- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- 1-925-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03887-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
civilinio ieškovo atstovui K. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. liepos 14 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2011 m. kovo 30 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 3) 2011 m. birželio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 metams; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi paleistas lygtinai - 1 metams 2 mėnesiams; 2014 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų 6 dienų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; 4) 2015 m. sausio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 5) 2015 m. vasario 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių; 6) 2015 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 20 d. ir 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, įskaitant pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes. 2017 m. kovo 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies; 2017 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas taikytas lygtinis paleidimas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies - 10 mėnesių 23 dienų; 2018 m. liepos 26 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę; 7) 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 11 d.; 8) 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64-1 straipsniu -1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020-01-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirta 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmę įskaityti pagal 2020-01-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendį atliktą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-10-08 14:55 val. iki 2019-10-09 15:10 val. (dvi paras), ir nuo 2019-11-29 iki 2020-04-29, bausmė atlikta 2021-11-26, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. laikotarpiu nuo 2022-01-19 iki 2022-01-26, tiksliai nenustatytu laiku, M. P. priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per J. K. nurodydamas R. L. ir S. S. iškirsti medžius, pagrobė svetimą turtą – M. P. priklausančius medžius: 1,15 ktm eglės, 5,20 ktm uosio, 4,38 ktm beržo, iš viso 10,73 ktm medienos ir nukentėjusiajai M. P. padarė bendrą 643,33 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino bei parodė, kad jis buvo skolingas J. K. pinigų. Vieną dieną J. K. paprašė grąžinti skolą. Pokalbio metu išėjo kalba, kad skola gali būti grąžinta ir medžiais. E. D., pas kurią jis gyveno, buvo leidusi jam pjauti medžius iš pakanalio. Jis pasiūlė J. tuos medžius iš pakanalio. J. K. nenorėjo medžių iš pakanalio, norėjo iš miško. Jis sakė, kad negalima kirsti medžių miške. J. K. atsakė, kad viską galima. Jei J. K. pats būtų prašęs E. D. leidimo pjauti medžius miške, pastaroji jam tikrai nebūtų leidusi. Be to, J. K. jam buvo sakęs: „Jai nežinant nupjaukim, viskas bus gerai ir būsime atsiskaitę.“ J. K. sakė, kad paims tik du medžius už skolą. Jis asmeniškai J. parodė tik du medžius, kuriuos reikia pjauti. Medžiai buvo pjaunami dvi dienas. Antrą dieną jis nebuvo miške, nes buvo išvažiavęs pas draugę. Pripažįsta, kad buvo leidęs pjauti uosį, eglę ir beržą. Vėliau jau nurodė, kad leido nupjauti tik tris medžius, kurie buvo prie pat kelio. Negalvojo, kad savo veiksmais padarys gamtai žalą. Po to J. K. atsivežė du jam nepažįstamus vyrus, kurie kirto medžius. Kirtimo metu jis padėjo nunešti nupjautas šakas. Medžiai buvo kertami be jo dalyvavimo. Jis tuo metu buvo namuose pas E. D.. Vėliau jis parodė, kad medžius, kuriuos ketinama pjauti, rodė J. K., o ne jis. Vėlaiu jau parodė, kad jam esant, buvo nukirsti tik du medžiai. Mediena buvo kraunama į priekabą ir J. K. ją išvežė į (duomenys neskelbtini). J. K. žinojo, kad pjaunamas miškas priklauso nukentėjusiajai ir E. D.. Pripažino, kad medžių pjovimo metu jis saugojo, kad E. D. nenueitų pasižiūrėti į mišką ir nepamatytų kertamų medžių. E. D. jo klausė kur pjaunami medžiai. Jis paaiškino, kad pjaunami pakanalyje ir pjauna jis vienas pats. Jis atkalbinėjo E. D., kad pastaroji neitų pasižiūrėti į mišką. Pastaroji jo neklausė ir vis vien nuėjo pasižiūrėti. Pripažįsta, kad miške leido nupjauti tik du medžius. Nukentėjusiosios ir E. D. atsiprašė. Dėl savo veiksmų gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusioji M. P. parodė, kad E. D. yra jos sesuo. Kaltinime nurodytas miškas priklauso jai ir E. D.. Žino, kad E. D. buvo leidusi kaltinamajam kirsti medžius griovyje, bet ne miške. Vieną dieną E. D. nuėjo į mišką ir pamatė du vyrus, kurie pjovė miške medžius. Klausė pastarųjų ką jie daro. Minėti vyrai paliko pjūklus ir pasišalino iš miško. Apie tai jai papasakojo telefonu pati E. D.. Ji apie įvykį pranešė policijai. Po to ji nuvyko į minėtą mišką, kur rado išpjautus medžius. Susitiko kaltinamąjį, klausė dėl minėto įvykio. Pastarasis jai pasakė, kad jam nieko nebus. E. D. jai pasakojo, kad minėtą dieną matė, kaip automobilis su priekaba vežė medieną. Ji įtarė, kad mediena gali būti pas J. K.. Kartu su policijos pareigūnais nuvyko pas J. K. į namus. Pastarojo namo kieme pilna malkų. J. K. prisipažino, kad mediena iš jos miško. Kitos dienos ryte J. K. atvažiavo pas ją į namus, sutarė, kad už medieną iš miško pastarasis jai sumokės 500 eurų. J. K. jai sumokėjo šiuos pinigus už minėtą medieną. Šiai dienai mano, kad per mažai paprašė, nes malkos brangesnės.
Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 3-4 metus. Pastarasis jam skolingas 250 eurų už pavėžėjimą. Vieną dieną jis kaltinamojo paprašė grąžinti skolą. Kaltinamasis atsakė, kad pinigų neturi bei už skolą jam pasiūlė malkų 3-4 priekabėles. Jis sutiko. Jis žinojo, kad miškas priklauso kaltinamojo močiutei E. D.. Kaltinamasis jam sakė, kad medžius leido pastarojo močiutė E. D.. Jis pats asmeniškai girdėjo, kaip E. D. leido kaltinamajam kirsti medžius pakanalyje. Po to kaltinamasis jam pasiūlė surasti žmones, kurie galės atlikti medžių kirtimą. Jis susirado medžių pjovėjus S. ir R.. Pats juos atvežė į nukentėjusiosios mišką. Kaltinamasis sakė, kad turi leidimą pjauti ir liepė jiems pjauti medžius. Turėjo būti pjaunami medžiai pakanalyje. Atvežęs darbininkus, jis nuvažiavo parsivežti priekabėlę. Kaltinamasis liko su pjovėjais ir rodė pastariesiems medžius, kuriuos reikia kirsti. Prie pjovėjų grįžo už valandos. Pastarieji medžius pjovė kaladėmis. Matė, kad pakanalyje medžiai nebuvo nukirsti, o nukirsti miške. Jis paklausė kaltinamojo, kodėl pastarasis pjauna medžius miške. Kaltinamasis jam atsakė, kad pastarajam leista pjauti miške. Medžiai buvo pjaunami miške netoli kanalo. Pamena, kad buvo pjaunami beržai ir uosis. Kaltinamasis jam minėjo, kad turi leidimą miškui kirsti. Jis asmeniškai to leidimo nematė. Medžiai buvo kertami netoli griovio. Jis į namus nusivežė 4 priekabas malkų. Vėliau jam paskambino nukentėjusioji M. P., kuri paklausė ką jis daro miške. Po to informavo, kad apie įvykį pranešė policijai. Jis atsakė, kad kaltinamasis vadovavo medžių pjovimu. Po to asmeniškai nuvažiavo pas M. P. tartis dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji jam liepė susimokėti už medieną 600 eurų. Nusiderėjo iki 500 eurų. Nukentėjusiajai padavė 500 eurų, pastaroji parašė raštelį, kad pinigus gavo ir jokių pretenzijų jam neturi.
Liudytojas R. L. parodė, kad einant gatve su draugu S. R. prie jų priėjo J. K. bei pasiūlė darbo, t.y. išpjauti mišką. Jie sutiko. Kitą dieną J. juos nuvežė į mišką. Su savimi turėjo du pjūklus. Iš kalbos suprato, kad kaltinamasis buvo skoloje J.. Už tą skolą kaltinamasis leido J. kirsti mišką. J. nesakė kieno tas miškas. Miške kaltinamasis rodė medžius, kuriuos galima kirsti. Kai kaltinamasis rodė medžius, kuriuos reikės pjauti, J. buvo išvažiavęs namo. Medžius kirto prie pat kelio. Kaltinamasis jiems nesakė, kad medžius reikės kirsti pakanalyje. Nukirstus medžius nugenėjo, suskersavo, atskirai sudėjo šakas. Pjovė medžius dvi dienas. Kirtimo metu kaltinamasis keletą kartų buvo išėjęs iš kirtavietės. Antrą dieną prie jų priėjo močiutė, kuri paklausė ar jie nepasiklydo. Ji paaiškino, kad buvo leidusi kirsti medžius pakanalyje medžius, o ne miške. Jis paaiškino, kad kertamus medžius rodė kaltinamasis. Po to jie nustojo kirsti medžius. Medieną sudėjo į J. priekabą.
Liudytojas S. S. parodė, kad vieną dieną, eidamas mieste su R., susitiko J.. Pastarasis pasiūlė darbo, t. y. paruošti medieną. Jie sutiko. Sekančią dieną J. jį ir R. nuvežė į mišką. Su savimi jie paėmė porą pjūklų. Nieko nekalbėjo apie tai, ką reikia pjauti. Miške prie jų priėjo kaltinamasis, kuris paaiškino, kad tai pastarojo miškas ir yra leidimas kirsti mišką. Ištraukė kažkokį popiergalį. Kaltinamasis parodė medžius, kuriuos reikės kirsti. Medžiai buvo kertami miške, netoli kanalo. Jokios kalbos apie medžių pakanalyje nebuvo. Kaltinamasis iškarto juos nuvedė į mišką ir parodė medžius, kuriuos reikės kirsti. Miške kirto pagrindę beržus. Buvo nupjautas uosis, eglė. Tikslaus nupjautų medžių kiekio nepamena. Kaltinamasis aiškino, kad reikia praretinti mišką. Medžių kirtimo metu kaltinamasis nešiojo nupjautas kalades. J. tuo metu sėdėjo mašinoje. J. kalades išvežė per kokius 3-4 reisus. Kaltinamasis vienu tarpu buvo dingęs, gal buvo nuėjęs pavalgyti. Medžius kirto dvi dienas. Antrą dieną prie jų priėjo močiutė, kuri paklausė ar jie nepasiklydo. Supratę, kad kažką daro nelegaliai, susirinko savo daiktus ir išvažiavo. Minėtai močiutei tik sakė, kad jiems kaltinamasis leido kirsti medžius. Močiutė pasakė, kad turės pokalbį su kaltinamuoju ir kad kaltinamajam leido iškirsti medžius tik pakanalyje.
Liudytoja E. D. parodė, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai neatlikinėjo bausmę, kaltinamasis gyvendavo pas ją. Ji kaltinamąjį vadindavo anūku, pastarasis ją vadindavo močiute. Ji turi jai ir seseriai priklausantį mišką, kuris yra šalia jos namų. Siekiant apšildyti namus, ji kartais pirkdavo malkas, kartais malkų paimdavo iš miško. Prie miško esantis kanalas yra apžėlęs, todėl kaltinamasis turėjo panalyje kirsti medžius kūrenimui. Jai priklausančiame miške išverstų medžių nebuvo. Vienu tarpu jai kilo įtarimas, kad kaltinamasis kažką ne taip daro, todėl nutarė nueiti prie šiukšlių konteinerių. Kaltinamasis prašė, kad ji neitų, siūlėsis pats nunešti į konteinerį šiukšles. Nuėjusi prie šiukšlių konteinerių, pamatė miške iškirstus medžius. Ant šiukšlių konteinerio pamatė padėtą bakelį tepalo bei benzopjūklą. Apie įvykį pranešė seseriai M. P.. Apeidama teritoriją, pamatė du vyrus, kurie buvo su benzopjūklais. Paklausė tų vyrų, ar pastarieji nepaklydo. Vyrai atsakė, kad jiems miške liepė medžius kirsti kaltinamasis. Ji pradėjo kviesti kaltinamąjį. Pastarasis atėjo iš karklynų. Vyrai paaiškino, kad kaltinamasis jiems leido kirsti ir rodė kokius medžius reikia kirsti. Atvažiavus seseriai, jie susiskaičiavo kelmus. Kaltinamasis pradėjo teisintis, kad ji leido pastarajam kirsti medžius. Ji aiškino, kad leido kirsti medžius pakanalyje. Po to minėjo, kad J. vežė nukirstus medžius. Vėliau kaltinamasis kažkur dingo.
Liudytojas V. B. parodė, kad nukentėjusioji M. P. yra jo žmonos močiutė. Vieną dieną jam paskambino nukentėjusioji ir pranešė, kad kaltinamasis iškirto pastarosios mišką. Kartu su nukentėjusiąja nuvažiavo apžiūrėti mišką. Miške rado daug šviežių kelmų, supjaustytų medžių. Po to nuėjo pas Emiliją į namus. Pastaroji papasakojo, kad mišką iškirto kaltinamasis. Pasakojo, kad norėjo išnešti šiukšles, bet kaltinamasis bandė ją sulaikyti, siūlėsis pats išnešti šiukšles. Jai pasidarė keista, todėl išėjo laukan. Pamatė iškirstus medžius ir pjovėjus. Kaltinamasis dingo, kai buvo iškviesta policija.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta, kur buvo atliktas neteisėtas miško kirtimas, yra (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 31-41). Papildomo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta, kurioje buvo sukrauta pagrobta mediena, yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasta mediena suskaldyta į malkas (t. 1 b.l. 42-48).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Kaltinamasis R. J. nuo 2021-11-26, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atsikraustė gyventi pas E. D.. Pastarajai padėdavo prie ūkio, namo apšiltinimui naudojo medieną, kurią kirto pakanalyje. Kirsti pakanalyje medžius jam leido pati E. D.. Apie tokį leidimą žinojo ir nukentėjusioji M. P.. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos E. D. parodymai. Šalia to kanalo yra E. D. ir M. P. priklausantis miškas. Pastarosios nebuvo leidusios kaltinamajam kirsti medžius miške. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios ir E. D. parodymai. Kaltinamasis buvo skoloje J. K. 250 eurų. J. K. paprašius grąžinti skolą, kaltinamasis pasakė, kad pinigų neturi. Jie sutarė, kad kaltinamasis skolą atiduos mediena. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo ir liudytojo J. K. parodymai. Liudytojas J. K. nurodė, kad girdėjo kaltinamojo ir E. D. pokalbį dėl medienos kirtimo ir kad E. D. kaltinamajam buvo leidusi kirsti medžius tik pakanalyje. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo J. K. parodymai. Liudytojas J. K. susirado liudytojus R. L. ir liudytoją S. S., kurie sutiko atlikti medžių kirtimą. Sekančią dieną liudytojas atvežė minėtus asmenis į kaltinime nurodytą mišką. Ten atėjo ir kaltinamasis. Kaltinamasis turėjo parodyti R. L. ir S. S. kertamus medžius. Pats liudytojas J. K. išvyko namo pasiimti priekabos. Kai atvažiavo, tai pamatė, kad medžiai išpjauti miške. Kaltinamasis jam paaiškino, kad leista pjauti medžius miške. Liudytojai R. L. ir liudytojas S. S. taipogi nurodė, kad medžius miške jiems rodė kirsti kaltinamasis. Per dvi dienas buvo neteisėtai iškirstos 4 eglės, 7 beržai, 1 uosis. Viso 10,73 ktm medienos. Mediena buvo išvežta iš iškrauta adresu (duomenys neskelbtini), J. K. sodyboje. Šias aplinkybės patvirtina liudytojų J. K., L. L. ir S. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1 b.l. 31-41, 42-48), Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pažymos duomenys (t. 1 b.l. 58-59). Kaltinamasis pripažino, kad jam buvo leista pjauti medžius pakanalyje, tačiau ne miške. Viso teisiamojo proceso metu jo parodymai buvo nenuoseklūs, dažnai keitėsi išklausus liudytojų parodymus, t.y. vienu tarpu jis J. K., R. L. ir S. S. buvo nurodęs kirsti medžius tik pakanalyje, o šie savavališkai pjovė medžius miške, kituose teisiamuosiuose posėdžiuose jau nurodė, kad leido miške kirsti tik du medžius, dar kitame posėdyje jau tris medžius. Galiausiai kaltinamasis nurodė, kad J. K. jį įtikino, kad tikslinga be leidimo kirsti medžius miške ir kad už tai nieko nebus. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis dėl neteisėto kirtimo nieko dėtas, nes jo parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Kaltinamasis nebuvo minėto įvykio pasyvus stebėtojas. Jis pats asmeniškai rodė R. L. ir S. S. miške medžius, kuriuos reikės kirsti, padėjo sukrauti nupjautų medžių šakas, melavo liudytojams, kad turi leidimą kirsti medžius miške. Liudytojai E. D. paklausus kur pjaunami medžiai, kaltinamasis melavo, kad kertami medžiai tik pakanalyje ir kad vienas pats kerta. E. D. ketinant patikrinti kur kertami medžiai, ėmėsi aktyvių veiksmų neleisti to padaryti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų R. L., S. S., J. K., E. D. parodymai. Teismui netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Siekdamas finansinės naudos, jis meluodamas tyčia suklaidino liudytojus R. L., S. S. ir J. K., kurie atliko medžių kirtimą bei medienos išvežimą. Nusikalstamos veikos objektas – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto - medienos pagrobimu. Kvalifikuojantis požymis – pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka, dirbantis, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1208.88 turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro gamtai padaryta žalą dėl neteisėto medžių kirtimo. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ši žala priteistina (duomenys neskelbtini) iš R. J..
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo
Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. J. turtą – 1208.88 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
Dėl kardomosios priemonės
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl daiktinių įrodymų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, malkos, kurios saugomos (duomenys neskelbtini), paliktinos J. K. nuosavybei, nes iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. už medieną sumokėjo nukentėjusiajai M. P.. Civilinio ieškinio nukentėjusioji byloje nebuvo pareiškusi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. J. priteisti (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini) s. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., banko kodas (duomenys neskelbtini)) 1208.88 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus 88 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
2022-06-02 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. J. turtą – 1208.88 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) taikyti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, leidžiant disponuoti 400 eurų sumą kas mėnesį ir pinigų sumą, kurį viršytų sąskaitoje sukauptą 1208.88 eurų pinigų sumą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - malkas, saugomas J. K. sodyboje, palikti J. K. nuosavybei.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.