Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-765-275/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2A-765-275/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24655-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-765-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24655-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.1.7.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. 1 444,58 Eur negrąžinto kredito, 134,87 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 48,38 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 229,47 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 1 444,58 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 26 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 1 444,58 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-mmbrcw55, kuria A. R. buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, o jis įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 927,84 Eur pelno palūkanų ir 540 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė 2020 m. sausio 15 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovo UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo skolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. R. liko skolingas, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

4. Atsakovui A. R. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-mmbrcw55 bendrųjų sutarties sąlygų 6.1. punkto sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio. Priteisė iš atsakovo A. R. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1 444,58 Eur negrąžinto kredito, 134,87 Eur pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 48,38 Eur sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 229,47 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 26 (dvidešimt šešių) procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. pagal grafiką atitinkamai nuo mažėjančios sumos: nuo 2020 m. sausio 6 d. – 1 364,93 Eur; 2020 m. vasario 6 d. – 1 343,93 Eur; 2020 m. kovo 6 d. – 1 322,47 Eur; 2020 m. balandžio 6 d. – 1 300,55 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 1 278,15 Eur; 2020 m. birželio 6 d. – 1 255,27 Eur, 2020 m. liepos 6 d. – 1 231,89 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 1 208,01 Eur, 2020 m. rugsėjo 6 d. – 1 183,61 Eur, 2020 m. spalio 6 d. – 1 158,68 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. – 1 133,21 Eur, 2020 m. gruodžio 6 d. – 1 107,19 Eur, 2021 m. sausio 6 d. – 1 080,60 Eur, 2021 m. vasario 6 d. – 1 053,44 Eur, 2021 m. kovo 6 d. – 1 025,69 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. – 997,34 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. – 968,37 Eur, 2021 m. birželio 6 d. – 938,78 Eur, 2021 m. liepos 6 d. – 908,54 Eur, 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 877,65 Eur, 2021 m. rugsėjo 6 d. – 846,09 Eur, 2021 m. spalio 6 d. – 813,85 Eur, 2021 m. lapkričio 6 d. – 780,91 Eur, 2021 m. gruodžio 6 d. – 747,25 Eur, 2022 m. sausio 6 d. – 712,86 Eur, 2022 m. vasario 6 d. – 677,73 Eur, 2022 m. kovo 6 d. – 641,84 Eur, 2022 m. balandžio 6 d. – 605,17 Eur, 2022 m. gegužės 6 d. – 567,71 Eur, 2022 m. birželio 6 d. – 529,43 Eur, 2022 m. liepos 6 d. – 490,32 Eur, 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 450,37 Eur, 2022 m. rugsėjo 6 d. – 409,55 Eur, 2022 m. spalio 6 d. – 367,85 Eur, 2022 m. lapkričio 6 d. – 325,24 Eur, 2022 m. gruodžio 6 d. – 281,71 Eur, 2023 m. sausio 6 d. – 237,24 Eur, 2023 m. vasario 6 d. – 191,80 Eur, 2023 m. kovo 6 d. – 145,38 Eur, 2023 m. balandžio 6 d. – 97,95 Eur, 2023 m. gegužės 6 d. – 49,50 Eur ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gegužės 6 d.), negali viršyti bendros likusios numatytos gauti 792,97 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir 97 ct) negautų pajamų sumos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 857,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė.

6. Dėl negrąžintos pagrindinės kredito sumos pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą 1 500 Eur kreditą sutarties grafike nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 444,58 Eur pagrindinės skolos, t. y. negrąžinto suteikto kredito, tenkino.

7. Dėl pelno palūkanų nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo 134,87 Eur pelno palūkanų pagal prie sutarties pateiktą grafiką iki sutarties nutraukimo, o pagal ieškovės reikalavimus matyti, kad atsakovas sumokėjo 3 įmokas, atitinkamai turėjo mokėti ir palūkanas. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2020 m. sausio 15 d. Vadovaujantis pateiktu palūkanų mokėjimo grafiku, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskaičiavo pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, teismas reikalavimą priteisti 134,87 Eur palūkanų, tenkino.

