei priklausančioms patalpoms – 1-1, 1-3, 1-8, nors kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, yra galimas svarstyti variantas ir patekimas į patalpą 1-8 per patalpą 1-7, t.y. patalpą, įregistruotą kaip veranda. Teismo nuomone, ieškovės pasirinktas variantas gali labiau riboti atsakovės kaip savininkės teises, nes būtų vaikščiojama per dvi patalpas, iš kurių viena yra virtuvė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šildymo katilas priklauso bendrai namo įrangai, jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso abiem bendraturčiams (Statybos įstatymo 2 str. 61, 62 p.p.), atsakovei nesiginant aplinkybe dėl servituto nustatymo kitai (kitoms) patalpai (-oms), ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančioms patalpoms 1-1, 1-3 ir 1-8 tenkintinas.
Ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą naudotis tualetu, kuris yra patalpoje 1-6, netenkintinas, nes kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, patalpa 1-6 yra veranda, o ne tualetas, ji nuosavybės teise priklauso atsakovei. Be to, ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso lauko tualetas, kurio stovis negali sąlygoti servituto nustatymo būtinybės (nekilnojamojo daikto įrašas Nr. 2.7).
Dėl servituto nustatymo patalpoms 1-2 ir 1-7 teismas atskirai nepasisako, nes posėdžio metu ieškovė nebepalaikė reikalavimo nustatyti servitutą ir šioms patalpoms . Pažymėtina, kad patalpa 1-2 nėra būtina tam, kad ieškovė galėtų patekti į patalpą 1-3 ir per ją į patalpą 1-8. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad patalpoje 1-7 buvęs elektros skaitiklis yra perkeltas ant atramos lauke ir energijos tiekimas į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vykdomas per 13 A automatinį jungiklį, sumontuotą įvadiniame apskaitos skyde lauke ant atramos.
Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo patalpoms 1-1, 1-3 ir 1-8, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad nustatytinas servitutas turi būti neatlygintinis, teismas daro išvadą, kad nustatomas servitutas yra atlygintinis (LR CK 4.129 str.).
Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kompensuojant jai krosnelės įsigijimo išlaidas, netenkintinas, kadangi katilą ji įsigijo savo rizika, nes dar iki kreipimosi į teismą, t.y. 2011-09-23 jai atsakovė išsiuntė pranešimą, jog neleis naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis, tai reiškia, kad ir patalpomis, kuriose yra įrengtas šildymo katilas. Ieškovė, savalaikiai nereaguodama, pati prisidėjo prie susiklosčiusios situacijos. Pati ieškovė nurodė, kad mansardos patalpose nusipirkto katilo Vienybė 01 ji negali pilnai naudoti pagal katilo technines charakteristikas, nes mansardos patalpų lubos žemos, medinės, kūrenant lubos įkaista, todėl yra pavojinga (CPK 177, 186 str.). Katilas nėra pajungtas prie visų antro aukšto (mansardos) patalpų, nes negalima (CPK 186 str.). Teismui ieškovė nepateikė įrodymų, kad teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka pagal namo projektą mansardos patalpose įrengė įsigytą katilą (LR CPK 12, 177, 178, 185 str. str.). Todėl, šiuo atveju, nors katilą ieškovė įsigijo po to, kai jai nebuvo leista patekti į atsakovei priklausančias patalpas – 2012-10-27, tačiau ji neįrodė, kad jos patirtos išlaidos yra protingos, leistinos ir pateisinamos, ir jas atsakovė privalo atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Atsakovė O. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, nustatant servitutą naudotis atsakovei patalpomis, plane pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-3 ir 1-8 ir priteistos iš atsakovės ieškovės naudai 943 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 35 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas nepagrįstai vadovaudamasis kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis padarė išvadą, kad ieškovės naudojamos mansardos patalpos yra šildomos per centrinį šildymą, t.y. vietinę katilinę, todėl ieškovė, negalėdama šildyti per vieną katilinę, turi teisę reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo. Teismas sprendė, kad atskiros krosnelės įrengimo aplinkybė nereikšminga. Teismas vadovavosi 1997-04-01 fiksuotais kadastriniais duomenimis, kurie pasikeitę, nes ieškovė centrinį šildymą atjungė 2012 m. spalio mėn., nes įsirengė atskirą vietinį šildymą. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė gali šildyti tik vieną patalpą, nes jos įrengta krosnele galima šildyti 80 kv.m. plotą. Ieškovė turi galimybę šildyti jos naudojamas patalpas atskirai. Atsakovė pateikė pagrįstus pasiūlymus, kaip galima įrengti atskiras sistemas. Teismo nurodytas servitutas pažeidžia teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus. Gali būti nustatytomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto naudojimą.
