- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 1-63-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00257-2020-20-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nurodantis, kad įgijo naują specialybę ir ieško darbo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y.: jis, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., eidamas UAB „P.“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus m., direktoriaus pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jam patikėtu įmonės turtu, laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-03-30 iš UAB „C.“ pagal UAB „P.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus: 2018-01-02 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004 -5000 Eur sumai, 2018-01-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005 – 3000 Eur sumai, 2018-01-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006 – 6000 Eur sumai, 2018-01-15 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0007- 4000 Eur sumai, 2018-01-18 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008 – 1300 Eur sumai, 2018-01-19 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0009 – 2500 Eur sumai, 2018-01-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0010 – 2500 Eur sumai, 2018-01-23 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011 – 2500 Eur sumai, 2018-01-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0012 – 2700 Eur sumai, 2018-01-25 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0013 – 3000 Eur sumai, 2018-01-26 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0014 – 2900 Eur sumai, 2018-01-29 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0015 – 3000 Eur sumai, 2018-01-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0016 – 3000 Eur sumai, 2018-01-31 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0017 – 2800 Eur sumai, 2018-02-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0018 – 3000 Eur sumai, 2018-02-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0019 – 2900 Eur sumai, 2018-02-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0020 – 3000 Eur sumai, 2018-02-07 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0021- 2818,61Eur sumai, 2018-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0022 – 300 Eur sumai, 2018-02-13 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0023 – 1150 Eur sumai, 2018-02-19 Serija (duomenys neskelbtini)0024 Nr.(duomenys neskelbtini)0024 – 3000 Eur sumai, 2018-02-21 Serija (duomenys neskelbtini)0025 Nr. (duomenys neskelbtini)0025 – 3000 Eur sumai, 2018-02-23 Serija (duomenys neskelbtini)0026 Nr. (duomenys neskelbtini)0026 – 1852,59Eur sumai, 2018-03-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0027 – 364,75 Eur sumai, grynais pinigais gavo priimdamas viso 65 585,95 Eur, iš kurių, 55 085,95 Eur Vilniaus apygardos teismui 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi iškėlus UAB „P.“ bankroto bylą, teismo paskirtajam bankroto administratoriui UAB „R.“ 2019 m. balandžio 16 d. pareikalavus perduoti turtą, neperdavė, tokiu būdu pasisavino didelės – 55 085,95 Eur vertės svetimą – UAB „P.“ priklausantį turtą.
Taip pat jis apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., t. y.:
jis, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. eidamas UAB „P.“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus m., direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostatas, numatančias, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 4 straipsnio nuostatas, numatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, o objektyvi, palyginama, būdamas atsakingas už UAB „P.“ apskaitos organizavimą ir tvarkymą:
- pažeisdamas minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laiku nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., kai įmonės „P.“ apskaitos netvarkė joks kitas buhalteris, sąmoningai neužtikrino būtinų UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo – nesudarė registro „Didžioji knyga“, visų buhalterinių registrų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d.;
- pažeisdamas minimo įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimą, kad apskaitos dokumentai, apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, sąmoningai ne užtikrino buhalterinės apskaitos dokumentų (UAB „P.“ 2016 m. rugsėjo 9 d. – 2017 m. spalio 31 d. laikotarpio registro „Didžioji knyga“ suvestinių visų buhalterinių sąskaitų – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos – registrų bei pirminių apskaitos dokumentų) saugojimo, o juos nenustatytu laiku bei vietoje, tačiau ne anksčiau nei 2017 m. lapkričio 6 d. (kuomet iki 2017 m. spalio 31 d. apskaitą tvarkiusi UAB „A.“, atstovaujama direktorės G. R., perdavė, o UAB „P.“, atstovaujama direktoriaus A. V., perėmė), įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. prisipažino kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, dėl piniginių lėšų pasisavinimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad dokumentų neslėpė, o išvežė į sodą ir vėliau jų neberado. Dirbo UAB „P.“, beveik visi objektai buvo valstybiniai. Būdavo ir subrangovu. UAB „C.“ laimėdavo konkursus ir jie laimėdavo mažesne kaina, o dar mažesne kaina, pasirašius sutartis, jo vadovaujama bendrovė turėjo juos atlikti. Todėl būdavo ir nelegalių darbuotojų. Tam, kad pigiau atliktų darbus, kvietė dirbti ukrainiečius ir baltarusius. Būdavo, kad reikėjo perdaryti jų darbus. Atlyginimą jiems dažniausiai mokėdavo grynais pinigais, nes jie dirbo nelegaliai ir neturėjo banko sąskaitų. Vėluodavo atsiskaityti, bet atsiskaitinėdavo, kai gaudavo pinigus iš užsakovo. UAB „C.“ darbų atlikimo aktai yra ir matosi, kad objektuose statybos darbai buvo atlikti. Tam, kad būtų galima kažkiek užsidirbti, teko slėpti mokesčius. Galiausiai jam visus darbus atliko baltarusiai. Jie dirbo geriau kokybės atžvilgiu. Jie dirbo brangiau. Būdavo, kad atsiveždavo savo medžiagas.
Jis ieškojo D. K., jį surado, pastarasis žadėjo paliudyti, kad dirbo jo darbuotojai. Prieš dvi savaites jo paprašė paliudyti, bet pasakė, kad jis dabar yra pabėgęs iš Baltarusijos, nelegaliai esantis kitoje šalyje ir nenori nemalonumų sau ir savo šeimai. Sakė susisiekti su S., nes jie buvo kartu. Su S. kontaktuodavo telefonu. Jie dirbo ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Būdavo, kad iš Lenkijos atveždavo žmones.
(duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyti 3 kotedžai, bet buvo tik mūras ir stogas. Jam reikėjo viskuo rūpintis. Buvo pradžioje ukrainiečiai, bet jų darbus reikėjo perdaryti. Dirbo 5-6 ukrainiečiai, su jais atsiskaitė grynais pinigais. Po jų susirado baltarusius. Jie darė apšiltinimo darbus, skardos darbus. Asmenys uždirbdavo per mėnesį po maždaug 1500 Eur. Tai buvo 2017-2018 metais. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d. gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su asmenimis, kurie dirbo objektuose. Darbai buvo atliekami ir ankščiau, buvo įsiskolinimai ir mokėjimų vėlavimai, jis pinigus sumokėjo tuomet, kai su juo atsiskaitė užsakovai. Atsiskaitymo dokumentų nėra, mokėjo už viską grynais pinigaus. Liudytojai, kurie buvo apklausti, tikrai už minimumą statybose nedirbo. Būdavo sutariamas minimalus atlyginimas, o mokėdavo pagal kvadratūrą. Dėl liudytojų brolių K., tai jis jiems vieną kartą yra mokėjęs grynais pinigais. Po 2018 m. sausio 2d. jis atsikaitė ir padengė skolą D. K.. Gavosi apie 55 000-60 000 Eur su darbais ir medžiagomis. Buvo atsikaitoma ne per vieną kartą. Iki kada tokią sumą sumokėjo, šiuo metu neprisimena. Beveik visą sumą sumokėjo D. K.. Tai atlyginimas darbuotojams ir medžiagos. Daugiausia jie dirbo (duomenys neskelbtini) g., jų žmonės dirbo (duomenys neskelbtini) g. bendrabutyje apdailos darbus, glaistė, dažė, gal lubas darė. Padarė, bet jis (A. V.) ilgai nepridavinėjo, liko skolingas ir viskas labai vėlavo. D. K. žinojo iš anksčiau, buvo vienas pažįstamas supažindinęs. Pastoviai dirbo keturi baltarusiai, buvo specialistai įvairiuose objektuose. Pinigų iš sumos 55 000-60 000 daugiausiai D. K. perdavė ir 10 000 Eur, ir 12 000 Eur perduodavo žmonėms, kuriems jis pasakydavo perduoti. Perduodavo, o po to kasos pajamų orderį pasirašydavo, jie išrašydavo. Tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. Dokumentus buvo išvežęs į sodą. Būdavo, kad sode apgyvendindavo darbuotojus ir po to dokumentų nerado. Pripažįsta, kad buvo perduoti iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės visi dokumentai Dėl jų dingimo niekur nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Atsakinėdamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad asmenys, kurių telefonai išvardinti apklausos protokole, jie dirbo įvairiuose objektuose. Daugiausiai buvo D. K. žmonės, fasadininkai, ukrainiečiai. Darbo inspekcija jį buvo nubaudusi už nelegalius ukrainiečius. Tai buvo turbūt 2017 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nubaustas ne už užsieniečius, nes jie spėjo išeiti iš objekto. Už užsieniečių nelegalų darbą nėra nubaustas. Jie dirbo, bet jų Darbo inspekcija nesurasdavo. Jis UAB „P.“ direktorius ir akcininkas buvo nuo įmonės įkūrimo, o iki gal 2017 metų vidurio. Direktorius buvo iki 2018 m. o akcininkas iki 2017 m. Jis Registrų centre registruotas direktoriumi iki 2019 m. UAB „ P.“ ofiso neturėjo, tik buvo adresas. (duomenys neskelbtini) g. Kai buvo įmonė įkurta, buvo su adresu ir jis pirko su adresu. Kol veikė įmonė, buhalterinius dokumentus laikė įmonėje, su kuria buvo pasirašyta sutartis, kai nutraukė sutartį, nuvežė į sodą. Buhalterė dokumentus laikė savo ofise. Buhalterės paslaugų atsisakė, kad gal kai jį darbo inspekcija sugavo, gal ji išsigando. Jis bandė ieškoti buhalterės, bet viską aplaidžiai padarė. Kuomet ketino perleisti bendrovę, su nauju akcininku buvo sutarę, kad kai bus pakeistas įmonės direktorius, jis perduos visus buhalterinius dokumentus. Vėliau ieškojo naujojo akcininko, bet su juo negalėjo susisiekti, labai ir neieškojo, tęsė darbus. Kai tęsė darbus, rinko dokumentus, netvarkė buhalterijos, neteikė visų ataskaitų. Buvo darbuotojų iš Lenkijos, bet jie buvo ukrainiečiai. Vieną sutartį sudarinėjo, bet jos neturi. Buvo pasirašyta sutartis (duomenys neskelbtini) mokykloje, surašė ranka. Asmuo, vardu V. turėjo Lenkijos įmonę. Būdavo, kad jie patys pasiskambindavo. V. įmonei buvo mokama, bet jie kažkaip kartu pradėjo dirbti su D. K.. Jie neturėjo bendros įmonės, bet buvo pažįstami.
D. K. taip pat turėjo savo įmonę baltarusišku pavadinimu. Su juo sutartį buvo surašęs ranka. Su V. ir D. K. atsiskaitinėjo grynais pinigais. Dėl sumų rašydavo ranka kaip kasos pajamų orderį, kad davė pinigus. Turėjo užrašus dėl atsiskaitymų su dirbančiais asmenimis ir rašydavosi kiek kam sumokėjo. Daug užrašų nebuvo, nes turėjo nedaug objektų. Užrašai neišliko. Jo įdarbinti darbuotojai su ukrainiečiais ir baltarusiais kartu beveik nedirbdavo, dirbdavo skirtinguose objektuose. Pvz., kur buvo įdarbinti ir gipsininkai dirbo, tas pagalbinis dirbo. Jie dirbo viename objekte prie gipso ir neilgai dirbo. Pvz., dažytojas važinėdavo vienas į Trakus, buvo nedaug darbo kabinetuose, tai kartais jam pagalbinį duodavo ir viskas. D. K. sakė, kad gaudavo šaukimus. Jis atsiųsdavo nufotografavęs, kad gauna juos. Jam skambino ir prašė, kad paliudytų. Žadėjo paliudyti, bet paskutinį kartą pasakė, kad bijo, nes yra nelegaliai kitoje šalyje, į Baltarusiją grįžti negali dėl politinės situacijos. Jis pakelia ragelį, bet liudyti bijo. Jis pasiūlė susiskambinti su baltarusiu S. kur kartu dirbo, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 181-182) gal jis galėtų paliudyti, nes S. gyvena (duomenys neskelbtini). Skambino S., sakė galėtų paliudyti. Vėliau ryte paskambino, kad duotų elektroninį paštą, kad galima būtų atsiųsti prisijungimą nuotoliniu būdu, tačiau jis pasakė perskambins, bet nepaskambino. Jo atlyginimas bendrovėje neatskaičius mokesčių buvo minimalus. Sau išmokėdavo apie 1500 Eur. Nors oficialiai atlyginimai buvo minimalūs, buvo mokami didesni atlyginimai. Įsteigė statybos įmonę UAB „B.“ nors turėjo UAB „P.“, nes galvojo daryti verslą. Kelis objektus dar padarė (t. 9, b. l. 3-6).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-19 apklaustas specialiuoju liudytoju A. V. parodė, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. ėjo UAB „P.“ direktoriaus pareigas ir nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo šios įmonės vieninteliu akcininku. Minėta įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Įmonėje dirbo 4 statybininkai: D. K., S. K., P. P. ir L. S.. Įmonės buhalterinę apskaitą iki 2017 m. spalio mėnesio (tikslios datos neatsimena) tvarkė UAB „A.“ buhalterė G. R.. Kai buvo nutraukta sutartis su šia įmone jis pasiėmė iš šios įmonės visus buhalterinius dokumentus ir nuo to laiko buhalterinės apskaitos niekas netvarkė. Jis pats jokio buhalterinio išsilavinimo neturi ir buhalterinės apskaitos vesti nemoka. Įmonės kasininku visą laiką buvo jis pats. Nuo to laiko kai buvo nutraukta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „A.“, dokumentai buvo saugomi jo tėvų sode esančiame sandėliuke sodų bendrijoje „Š.“, (duomenys neskelbtini) sav., tikslaus adreso jis nežino. Nuo to laiko jam dokumentų nereikėjo ir jis jais nesidomėjo. Kai 2019 m. UAB „P.“ buvo iškelta bankroto byla ir BUAB „P.“ bankroto administratorius pradėjo reikalauti pateikti dokumentus, jis jam pasakė, kad ieško dokumentų, bet jų neranda. Jam atrodo 2020 m. pradžioje jis buvo nuvažiavęs į tėvų sodybą ir pamatė, kad ten įmonės dokumentų nėra. Jo mama J. V. nežinojo, kad jis sode buvo padėjęs UAB „P.“ buhalterinius dokumentus, o jo tėvas tuo metu jau buvo miręs. Kur dingo įmonės dokumentai jis nežino, į sodą įsilaužta nebuvo. Jam apklausos metu buvo parodytas 2019 m. balandžio 16 d. BUAB „P.“ bankroto administratoriaus UAB „R.“ įgalioto asmens įsakymas, kuriuo jis reikalauja perduoti jam dokumentus. Jis neatsimena ar buvo gavęs tokį įsakymą, tačiau neneigia, kad su bankroto administratoriumi bendravo elektroninių paštu ir buvo susitikęs su juo gyvai, gavo iš jo reikalavimą pateikti dokumentus, tačiau dokumentų jam iki šiol nepateikė, nes jų neranda. Kur šiuo metu yra įmonės dokumentai, jis nežino. Jis dar bandys ieškoti tų dokumentų kitose vietose, ir jei ras, pateiks. UAB „P.“ vykdė veiklą maždaug iki 2017 m., įmonė turėjo daug skolų ir jis nutarė ją parduoti. Nuo 2017 m. pradžioje jis pradėjo ieškoti kam parduoti minėtą įmonę ir 2017 m. pavasarį (tikslios datos neatsimenu) internete rado skelbimą, kad asmuo superka įmones. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu (šiuo metu jis minėto tel. Nr. išsaugojo) ir prie parduotuvės „BIG“, Perkūnkiemyje, Vilniuje, susitiko su vyriškiu, kurio vardo ir pavardės jis nežino, jis buvo apie 40-50 m. amžiaus, jo požymių jis neatsimena, nes praėjo jau daug laiko, ir atpažinti negalės. Jis su juo susitarė, kad už 100 Eur jis ras pirkėją, kuris iš jo nupirks minėtą įmonę. Kitą kartą jie susitiko ir jis jam davė pasirašyti UAB „P.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė visas įmonės akcijas J. M.. Ar turi šią sutartį, jis nežino, bandys ieškoti. Jam pasirašant minėtą sutartį, J. M. pats nedalyvavo, jis su juo susitikęs nebuvo. Minėtas tarpininkas jam davė sutartį su J. M. parašu ir jis tam asmeniui sumokėjo 100 Eur už tarpininkavimą. Už parduotas įmonės akcijas jis jokių pinigų negavo. Jis pats dokumentų, susijusių su įmonės pardavimu į Registrų centrą nenešė. Tarpininkas žadėjo pats viską sutvarkyti ir sakė, kad sutvarkys dokumentus dėl jo paties atleidimo iš UAB „P.“ direktoriaus pareigų ir ras naują direktorių, tačiau nieko nesutvarkė, jo telefonas buvo išjungtas, o jis liko įmonės direktoriumi. Kas pranešė SODRAI apie jo atleidimą 2018-04-24, jis neatsimena. Kai pasirašė sutartį, pagal kurią jis pardavė UAB „P.“ akcijas J. M., jis niekam įmonės dokumentų neperdavė, jie liko pas jį. Jam apklausos metu buvo parodyti UAB „P.“ vardu išrašyti Kasos pajamų orderio kvitai: 2018-01-02 d. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004, 2018-01-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005, 2018-01-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006, 2018-01-15 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0007, 2018-01-18 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008, 2018-01-19 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0009, 2018-01-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00102018-01-23 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011, 2018-01-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00122018-01-26 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0014, 2018-01-25 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00132018-01-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0016, 2018-01-31 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00172018-01-29 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0015, 2018-02-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0018, 2018-02-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00192018-02-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0020, 2018-02-07 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0021, 2018-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0022, 2018-02-13 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0023, 2018-02-19 Serija (duomenys neskelbtini)0024 Nr. (duomenys neskelbtini)0024, 2018-02-21 Serija (duomenys neskelbtini)002 Nr. (duomenys neskelbtini)0025, 2018-02-23 Serija (duomenys neskelbtini)0026 Nr. (duomenys neskelbtini)0026, 2018-03-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0027, pagal kuriuos UAB „C.“ jam sumokėjo 65 585,95 Eur grynais. Jis gali patvirtinti, kad šiuose kasos pajamų orderių kvituose esantys parašai yra jo paties ir minėtus pinigus iš UAB „C.“ jis gavo. Visus minėtus pinigus jis išleido įmonės reikmėms: atsiskaitymams už statybines medžiagas (su kokiomis įmonėmis jis šiuo metu neatsimena) ir darbuotojų atlyginimams, kurie buvo mokami grynais. Įmonėje be oficialiai įdarbintų darbuotojų dar dirbo Ukrainos piliečiai, kurie buvo įdarbinti Lenkų įmonėje, kurios pavadinimo jis neatsimena ir su Lenkijos įmone buvo sudaryta subrangos sutartis. 2017-2018m. įmonė turėjo 4 statybos objektus Vilniuje, kurių adresu jis šiuo metu neatsimena. UAB „P.“ buvo pasirašiusi subrangos sutartį su UAB „C.“ ir atlikinėjo bendrastatybinius darbus šios įmonės objektuose. Šiuo metu kitų rangovų, su kuriais dirbo UAB „P.“, jis neatsimena. Iš UAB „C.“ sumokėtų pinigų jis sau nieko nepasiėmė, viską išleido UAB "P." reikmėms (t. 7, b. l. 104-108).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas specialiuoju liudytoju A. V. parodė, kad UAB "P." dokumentų jam rasti nepavyko. O grynais gautus pinigus – 65 585,95 Eur laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-02-23 iš UAB „C.“ jis išleido darbuotojų atlyginimams ir statybinių medžiagų pirkimui. Tuo metu be įmonėje įdarbintų darbuotojų dar dirbo keturi Baltarusijos piliečiai, kurie įmonėje nebuvo įdarbinti, kuriems jis mokėjo atlyginimus grynais. Oficialiai jų uždarbis įforminamas nebuvo, tiesiog jis iš jų imdavo raštelius, kad jie pinigus gavo ir šiuos raštelius jis laikė kartu su UAB „P.“ buhalteriniais dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali. Taip pat UAB „P.“ iš Lenkijos įmonės, kurios pavadinimo jis neatsimena, samdėsi apie 4-5 Ukrainos piliečius, kurie dirbo statybininkais UAB „P.“ objektuose. Su minėta įmone UAB „P.“ buvo sudariusi sutartį ir pagal tą sutartį mokėjo Lenkijos įmonei. Minėta įmonė priklausė Ukrainos piliečiui, kurio vardas V., pavardės neatsimena. Pinigus Lenkijos įmonei UAB „P.“ mokėdavo grynais pagal kasos išlaidų orderius. Pinigus jis perduodavo grynais minėtam V.. Minėtus orderius jis saugojo kartu su UAB „P.“ dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali. Pavedimais Lenkijos įmonei mokėta nebuvo. Minėtiems darbuotojams vadovavo jų brigadininkai. Jis pats tik atvažiuodavo ir priimdavo darbus. Statybinės medžiagas jis dažniausiai veždavo iš Lenkijos, kartais pirkdavo ir iš Lietuvos įmonių. Lenkijos įmonių pavadinimų jis šiuo metu neatsimena. Lietuvoje prekės buvo perkamos „Senukų“ prekybos centruose ir pagal skelbimus internete. Įmonių, iš kurių buvo perkamos prekės, jis šiuo metu neatsimena. Statybinių medžiagų pirkimo dokumentus jis saugojo kartu su UAB „P.“ dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali. UAB „P.“ pati nieko nestatė, o atlikinėjo vidaus ir išorės apdailos darbus. Jis šiuo metu neatsimena kokiose objektuose UAB „P.“ darbuotojai dirbo 2018-2019 m. Vienas iš UAB „P.“ užsakovų buvo UAB „C.“. Kitų užsakovų jis neatsimena (t. 7, b. l. 109-112).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 27 d. apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo jis neprisipažįsta visiškai. Jis pasilieka prie visų savo parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metų kaip specialusis liudytojas. Jis pripažįsta, kad gavo visus pinigus pagal kasos pajamų orderius, nurodytus pranešime apie įtarimą, tačiau pagal minėtus orderius gautus pinigus jis išleido atlyginimams, kuriuos mokėjo statybininkams – Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie dirbo UAB „C.“ objektuose iki 2018 metų pavasario ir atsiskaitymui už medžiagas, panaudotas šiuose objektuose. Darbai minėtuose objektuose buvo priduoti iki 2018 m. pradžios (tikslios datos nepamena), tačiau vėliau reikėjo taisyti trūkimus. Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai UAB „P.“ įdarbinti nebuvo ir dirbo pagal sutartį tarp UAB „P.“ ir Baltarusijos įmonės, kurią atstovavo Baltarusijos pilietis D. K.. Šios įmonės pavadinimo jis neatsimena. D. K. šiuo metu yra išvykęs į Baltarusiją ir atvykti į Lietuvą dėl politinio režimo negali. Jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Jis Lietuvoje negyveno ir leidimo gyventi Lietuvoje neturėjo, tačiau 2017-2018 m. atvažiuodavo į Lietuvą darbo reikalais ir atsiųsdavo statybininkus iš Baltarusijos ir Ukrainos. Jis pats pinigus už atliktus darbus mokėdavo D. įmonei, o jis vėliau atsiskaitydavo su minėtais statybininkais. Pinigai minėtai įmonei buvo mokami tik grynais pagal kasos išlaidų orderius, kurie dingo kartu su visais UAB „P.“ dokumentais. UAB „C.“ objektuose vienu metu dirbdavo apie 10 ir daugiau žmonių, nors oficialiai bendrovėje dirbo tik iki 3 darbuotojų, įskaitant jį patį. Dėl to, kad UAB „P.“ statybos objektuose Jurbarke ir Vilniuje dirbo nelegalūs darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos darbo inspekcija 2017 ar 2018 m. UAB „P.“ buvo paskyrusi baudas. Baltarusijos ir Ukrainos statybininkų, kurie dirbo UAB „P.“ objektuose asmens duomenų jis nežino ir nurodyti negali. Pinigai, gauti iš UAB „C.“ pagal minėtus kasos pajamų orderius, taip pat buvo panaudoti atsiskaitymui už medžiagas, kurios buvo panaudotos UAB „C.“ statybos objektuose. Nors 2018 m. objektai jau buvo priduoti, liko skolos, kurias reikėjo apmokėti. Su kokiomis įmonėmis jis atsiskaitė už medžiagas, jis šiuo metu neatsimena, tačiau nori pažymėti, kad UAB „P.“ bankroto procese, kreditorių su kuriais UAB „P.“ neatsiskaitė nebuvo, buvo tik skola SODRA. 2017 m. įmonės pelningumas buvo ne daugiau 2-3 procentų, t. y. buvo nedidelis, nes statybos reikalavo didelių kaštų. Už medžiagas jis atsiskaitydavo grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Minėti orderiai dingo kartu su UAB „P.“ dokumentais. Jis šiuo metu tiksliai neatsimena, kur buvo UAB „P.“ statybos objektai nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., bet jam atrodo minėtu laikotarpiu UAB „P.“ užbaiginėjo UAB „C.“ objektus, apie kuriuos jis minėjo šioje apklausoje. Jis nuo 2018 m. sausio 31 d. tapo UAB „B.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Minėta įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Kokie buvo šios įmonės objektai, jis neatsimena. Minėta įmonė savo darbuotojų neturėjo, o pagal subrangos sutartis samdydavosi kitas įmones darbams atlikti. Šiuo metu minėta įmonė veiklos nevykdo, jos veikla sustabdyta (t. 7, b. l. 135-138).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad darbuotojams atlyginimus jis mokėdavo per D. K., pagal jų pateiktus dokumentus. Galimai ir pats pildė kažkokius dokumentus. Dokumentų, patvirtinančių kad jis jam mokėjo grynais pinigais, kol kas nerado. Kiek atsimena, jis gyveno (duomenys neskelbtini) g. (namo numerio jis neatsimena). Kai UAB „P.“ vykdė statybos darbus UAB „C.“ statybos objektuose, statybines medžiagas pirko ir pati UAB „C.“, taip pat UAB „P.“ pirkdavo medžiagas. Taip pat Baltarusijos piliečiai, kurie dirbo UAB „P.“ objektuose, patys atsiveždavo statybines medžiagas ir jis jiems mokėdavo grynais pagal jų pateiktus dokumentus. 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu jis parodė, kad užsienio piliečiai buvo įdarbinti per Ukrainos piliečiui vardu V. priklausančią įmonę, o 2021 m. liepos 27 d. parodė, kad užsienio piliečiai buvo įdarbinami per Baltarusijos piliečio D. K. įmonę, nes Ukrainos piliečiai buvo įdarbinami per V. įmonę, o Baltarusijos piliečiai – per D. K.. Prašo imtis priemonių, kad būtų nustatytas D. K. ir apklaustas šioje byloje. 2017 m. UAB „P.“ dirbo 2-3 darbuotojai, įskaitant jį patį. Iš to akivaizdu, kad tiek darbuotojų neturėjo jokių galimybių atlikti rangos darbus UAB „P.“ statybos objektuose, todėl darbų atlikimui UAB „P.“ privalėjo samdyti trečiuosius asmenis, su kuriais, gavus atsiskaitymus iš UAB „C.“, buvo atsiskaitoma už darbus ir medžiagas (t. 7, b. l. 149-152).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas papildomai įtariamasis A. V. parodė, kad namuose ieškodamas duomenų apie UAB „P.“ veiklą, jis rado seną telefoną, kuriame rado darbuotojų, kurie oficialiai nebuvo įdarbinti, tačiau dirbo UAB „P.“ objektuose, telefono numerius: Baltarusis E., baltarusis P., ukrainietis A., ukrainietis M., lietuvis R. (jis duodavo jam darbuotojų), ukrainietis (jo vardo ir pavardės nežino), baltarusis S. (jis atsiųsdavo jam darbuotojus ir tiekdavo medžiagas), lietuviai grindininkai iš (duomenys neskelbtini), lietuviai fasadininkai. Kai užrašinėjo numerius, minėtas telefonas išsijungė ir dabar nepasijungia, todėl kitų numerių užrašyti nespėjo. Jis žada minėtą telefoną nešti į taisyklą dėl duomenų atkūrimo. Atkūrus duomenis, galės pateikti daugiau duomenų. Minėtiems asmenims jis mokėjo pinigus grynais be jokių dokumentų. Kada tiksliai jiems jis sumokėjo, jis šiuo metu neatsimena, atsimena, kad mokėjo 2017 m. ir 2018 m. Jiems mokėjo grynais iš UAB „C.“ išmokėtų sumokėtų pinigų. UAB „P.“ lėšų jis nepasisavino, o panaudojo išskirtinai UAB „P.“ veikloje, atsiskaitant su šios įmonės kreditoriais, įskaitant darbuotojus (t. 7, b. l. 181-184).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. V. parodė, kad apklausos metu paminėti asmenys, kurie dirbo UAB „P.“ statybos objektuose, dirbo UAB „P.“ sudėtyje, tačiau nebuvo oficialiai įdarbinti. Dėl jų samdos ar nuomos jokios sutartys sudarytos nebuvo. Jis su minėtais asmenimis už atliktus darbus atsiskaitinėjo grynais be oficialių apskaitos dokumentų, tačiau ar jie pasirašinėjo kokius nors raštelius, jis šiuo metu neatsimena. Kokiuose būtent UAB „P.“ objektuose dirbo minėti darbuotojai, jis šiuo metu neatsimena, tačiau jie dirbo ir UAB „C.“ statybos objektuose. Kokiu laikotarpiu jie dirbo, neatsimena, atsimena tik, kad dirbo 2017-2018 m. Dėl nelegalių darbuotojų darbo UAB „P.“ objektuose yra baustas administracine tvarka. Tiksliai negali pasakyti, ar minėti darbuotojai dirbo UAB „P.“ objektuose po to, kai jis laikotarpiu 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d. gavo pilną atsiskaitymą iš UAB „C.“. Tačiau tuo metu, kai gavo minėtus pinigus iš UAB „C.“, vyko atsiskaitymas už anksčiau padarytus darbus ir pateiktas medžiagas. Nagrinėjant UAB „P.“ bankroto bylą kreditorių sąraše daug kreditorių nebuvo, nes jis su dauguma kreditorių, gavęs pinigus atsiskaitė (t. 7, b. l. 185-188).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 23 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. V. parodė, kad ukrainiečio M., telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o ne +(duomenys neskelbtini), kaip jis nurodė ankstesnėje apklausoje. Taip pat nori pasakyti, kad jam pavyko pataisyti savo seną telefoną NOKIA (pakeisti bateriją) ir dabar gali padiktuoti numerius asmenų, su kuriais jis atsiskaitė iš UAB „P.“ priklausančių pinigų už UAB „P.“ naudai atliktus darbus ir UAB „P.“ naudai pateiktas medžiagas. Šių asmenų telefonai: A. Nr. (duomenys neskelbtini), A. (iš (duomenys neskelbtini) miestelio) Nr. (duomenys neskelbtini), A. (lubos) Nr. (duomenys neskelbtini), „Armstrong“ Lubos Nr. (duomenys neskelbtini), A. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. Nr. (duomenys neskelbtini), A. ukrainietis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Dangos Šiauliai Nr. (duomenys neskelbtini), Dangų Mestras Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytojas Šiauliai Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytoja Akmenė Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytojas A. Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytojas O. Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytojas E. (duomenys neskelbtini), Dažytojas V. Nr. (duomenys neskelbtini), Dažytojas Vir Nr. (duomenys neskelbtini), D. Nr. +(duomenys neskelbtini), E. Pagalbinis Nr. (duomenys neskelbtini), Fasadai V. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaunas Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkai Kaunas Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkas A. Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsas R. T. Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkas R. Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkas Kaunas Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkas Nr. (duomenys neskelbtini), I. L. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Nr. +(duomenys neskelbtini), R. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas Dažytojas Nr. (duomenys neskelbtini), Gipsininkas Nr. (duomenys neskelbtini), L. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas Lubos Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkai Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas Terasa Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. Nr. +(duomenys neskelbtini), K. A. Nr. (duomenys neskelbtini), Klojimas Linoleumo Nr. (duomenys neskelbtini), Kondicionerius Nr. (duomenys neskelbtini), Konteineris Nr. (duomenys neskelbtini), K. Nr. +(duomenys neskelbtini), Linoleumas Šiauliai Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas Nr. (duomenys neskelbtini), Lubų montuotojas Kelmė Nr. (duomenys neskelbtini), M. Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė Akmenė Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė A. Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė Garliava Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė Ventoj Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas Nr. (duomenys neskelbtini), Pagalbinis R. Nr. (duomenys neskelbtini), Pagalbinis V. Nr. (duomenys neskelbtini), Pagalbinis D. Nr. (duomenys neskelbtini), Pagalbinijs J. Nr. (duomenys neskelbtini), Pertvaros Kaunas Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas Alytus Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas Kaunas Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelės R. Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas A. Nr. (duomenys neskelbtini), Plytelininkas R. Nr. (duomenys neskelbtini), S. Nr. (duomenys neskelbtini), Santechnikas R. Nr. (duomenys neskelbtini), Tinkuotojas M. Nr. (duomenys neskelbtini), Trinkelės Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainietis R. Nr. (duomenys neskelbtini). Vakar pateiktų telefono Nr. jis nekartos. Jo sename telefone NOKIA SIM kortelės nėra. Ji buvo išimta pakeitus telefoną į naują. Visi minėti telefonai išliko telefono atmintyje. Minėtu telefonu jis naudojosi maždaug iki 2019 m. Telefone PIN kodo nėra (t. 7, b. l. 189-192).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirbo statybos objektuose. Buvo sudarytos sutartys, objektų buvo nemažai, visų neprisimena. Buvo (duomenys neskelbtini) ir kitur. Bendradarbiavo, atrodo, 2016-2018 metais. Jis yra UAB „C.“ direktorius, atrodo nuo 2018 metų. Atsiskaitymai buvo ir pavedimais, ir grynais pinigais. Buvo sumos pagal sutartis. Buvo, atrodo, dvi įmonės „A.