8. Dėl administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti 48,38 Eur administravimo mokesčio paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš pateikto vartojimo kredito mokėjimo grafiko, viena įmoka per mėnesį – 11,25 Eur. Pažymėjo, kad administravimo mokestis yra paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. kuomet faktiškai buvo atliekami sutarties administravimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 48,38 Eur reikalavimas yra pagrįstas, todėl šis administravimo mokestis priteistinas iš atsakovo.

9. Dėl negautų pajamų nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 229,47 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 1 444,58 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė už sutartą mokestį paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol negavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų pelno palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Be šių aplinkybių yra svarbu ir tai, jog negautų pajamų procentine išraiška ieškovė prašo priteisti nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 1 444,58 Eur, tačiau 26 procentų metinė palūkanų norma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, nes tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų skaičiuojamos palūkanos, atitinkamai mažėtų. Tuo tarpu prašomos 229,47 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-mmbrcw55 buvo sutarta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 927,84 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti 134,87 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad tokios mokėjimo palūkanos buvo numatytos sutarties grafike, šis reikalavimas tenkinamas ir pagal tai atitinkamai priteisiamos 26 procentų dydžio metinės palūkanos negalės būti skaičiuojamos viršijant 792,97 Eur sumos (927,84 Eur – 134,87 Eur) ir bus pradedamos skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. gegužės 6 d.

10. Dėl kompensacinių palūkanų nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 26 procentus metinių kompensuojamųjų palūkanų, remdamasi sutarties 6.1. p. bei 8.7. p. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-mmbrcw55 6.1 p. buvo numatyta, jog: ,,<...> palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“, tuo tarpu 8.7. p. punktas apskritai nekalba apie kompensuojamąsias palūkanas, o jame numatyta vartotojo teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties. Iš pateiktos 6.1. p. ištraukos akivaizdu, kad šiuo punktu buvo sulygta dėl pelno palūkanų mokėjimo, tačiau apie papildomą kompensacinių palūkanų skaičiavimą vartotojas, t. y. atsakovas supažindintas nebuvo. Dar daugiau, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadinasi, metinė maksimali tokių netesybų norma kompensuojamųjų palūkanų forma galėtų būti 18 procentų (0,05 proc. x 360 d.). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, yra neproporcingai didelė ir neaiškiai suformuluota, todėl yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis).

11. Dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodė, kad remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 857,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 42 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas iš esmės tenkino 100 procentų ieškovės reikalavimų, pakoreguodamas negautų pajamų skaičiavimo laikotarpį, ieškovei iš atsakovo priteisė 163 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 444,58 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-06), priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo A. R. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 444,58 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-06); kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo A. R. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

13.1. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

13.2. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71.). Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

13.3. Nurodė, kad Sutarties 1.9. p. nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Pavyzdžiui, Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nurodyta, jeigu Atsakovas laiku ir nustatytais terminais būtų padengęs ketvirtąją 61,83 EUR mėnesinę įmoką, tai ja jis būtų padengęs 19,28 EUR kredito, 31,30 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 11,25 EUR Sutarties administravimo mokesčio. Sekančių įmokų mokėjimo palūkanos buvo skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies: penktai įmokai nuo 1425,30 EUR, šeštai įmokai nuo 1405,61 EUR, septintai įmokai nuo 1385,49 EUR ir t.t. Taigi Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (927,84 EUR) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs ketvirtąją įmoką, šią įmoką iš karto būtų galėjęs perskolinti toliau už 26 proc. ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 26 proc. ar didesnių palūkanų srautas.

13.4. Pažymėjo, kad apeliantui nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apelianto teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik tris įmokas, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik šiek tiek pakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 1444,58 EUR. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl Atsakovo kaltės, Apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020). Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju Atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi Atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o Apeliantas tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

13.5. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1)pirma, kad VKĮ 17 str. 1 d. įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad Apelianto negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad Sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol Atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu Atsakovas visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021-01-20, tai tik iki 2021-01-20 paskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti Apeliantui ir t.t.. Apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei Teismo Sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas Apelianto negautas pajamas (nuostolius), o Apeliantas išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo Atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