2.Ieškovės teisės neapibrėžtos ir nenurodyta pagal kokį konkretų planą. Sprendimas neatitinka CK 4.112 str. reikalavimų, nes servituto turinys neaiškiai nustatytas. Pagal sprendimą ieškovė į atsakovės patalpas gali patekti bet kada ir naudotis neapibrėžtu tikslu bei visu jų užimamu plotu. Tai pažeidžia atsakovės būsto neliečiamumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas konstatavo, kas servitutas atlygintinis, tačiau nenurodė, kokio dydžio nuostolių atlyginimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiama, kokio dydžio nuostoliai turi būti atlyginti.
4.Teimas neišsprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Kieto kuro katilas yra bendra namo įranga, dėl to pagrįstai ieškovei nustatytas servitutas naudotis katilu. Šaltuoju sezonu yra būtina šildyti patalpas tiek siekiant palaikyti bendrą namo būklę tiek šildyti ieškovės gyvenamas mansardos patalpas.
2.Pagal CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto atsiradę nuostoliai gali atlyginami būti (nėra imperatyvios prievolės) nustatant viešpataujančio daikto savininko prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją. Atsakovė ilgą laiką negyvena jai priklausančiose patalpose , todėl ieškovė savo pačios įsirengta krosnele palaikė savo ir atsakovei priklausančių patalpų būklę. Istoriškai susiklostė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis visą laiką neatlygintinai naudojosi katilu ir apšildydavo visą namą. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl atlyginimo. Susiklostęs šalių tarpusavio elgesys patvirtino servituto neatlygintinumą. Nesant turtinių atsakovė netekimų ar kitos faktinės žalos, atlygintino servituto nustatymas buvo nepagrįstas ir iš esmės pažeidžia apeliantės teises. Pagal CK 4.129 str. turi būti atlyginti konkretūs nuotoliai dėl servituto nustatymo. Būtina įrdodyti nuostolių dėl servituto nustatymo faktą. Atsakovė neatirtų jokių nepatogumų.
3.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1896,81 Lt kompensavimo, nes atsakovė neleisdama ieškovei naudotis katilu elgėsi nesąžiningai, nesilaikė savininko pareigų tinkamai prižiūrėti statinį. Ieškovė turėjo rūpintis mansardos apšildymu, pastato būklės palaikymu, kad neapniktų pelėsis. Atsakovė neįrodė, kad ieškovei išsiuntė pranešimą jog neleis naudotis šildymo katilu.
Atsiliepimas
Atsakovė O. L. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad servitutas turi būti tik atlygintinis ir atsakovės nuostoliai pasireiškia atsakovei nuosavybės teise priklausančio daikto nuvertėjimu. Anksčiau servitutas nebuvo nustatytas, o kai namo savininkais tapo šalys, atsakovė pasiūlė spręsti susidariusią problemą įsirengiant atskiras šildymo sistemas, todėl ieškovės teiginys, kad ieškovė visada naudojosi atsakovės patalpose esančia šildymo įrangą, neatitinka tikrovės. Ieškovė neįrodė kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovės žalą. Apie tai, kad nuo 2011-10-01 negalės naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis ieškovė buvo informuota iš anksto. Pažadėjusi įsirengti savo šildymo sistemą, kad nereikėtų jai patekti į atsakovei priklausančias patalpas, įsigijo krosnelę.
Ieškovė G. B. atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Šildymo katilas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovei turi būti sudarytos sąlygos patekti prie katilo, prie kurio prijungti radiatoriai. Nesant galimybės patekti prie centrinio katilo, ieškovė krosnele šildo tik vieną kambarį, nes jos patalpose neįrengti atskiri radiatoriai.
2.Apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti sprendimą ir nustatyti neatlygintiną servitutą, o jei ši ginčijamo sprendimo dalis liktų nepakeista, nustatyti protingo dydžio atlyginimą.
3.Atsakovė, nesutikdama su ieškovė planu, galėjo parengti savo planą, bet nevykdė įrodinėjimo pareigos.
4.Ieškovė savo įsirengta krosnele apšildo tik vieną kambarį. Šildymo katilas bendrosios nuosavybės teise priklauso abiems šalims, todėl šildymo užtikrinimui ieškovei būtina patekti prie katilo. Atsakovė savo patalpose negyvena ir katilo nekūrena.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Be to neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, ieškovei priklauso 148/400 dalys gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu Nr. 1A1p, atsakovei – 63/100 dalys (t. 1 – b.l. 26-28, 124-127). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pirmo aukšto patalpos, atsakovei – mansardos patalpos, pažymėtos indeksais 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir 1-15, į kurias patekimas yra įrengtas iš lauko (t. 1 – b.l. 48, 50-53). Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenys bei dovanojimo sandoriai ir paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad šalys gyvenamąjį namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne konkrečias patalpas. Teisiškai įpareigojanti naudojimosi namu tvarka nenustatyta. Per ilgą laiką susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarka negali sukelti tokių pasekmių kaip naudojimosi tvarkos nustatymas šalių sudarytu notariškai patvirtintu susitarimu ar teismo sprendimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvada, kad šalims kiekvienai asmeniškai nuosavybės teise priklauso konkrečios patalpos ir priėmė ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Nagrinėjamu atveju tiek viešpataujantis, tiek tarnaujantis daiktas sutampa, nes šalys gyvenamąjį daiktą valdo bendrosios dalinės nuosavybes teise ir turi tik idealiąsias dalis. Ieškovė prašydama nustatyti servitutą atsakovės faktiškai užimamose patalpose pasirinko netinkamą teisų gynimo būdą, o teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti tokį ieškinio reikalavimą, nes servituto nustatymas galimas tik šalims atsidalinus savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Šalys turi teisę pareikšdamos vieną ar du priešpriešinius reikalavimus prašyti nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kurioje gali būti aptarta ir ieškovės nurodyta patekimo prie centralizuoto šildymo katilo tvarka (CK 4.81 str.) kartu sprendžiant klausimą dėl galimo kompensavimo atsakovei už naudojimąsi didesne nuosavybės dalimi.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad ginčo name įregistruota daiktinė uzufrukto V. B. naudai, tačiau uzufruktorė nebuvo įtraukta į bylą, nors teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atlygintino servituto prezumpciją nusprendė, kad servitutas atlygintinis. Tačiau šalys nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nekėlė servituto atlygintinumo klausimo ir apie tai net neužsiminė. Servituto atlygintinumą atsakovė paminėjo tik netiesiogiai. Tačiau ir apeliaciniame skunde atlygintinumo argumentas keliamas abstrakčiai, net apytiksliai nenurodant dėl servituto nustatymo galimų patirti nuostolių ar prašomos kompensacijos dydžio. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad šalys apie servituto atlygintinumą paaiškinimų neteikė, neįrodinėjo nei atlygintinio, nei neatlygintinio servituto būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti aplinkybes dėl servituto atlygintinumo arba neatlygintinumo (CPK 225 str. 1 p.).
Atsakovė pateiktais raštiniais įrodymais (darbų sąmatos paskaičiavimais) įrodinėja, kad yra techninės galimybės ieškovės ir atsakovės užimtuose gyvenamojo namo aukštuose įrengti atskiras šildymo sistemas ir dėl to ieškovei nereikės naudotis pirmame aukšte esančiu katilu, kuris yra nusidėvėjęs ir nenaudotinas. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms ieškovė neturėtų pagrindo remtis aplinkybe, kad jai būtina kūrenti katilą. Esant konfliktiškiems šalių santykiams prioritetas turėtų būti teikiamas atskirų šildymo sistemų įrengimui. Teismas turėtų pasiūlyti šalims teikti įrodymus apie atskirų šildymo sistemų įrengimo galimumą ar negalimumą, o ne tik remtis deklaratyviais teiginiais. Šalių teikiami įrodymai turi būti sudaryti kompetentingų asmenų, nes byloje įrodinėjamos aplinkybės, kurias konstatuoti būtinos specialios žinios.
Byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti ieškovei terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei, atsižvelgiant į patikslintus ieškinio reikalavimus, paskirstyti šalių naštą įrodinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 5 p., 331 str..
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.