Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. J. priteista Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini), s. n. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas 40100) 1 208,88 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoni eurai, 88 euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Nuspręsta 2022 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. J. turtą – 1 208,88 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikyti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, leidžiant disponuoti 400 Eur suma kas mėnesį ir pinigų suma, kuri viršytų sąskaitoje sukauptą 1208,88 Eur pinigų sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – malkas, saugomas J. K. sodyboje, nuspręsta palikti J. K. nuosavybei.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta toliau taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, M. P. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), per J. K. nurodydamas R. L. ir S. S. iškirsti medžius, pagrobė svetimą turtą – M. P. priklausančius medžius: 1,15 ktm eglės, 5,20 ktm uosio, 4,38 ktm beržo, iš viso 10,73 ktm medienos ir nukentėjusiajai M. P. padarė bendrą 643,33 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

6. Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-447/2011).

8. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vieneri (1) metai, t. y. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. J. už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą nustatė, kad R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas vertindamas R. J. asmenybę teisingai nustatė, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, naują aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laikotarpiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (t. 2, b. l. 1-43), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 44-45), dirba (t. 2, b. l. 46), atsižvelgė į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – recidyvistas, bei į tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šių duomenų visumos pagrindu pagrįstai priėjo prie išvados, kad R. J. nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas R. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, R. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. Apeliaciniame skunde R. J. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. R. J. savo prašymą argumentuoja tuo, kad dirba, su nukentėjusiąja M. P. susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kas mėnesį jai mokėti po 30 Eur ir jau šiuo metu jaučiasi nubaustas, nes negali naudotis banke esančiomis savo piniginėmis lėšomis.

13. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014). Taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė, o ne pareiga. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad asmuo anksčiau teistas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

14. Šioje byloje R. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2022-01-19 iki 2022-01-26 pasisavino svetimą turtą. Pagal byloje esančius faktinius duomenis, nuteistasis buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę 2021-11-26. R. J. teistas 8 kartus, vieną kartą jam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, be kita ko kartą jis buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau savo elgesio nekeitė – toliau darė nusikalstamas veikas, kurių dauguma yra nusikaltimai nuosavybei. Ir šiuo atveju, nekeisdamas savo nusikalstamo elgesio, nedarydamas jokių išvadų, tik atlikęs bausmę, vėl įvykdė nusikalstamą veiką – pagrobė nukentėjusiosios M. P. nuosavybę. Nukentėjusioji yra E. D. sesuo. Atkreiptinas dėmesys, kad E. D. yra nuteistojo senelio sesuo ir pagal jos parodymus matyti, kad R. J. laikotarpiais, kuomet neatlikinėjo bausmių, gyvendavo pas E. D., t. y. šiuo atveju nuteistasis, norėdamas grąžinti J. K. skolą, nedvejodamas vagystės būdu padarė nuostolius savo artimiesiems. Analizuojant pačios nusikalstamos veikos padarymą, matyti, kad veika padaryta per asmenis, kurie nežinojo apie daromą nusikaltimą, veiką apeliantas padarė siekdamas sumokėti savo asmeninę skolą, be kita ko ir aktyviai prisidėdamas prie nusikalstamos veikos padarymo – įvykio dieną saugojo E. D. tam, kad pastaroji nepastebėtų vykdomos vagystės. Tai patvirtina, kad nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko ir pakankamai artimi, giminės ryšiai, todėl atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra didelė rizika, jog R. J. nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam nebus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis nebus paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Tai rodo, kad teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas tik R. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

15. Nors apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad būdamas laisvėje jis dirba ir atlygins padarytą žalą, sutarė su M. P. dėl žalos atlyginimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji M. P. byloje nepareiškė jokio civilinio ieškinio, tačiau iš esančių faktinių byloje duomenų nustatyta, kad žala nukentėjusiajai yra atlyginta trečiojo asmens, t. y. J. K.. Duomenys, kad nuteistasis dirba, bei nukentėjusiosios manymas, jog nereikia nuteistajam skirti realios laisvės atėmimo bausmės, visų aukščiau aptartų duomenų bendrame kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų yra teisingas.

16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 25 d. pažymą APD-2022-11821, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. J. 90,00 eurus (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 151).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. J.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 148) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. J. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo R. J. 90,00 (devyniasdešimt eurų) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti. Iš nuteistojo R. J. valstybės naudai išieškoti 90,00 eurų (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.