13.6. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu Atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 927,84 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 540,00 EUR Sutarties administravimo mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-mmbrcw55, kuria A. R. buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, o jis įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 927,84 Eur pelno palūkanų ir 540 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 15 d. nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovo UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo skolą. Kaip matyti iš pateiktos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-mmbrcw55 specialiųjų sąlygų, buvo sulygta, jog bendra vartojimo kredito suma yra lygi 1 500 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 927,84 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 26 procentai, sutarties administravimo mokestis – 540 Eur. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. gegužės 6 d. Iš pateikto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko matyti, kad ieškovas kas mėnesį turėjo mokėti atitinkamo dydžio kredito įmoką, pelno palūkanas bei sutarties administravimo mokestį.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas įrodė, kad jo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apelianto taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl teismas juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Taip pat teismas netenkino apelianto reikalavimo dėl 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1444,58 EUR), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

19. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 444,58 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-05-06), priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių nurodė, kad vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-mmbrcw55 buvo sutarta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 927,84 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti 134,87 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad tokios mokėjimo palūkanos buvo numatytos sutarties grafike, šis reikalavimas tenkinamas ir pagal tai atitinkamai priteisiamos 26 procentų dydžio metinės palūkanos negalės būti skaičiuojamos viršijant 792,97 Eur sumos (927,84 Eur – 134,87 Eur) ir bus pradedamos skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. gegužės 6 d. Pažymėjo, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 6 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju, pagal grafiką nuo 2020 m. sausio 6 d. – 1 364,93 Eur; 2020 m. vasario 6 d. – 1 343,93 Eur; 2020 m. kovo 6 d. – 1 322,47 Eur; 2020 m. balandžio 6 d. – 1 300,55 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 1 278,15 Eur; 2020 m. birželio 6 d. – 1 255,27 Eur, 2020 m. liepos 6 d. – 1 231,89 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 1 208,01 Eur, 2020 m. rugsėjo 6 d. – 1 183,61 Eur, 2020 m. spalio 6 d. – 1 158,68 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. – 1 133,21 Eur, 2020 m. gruodžio 6 d. – 1 107,19 Eur, 2021 m. sausio 6 d. – 1 080,60 Eur, 2021 m. vasario 6 d. – 1 053,44 Eur, 2021 m. kovo 6 d. – 1 025,69 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. – 997,34 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. – 968,37 Eur, 2021 m. birželio 6 d. – 938,78 Eur, 2021 m. liepos 6 d. – 908,54 Eur, 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 877,65 Eur, 2021 m. rugsėjo 6 d. – 846,09 Eur, 2021 m. spalio 6 d. – 813,85 Eur, 2021 m. lapkričio 6 d. – 780,91 Eur, 2021 m. gruodžio 6 d. – 747,25 Eur, 2022 m. sausio 6 d. – 712,86 Eur, 2022 m. vasario 6 d. – 677,73 Eur, 2022 m. kovo 6 d. – 641,84 Eur, 2022 m. balandžio 6 d. – 605,17 Eur, 2022 m. gegužės 6 d. – 567,71 Eur, 2022 m. birželio 6 d. – 529,43 Eur, 2022 m. liepos 6 d. – 490,32 Eur, 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 450,37 Eur, 2022 m. rugsėjo 6 d. – 409,55 Eur, 2022 m. spalio 6 d. – 367,85 Eur, 2022 m. lapkričio 6 d. – 325,24 Eur, 2022 m. gruodžio 6 d. – 281,71 Eur, 2023 m. sausio 6 d. – 237,24 Eur, 2023 m. vasario 6 d. – 191,80 Eur, 2023 m. kovo 6 d. – 145,38 Eur, 2023 m. balandžio 6 d. – 97,95 Eur, 2023 m. gegužės 6 d. – 49,50 Eur ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gegužės 6 d.), negali viršyti bendros likusios numatytos gauti 792,97 Eur negautų pajamų sumos.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-05-06. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 927,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 26 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 927,84 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-01-15 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 134,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-09-03) iki sutarties termino pabaigos (2023-05-06) sudarytų 792,97 Eur sumą (927,84 Eur – 134,87 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo ieškovo negautas pajamas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 927,84 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 26 procentų ar didesnių palūkanų srautas. Pažymėtina, kad tokios sąlygos nėra aptartos tarp šalių sudarytoje sutartyje, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė