Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį B. B. atsakomybėn 2 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nustatyta laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 5 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir nuspręsta išieškoti valstybės naudai automobilio ,,Cupra Formentor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 26 805 EUR.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl A. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, konfiskuotino turto vertę sumažinant iki 3 000 EUR, taip pat nustatant 2 metų terminą šiai sumai sumokėti.

5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. įvykio metu vairuota transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad A. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir kad šiai transporto priemonei priklausant AB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertė yra neproporcinga, todėl turi būti mažinama, nustatant 2 metų terminą ją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ne)sumažinimo

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (t. y. sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-337-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

9. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma vadovaujantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. A. parodė, kad vakare nusprendęs nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholio, iš namų išvažiavo blaivas, o parduotuvėje nusipirkęs 0,5 l talpos 1 viskio butelį ir pavažiavęs į akligatvį, jį visą išgėrė. Manė, kad gali vairuoti automobilį, tačiau apsisukinėdamas automobiliu užkliudė namo kiemo tvorą ir nuvažiavo – jis negirdėjo smūgio ir nesuprato, kad atsitrenkė į tvorą, tačiau pamatęs, jog kažkas jam moja, grįžo į tą pačią vietą, ten vyras jam ištraukė automobilio užvedimo raktelius ir pasakė, kad reikės laukti policijos. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. analogiškai parodė, kad A. A. vairuotas automobilis atsitrenkė į jos tvorą ir nuvažiavo centro link. Ji nufotografavo nuvažiuojantį automobilį. Vairuotojas, pavažiavęs 250 m, grįžo prie jos namo. Jis buvo stipriai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, todėl iš jo buvo paimti variklio užvedimo rakteliai ir iškviesta policija (1 t., b. l. 35–36). Kaip seka iš 2025 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams G. R. nurodė, kad į jos tvorą įvažiavęs automobilis įvykio vietoje nepasiliko ir nuvažiavo, tačiau tuo pačiu iš gretimo kiemo išvažiavęs kaimynas jį pasivijo ir iš vairuotojo paėmė raktus (1 t., b. l. 9). Pareigūnų vaizdo kameroje užfiksuotas pareigūno ir raktelius paėmusio vyro pokalbis, kuris patvirtino, kad pasivijo A. A. automobilį ir atėmė raktelius (1 t., b. l. 37-40, kompaktinis diskas prie bylos 1 tomo viršelio). Taigi, iš čia akivaizdu, kad pavojingi A. A. veiksmai buvo užkardyti tik kitų asmenų iniciatyva. Nekyla abejonių, kad A. A. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, turtui, elgėsi lengvabūdiški ir visiškai neatsakingai, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes ir veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. A. A. veiksmų pavojingumo nemenkina ir tai, kad jis vairavo nedidelį atstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. vairavo šviesiu paros laiku, apgyvendintoje vietovėje, kurioje, kaip teigė liudytoja G. R. skambindama Bendruoju pagalbos numeriu, vaikai važinėjasi dviračiais, tuo tarpu paties A. A. stovis buvo toks, kad jis net nesuprato įvažiavęs į tvorą, planavo tęsti kelionę ir šio plano atsisakė tik dėl to, kad iš jo buvo paimti mašinos rakteliai. Tai rodo, kad neblaivaus asmens vairuojama transporto priemonė kėlė realų pavojų ir jei ne pašaliniai asmenys, jo nuvažiuotas atstumas būtų daug didesnis.

13. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad A. A. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, sėsdamas už automobilio vairo neblaivus jis parodė neatsakingą savo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 26 805 EUR – išieškojimas iš apelianto būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. A. A. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

14. Priešingos išvados dėl konfiskuotino turto vertės mažinimo neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai. Iš tiesų, A. A. anksčiau nėra teistas, taip pat baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu. Visgi, priešingai nei nurodo A. A. apeliaciniame skunde, jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo už asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. A. administracine tvarka buvo baustas 25 kartus, daugiausia dėl nustatyto greičio viršijimo, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – sumokėtos, 4 administraciniai nusižengimai galioja (1 t., b. l. 115–132). Pirmosios instancijos teisme A. A. teigė, kad dalį administracinių nusižengimų padarė jo sūnus, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu.

15. Nors apeliantas tvirtina, kad aptariamas jo nusikalstamas elgesys buvo sąlygotas vykstančių skyrybų, tačiau ši aplinkybė nelaikytina švelninanti A. A. teisinę padėtį mažinant išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jo veiksmai kėlė itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, buvo neatsakingas ir jei būtų neužkardytas, galėjo sukelti itin skaudžius padarinius. Analogiška išvada darytina ir įvertinus A. A. pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį.

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. birželio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 63 715 EUR kreditą namo su žeme įsigijimui ir statybos užbaigimui. Pagal šią sutartį neįvykdytų įsipareigojimų bendra suma 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo 39 904 EUR (2 t., b. l. 3–4). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenis, A. A. nedirba nuo 2025 m. vasario 14 d. Apelianto teigimu, pragyventi jam padeda senyvas tėvas, tačiau pagal minėtą išrašą matyti, jog šiuo metu A. A. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus taip pat gauna kasmėnesines išmokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios A. A. finansinę padėtį liudijančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis jau vien todėl, jog asmens finansinė padėtis gali kisti. A. A. yra darbingo amžiaus, nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamus atestatus, teigė ieškantis darbo. Taigi, A. A. turi galimybę dirbti ir gerinti savo turtinę padėtį. Tai rodo ir jo prisiimti turtiniai įsipareigojimai. Duomenų, dėl kurių tęsiasi pakankamai ilgas apelianto nedarbo laikotarpis apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl tai laikytina paties apelianto subjektyviu apsisprendimu, nesudarančiu pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad visą transporto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų aiškiai neproporcingas, taip pat nenustatyta.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmenybę apibūdinantys duomenys, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje visuomenės ir A. A. interesų pusiausvyra būtų pažeista nustatant apelianto prašomą konfiskuoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės atitinkančios pinigų sumos, nes tokiu būdu būtų neužtikrintas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas bei sudarytos sąlygos pakartotiniam asmens nusikalstamumui. A. A. žinojo, kad šiuo metu yra bedarbis, jį saisto finansiniai įsipareigojimai, taip pat ir savo paties akcentuojamas šeimines aplinkybes, t. y. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nežiūrint į tai jos nebuvo pakankamos sulaikyti A. A. nuo neteisėto elgesio. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl paties A. A. neteisėtų veiksmų atsiradę neigiami padariniai nelaikytini išskirtine aplinkybe, leidžiančia švelninti jo teisinę padėtį. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto nurodyta teismų praktika – nesutampa nagrinėjamoje ir cituotoje praktikoje nurodomos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju apelianto iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei cituojamoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019, juo labiau nagrinėjamu atveju A. A. apdarė ir eismo įvykį – kliudė tvorą, t. y. jo padaryta nusikalstama veika yra pavojingesnė.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dalyje ir išieškoti valstybės naudai automobilio ,,Cupra Formentor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 736,18 EUR sumą, kuri atitinka A. A. suteikto lizingo likutį. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prokurorė pateikė šio automobilio lizingo sutarties nuorašą, iš kurio nustatyta, kad 2026 m. sausio 10 d. automobilio likutinė vertė sudaro 15 736,18 EUR. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, likutinė turto vertė neatspindi realios transporto priemonės vidutinės rinkos vertės (pirkimo kainos), todėl negali būti tapatinama su BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta konfiskuotino turto verte. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismo konfiskuota turto vertė būtų akivaizdžiai neproporcinga prokurorė nenurodė ir teismas savo ruožtu nenustatė. Kaip minėta, egzistuojantys apelianto turtiniai įsipareigojimai nėra pagrindas ženkliai mažinti išieškotiną pinigų sumą. Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, buvo atsižvelgta tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, A. A. finansinę padėtį, jo darbingą amžių, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš A. A. išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 26 805 EUR, yra visiškai teisingas, logiškas ir pakankamai motyvuotas, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino nustatymo

19. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. prašo nustatyti 2 metų terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančiai pinigų sumai sumokėti, nes šiuo metu neturi galimybių sumokėti net ir dalį šios sumos.

20. Kaip buvo nurodyta, BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes, tuo tarpu BK 74 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes. Vis tik, nei šie straipsniai, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo, o taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės išdėstymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-776-478/2019, 1A-102-919/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

21. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, kai nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismas nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, esant nustatytam aptartam reguliavimui, neturi teisinio pagrindo tenkinti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. apeliacinio skundo prašymo ir nustatyti pageidaujamą 2 metų terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančiai pinigų sumai sumokėti. Nors A. A. nurodo, kad šiuo metu (per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis pateikiamas vykdyti) jis neturi galimybės sumokėti net ir dalies šios sumos, tačiau tokiu atveju jis galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio šioje dalyje keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.