“ ir „P.“. Aplinkybių šiuo metu detaliai neprisimena.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 6 d. apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis yra UAB „C.“ direktorius ir akcininkas. Jų įmonė užsiima statybos darbais. Jie dirba tik su valstybės užsakymais. Kai kuriems darbams atlikti samdo subrangovus. Vienas iš jų subrangovų buvo UAB „P.“. Jis pažįsta šios įmonės direktorių A. V. nuo mokyklos laikų, tačiau jie nebuvo draugai, tiesiog pažįstami, o vėliau nuo 2017 m. tarp jų buvo tik darbiniai santykiai. Nuo 2017 m. UAB „C.“ su UAB „P.“ buvo sudariusi kelias rangos sutartis dėl darbų atlikimo. Pagal UAB „C.“ ir UAB „P.“ sudarytas rangos sutartis, UAB „P.“ daugiausiai atlikinėjo vidaus apdailos darbus, taip pat A. V. pats prižiūrėdavo darbus jų statybos objektuose. Vidaus apdailos darbus atlikinėjo UAB „P.“ darbuotojai, kurių buvo iki 10 žmonių. Jų vardų ir pavardžių jis nežino, nes jis su jais nebendraudavo. Jų darbus prižiūrėjo pats A. V.. Taip pat UAB „P.“ jų užsakymu montavo langus ir duris. Šiuos darbus atlikinėjo ne pačios UAB „P.“ darbuotojai, o tų įmonių, kuriuos gamindavo langus ir duris darbuotojai. Jo žiniomis, UAB „P.“ dirbo keli Lietuvos piliečiai, vienas iš kurių buvo L. (jo pavardės jis nežino), kitų vardų ir pavardžių jis nežino. Taip pat UAB „P.“ darbus atlikinėjo Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tačiau ar jie buvo įdarbinti UAB „P.“ ar kitoje įmonėje, jis nežino, jų vardų ir pavardžių jis nežino. Su UAB „P.“ už visus darbus buvo atsiskaityta. 2017 metais su UAB „P.“ sudarytos sutartys iki 2018 metų jau buvo įvykdytos ir už jas visas buvo pilnai atsiskaityta. Jam apklausos metu buvo parodyti UAB „P.“ vardu išrašyti Kasos pajamų orderio kvitai: 2018-01-02 d. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004, 2018-01-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005, 2018-01-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006, 2018-01-15 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0007, 2018-01-18 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008, 2018-01-19 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0009, 2018-01-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00102018-01-23 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011, 2018-01-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00122018-01-26 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0014, 2018-01-25 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00132018-01-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0016, 2018-01-31 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00172018-01-29 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0015, 2018-02-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0018, 2018-02-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00192018-02-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0020, 2018-02-07 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0021, 2018-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0022, 2018-02-13 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0023, 2018-02-19 Serija (duomenys neskelbtini)0024 Nr. (duomenys neskelbtini)0024, 2018-02-21 Serija (duomenys neskelbtini)002 Nr. (duomenys neskelbtini)0025, 2018-02-23 Serija (duomenys neskelbtini)0026 Nr. (duomenys neskelbtini)0026, 2018-03-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0027, pagal kuriuos UAB „C.“ bendrovei UAB „P.“ sumokėjo 65 585,95 Eur grynais. Visi minėti pinigai buvo sumokėti A. V., nes daugiau iš šios įmonės jis su niekuo nebendravo. 2018 metais UAB „C.“ naujų sutarčių su UAB „P.“ nesudarinėjo, nes 2018 m. sutartys jau buvo pasirašomos jau su kita A. V. įmone – UAB „B.“. Kodėl sutartys buvo sudaromos jau su kita A. V. įmone, jis nesidomėjo. Kad UAB „P.“ gresia bankrotas, nežinojo. UAB „B.“, kaip ir UAB „P.“, dirbo Lietuvos piliečiai, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. (t. 3, b. l. 149-150).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Apklausos metu davė parodymus apie sutartis, kurias į apklausą pats buvo atsinešęs. Minėta suma, atrodo, buvo sumokėta ne tik grynais pinigais, bet ir pavedimu. O grynų reikėjo, nes, atrodo sąskaita buvo užblokuota ir reikėjo atsiskaityti su darbuotojais. Parodymuose išvardinti visi darbai ir sąskaitos. Dėl 65 585,95 Eur – pagal čekius buvo sumokėta grynais. UAB „P.“ darbus atlikinėjo Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, matė juos ne kartą. Buvo apie 10 asmenų, bet jie keitėsi. Jis pats rusiškai sunkai kalba, tai sunkiai su jais susikalbėdavo. Baltarusiai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo baltarusiai ir ukrainietis. (duomenys neskelbtini) atrodo buvo. Praktiškai visuose objektuose būdavo užsieniečiai, jie keisdavosi. Pagrinde, atrodo, trise iš Baltarusijos buvo brigada atvažiavusi. Ar 2018 m. UAB „P.“ atlikinėjo darbus nepamena. Ar darbai buvo atlikti iki 2017 metų pabaigos nepamena. (duomenys neskelbtini) objektą pamena, tai, atrodo, buvo dizaino kolegijos bendrabutis. Įsipareigojimas buvo pabaigti darbus iki 2018 m. sausio 8 d., bet būna, kad darbus baigia ankščiau. Paskutinis kasos pajamų orderis 2018 m. kovo mėn. 30 d. ir vasario mėn. buvo atsiskaitymų, nes, atrodo jie A. V. samdydavo kaip darbų vadovą, nes neturėjo kvalifikuoto darbų vadovo. Jis vykdė objektų priežiūrą. Ar sutartis sudaryta su UAB „P.“, ar su A. V. sudarydavo sutartis nepamena. Viskas yra užfiksuota dokumentuose (t. 8, b. l. 151-154).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, mokėsi toje pačioje mokykloje ir darbiniais reikalais. 2018 metais turėjo daug objektų ir buvo vienas iš jų su UAB „P.“. Pats pirmas objektas greičiausiai buvo (duomenys neskelbtini) g. Jis yra UAB „C.“ direktorius ir akcininkas. Susitikę su A. V., sužinojo, kad jis užsiima statybomis ir pasiūlė jam darbų. Pasirašė sutartis, kiek jų turėjo, nepamena. A. V. vykdė ne tik rangos darbus, bet ir kaip darbų vadovas kai kur atliko funkcijas. Objektai visi pas juos valstybiniai, nei vieno nėra privačiame sektoriuje. Objektai buvo (duomenys neskelbtini) raj. A. V. vykdė darbus, atrodo, darželyje netoli (duomenys neskelbtini). Pamena, kažkiek Regitroje dirbo, taip pat (duomenys neskelbtini). Visų objektų nepamena, bet tikrai buvo nemažai. Buvo gal 5-7 sutartys. Jis į objektus važiuoja nedažnai. Pirmame objekte, kur A. V. pradėjo dirbti, buvo. Buvo dideli kiekiai montuoti gipsą. Dirbo žmonės, gal 5-7, gal daugiau. Objektas buvo (duomenys neskelbtini) g.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 23 d. apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad jis nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. vasario 27 d. ėjo UAB „C.“ direktoriaus pareigas, o nuo 2018 m. vasario 28 d. eina komercijos vadovo pareigas. Jų įmonė užsiima statybos darbais ir šiukšlių konteinerių įrengimu. 95 procentus darbų jie atlieka pagal valstybinius užsakymus. Jų įmonė iki 2018 m. pradžios bendradarbiavo su UAB „P.“. Jam apklausos metu buvo parodyti UAB „P.“ vardu išrašyti Kasos pajamų orderio kvitai: 2018-01-02 d. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004, 2018-01-04 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005, 2018-01-09 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006, 2018-01-15 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0007, 2018-01-18 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0008, 2018-01-19 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0009, 2018-01-22 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00102018-01-23 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011, 2018-01-24 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00122018-01-26 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0014, 2018-01-25 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00132018-01-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0016, 2018-01-31 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00172018-01-29 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0015, 2018-02-01 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0018, 2018-02-05 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00192018-02-06 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0020, 2018-02-07 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0021, 2018-02-08 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0022, 2018-02-13 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0023, 2018-02-19 Serija (duomenys neskelbtini)0024 Nr. (duomenys neskelbtini)0024, 2018-02-21 Serija (duomenys neskelbtini)002 Nr. (duomenys neskelbtini)0025, 2018-02-23 Serija (duomenys neskelbtini)0026 Nr. (duomenys neskelbtini)0026, 2018-03-30 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0027, pagal kuriuos UAB „C.“ bendrovei UAB „P.“ sumokėjo 65 585,95 Eur grynais. Ant šių kvitų yra jo parašas, kaip asmens išmokėjusio pinigus. Jis gali patvirtinti, kad visi minėti pinigai buvo sumokėti A. V.. 2017 metais UAB „P.“ kaip rangovas dirbo šiuose objektuose: 1. Pagal 2017-11-17 Rangos sutartį Nr. 2017/11/17 (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio skyriaus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ atliko WC patalpų remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. gruodžio mėnesį.2. Pagal 2017-10-02 Rangos sutartį Nr. 01/10/2017 (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio skyriaus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB „P.“ atliko vidaus remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. spalio mėnesį. 3. Pagal 2017-04-22 d. Rangos sutartį Nr. 17/04/22-(duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) UAB „P.“ renginėjo vidaus pertvaras iš gipsokartono. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. balandžio mėnesį. 4. Pagal 2017-12-18 d. Rangos sutartį Nr.2017/12/18 objekte (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ atliko vidaus remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2018 m. sausio mėnesį. 5. Pagal 2017-01-01 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr.2017/01/01 UAB „P.“ atliko statybos darbų vadovo funkcijas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31. Pagal minėtą sutartį A. V. važinėjo po visą Lietuvą į visus jų įmonės statybos objektus ir prižiūrėjo darbus, kuriuos atlikinėjo jų rangovai ir vadovaudavo jų rangovams. UAB „C.“ už minėtas paslaugas UAB „P.“ mokėjo po 4000Eur + PVM per mėnesį. Ar pagal minėtą sutartį su UAB „P.“ buvo atsiskaitoma kiekvieną mėnesį ar buvo atsiskaityta laikotarpio pabaigoje, jis šiuo metu neatsimena, reikia žiūrėti dokumentus. Visi minėti darbai buvo baigti iki 2018 m. sausio mėnesio. 2018 m. UAB „C.“ su UAB „P.“ naujų sutarčių dėl darbų atlikimo sudariusi nebuvo, tik keliems mėnesiams (atrodo sausiui ir vasariui) buvo pratęsusi sutartį dėl darbų vadovo paslaugų teikimo. Ar darbų atlikimui pagal anksčiau minėtas sutartis UAB „P.“ pasitelkdavo tik savo įmonės darbuotojus ar dar samdėsi kitų įmonių darbuotojus, jis nežino. Jo žiniomis, minėtuose objektuose dirbo kažkokie ukrainiečiai ir baltarusiai, bet jis jų duomenų nežino ir kokiu pagrindu jie ten dirbo taip pat nežino. Pagal visas jų su UAB „P.“ sudarytas sutartis rangovas, t. y. UAB „P.“ visus darbus turėjo atlikti savo medžiagomis. Statybines medžiagas UAB „P.“ dažniausiai pirkdavo iš UAB „C.“ sumokėtų avansinių mokėjimų, o po to išrašydavo bendrovei UAB „C.“ PVM sąskaitas-faktūras už rangos darbus (kartu su medžiagom). Arba UAB „C.“ pati nupirkdavo (patiekdavo) statybines medžiagas, o vėliau UAB "P." pateikdavo PVM sąskaitas-faktūras už minėtas medžiagas. UAB „C.“ su UAB "P." už visus darbus ir medžiagas pilnai atsiskaitė 2018 m. ir dar UAB „P.“ liko jiems skolinga 176 Eur, nes buvo permoka (t. 3, b. l. 155-158).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Buvo dar ir į darželį (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs. Ten buvo gal kokie 3-4 žmonės darbuotojai. Kad objektuose dirbo ukrainiečiai ar baltarusiai, nes girdėjo, kad nelietuviškai kalbėjo. Dauguma darbuotojai kalbėjo rusiškai, o ar jie vilniečiai, ar ukrainiečiai pasakyti negali. 65 500 Eur sumą sumokėjo turbūt už paskutinius darbus, kuriuos vykdė. Gal buvo įsiskolinimai. Nepasakytų, kad atsiskaitymai vėlavo, nebent paskutiniai. Pagal rangos sutartis greičiausiai turėjo atsiskaityti per 30 dienų. Jei darbai baigti sausį, gali būti kažkiek vėlavo, nes mokėjimai vasarį, kovą. Atsiskaitymai buvo tik pagal sutartis
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. gruodžio 7 d. apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad jis nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2018 m. vasario 27 d. ėjo UAB „C.“ direktoriaus pareigas, o nuo 2018 m. vasario 28 d. eina komercijos direktoriaus pareigas. Taip pat jis nuo 2016 m. vasario 1 d. eina UAB „L.“ pareigas. Minėtai įmonei priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. vasaros UAB „L.“ buvo pastatyti tris namai. Šiuo metu jiems suteikti adresai (duomenys neskelbtini). Dalis minėtų statybos darbų atliko pati UAB „L.“, o kitiems statybos darbams atlikti UAB „L.“ samdėsi UAB „C.“, o UAB „C.“ samdėsi kitus subrangovus, tarp kurių buvo UAB „P.“. Tiesioginių sutarčių tarp UAB „L.“ ir UAB „P.“ sudaryta nebuvo. Minėtame objekte UAB „P.“ pagal sutartį su UAB „C.“ atliko skardos lankstymo gamybos ir lietaus nuvedimo sistemų lankstymo darbus (PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)0010). Taip pat UAB „P.“ atliko projekto valdymo ir priežiūros darbus ir suteikė transporto paslaugas (PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta bendrovei UAB „C.“). Priežiūros darbus UAB „P.“ atliko pagal 2017-01-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/01/01, kuria UAB „P.“ įsipareigojo atlikti: statybos darbų vadovo funkcijas (pagal PRIEDĄ Nr. l) objektuose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį UAB "P.", o konkrečiai pats direktorius A. V. turėjo atlikti tik priežiūros darbus, o pati UAB „P.“ statybų darbų neatlikinėjo. Pagal minėtą sutartį A. V. turėjo tik prižiūrėti kaip darbus atlieka kiti subrangovai ir tarpininkauti su UAB „C.“ užsakovai. Priežiūros darbams atlikti A. V. naudojo krovininį automobilį (statybinėms medžiagoms atvežti ir t. t.), už kurį UAB „P.“ buvo mokama kaip už transporto paslaugas pagal atskiras PVM sąskaitas-faktūras. Pagal minėtą sutartį už priežiūros paslaugas buvo atsiskaityta pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal minėtą sutartį priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tačiau realiai jos buvo teikiamos ir 2018 m. sausio ir vasario mėn. be atskiro sutarties pratęsimo, o tiesiog išrašant 2018-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)18002. Kai kuriuose iš minėtų objektų UAB „P.“ ir pati atlikinėjo darbus, tačiau pagal kitas sutartis, kuriose buvo numatytas darbų atlikimas. Minėtas UAB „C.“ sutartis su UAB „P.“ jis vėliau galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Minėti darbai buvo atliekami 2016-2017 m., o nuo 2018 m., kiek pamena, UAB „P.“ pati darbų neatlikinėjo, o sutartys jau buvo sudaromos su kita A. V. įmone – UAB „B.“, nes 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje UAB „P.“ banko sąskaitos galimai buvo areštuotos ir jie negalėjo jiems daryti pavedimų. 2018 m. UAB „P.“ ir žodžiu ir, kiek atsimena, raštu prašė, kad su jais atsiskaitytų grynais, o ne pavedimais. Kaip ir minėjo anksčiau, UAB „C.“ 2018 m. sausio – kovo mėn. pilnai atsiskaitė su UAB „P.“ už visus šios įmonės atliktus darbus ir dar UAB „P.“ liko jiems skolinga 176 Eur (t. 3, b. l. 159-168).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino, atsakinėdamas į klausimus parodė, kad Nepamena, dėl sutarties (duomenys neskelbtini) g., ar pateikė. Jeigu sakė, turbūt pateikė, o jei nėra, tai greičiausiai, kad nebuvo. UAB „C.“ atliko skardos darbus UAB „P.“, pamena pagal sąskaitas. Darė fasadą, bet nepamena su šiltinimu ar tik tinkavimą. Gali būti, kad atsiskaitė grynais pinigais. Objektas (duomenys neskelbtini) g. buvo baigtas, atrodo, 2017 m. rudenį. Jis darė fasadą, terasą, dėl stogo nepamena, atrodo parapetus tvarkė ant stogo.
Ikiteisminio tyrimo metus 2023 m. sausio 31 d. liudytojas L. B. parodė, kad pagal jam apklausos metu pateiktus dokumentus jis gali pasakyti, kad: 1.) Pagal 2017 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 17/04/22-(duomenys neskelbtini)tarp UAB „C.“ ir UAB „P.“, kuria rangovas (UAB „P.”) įsipareigojo atlikti vidaus pertvarų įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), darbai buvo atlikti iki 2017 m. rugsėjo 11 d., o defektai turėjo būti pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Ar jie iki minėtos dienos buvo pašalinti, šiuo metu neatsimena) Pagal 2017 m. spalio 2 d. rangos sutartį Nr.02/10/2017 tarp UAB „C.“ ir UAB „P.“, kuria rangovas (UAB „P.“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ pastato vidaus patalpų paprastojo remonto rangos darbus, darbai buvo atlikti iki 2017 m. gruodžio 1 d.) Pagal 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 0010 už skardos lankstymo gamybą ir lietaus nuvedimo sistemų lankstymą – 8000 Eur sumai, 1680 Eur (PVM), bendra suma 9680 Eur., darbai buvo atlikti iki 2017 m. spalio 16 d.) Pagal 2017 m. lapkričio 17 d. rangos sutartį Nr. 2017/11/17 tarp UAB „C.“ ir UAB „P.“, kuria rangovas (UAB „P.“) savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ pastato vidaus patalpų paprastojo remonto rangos darbus, darbai buvo atlikti iki 2018 m. sausio 1 d. 5.) Pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0015 (už statybines medžiagas) 5950 Eur sumai, 1249,50 (PVM), bendra suma 7199,50 Eur, UAB „C.“ iš UAB „P.“ galimai įsigijo medžiagų likučius, kurie liko nuo objektų, kuriuos darė UAB „P.“. 6.) Pagal 2017 m. gruodžio 18 d. rangos sutartį Nr. 2017/12/18 tarp UAB „C.“ (Užsakovas) ir UAB „P.“ (Rangovas) dėl bendrabučio, adresas (duomenys neskelbtini), remonto darbų pirkimo, darbai buvo atlikti iki 2018 m. vasario 1 d. 2018 m. daugiau jokių sutarčių tarp UAB „P.“ ir UAB „C.“ dėl darbų atlikimo sudaryta nebuvo. Tik 2018 m. sausio-vasario mėn. pagal 2017 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/01/01 tarp UAB „C.“ ir UAB „P.“, pagal kurią vykdytojas (UAB „P.“) įsipareigojo atlikti statybos darbų vadovo funkcijas (pagal Priedą Nr. l) objektuose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), A. V. atliko darbų vadovo funkcijos minėtuose statybos objektuose (t. 5, b. l. 141-144).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Atsakinėdamas į klausimus parodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) remonto darbai galėjo būti atliekami 2018 m. vasario 1 d., nes galbūt buvo problemos su darbų pridavimu ir buvo defektų tvarkymas ar likučiai persikėlė į kitus metus. Ar buvo dar darbų kur buvo tik sąskaitos faktūros be rangos sutarties, turbūt nebuvo, greičiausiai tik (duomenys neskelbtini). Rangos sutartys nėra būtinos. Kažkada buvo VMI įrodęs, nes jie reikalavo sutarties dėl kažkurio objekto, kad ji yra nebūtina. Sutartis nėra reikalinga, bet dažniausiai sutartis sudarinėja. (duomenys neskelbtini) yra jų kitos įmonės projektas, o kadangi A. V. dirbo kituose valstybiniuose objektuose ir jie galėjo kontroliuoti A. V. mokama sumas, tai jiems dėl keliasdešimties tūkstančių vertės darbų galbūt sutartis nebuvo tokia reikšminga, kad ją sudarytų. Sudaryti ar nesudaryti sutartį lėmė gal darbų apimtis, gal pasitikėjimas, negali pasakyti kodėl be sutarties buvo. Ji nėra privaloma, buvo pasitikėjimas ir nebuvo tos sutarties. Viešųjų pirkimų būdu buvo valstybiniai objektai. Kriterijus-žemiausios kainos (t. 8, b. l. 170-1173).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. J. parodė, kad jis yra nemokumo administratorius. UAB „D.“ buvo administratorius. Buvo juridinis administratorius UAB „M.“ ir yra jos vadovas. UAB „P.“ negirdėta, kaltinamojo nepažįsta. UAB „D.“ įmonės situacija buvo tokia, kad įmonės dokumentai nebuvo perduoti, bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kažkiek dokumentų buvo gauta iš kitur. Buvo byla dėl tyčinio bankroto, po to dėl žalos atlyginimo iš buvusių vadovų priteisimo. Dirbo Elektrėnuose, dar kažkur, bet tikslių dokumentų pats neturėjo, tik kiek bylose pateikdavo Elektrėnų savivaldybė. Jokie dokumentai nebuvo perduoti. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą – byloje buvo 2017 m. spalio 30 d. pateikti dokumentai ir apklaustas liudytoju asmuo, kaip nurodyta apklausoje, P. L.. Kiek pamena nauji įrodymai nebuvo pateikti. Su A. L. teko bendrauti, jis buvo atsakovas byloje dėl žalos atlyginimo ir dalyvavo byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš A. L. 12 000 Eur ir beveik 2000 Eur iš K. K.. Apie darbus Trakų savivaldybės administracijos pastate nelabai teko girdėti. Buvo kažkokie objektai nustatyti, bet konkrečių aplinkybių negali pasakyti. Pamena, kad tikrai buvo Elektrėnuose, nes teikė dokumentus į civilinę bylą (t. 8, b. l. 151-154).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. C. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2016-2017 metais dirbo savo statybų bendrovėje, kurioje dirba iki šiol. UAB „P.“ neteko samdyti. V. V. dirbo (duomenys neskelbtini). Su juo teko bendrauti. Tai visai kitas asmuo. Su UAB „C.“ neteko bendrauti. Kažkada įmonė dirbo (duomenys neskelbtini). Negalėjo sakyti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Darbo kabinetai gal gerokai ankščiau buvo daryti. Atliko darbus trečiame aukšte, bet nepasakys kuriais metais. Apklausos metu gal metai neteisingai užrašyti. Metų tiksliai nepasakys, bet kabinetus remontavo savo jėgomis atliko, nebuvo jokių subrangovų. Kurie metai buvo negali pasakyti. Sutartį su savivaldybe turėjo, bet viską atliko patys. (duomenys neskelbtini) administracijos pastate buvo vienintelis viešasis pirkimas. Ar kitos įmonės atliko kažkokius darbus, nežino. UAB „D.“ negirdėta. Su A. L. neteko bendrauti (t. 8, b. l. 151-154).
Teisiamojo posėdžio metu paklaustas liudytojas K. L. parodė, kad su A. V. turėjo reikalų prieš 4-5 metus kai vykdė pas jį darbus. Tai buvo prie Žaliųjų ežerų. Buvo ruduo. Ten buvo 3 namai. Jų pažįstami paprašė pažiūrėti ir padėti. Susirinko 4 žmonės ir nutarė, kad padės. Užklijavo namą, kuris buvo nebaigtas ir sutarė, kad ir stogo darbus padarys. Buvo parapetų šildymas, vamzdžių nutekėjimo darbai, kuriuos darė 2-3 savaites. Pinigai buvo sumokėti, bet vėliau. Sumokėjo apie 6 tūkstančius 4 žmonėms. Jis nebuvo UAB „P.“ darbuotojas. Telefonu paskambino pažįstamas dėl šių darbų. Kuriais metais tai buvo, nepamena 2017 metais gal 2018 metais lapkritį. Kiti asmenys kas dirbo buvo ne A. V. žmonės. Jie keturiese darė keletą namų kitose vietose. Tame objekte kai dirbo, niekas kitas nedirbo. Buvo keletas vaikščiojančių žmonių, bet nedirbo tuo metu kai jie buvo. Jiems 4-iems asmenims sumokėjo apie 6-8 tūkstančius. Buvo sumokėta grynais pinigais, atrodo vienu kartu. Iki šių darbų atlikimo A. V. nepažinojo. Paskambino A. V. pažįstamas, kad reikia padėti. Jis įmonės neturi, yra paprastas darbininkas, ir kiti paprasti darbininkai. Jie buvo keturiese, bet ne brigada. Po atliktų darbų kiek laiko praėjo iki sumokėjimo, nepamena. Žino, kad vėliau sumokėjo. Buvo tik žodinė sutartis (t. 8, b. l. 170-173).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad A. V. nepažįsta. UAB „P.“ negirdėta. Turi facebooke paskyrą D. K.. Gal kas ir galėjo jo paskyra naudotis. Jis su statybos darbais nesusijęs, yra šaltkalviu (t. 8, b. l. 170-173).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, atliko statybos darbus viename objekte. Jam pasiūlė užbaigti objektą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Reikėjo pabaigti klijuoti plyteles, sumokėjo virš 200 Eur. Ta kaina buvo sutarta iš anksto. Tai buvo 2016 ar 2017 metais. Dirbo savaitę.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m., spalio 3 d. apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2017 metais, rugpjūčio mėnesį, jam paskambino pažįstamas ir paprašė, kad jis atliktų samdomą darbą mokyklos pastate. Paprašė, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini), ten reikės nukloti plyteles. Pasak pažįstamo, jis buvo pasamdęs ukrainiečius, bet patikrinimo metu Darbo inspekcijos pareigūnai nubaudė už tai, kad užsieniečiai dirbo nelegaliai. Paklausė, ar turi pažymą dirbti individualia veikla. Jis atsakė, kad turi. Lietuvoje jis gyvena nuo 2015 metų ir yra įgijęs pažymą individualiai veiklai vykdyti. Minėtas vyras, pasiūlęs jam šį darbą, buvo 35-40 metų amžiaus, 180-190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, turėjo storas lūpas, bendravo lietuviškai. Jis galėtų iš pateiktų nuotraukų jį atpažinti. Su šiuo potencialiu darbdaviu jis susipažino per bendrą pažįstamą, bet jo duomenų jis nepamena. Atvykus į (duomenys neskelbtini) mokyklą jam buvo parodyta patalpa, kurioje reikėjo suklijuoti plyteles. Dalis plytelių buvo suklota. Jis žino, kad prieš jį dirbo kiti darbuotojai. Šį darbą pasiūlęs vyriškis dirbo UAB „P.“. Tai, kad dirbo šioje įmonėje jis suprato vėliau iš gauto bankinio pavedimo, kai pamatė, kad pinigus pervedė įmonė UAB „P.“. Minėto pažįstamo vardo nei pavardės jis neatsimena. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Sutartį jis atvežė į mokyklą. Kas buvo numatyta sutartyje, jis nepamena. Sutarties tikriausiai nesuras. Už darbą UAB „P.“ pervedė jam 200 Eurų. Reikėjo sukloti 20 kv. plotą plytelėmis ir jis padarė pilnai savo darbą. Jam baigus darbą, UAB „P.“ darbuotojas patikrino, pasakė, kad viskas gerai padaryta, bet dabar negali jam sumokėti, nes dar papildomai turi mokyklos atstovas darbus priimti, ir tada tik jam sumokės uždarbį. Jis sumokėjo tokią sumą, kokią ir sutarė iš pat pradžių, tai yra 200 Eur. Jam klojant plyteles, atvyko darbo inspekcijos darbuotojai, patikrino jo individualios veikos pažymą ir asmens dokumentą. Jis nesakė Darbo inspekcijos atstovui, kad dirba UAB „V.“, nes ten niekada nėra dirbęs. Kai buvo atvykęs Darbo inspekcijos darbuotojas, tai šio UAB „P.“ darbuotojo, pasamdžiusio jį darbui, kartu nebuvo. Tačiau UAB „P.“ darbdavys netrukus po to, kai Darbo inspekcijos atstovas išėjo, paskambino ir paklausė, ar jau lankėsi Darbo inspekcija, jis atsakė, kad taip buvo ir kad jis rodė jiems savo dokumentus: leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, individualios veiklos pažymą. Darbdavys pasakė, kad tuomet viskas gerai. Tai buvo vienintelis kartas, kai dirbo šio pažįstamo prašymu (t. 3, b. l. 63-66).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Atsakinėdamas į klausimus parodė, kad jis tik girdėjo, kad darbo inspekcija patikrinimo metu rado užsieniečius. Jam sumokėjo 200 Eur už darbą – 10 Eur už m². Jis dirbo vienas, nematė, kad dar kažkas dirbtų. 10 Eur už m² maždaug tuo metu buvo rinkos kaina. Dėl ukrainiečių jam pasakė vyras, kuris atėjo iš darbo inspekcijos (t. 8, b. l. 170-173).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad A. V. nepažįsta, pažįsta A. M.. Nėra UAB „P.“ darbuotojas. Ar turėjo darbinių santykių su UAB „P.“ nepamena. Įmonės pavadinimas nieko nesako. A. M. dirbo jo įmonėje. Jie vasarą turėjo mokyklą ir jis ten dirbo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 3 d. apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad jis nepažįsta A. V. ir apie UAB „P.“ nieko nežino. Jis yra statybos ir remonto įmonės MB „E.“ direktorius, tačiau su UAB „P.“ jo įmonė jokių sutarčių niekada neturėjo ir UAB „P.“ objektuose nedirbo. Jo įmonėje Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai niekada nedirbo. Jam apklausos metu buvo parodytas 2017 m. spalio 4 d. nelegalaus darbų tyrimo aktas, kuriame užfiksuota, kad jis 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo UAB „P.“ objekte – (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu P(duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio gali pasakyti, kad į jį kreipėsi jo pažįstamas A. M. ir paklausė ar jis galėtų duoti jam darbo. Jis pasakė, kad jis darbo jam neturi, tačiau norėjo jam padėti ir nuvežė į minėtą objektą, nes prieš tai jam kažkoks vyras skambino telefonu (minėto telefono numerio jis neišsaugo) ir prašė darbuotojų į šį objektą. 2017 m. spalio 4 d. jis nuvežė ten A. M. ir iš karto išvažiavo. Jis pats šiame objekte nedirbo. Kas vadovavo A. M. šiame objekte, nežino, nes iš karto išvažiavo. Kitą dieną A. M. iš jo telefono skambino tam vyrui, pas kurį dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir prašė sumokėti už darbą. Minėtas vyras atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę ir sumokėjo A. M. apie 50-100 Eurų. Minėtas nepažįstamas vyras buvo apie virš 30 metų amžiaus, stambus, bet jo atpažinti jis negalės. Kiek žino, A. M. daugiau pas tą vyrą nedirbo (t. 3, b. l. 47-50).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Atsakinėdamas į klausimus, parodė, kad A. V., kaip asmens, kuris A. M. sumokėjo pinigus, neatpažino. Jis dirba statybų versle ir įmonė reklamuojasi po visą Lietuvą. Jam skambina daug žmonių, įmonių, jie siunčia komercinius pasiūlymus. Jei paskambina, parašo žmonių ir jei turi laisvą žmogų, tai pasiūlo. Jam už tai niekas nemoka. Jei dalyvauja su savo darbuotojais, tai dalyvauja sudarydami sutartis ir už tai gauna atlygį. Šiuo atveju, jis ten nefigūravo. A. M. buvo girtas kai atvažiavo Darbo inspekcija, o jis turėjo sutartį ar dirbo kitaip nežino. Dėl pinigų sumokėjimo Baltupiuose automobilių stovėjimo aikštelėje A. M., jis (liudytojas) dalyvavo. Matė, kad su M. buvo atsiskaityta (t. 8, b. l. 199-202).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad A. V. pažinojo iš matymo. UAB „P.“ nedirbo, A. V. žadėjo jį įdarbinti, bet jis greičiau darbą padarė, nei jis įdarbino. A. V. su juo atsiskaitė, gavo 100 Eur. Dirbo mokykloje, dažė sporto salės rūbines. Po to pagavo Darbo inspekcija. Dirbo du vakarus, reikėjo tik lubas išdažyti. Kiek buvo sutarta atlyginimo, tiek ir gavo. Galėjo būti, kad mokykla buvo (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad dirbo (duomenys neskelbtini). A. V. pamatė, kad jis gerai dirba, norėjo įdarbinti, bet jis dirbo pagal individualią veiklą. Dėl darbų, kuriuos atliko (duomenys neskelbtini) mokykloje, jis kažką buvo atnešęs, pasirašinėjo, nesuprato.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 17 d. liudytojas A. M. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslaus laiko neprisimena, jis dirbo kažkokioje įmonėje, galėjo būti ir UAB „P.“. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame objekte atlikinėjo prie sporto salės esančiose rūbinėse apdailos darbus. UAB „P.“ direktorius A. V. girdėtas. Su šiuo asmeniu jokie santykiai nesieja, susipažino minėtame objekte. Su juo bendravo mažai. Kuomet atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, su minėtu direktoriumi pasirašė sutartį dėl vidaus apdailos darbų atlikimo. Kokios buvo sutarties sąlygos, jis neprisimena. Šiuo metu sutarties neturi, neišlikusi. Per savo darbo laikotarpį pasirašė daug įvairių sutarčių. Už darbą atlygio jis negavo, kadangi darbų neatliko iki galo. Minėtame objekte jis dirbo tik kelias dienas. Minėtame objekte, kaip minėjo, dirbo 2017 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Kuomet dirbo šiame objekte, darbuotojų iš Ukrainos ar Baltarusijos nepastebėjo. Su jokiais kitais asmenimis objekte jis nebendravo. Kituose UAB „P.“ objektuose nedirbo. Šiame objekte dirbo trumpai, kadangi dirbdamas minėtoje įmonėje turėjo problemų su darbo inspekcija. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šį darbą minėtame objekte jam pasiūlė pažįstamas G. M.. Šio asmens dirbančio minėtame objekte nematė, jis tik suvedė su minėtu direktoriumi. Šioje įmonėje jis dirbo pagal turimą individualią veiklą (t. 3, b. l. 59-61).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad dirbo gal 2017 metais. Gali būti, kad rugpjūčio mėn. viduryje. Mokykloje dirbo žmonės, su jais nebendravo. Jie kažką darė sporto salėje, o jis rūbinėse. Kokia kalba jie kalbėjo, atsimena. Jis ateidavo vakarais, jau visi būdavo išėję, gal du ar trys būdavo likę. Tie kiti asmenys darė apdailos darbus (t. 8, b. l. 180-184).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad yra UAB „G.“ direktorius. A. V. pažįsta, susipažino 2017 m., jų įmonei UAB „G.“ jis atliko paslaugas. Pagal sutartį, laimėjus viešąjį pirkimą, reikėjo suremontuoti 4 sporto salės drabužines (duomenys neskelbtini) mokykloje. A. V. jam pristatė L. B., kaip žmogų, įmonę, kuri galėtų tai padaryti. Susitarė dėl kainos. UAB „P.“ neturėjo apyvartinių lėšų ir jie (UAB „G.“) tiekė medžiagas ir išrašinėjo sąskaitas už medžiagas. Darbai užtruko, turėjo nemažai problemų su kokybe, techninis prižiūrėtojas nepriminėjo dalies darbų. Pasitelkė papildomą įmonę, kad įvykdyti sutartį iki galo. UAB „G.“ nei viena sąskaita nebuvo išrašyta už darbus. Jie mokėjo už medžiagas ir pervedinėjo avansu tam tikras sumas. Buvo liepos 26 d. – 1500 Eur avansinis mokėjimas darbams atlikti ir rugpjūčio mėn. 17 d. – 1000 Eur darbams atlikti. Dar apie 6000 Eur buvo išrašyta už medžiagas, kurios buvo panaudotos. UAB „G.“ 2019 metais kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes bandė susisiekti su direktoriumi. Gaunasi, kad jie pardavė medžiagas, išrašė sąskaitas, turėjo susimokėti PVM ir pelno mokestį nuo tų sąskaitų, darbai buvo atlikti, tačiau negavo iš UAB „P.“ sąskaitos. Su direktoriumi nepavyko susisiekti. Kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, teismas priteisė prašomą sumą. Tuo metu dirbo nuo 2 iki 4 asmenų. Du asmenys tikrai buvo lietuviai, atrodo broliai, buvo du užsieniečiai. Jie bendravo rusiškai. Tai buvo ukrainiečiai ar baltarusiai. Darbus pradėjo birželio mėn. pabaigoje, baigė maždaug spalio viduryje. UAB „ P.“ atlikinėjo darbus beveik iki pabaigos. Broką taisė ir UAB „ P.“ darbuotojai ir buvo pasamdyta kita įmonė. Atsisakė UAB „P.“ taisyti, nes neįstengė padaryti kaip buvo prašoma. Su UAB „P.“ daugiau projektų neturėjo. 2018 m. UAB „P.“ jokių darbų neatlikinėjo ir netaisė. UAB „P.“ darbuotojai ar buvo įdarbinti legaliai nežino. Pamena Darbo inspekcijos vizitą į šį objektą. Jį iškvietė mokyklos administracija ir pasakė, kad atvyko Darbo inspekcijos tyrėjai ir yra vietoje žmonės įtariami nelegaliai dirbantys. Kai atvyko, buvo keli žmonės ir sakė, kad keli pabėgo. Jo paprašė įvardinti kokia įmonė dirba, pagal kokią sutartį. Perdavė visą informaciją. Kiek pamena, lyg užsieniečiai dirbo. Jei būtų sąskaitos už atliktus darbus, įsiskolinimas būtų mažesnis. Buvo tokių momentų, kad tie paminėti asmenys dirbo keturiese. Jis atvykdavo į savaitę 2-3 kartus į objektą.
Buvo kitas objektas su kita įmone UAB „D.“. Panašiu metu UAB „G.“ buvo laimėję su kita įmone UAB „D.“ konkursą (duomenys neskelbtini) dėl patalpų atnaujinimo remonto darbų. Su UAB „P.“ direktoriumi susitarė dėl darbų. Darbai buvo pasirašyti kartu su medžiagomis. Jei gerai atsimena, UAB „G.“ tiekė medžiagas, o darbus organizavo direktorius A. V.. Darbus atlikinėjo vėluodami, kokybės užsakovas nereikalavo. Tai darbai buvo atlikti gerai. Dirbo apie 3 mėnesius. Maždaug nuo liepos mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos. Atrodo tie patys broliai lietuviai dirbo ir ten lyg nebuvo užsieniečių. Gali būti tik jie du darė darbus. Trakuose objekte be brolių, kitų dirbančių asmenų, atrodo, nematė. Du broliai atliko smulkius remonto darbai (t. 8, b. l. 180-184).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas H. R. parodė, kad kaltinamasis jam nepažįstamas, UAB „ P.“ negirdėta. 2017-2018 jis dirbo UAB „R.“ direktoriumi. Šiuo metu dirba tenai pat. 2017-2018 metais prekiavo Lentvaryje statybinėmis medžiagomis ir atlikinėjo statybos ir remonto darbus. 2017-2018 m. teko dirbti Trakų rajone. Su UAB „C.“ dirbo pagal subrangos sutartį. UAB „R.“ dirbo vidutiniškai 10-12 darbuotojų. Statybos srityje apie 5 darbuotojai. Už atliktus darbus išrašydavo sąskaitą, darbų atlikimo aktą. Už statybos darbus atsiskaitoma turbūt viskas tiktai pervedimais. Su UAB „P.“ neteko dirbti. UAB „C.“ direktorius atrodo buvo L. (t. 8, b. l. 180-184).
Teisiamojo posėdžio liudytoja G. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tvarkė UAB „P.“ apskaitą. Kokiu laikotarpiu, neprisimena. Kai tvarkė apskaitą, buvo įmonės direktorė ir buhalterė. Gali būti laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Šios įmonės buhalterinei apskaitai direktorius pateikdavo dokumentus. Programa „Centas“ buvo tvarkoma. Buvo tvarkomi visi registrai, Didžioji knyga. Po to buvo visi likučiai atiduoti. Nebuvo jokių neaiškumų iškilę dėl buhalterinės apskaitos. Dokumentai buvo perduoti pas ją biure, ir buvo visas sąrašas punktais. Buvo popieriniai dokumentai ir kaip duomenų bazė. Disko ar „fliašiuko“ nebuvo. Buvo popierinių dokumentų segtuvai, gal keli. Perdavė juos direktoriui A. V.. Kol tvarkė buhalterinę apskaitą ar laiku buvo apteikti dokumentai, neatsimena. Sutartis buvo nutraukta, nes išėjo klientas ir tiek. Perduodant dokumentus buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas. Kai perdavė dokumentus, direktorius jokių prikaištų neturėjo. Dokumentus A. V. iš ofiso išsinešė (t. 8, b. l. 180-184).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, kad UAB „P.“ kažkiek prisimena, kaltinamąjį tikriausiai matė kai pardavinėjo įmonę. Dirba įmonėje „T.“ vadovu ir tuo metu buvo „Tv.“ vadovu ir savininku. UAB „ P.“ buvo jo įsteigta įmonė ir parduota. Kada buvo įsteigta nepamena. Kam buvo parduota, neatsimena. Yra pateikęs dokumentus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 26 d. apklaustas liudytojas T. Š. parodė, kad 2016 m. jo vadovaujama įmonė UAB „Tv.“ steigdavo įmones ir jas parduodavo. 2016 m. liepos 13 d. UAB „Tv.“ įsteigė UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir nuo įsteigimo jis buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Tv.“ pardavė minėtos įmonės akcijas A. V. ir nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. A. V. buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. 2016 m. rugsėjo 12 d. kita jo vadovaujama įmonė UAB „T.“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, su UAB „P.“ pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. B48 ir minėtai įmonei teikė buhalterinės apskaitos paslaugas iki 2016 m. spalio 31 d., kai minėta sutartis buvo nutraukta. UAB „P.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma naudojant buhalterinė programą „OPTIMUM“. UAB „P.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir buvo vedami visi įstatyme numatyti būtini registrai – Didžioji knyga ir kiti registrai, kurių šiuo metu išvardinti negali. Nutraukus sutartį, UAB „P.“ direktoriui A. V. pagal 2016 m. gruodžio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą buvo perduoti visi jų turimi UAB „P.“ dokumentai, atspausdinti buhalteriniai registrai bei buhalteriniai likučiai. Nutraukus minėtą sutartį ir perdavus dokumentus, duomenys iš buhalterinės programos „OPTIMUM“ buvo ištrinti (t. 2, b. l. 102-105).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad tos apskaitos realiai nebuvo, nes buvo įmonės pati pradžia, faktiškai nei įmonė kažką veikė, nei to darbo buvo. Kažkas iš dokumentų buvo perduota. Gal koks žiniaraštis, ar banko išrašas už tą laikotarpį. Dokumentus turbūt jis, tačiau paties dokumentų perdavimo fakto nepamena (t. 8, b. l. 192-195).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojo L. S. parodė, kad A. V. pažįsta, dirbo pas jį ir šiaip bendravo. UAB „P.“ dirbo gal 2017-2018 metais. Gali būti, kad dirbo tais laikotarpiais kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo griovėjas, turėjo išgriauti plyteles. Pirmas objektas buvo mokykla (duomenys neskelbtini), vėliau prie Žaliųjų ežerų kotedžai ir (duomenys neskelbtini). Kai dirbo mokykloje, reikėjo rūbines ir koridorius tvarkyti – nuplėšti senas plyteles, grindų dangą ir naujai viską perdaryti. Atrodo dirbo dar 4-5 asmenys. Asmenys buvo rusakalbiai ir jie su pastaraisiais mažai bendravo, pašnekėdavo per pietus. Jis pats buvo oficialiai įdarbintas. Su tais asmenimis mažai bendravo, dirbo savo darbą. Du asmenys buvo lyg iš Ukrainos, o du kalbėjo su akcentu, tai turbūt lietuviai, bet kalbėjo rusiškai. Jis griaudavo, o jie klijuodavo plyteles, linoleumą. Dėl atlyginimo buvo susitarę sumą už mėnesį. Jis turi išieškojimų per antstolius, todėl prašė mokėti grynais. Susitarė už mėnesį, o jei norma viršyta, tai, kad sumoka priedą. Lyg sutarė 1000 Eur. Viršytų normų nebūdavo mokama. Dalimis sumokėjo. Buvo prie Žaliųjų ežerų kotedžai. Jis dirbo vienas. Ten po to prisijungė atrodo dar trys. Irgi jie buvo iš UAB „P.“. Jie buvo lietuviai. Du lietuviai, o vienas tiksliai nežino. Trakuose, atrodo, dirbo keturiese. Buvo vienas lietuvis ir du rusakalbiai. Ten reikėjo linoleumą nuplėšti ir naujai perkloti. Du rusakalbiai lyg irgi jie iš Ukrainos ar Baltarusijos. UAB „B.“ jam negirdėta. Gal jis neįsigilino ar dirbo UAB „B.“, ar UAB „P.“. Gal ir buvo UAB „B.“. Ikiteisminio tyrimo metu kaip pasakė, turbūt taip ir buvo dėl darbo Elektrėnuose, kad vedžiojo elektrą su A. V.. Dėl UAB „B.„ – apklausiant gal tyrėjas pasakė iš dokumentų. Pas A. V. dirbo du laikotarpius – pirmas buvo tik mokykla, antras laikotarpis buvo kotedžas (duomenys neskelbtini) g. Tai turbūt buvo tas vėlesnis laikotarpis 2018 metais. Ten gal apie mėnesį dirbo. Datas visą laiką rašydavosi. Gal pas tyrėją buvo su užrašais, nepamena. UAB „C.“ įmonė girdėta, gal kažkokie tikrintojai, nes atvažiuodavo tikrinti. Jam nežinoma, kad A. V. buvo nubaustas už nelegalius darbuotojus, jis pats dirbo legaliai. Jis gaudavo atlyginimą grynais. Lietuvių, kurie su juo dirbo, vardų, pavardžių nepasakys. Su kažkokiais broliais teko dirbti, bet tikrai ne Žaliųjų ežerų kotedže. Turbūt dirbo mokykloje arba (duomenys neskelbtini). Nežino kokį atlygį tie asmenys gaudavo. Jam žinoma, kad statybos sektoriuje tuo metu dirbo už minimalų atlyginimą, bet buvo priedai. Už minimalų atlyginimą nedirbdavo (t. 8, b. l. 192-195).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad jis dirbo UAB „P.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 6 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. glaistytojo pareigose, tvarkė mokyklos rūbinės sieną. UAB „P.“ dar buvo trys darbininkai, su kuriais dirbo kartu, tačiau jų vardų, pavardžių neatsimena. Jų brigadą pasamdė A. V. ir jie visi buvo lietuviai. Įdarbinti jie buvo legaliai, buvo užpildyti visi būtini dokumentai. Aukščiau nurodytą 2017 m. laikotarpį dirbo mokykloje ir įmonė vadinosi UAB „P.“. 2018 metais dirbo, kiek atsimena, Elektrėnų m., vedžiojo elektros instaliaciją naujai pastatytame daugiabučiame name ir tuo metu įmonė jau buvo UAB „B.“, vadovas buvo tas pats asmuo A. V.. Elektrą jis vedžiojo kartu su A. V., kitų darbuotojų nebuvo. Kai dirbo UAB „P.“ kituose objektuose daugiau nedirbo, tik mokykloje. Jokių Ukrainos ar Baltarusijos piliečių prie jo nedirbo. Uždirbti pinigai jam buvo pervedami į banko kortelę, į rankas jokių papildomų pinigų negaudavo ir kiek žino su juo vienoje brigadoje dirbę asmenys taip pat uždarbį gaudavo į banko kortelę. UAB „C.“ statybos objektuose jis nedirbo ir tokios įmonės nežino. Jam dirbant UAB „P.“, atlyginimas buvo mokamas laiku, 25 d. ir atlyginimas, kaip minėjo, buvo pervedamas į banko kortelę. Įsidarbinus į UAB „P.“, pirmą mėnesį gavo atlyginimą, minimumą, apie 460 Eur, antrą mėnesį – 700 Eur. Iš UAB „P.“ jis išėjo dėl turimų skolų, antstoliai pradėjo siuntinėti laiškus, todėl jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini) r. 2018 m. jį vėl pasikvietė A. V. ir pasakė, kad padės, daugiau mokės algos, todėl jis vėl sugrįžo, tačiau kaip pastebėjo, įmonės pavadinimas buvo UAB „B.“. Jis dėl įmonės pavadinimo pasikeitimo nekreipė dėmesio. Dirbant UAB „B.“ jam alga buvo taip pat pervedama į banko kortelę, papildomų pinigų į rankas negaudavo. Už darbą UAB „B.“ su juo buvo atsiskaityta visiškai (t. 3, b. l. 31-34).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad A. V. pažįsta, kažkada senai pas jį dirbo. Dirbo statybose, montavo gipso kartono pertvaras. Dirbo buvusiame sename VMI pastate, gali būti (duomenys neskelbtini) g. Dirbo dviese ir dar buvo gal dvi komandos, keisdavosi. Su jais kiti UAB „P.“ darbuotojai nedirbo. Jis dirbo su broliu, bet kiti žmonės irgi dirbo. UAB „P.“ ar dirbo ukrainiečiai, baltarusiai, neatsimena, gal buvo trumpai atvažiavę. Kada dirbo nepamena. Gali būti, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena ar buvo pasirašęs darbo sutartį, gal buvo. Dėl darbo užmokesčio nieko nebuvo sumokėta. Negavo atlyginimo nei jis, nei brolis. Atlyginiams turbūt buvo minimumas. Vėliau per antstolius gavo kažkiek pinigų. Tiksliai nepamena. UAB „P.“ nieko nesumokėjo. Gal buvo kreiptasi į darbo inspekciją. Koks buvo sutartas atlyginimas nepamena, buvo už kvadratus. Suma turėjo būti didesnė nei minimumas (t. 8, b .l. 199-202).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. dirbo UAB „P.“ statybininko pareigose. Šioje įmonėje taip pat dirbo ir jo brolis D. K.. Minėtos įmonės savininkas ir akcininkas buvo A. V.. Minėta įmonė užsiėmė statybos darbais. Jie dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ten renovuojamame pastate jie su broliu D. K. montavo vidaus pertvaras. Kartu su juo dar dirbo 2 ar 3 darbuotojai iš UAB „P.“, kurių nei vardų nei pavardžių jis neatsimena. Minėti vyrai buvo lietuviai. Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai kartu su jais nedirbo. Iš darbo minėtoje įmonėje jie su broliu išėjo, nes A. V. jiems nieko nesumokėjo, tik vis žadėjo sumokėti. Vėliau jie kreipėsi jį į teismą ir, jam atrodo po bankroto, jiems sumokėjo. Jo žiniomis, A. V. neatsiskaitė su visais įmonės darbuotojais. Jie su broliu dirbo tik šiame statybos objekte. Ar įmonė dar turėjo kitų objektų, kuriuose dirbo, nežino. Už medžiagas A. V., jo žiniomis irgi nemokėjo. Kiek žino, jis medžiagas pirkdavo su mokėjimo atidėjimu. Tai žino iš A. V. žodžiu. Kaip buvo iš tikrųjų, jis nežino. (t. 3, b. l. 9-11)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad A. V. pažįsta, dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje, pavadinimo neprisimena. Gali būti, kad dirbo laikotarpiu kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. Pažiūrėjo Sodroje, kad buvo įdarbintas, bet nieko nepasirašinėjo. Dirbo viename objekte, pamena, kad (duomenys neskelbtini) g. daugiabutyje, gipso kartono darbus atliko kartu su broliu. Kitų asmenų atrodo nebuvo. Neprisimena ar tame objekte buvo kitos tautybės asmenų. Jam atlyginimas nebuvo sumokėtas. Turėjo sumokėti už kvadratūrą. Po to jis nuėjo į Darbo ginčų komisiją ir kažkokia dalis buvo sumokėta iš valstybės fondo, gal 700-800 Eur. Gali būti, kad darbo sutartį A. V. atvežė tiesiai į statybos objektą. Nepamena darbo užmokesčio koks buvo nurodytas sutartyje, nes neatsimena, kad ją pasirašė. Nepamena kokio atlyginimo jis prašė Darbo ginčų komisijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 15 d. apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. dirbo UAB „P.“ statybininko pareigose. Kokios tiksliai pareigos buvo parašytos darbo sutartyje, neprisimena. Kartu su juo šioje įmonėje dirbo ir jo brolis S. K., tačiau jis dirbo truputį ilgiau. Į minėtą įmonę juos įdarbino direktorius A. V.. Jis nežino tiksliai ar tai buvo jo įmonė, bet jis jiems vadovavo ir duodavo nurodymus. Darbo sutartį A. V. jam atvežė tiesiai į statybos objektą. Dirbdami šioje įmonėje jie su broliu dirbo name (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso jis neatsimena, kur jie darė vidaus darbus – montavo gipso kartono pertvaras. Kokios įmonės užsakymu buvo atliekami šie darbai, t. y. kas buvo gen. rangovas, nežino. Šiame objekte jie dirbo dviese su broliu, kiti UAB „P.“ darbuotojai su jais nedirbo. Jo žiniomis, UAB „P.“ ukrainiečiai ar baltarusiai nedirbo. Jo žiniomis, UAB „P.“ jokių kitų statybos objektų neturėjo. Bent jau jis apie juos nieko nežino. Iš darbo UAB „P.“ jis išėjo, kadangi jam nemokėjo atlyginimo. Jo broliui UAB „P.“ taip pat nesumokėjo, todėl ir jis išėjo iš darbo. A. V. vis prašė palaukti, tačiau taip ir nesumokėjo. Atlyginimą jie gavo tik tuomet kai įmonė bankrutavo (t. 3, b. l. 3-6).
Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė tik savo nuomonę dėl darbuotojų užsieniečių ir kitų objektų (t. 8, b. l. 199-204).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Dirbo dažytoju, įmonės pavadinimo neprisimena. Dirbo, kai dar buvo litai. Dirbo (duomenys neskelbtini), kur mokykla. A. V. nemokėjo pinigų, todėl jis išėjo iš darbo. Dirbo dvejuose objektuose. Buvo oficialiai priimtas. Kiek laiko dirbo, neprisimena. Trakuose dažė ir glaistė. Mokykloje tokius pačius darbus atliko. Dirbo gal mažiau nei mėnesį. Trakuose su juo dirbo vienas žmogus. Vardo neatsimena. Pastarasis su juo kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. Atlyginimas sakė 400-500. Darbų daug padarė. Atlyginimo negaudavo. Skola susidarė 3000 litų. Pinigų neatgavo. Buvo padavęs į Darbo inspekciją, niekas nepadėjo. Į teismą nesikreipė. Mokykloje dirbo vienas, kitų asmenų nematė. Kiek įmonėje buvo iš viso priimta darbuotojų nežino. Atrodo 2017 metais gaudavo litais. Buvo objektai Trakuose ir (duomenys neskelbtini) g. (t. 8, b. l. 180-184).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. kad jis nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. dirbo UAB „P.“ dažytojo pareigose. Minėtos įmonės direktorius buvo A. V., jis ir priėmė jį į darbą ir duodavo jam užduotis. Kas buvo šios įmonės akcininkas, jis nežino. Dirbdamas šioje įmonėje, jis dažė vidaus sienas (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame Trakuose, tikslaus adreso jis nežino. Taip pat dažė vidaus sienas mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso neatsimena. Kartu su juo Trakuose dar dirbo vienas vyriškis, kuris taip pat dirbo UAB „P.“, tačiau jo vardo ir pavardės jis šiuo metu neatsimena. Mokykloje (duomenys neskelbtini), kartu su juo dirbo kiti darbuotojai, tačiau jie buvo iš kitų įmonių. Už darbus šioje įmonėje jis jokio atlyginimo negavo. A. V. jam liko skolingas apie 3000 Eur atlyginimo, kurio jam iki šiol nesumokėjo. Kitas UAB „P.“ darbuotojas, kuris su juo dirbo Trakuose, taip pat laiku negaudavo atlyginimo, bet jam A. V. mokėdavo tai po 10 tai po 20 Eur, nes jis sakydavo, kad neturi pinigų pragyvenimui ir jam kažkiek sumokėdavo, o jis pats, kadangi neprašydavo, o laukdavo, tai jam nieko ir nesumokėjo. Minėtas vyriškis jam užsiminė, kad A. V. vieną firmą uždaro, kitą atidaro ir niekam pinigų nesumoka, todėl jis ir nutarė pas A. V. daugiau nebedirbti. Kartu su juo minėtuose objektuose Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai nedirbo. Išėjęs iš darbo UAB „P.“, jis kreipėsi į Darbo inspekciją dėl nesumokėto atlyginimo, tačiau jam iki šiol niekas taip ir nesumokėjo. A. V. jam aiškino, kad negali sumokėti atlyginimo, nes su juo neatsiskaito užsakovai (t. 3, b. l. 14-17).
Iš 2022 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „NOKIA RM-1011“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) yra mygtukinis telefonas su juodos spalvos korpusu, kurio galinio dangtelio viršutinis kampas yra sulaužytas. Atidarius galinį dangtelį matome juodos spalvos lipduką su užrašais „NOKIA“ Microsoft Mobile Model RM-1011 CODE: (duomenys neskelbtini) IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Minėtame telefone SIM kortelių nėra. Įjungus telefoną ant ekrano rodoma data 2020 m. liepos 28 d. Peržiūrėjus skambučių žurnalą, jokių užfiksuotų skambučių nėra. Peržiūrėjus SMS žinučių žurnalą rastos SMS žinutes: 2019 m. kovo 31 d. Nr. 1615 Tekstas „Skelbiu.lt baigėsi skelbimo „Plastikinių langų...“ galiojimo laikas; 2019 m. balandžio 3 d. Nr. „J.“ Tekstas „Labas J. pasuk kaip galesi. A.“. 2022 m. birželio 21 d. Nr. LABAS Tekstas:„Primename, kad LABAS LAKTYS sugrįžo; Vakar Nr. Mirosl Ukraina. Atidarius teksto nėra. Vakar Z. Z. Z.. Atidarius teksto nėra. Vakar:Nr. +(duomenys neskelbtini); teksto nėra (t. 7, b. l. 198-200).
Iš 2017 m. spalio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje adresu (duomenys neskelbtini), darbo inspektoriams užėjus į mokyklą, A. V. per kitą išėjimą išveda 6 asmenis (vienas iš asmenų nustatytas dirbantis – A. M., kitas asmuo – G. M.. Likusių asmenų tapatybių nustatyti nepavyko. Trys nenustatyti asmenys įsodinami į A. V. automobilį, „VW Transporter“ ir išvežami. Kiti du nenustatyti asmenys, pasikalbėję su G. M., kartu nueina nuo mokyklos (t. 3, b. l. 41-45).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. L. parodė namą (duomenys neskelbtini), kurs jis atliki darbus A. V. užsakymu (t. 4, b. l. 96-102).
Iš vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus VRM duomenų bazių duomenis, Baltarusijos piliečio vardu D. K. nustatyti nepavyko (t. 6, b. l. 8-10).
2022 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:
- jeigu UAB „P.“ tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesudarė registro „Didžioji knyga“ visų buhalterinių registrų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017-2018 metus, tai nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 16 straipsnio 1, 2 dalimis, 17 straipsnio nuostatomis;
- dėl UAB „P.“ tvarkant buhalterinę apskaitą, visų suvestinių registrų nesudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymo ir nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017-2018 metus, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 16 straipsnio 1, 2 dalis; 17 straipsnio nuostatų, iš tyrimui pateiktų dokumentų, negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. laikotarpį;
- jeigu UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. tvarkydama buhalterinę apskaitą, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus sudarė registro „Didžioji knyga“ suvestinius visų buhalterinių sąskaitų registrus, bet pirminių apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo, tai nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis;
- dėl UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. tvarkant buhalterinę apskaitą, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių registrų neišsaugojimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d;
- pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 21 straipsnį, atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575, 28 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. direktorius – A. V.(t. 2, b. l. 126-169).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.
Dėl didelės vertės UAB „P.“ turto pasisavinimo
Kaltinamasis A. V. parodė, jog jis nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. ėjo UAB „P.“ direktoriaus pareigas ir nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo šios įmonės vieninteliu akcininku. Minėta įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Įmonėje dirbo 4 statybininkai: D. K., S. K., P. P. ir L. S.. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, A. V. buvo UAB „P.“ direktoriumi nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (t. 1, b. l. 155-159). Iš liudytojo T. Š. parodymų matyti, kad 2016 m. liepos 13 d. UAB „Tv.“ įsteigė UAB „P.“ ir nuo įsteigimo jis buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Tv.“ pardavė minėtos įmonės akcijas A. V. ir nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. A. V. buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. 2016 m. rugsėjo 12 d. kita jo vadovaujama įmonė UAB „T.“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, su UAB „P.“ pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. B48 ir minėtai įmonei teikė buhalterinės apskaitos paslaugas iki 2016 m. spalio 31 d., kai minėta sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, UAB „P.“ direktoriui A. V. pagal 2016 m. gruodžio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą buvo perduoti visi jų turimi UAB „P.“ dokumentai (t. 2, b. l. 102-105, t. 8, b. l. 192-195).
Byloje nustatyta, kad A. V., būdamas UAB „P.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu bendrovės turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jam patikėtu įmonės turtu, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d. iš UAB „C.“ pagal UAB „P.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus grynais pinigais gavo viso 65 585,95 Eur. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, tačiau kaltinamasis neigia, jog minėtą pinigų sumą pasisavino, tvirtindamas, jog visus minėtus pinigus jis išleido bendrovės reikmėms – atsiskaitymams už statybines medžiagas ir darbuotojų atlyginimams, kurie buvo mokami grynaisiais pinigais. Nurodė, kad bendrovėje be oficialiai įdarbintų darbuotojų dar dirbo Ukrainos piliečiai, kurie buvo įdarbinti lenkų įmonėje, kurios pavadinimo jis neatsimena ir su Lenkijos įmone buvo sudaryta subrangos sutartis. 2017-2018 m. įmonė turėjo 4 statybos objektus Vilniuje. UAB „P.“ buvo pasirašiusi subrangos sutartį su UAB „C.“ ir atlikinėjo statybinius darbus šios įmonės objektuose. Kitų rangovų, su kuriais dirbo UAB „P.“, neprisimena (t. 7, b. l. 104-108). Neigdamas pinigų pasisavinimą, taip pat nurodė, kad UAB „C.“ laimėdavo konkursus mažesne kaina, o dar mažesne kaina UAB „P.“, pasirašiusi sutartis, kaip subrangovas, turėjo juos atlikti. Todėl būdavo ir nelegalių darbuotojų. Tam, kad pigiau atliktų darbus, kvietė dirbti ukrainiečius ir baltarusius. Mokėdavo daugiausiai grynais, nes jie dirbo nelegaliai ir neturėjo banko sąskaitų. Su darbuotojais vėluodavo atsiskaityti, bet atsiskaitinėdavo, gavęs pinigus iš užsakovo. Iš UAB „C.“ darbų atlikimo aktų matyti, kad darbai objektuose buvo atlikti. Galiausiai, visus darbus atliko baltarusiai. Jie dirbo geriau kokybės atžvilgiu, tačiau brangiau. Būdavo, kad baltarusiai atsiveždavo savo statybines medžiagas, už kurias jis jiems sumokėdavo. Objekte (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyti 3 kotedžai, dirbo 5-6 ukrainiečiai, su jais atsiskaitė grynais pinigais. Ukrainiečių darbus reikėjo perdaryti, dirbo baltarusiai, atliko apšiltinimo, skardinimo darbus, per mėnesį uždirbdavo maždaug po 1500 Eur. Tai buvo 2017-2018 metais. Darbai buvo atliekami ir ankščiau, buvo įsiskolinimai ir mokėjimų vėlavimai, jis pinigus sumokėjo tuomet, kai su juo atsiskaitė. Atsiskaitymo dokumentų nėra, mokėjo grynais. Liudytojai, kurie buvo apklausti, už minimumą statybose nedirbo. Būdavo sutariamas minimalus atlyginimas, o mokėdavo pagal kvadratūrą. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad visi darbai objektuose buvo atlikti. Didžiausią darbų dalį atliko baltarusiai, jiems mokėjo atlyginimą po 1500 Eur per mėnesį, tačiau dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą, neturi. Liudytojams S. ir D. K. jis vieną kartą yra mokėjęs grynais pinigais. Po 2018 m. sausio 2 d. jis atsikaitė ir padengė skolą D. K.. Gavosi apie 55 000-60 0000 Eur su darbais ir medžiagomis. Buvo atsikaitoma ne per vieną kartą. Iki kada tokią sumą sumokėjo, neprisimena. Beveik visą sumą sumokėjo D. K.. Tai atlyginimas darbuotojams ir medžiagos. Daugiausia jie dirbo (duomenys neskelbtini) g., dirbo (duomenys neskelbtini) g. bendrabutyje apdailos darbus, glaistė, dažė. Padarė, bet jis (A. V.) ilgai nepridavinėjo, liko skolingas ir viskas labai vėlavo. D. K. žinojo iš anksčiau, buvo vienas pažįstamas supažindinęs. Pastoviai dirbo keturi baltarusiai, buvo specialistai įvairiuose objektuose. Pinigų iš sumos 55 000-60 000 Eur daugiausiai D. K. perdavė ir 10 000 Eur, ir 12 000 Eur perduodavo žmonėms, kuriems jis pasakydavo perduoti. Perduodavo, o po to kasos pajamų orderį pasirašydavo, jie išrašydavo. Tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę (t. 9, b. l. 3-6).
Taigi kaltinamasis teigia, jog iš UAB „C.“ gautas pinigines lėšas panaudojo bendrovės veikloje, mokėjo darbo užmokestį dirbusiems ukrainiečiams ir baltarusiams, taip pat pirko statybines medžiagas, reikalingas darbui objektuose bei išsimokėdavo sau atlyginimą, didesnį nei nustatytas minimalus darbo užmokestis – apie 1500 Eur per mėnesį. Visi darbai objektuose buvo atlikti. Didžiausią darbų dalį atliko baltarusiai, jiems mokėjo atlyginimą po 1500 Eur per mėnesį, tačiau dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą, neturi.
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019). Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti subjektyviuosius turto pasisavinimo požymius – tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina teismų praktikos nuostata, kad vien kaltininko tvirtinimas, jog bendrovės lėšos ar turtas iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad bendrovės turtas buvo pasisavintas. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).
Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Apie kaltės turinį sprendžiama, atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes – kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K- 169-976/2022 ir kt.). Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Iš bylos rašytinių duomenų ir liudytojo L. B. parodymų nustatyta, kad A. V. vykdė ne tik rangos darbus, bet ir kaip darbų vadovas kai kur atliko funkcijas. Visų objektų nepamena, buvo gal 5-7 sutartys. Dirbo žmonės, gal 5-7, gal daugiau. 2017 metais UAB „P.“ kaip rangovas dirbo šiuose objektuose – pagal 2017-11-17 Rangos sutartį Nr. 2017/11/17 (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio skyriaus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., UAB „P.“ atliko WC patalpų remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. gruodžio mėnesį; pagal 2017 m. spalio 2 d. Rangos sutartį Nr. 01/10/2017 (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio skyriaus „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., UAB „P.“ atliko vidaus remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. spalio mėnesį; pagal 2017-04-22 d. Rangos sutartį Nr. 17/04/22-(duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) UAB „P.“ renginėjo vidaus pertvaras iš gipso kartono. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2017 m. balandžio mėnesį; pagal 2017 m. gruodžio 18 d. d. Rangos sutartį Nr.2017/12/18 objekte (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ atliko vidaus remonto darbus. Minėti darbai buvo baigti ir atliktų darbų aktas surašytas 2018 m. sausio mėnesį; pagal 2017 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr.2017/01/01 UAB „P.“ atliko statybos darbų vadovo funkcijas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal minėtą sutartį A. V. važinėjo po visą Lietuvą į visus jų įmonės statybos objektus ir prižiūrėjo darbus, kuriuos atlikinėjo jų rangovai ir vadovaudavo jų rangovams. UAB „C.“ už minėtas paslaugas UAB „P.“ mokėjo po 4000Eur + PVM per mėnesį. 2018 m. UAB „C.“ su UAB „P.“ naujų sutarčių dėl darbų atlikimo sudariusi nebuvo, tik keliems mėnesiams (atrodo sausiui ir vasariui) buvo pratęsusi sutartį dėl darbų vadovo paslaugų teikimo. Jo žiniomis, minėtuose objektuose dirbo kažkokie ukrainiečiai ir baltarusiai, bet jis jų duomenų nežino ir kokiu pagrindu jie ten dirbo taip pat nežino. (t. 3, b. l. 155-158). Liudytojas A. B. parodė, kad vidaus apdailos darbus atlikinėjo UAB „P.“ darbuotojai, kurių buvo iki 10 žmonių. Jų vardų ir pavardžių nežino, nes su jais nebendraudavo. Jo žiniomis, UAB „P.“ dirbo keli Lietuvos piliečiai, vienas iš kurių buvo L. (jo pavardės jis nežino), kitų vardų ir pavardžių jis nežino. Taip pat UAB „P.“ darbus atlikinėjo Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Baltarusiai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo baltarusiai ir ukrainietis. (duomenys neskelbtini) atrodo buvo. Praktiškai visuose objektuose būdavo užsieniečiai, jie keisdavosi. Pagrinde, atrodo, trise iš Baltarusijos buvo brigada (t. 3, b. l. 149-150, t. 8, b. l. 151-154).
Kaip matyti iš 2017 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr.2017/01/01, UAB „P.“ įsipareigojo atlikti statybos darbų vadovo funkcijas UAB „C.“ objektuose laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tai patvirtina ir liudytojo L. B. parodymai, kad UAB „P.“ atliko projekto valdymo ir priežiūros darbus ir suteikė transporto paslaugas (PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta bendrovei UAB „C.“). Pagal minėtą sutartį UAB „P.“, konkrečiai pats direktorius A. V. turėjo atlikti tik priežiūros darbus, o pati UAB „P.“ statybų darbų neatlikinėjo. Pagal minėtą sutartį A. V. turėjo tik prižiūrėti kaip darbus atlieka kiti subrangovai ir tarpininkauti su UAB „C.“ užsakovais. Nuo 2018 m., kiek pamena, UAB „P.“ pati darbų neatlikinėjo, o sutartys jau buvo sudaromos su kita A. V. įmone – UAB „B.“, nes 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje UAB „P.“ banko sąskaitos galimai buvo areštuotos ir jie negalėjo jiems daryti pavedimų. 2018 m. UAB „P.“ ir žodžiu ir, kiek atsimena, raštu prašė, kad su jais atsiskaitytų grynais, o ne pavedimais(t. 3, b. l. 159-168).
Iš kasos pajamų orderių kvitų matyti, jog didžioji dalis inkriminuojamu laikotarpiu sumokėtų piniginių lėšų buvo sumokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 0014, kuri buvo išrašyta pagal minėtą tarp UAB „C.“ ir UAB „P.“ sudaryta Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/01/01, pagal kurią UAB „P.“ atliko statybos darbų vadovo funkcijas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m,. gruodžio 31 d. Kaip nustatyta byloje, šias funkcijas atliko kaltinamasis A. V.. Pagal šią sutartį buvo išrašyta sąskaita faktūra daugiau nei 58 000 Eur sumai ir didžioji dalis iš kaltinamajam inkriminuojamu laikotarpiu išmokėtos pinigų sumos buvo pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 0014 už darbų vadovo funkcijų atlikimą, o ne už statybos darbus.
Kaltinamasis parodė, kad statybinės medžiagas jis dažniausiai veždavo iš Lenkijos, kartais pirkdavo ir iš Lietuvos įmonių. Lietuvoje prekės buvo perkamos „Senukų“ prekybos centruose ir pagal skelbimus internete. Statybinių medžiagų pirkimo dokumentus jis saugojo kartu su UAB „P.“ dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali. UAB „P.“ pati nieko nestatė, o atlikinėjo vidaus ir išorės apdailos darbus. Jis šiuo metu neatsimena kokiose objektuose UAB „P.“ darbuotojai dirbo 2018-2019 m. Vienas iš UAB „P.“ užsakovų buvo UAB „C.“. Kitų užsakovų jis neatsimena (t. 7, b. l. 109-112).
Dėl statybinių medžiagų įsigijimo liudytojas L. B. parodė, kad pagal visas jų su UAB „P.“ sudarytas sutartis rangovas, t. y. UAB „P.“ visus darbus turėjo atlikti savo medžiagomis. Statybines medžiagas UAB „P.“ dažniausiai pirkdavo iš UAB „C.“ sumokėtų avansinių mokėjimų, o po to išrašydavo bendrovei UAB „C.“ PVM sąskaitas faktūras už rangos darbus (kartu su medžiagomis). Arba UAB „C.“ pati nupirkdavo (patiekdavo) statybines medžiagas, o vėliau UAB „P.“ pateikdavo PVM sąskaitas faktūras už minėtas medžiagas. UAB „C.“ su UAB „P.“ už visus darbus ir medžiagas pilnai atsiskaitė 2018 m. ir dar UAB „P.“ liko jiems skolinga 176 Eur, nes buvo permoka (t. 3, b. l. 155-158).
Liudytojas A. L. parodė, kad bendrovė UAB „G.“, kuri pagal viešąjį pirkimą laimėjo konkursą suremontuoti 4 drabužines (duomenys neskelbtini) mokykloje, pasitelkė UAB „P.“. UAB „P.“ neturėjo apyvartinių lėšų ir jie (UAB „G.“) tiekė medžiagas ir išrašinėjo sąskaitas už medžiagas. UAB „G.“ nei viena sąskaita nebuvo išrašyta už darbus. Jie mokėjo už medžiagas ir pervedinėjo avansu tam tikras sumas. Buvo liepos 26 d. – 1500 Eur avansinis mokėjimas darbams atlikti ir rugpjūčio mėn. 17 d. – 1000 Eur darbams atlikti. Dar apie 6000 Eur buvo išrašyta už medžiagas, kurios buvo panaudotos. UAB „G.“ 2019 metais kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes bandė susisiekti su direktoriumi. Jie pardavė medžiagas, išrašė sąskaitas, turėjo susimokėti PVM ir pelno mokestį nuo tų sąskaitų, darbai buvo atlikti, tačiau negavo iš UAB „P.“ sąskaitos. Tuo metu dirbo nuo 2 iki 4 asmenų. Du asmenys tikrai buvo lietuviai, atrodo broliai, buvo du užsieniečiai. Jie bendravo rusiškai. Tai buvo ukrainiečiai ar baltarusiai. Darbus pradėjo birželio mėn. pabaigoje, baigė apie spalio mėn. vidurį. Broką taisė ir UAB „P.“ darbuotojai ir buvo pasamdyta kita įmonė. Panašiu metu UAB „G.“ buvo laimėję su kita įmone UAB „D.“ konkursą (duomenys neskelbtini) patalpų atnaujinimas. Su UAB „P.“ direktoriumi susitarė dėl darbų. Darbai buvo pasirašyti kartu su medžiagomis. Jei gerai atsimena, UAB „G.“ tiekė medžiagas, o darbus organizavo direktorius A. V.. Dirbo apie 3 mėnesius. Maždaug nuo liepos mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos. Atrodo tie patys broliai lietuviai dirbo ir ten lyg nebuvo užsieniečių. Gali būti tik jie du darė darbus. Trakuose objekte be brolių, kitų dirbančių asmenų, atrodo, nematė (t. 8, b. l. 180-184). Iš minėto liudytojo parodymų matyti, kad UAB „P.“ buvo mokami avansiniai mokėjimai darbams atlikti, medžiagas tiekė pati UAB „G.“. Kaip matyti iš pateiktų reikalaujamų dokumentų, UAB „C.“ vadovas pateikė sąskaitas faktūras, pagal kurias UAB „C.“, kaip pirkėjai, buvo išrašytos sąskaitos faktūros UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „D.“, UAB „G.“ ir kt., pagal kurias buvo pirktos statybinės medžiagos (t. 4, b. l. 37-39, 40-78). Elektroniniame laiške, teikiant dokumentus nurodyta, kad statybinės medžiagos buvo pirktos subrangovui UAB „P.“ ir jos visos parduotos UAB „P.“ (t. 4, b. l. 36).
Kaltinamasis taip pat teigia, kad buvo sudaryta sutartis su D. K. įmone dėl darbų atlikimo. Darbuotojams atlyginimus jis mokėdavo per D. K., pagal jų pateiktus dokumentus. Galimai ir pats pildė kažkokius dokumentus. Dokumentų, patvirtinančių kad jis jam mokėjo grynais pinigais, neranda. Kai UAB „P.“ vykdė statybos darbus UAB „C.“ statybos objektuose, statybines medžiagas pirko ir pati UAB „C.“ ir taip pat UAB „P.“ pirkdavo medžiagas. Taip pat Baltarusijos piliečiai, kurie dirbo UAB „P.“ objektuose, patys atsiveždavo statybines medžiagas ir jis jiems mokėdavo grynais pagal jų pateiktus dokumentus. 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu parodė, kad užsienio piliečiai buvo įdarbinti per Ukrainos piliečiui vardu V. priklausančią įmonę, o 2021 m. liepos 27 d. parodė, kad užsienio piliečiai buvo įdarbinami per Baltarusijos piliečio D. K. įmonę, nes Ukrainos piliečiai buvo įdarbinami per V. įmonę, o Baltarusijos piliečiai – per D. K. 2017 m. UAB „P.“ dirbo 2-3 darbuotojai, įskaitant jį patį. Iš to akivaizdu, kad tiek darbuotojų neturėjo jokių galimybių atlikti rangos darbus UAB „P.“ statybos objektuose, todėl darbų atlikimui UAB „P.“ privalėjo samdyti trečiuosius asmenis, su kuriais, gavus atsiskaitymus iš UAB „C.“, buvo atsiskaitoma už darbus ir medžiagas (t. 7, b. l. 149-152). Apklaustas 2020 m. gruodžio 10 d. parodė, kad be įmonėje įdarbintų darbuotojų dar dirbo keturi Baltarusijos piliečiai, kurie įmonėje nebuvo įdarbinti, kuriems jis mokėjo atlyginimus grynais. Oficialiai jų uždarbis įforminamas nebuvo, tiesiog jis iš jų imdavo raštelius, kad jie pinigus gavo ir šiuos raštelius jis laikė kartu su UAB „P.“ buhalteriniais dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali. Taip pat UAB „P.“ iš Lenkijos įmonės, kurios pavadinimo jis neatsimena, samdėsi apie 4-5 Ukrainos piliečius, kurie dirbo statybininkais UAB „P.“ objektuose. Su minėta įmone UAB „P.“ buvo sudariusi sutartį ir pagal tą sutartį mokėjo Lenkijos įmonei. Minėta įmonė priklausė Ukrainos piliečiui, kurio vardas V., pavardės neatsimena. Pinigus Lenkijos įmonei UAB „P.“ mokėdavo grynais pagal kasos išlaidų orderius. Pinigus jis perduodavo grynais minėtam V.. Minėtus orderius jis saugojo kartu su UAB „P.“ dokumentais, kurie dingo ir jis jų pateikti negali (t. 7, b. l. 109-112). Apklaustas 2021 m. liepos 27 d. A. V. parodė, kad darbai UAB „C.“ objektuose buvo priduoti iki 2018 m. pradžios tačiau vėliau reikėjo dar taisyti trūkimus. Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai UAB „P.“ įdarbinti nebuvo ir dirbo pagal sutartį tarp UAB „P.“ ir Baltarusijos įmonės, kurią atstovavo Baltarusijos pilietis D. K., kuris 2017-2018 m. atvažiuodavo į Lietuvą darbo reikalais ir atsiųsdavo statybininkus iš Baltarusijos ir Ukrainos. Jis pats pinigus už atliktus darbus mokėdavo D. K. įmonei, o jis vėliau atsiskaitydavo su minėtais statybininkais. Pinigai minėtai įmonei buvo mokami tik grynais pagal kasos išlaidų orderius, kurie dingo kartu su visais UAB „P.“ dokumentais. UAB „C.“ objektuose vienu metu dirbdavo apie 10 ir daugiau žmonių, nors oficialiai bendrovėje dirbo tik iki 3 darbuotojų, įskaitant jį patį. Minėta įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Kokie buvo šios įmonės objektai, jis neatsimena. Minėta įmonė savo darbuotojų neturėjo, o pagal subrangos sutartis samdydavosi kitas įmones darbams atlikti (t. 7, b. l. 135-138). Tokius kaltinamojo parodymus bylos duomenys patvirtina tik iš dalies.
Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad dirbo UAB „P.“ nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybininko pareigose. Buvo nustatytas minimalus atlyginimas, užmokestis turėjo būti už kvadratinius metrus, suma turėjo būti didesnė nei minimumas. Nei jam, nei UAB „P.“ taip pat dirbusiam jo broliui nebuvo sumokėtas atlyginimas, jokia dalis nebuvo sumokėta. Vėliau per antstolius gavo kažkiek pinigų (t. 8, b .l. 199-202). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jie dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini). Kartu su juo dar dirbo 2 ar 3 darbuotojai iš UAB „P.“, kurių nei vardų nei pavardžių jis neatsimena. Minėti vyrai buvo lietuviai. Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai kartu su jais nedirbo. Iš darbo minėtoje įmonėje jie su broliu išėjo, nes A. V. jiems nemokėjo atlyginimo, tik vis žadėjo sumokėti. Jo žiniomis, A. V. neatsiskaitė su visais įmonės darbuotojais. Už medžiagas A. V., jo žiniomis irgi nemokėjo. Kiek žino, jis medžiagas pirkdavo su mokėjimo atidėjimu. Tai žino iš A. V. žodžiu. Kaip buvo iš tikrųjų, nežino (t. 3, b. l. 9-11). Liudytojas D. K. parodė, kad jis UAB „P.“ dirbo nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. statybininku. Dirbo viename objekte (duomenys neskelbtini) g. daugiabutyje, gipso kartono darbus atliko kartu su broliu. Neprisimena ar tame objekte buvo kitos tautybės asmenų. Jam atlyginimas nebuvo sumokėtas. Turėjo sumokėti už kvadratūrą. Po to jis nuėjo į Darbo ginčų komisiją ir kažkokia dalis buvo sumokėta iš valstybės fondo, gal 700-800 Eur. Iš darbo UAB „P.“ jis išėjo, kadangi jam nemokėjo atlyginimo. Jo broliui UAB „P.“ taip pat nesumokėjo, todėl ir jis išėjo iš darbo. A. V. vis prašė palaukti, tačiau taip ir nesumokėjo. Atlyginimą jie gavo tik tuomet kai įmonė bankrutavo (t. 3, b. l. 3-6).
Sprendžiant dėl kaltinamojo darbuotojams mokėto darbo užmokesčio, periodiškumo, jo dydžių, svarbūs UAB „P.“ oficialiai įdarbintų darbuotojų liudijimai. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi nėra jokių duomenų, jog liudytojai turėtų motyvą kaltinamąjį apkalbėti, duoti neteisingus parodymus. Kaip matyti iš liudytojų S. ir D. K. parodymų, oficialiai UAB „P.“ dirbusiems liudytojams darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Nors kaltinamasis teigia, kad S. ir D. K. vieną kartą sumokėjo atlyginimą grynais pinigais, tačiau byloje nėra tokius kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų. Liudytojas P. P., kuris taip pat UAB „P.“ buvo oficialiai įdarbintas, parodė, kad UAB „P.“ dirbo nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. Už darbus šioje įmonėje jis jokio atlyginimo negavo. A. V. jam liko skolingas apie 3000 Eur atlyginimo, kurio jam iki šiol nesumokėjo. Kitas UAB „P.“ darbuotojas, kuris su juo dirbo Trakuose, taip pat laiku negaudavo atlyginimo, bet jam A. V. mokėdavo tai po 10 tai po 20 Eur, nes jis sakydavo, kad neturi pinigų pragyvenimui ir jam kažkiek sumokėdavo, o jis pats, kadangi neprašydavo, o laukdavo, tai jam nieko ir nesumokėjo. A. V. nemokėjo pinigų, todėl jis išėjo iš darbo. Dirbo dvejuose objektuose, vienas iš jų – (duomenys neskelbtini) Trakuose, kurioje atliko dažymo ir glaistymo darbus, kitas objektas (duomenys neskelbtini) g. Trakuose dažė ir glaistė. Dirbo gal mažiau nei mėnesį. Trakuose su juo dirbo vienas žmogus. Pastarasis su juo kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. Atlyginimas sakė 400-500. Darbų daug padarė, tačiau atlyginimo negaudavo. Skola susidarė 3000 litų. Pinigų neatgavo. Kreipėsi į darbo inspekciją, tačiau pinigų negavo, į teismą nesikreipė. Mokykloje dirbo vienas, kitų asmenų nematė. Atrodo 2017 metais gaudavo litais. Buvo objektai Trakuose ir (duomenys neskelbtini) g. (t. 3, b. l. 14-17, t. 8, b. l. 180-184). Aplinkybė, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, jog 2017 metais buvo sutaręs dėl atlyginimo litais, vertintina kaip sąžiningas suklydimas, nes, kaip visuotinai žinoma, euras Lietuvoje įvestas 2015 metais. Be to, ir pats kaltinamasis nenurodo, kad 2017 m. atlyginimą būtų mokėjęs litais. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. V. jam liko skolingas 3000 Eur. Liudytojo L. S. parodė, kad UAB „P.“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 6 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. glaistytoju Jis buvo griovėjas, turėjo nugriauti plyteles. Pirmas objektas buvo mokykla (duomenys neskelbtini), vėliau prie Žaliųjų ežerų kotedžai ir (duomenys neskelbtini). Kai dirbo mokykloje, reikėjo rūbines ir koridorius tvarkyti – nuplėšti senas plyteles, grindų dangą ir naujai viską perdaryti. Atrodo dirbo dar 4-5 asmenys. Asmenys buvo rusakalbiai. Du asmenys buvo lyg iš Ukrainos. Atlyginimą buvo sutarę gal 1000 Eur. Dalimis sumokėjo. Buvo prie Žaliųjų ežerų kotedžai. Jis dirbo vienas. Ten po to prisijungė atrodo dar trys. Irgi jie buvo iš UAB „P.“. Jie buvo lietuviai. Du lietuviai, o vienas tiksliai nežino. Trakuose, atrodo, dirbo keturiese. Buvo vienas lietuvis ir du rusakalbiai. Ten reikėjo linoleumą nuplėšti ir naujai perkloti. Du rusakalbiai lyg irgi jie iš Ukrainos ar Baltarusijos. Jam žinoma, kad statybos sektoriuje tuo metu dirbo už minimalų atlyginimą, bet buvo priedai. Už minimalų atlyginimą nedirbdavo (t. 8, b. l. 192-195). UAB „P.“ dar buvo trys darbininkai, su kuriais dirbo kartu, tačiau jų vardų, pavardžių neatsimena. Jų brigadą pasamdė A. V. ir jie visi buvo lietuviai. (t. 3, b. l. 31-34). Liudytojas G. M. parodė, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo UAB „P.“ objekte – (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvežė pažįstamą A. M., kuris prašė surasti darbo, pagal prieš tai jam paskambinusio vyriškio prašymą, kad į objektą reikalingi darbuotojai. Jis nuvežė ten A. M. ir iš karto išvažiavo. Kas vadovavo A. M. šiame objekte, nežino, nes iš karto išvažiavo. Kitą dieną A. M. iš jo telefono skambino tam vyrui, pas kurį dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir prašė sumokėti už darbą. Minėtas vyras atvažiavo į Baltupius Vilniuje, į automobilių stovėjimo aikštelę ir sumokėjo A. M. apie 50-100 Eur (t. 3, b. l. 47-50, t. 8, b. l. 199-202). Liudytojas A. M. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. viduryje dirbo UAB „P.“. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame objekte atlikinėjo prie sporto salės esančiose rūbinėse apdailos darbus. Su A. V. jis susipažino minėtame objekte. Už darbą jam buvo sumokėta 100 Eur. Dirbo du vakarus, reikėjo tik lubas išdažyti. Kuomet dirbo šiame objekte, darbuotojų iš Ukrainos ar Baltarusijos nepastebėjo. Su jokiais kitais asmenimis objekte jis nebendravo. Jokiuose kituose UAB „P.“ objektuose nedirbo. (t. 3, b. l. 59-61). Dėl dirbusių asmenų skaičiaus liudytojas parodė, kad mokykloje dirbo žmonės, su jais nebendravo. Jie kažką darė sporto salėje, o jis rūbinėse. Nesureikšmino ar jie rusai, ar lietuviai. Jis ateidavo vakarais, jau visi būdavo išėję, gal du ar trys būdavo likę (t. 8, b. l. 180-184). Iš liudytojo E. M. parodymų matyti, kad A. V. jam pasiūlė užbaigti vieną objektą Fabijoniškių mokykloje 2017 metais, rugpjūčio mėnesį, Reikėjo pabaigti klijuoti plyteles, sumokėjo virš 200 Eur, dirbo savaitę. Darbų kaina buvo sutarta iš anksto. Jį pasamdęs asmuo (A. V.) jam nurodė, kad buvo pasamdęs ukrainiečius, bet patikrinimo metu Darbo inspekcijos pareigūnai rado nelegaliai dirbančius užsieniečius. Dalis plytelių buvo suklota. Jis žino, kad prieš jį dirbo kiti darbuotojai. Šį darbą pasiūlęs vyriškis dirbo UAB „P.“. Tai, kad dirbo šioje įmonėje jis suprato vėliau iš gauto bankinio pavedimo, kai pamatė, kad pinigus pervedė įmonė UAB „P.“. Reikėjo sukloti 20 kv. plotą plytelėmis ir jis padarė pilnai savo darbą. Jam baigus darbą, UAB „P.“ darbuotojas patikrino, pasakė, kad viskas gerai padaryta, bet dabar negali jam sumokėti, nes dar papildomai turi mokyklos atstovas darbus priimti, ir tada tik jam sumokės uždarbį. Jis sumokėjo tokią sumą, kokią ir sutarė iš pat pradžių, tai yra 200 Eurų (t. 3, b. l. 63-66). Jam sumokėjo 200 Eur už darbą – 10 Eur už m². Jis dirbo vienas, nematė, kad dar kažkas dirbtų. 10 Eur už m² maždaug tuo metu buvo rinkos kaina (t. 8, b. l. 170-173).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo A. V. buvo nubaustas už liudytojo šioje byloje L. S. nelegalų darbą matyti, kad, Vilniaus Fabijoniškių mokykloje atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo, nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu peržiūrėjus mokyklos turimus vaizdo įrašus nustatyta, kad atėjus inspektoriams į mokyklą, A. V. per kitą išėjimą išvedė 6 asmenis, iš kurių vienas asmuo buvo G. M. ir A. M..
Kaltinamasis teigia, jog nelegaliai dirbusiems baltarusiams ir ukrainiečiams, kurių bendrą skaičių nurodo 7-8 asmenis, mokėjo grynaisiais pinigais apie 1500 Eur per mėnesį, tačiau, išnaudojus visas galimybes nustatyti dirbusius asmenis bei apklausti K. K. nepavyko. A. V. parodė, kad D. K., su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl baltarusių darbuotojų, turėjo savo įmonę. Su Vladimiru ir D. K. atsiskaitinėjo grynais pinigais. Dėl sumų rašydavo ranka kaip kasos pajamų orderį, kad davė pinigus. Turėjo užrašus dėl dirbančių ir rašydavosi kiek kam sumokėjo. Daug užrašų nebuvo, nes turėjo nedaug objektų. Oficialus atlyginimas buvo minimumas. Sau išmokėdavo apie 1500 Eur (t. 7, b. l. b. l. 181-182, t. 9, b. l. 3-6).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui patekti duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini) eilę kartų kirto Lietuvos Respublikos sieną, užfiksuotas atvykimas-išvykimas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. (t. 8, b. l. 159-164). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo imtasi visų priemonių apklausti D. K., kuris pasak kaltinamojo, atveždavo baltarusius, kurie dirbo objektuose, tačiau to padaryti nepavyko, taip pat nepavyko nustatyti asmens vardu V. Tyrimo metu siekiant nustatyti nelegaliai dirbusius UAB „P.“ asmenis, buvo skambinta visais kaltinamojo A. V. nurodytais telefonais, tačiau arba nurodyti abonentai neatsiliepė, arba nebuvo galimybės su jais susisiekti, arba jie parodė, jog A. V. nepažįsta ir UAB „P.“ objekte nedirbo.
Tarnybiniame pranešime dėl A. V. nurodytų asmenų nustatymo nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 6 d. buvo skambinta A. V. nurodytais baltarusiškais telefono numeriais abonentams D., V. ir K., įsijungė atsakiklis, kuris rusų kalba pranešė, kad „abonentas laikinai nepasiekiamas“, paskambinus abonentui K., įsijungė autoatsakiklis, kuris pranešė, kad paskambinta į internetinę parduotuvė „F.“ (t. 4, b. l. 89). Iš tarnybinio pranešimo dėl A. V. nurodytų asmenų nustatymo matyti, kad paskambinus abonentams „J.“, „P.“, nebuvo galimybės susisiekti, paskambinus abonentui „A.“, abonentas neatsiliepė, paskambinus abonentui „M.“, nustatyta, kad tokio numerio nėra. paskambinus abonentui „R.“, nustatyta, kad tokio numerio nėra, paskambinus abonentams „Ukrainietis“, „S.“ nustatyta, kad su abonentu nėra galimybės susisiekti. Paskambinus abonentui „Grindininkas iš Varenos“, juo atsiliepęs asmuo neprisistatė, nurodė, kad dirba pagal patentą ir deda grindis, tačiau A. V. nepažįsta, UAB „P.“ objektuose niekada nedirbo, teikia paslaugas tik fiziniams asmenims, o ne įmonėms. Paskambinus abonentui „Fa.“, asmuo prisistatė K. L. ir nurodė, kad atlieka fasadų remontus. A. V. nepažįsta ir UAB „P.“ objektuose nedirbo (t. 4, b. l. 87). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tik vienas iš nurodomų asmenų – liudytojas K. L. parodė, kad dirbo V. V. viename objekte 2017 m. rudenį arba 2018 m. rudenį, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė namą, kuriame dirbo. A. V. sumokėjo 6000-8000 Eur keturiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų.
Kaltinamajam nepateikus jokių UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės patikrinti kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas, pats A. V. teisme nurodė, jog išsimokėdavo didesnį darbo užmokestį – apie 1500 Eur Byloje nėra nė vieno UAB „P.“ dokumento, galinčio patvirtini, kad buvo išmokėti atlyginimai ir pirktos statybinės medžiagos ar už statybines medžiagas atsiskaityta.
A. V., būdamas UAB „P.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėjo teisę į darbo užmokestį, tačiau darbo užmokestis, turi būti mokami laikantis įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., disponuodamas bendrovės turtu, nesilaikė nei minėtų Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, nei kitų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų. Nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti kaltinamojo teiginius, negalima daryti išvados, kad visos bendrovės lėšos, gautos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d., buvo skirtos darbo užmokesčiui mokėti ir atsiskaitymams už statybines medžiagas.
Kaip nustatyta, įmonės grynieji pinigai buvo perduoti A. V. ir jis nepateikė nei visas išlaidas, nei dalies išlaidų patvirtinančių dokumentų. Atskaitingas asmuo turi pateisinti grynųjų pinigų panaudojimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nėra jokių įmonės buhalterinių dokumentų, nebuvo tvarkomos atskaitingo asmens sąskaitos, pajamos ir išlaidos. Kaltinamojo parodymai, jog buvo atsiskaitoma su baltarusiais ir ukrainiečiais, kurie dirbo statybos objektuose, kuriuose darbus atliko UAB „P.“ pinigais, be tai patvirtinančių dokumentų, vertinami kaip niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta konkrečių ir patikimų duomenų dėl minėtos pinigų sumos panaudojimo įmonės veikloje ir jos reikmėms ir spręstina, jog tokie argumentai yra tik gynybinė versija.
Be to, teismo manymą, kad A. V. inkriminuota visa pinigų suma nebuvo panaudota UAB „P.“ veikloje, sustiprina ir liudytojų parodymai, jog darbo užmokestis nebuvo išmokėtas trims iš keturių oficialiai UAB „P.“ įdarbintiems darbuotojams, net minimalaus atlyginimo dydžio suma, tačiau kaltinamasis teigia, jog sumokėjo 55 000-60 000 Eur D. K., tačiau tokių jo parodymų patikrinti galimybių nėra. Beje, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tokių sumų nebuvo įvardinęs, bendrai nurodydamas, jog visus gautus pinigus panaudojo darbo užmokesčiui ir atsiskaitymams už statybines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
Gynyba teigia, jog liudytojas S. K. nurodė, jog buvo sutarę tik dėl minimalaus atlyginimo, o kaltinamasis nurodo, jog už minimalus atlyginimą statybose niekas nedirbo, tačiau įrodo priešingas aplinkybes, kad net oficialiai dirbantiems darbuotojams nebuvo išmokamas priklausantis minimalus atlyginimas, o teiginys, kad buvo mokamas visas atlyginimas neoficialiai grynaisiais pinigais, visiškai nelogiškas, kad įmonė oficialiai dirbančiam darbuotojui mokėtų neapskaitytą atlyginimą, nesumokėdama oficialaus atlyginimo ir liktų darbuotojui įsiskolinusi. Iš 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „P.“ kreditorių finansiniai reikalavimai: D. K. – 2717,48 Eur, S. K. – 2331,23 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija – 15 701,55 Eur, VSDFV Vilniaus skyrius – 820,81 Eur, antstolė B. Palavinskienė – 122,90 Eur, UAB „L.“ – 1133,45 Eur (t. 2, b. l. 16). 2020 m. vasario 17 d. nutartimi į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta UAB „G.“ su 6962,18 Eur finansiniu reikalavimu. Taip pat iš nutarties matyti, kad antros eilės kreditoriumi patvirtintas ir VSDFV Alytaus skyrius su 1421,92 Eur kreditoriniu reikalavimu.
Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad objektuose, kuriuose UAB „P.“ atliko statybos darbus, dirbo nuo 3 iki 10 asmenų įvairiais laikotarpiais – iki kelių mėnesių. Vertinant legaliai įdarbintų darbuotojų skaičių, jų darbo laikotarpius, sutiktina su gynybos pozicija, jog UAB „P.“ statybos objektuose naudojo nelegalų darbą ir tai buvo ne epizodiškai, o nuolat. Nors toks veiklos pobūdis yra neteisėtas, tačiau turintis reikšmę sprendžiant ar iš UAB „C.“ gautus pinigus kaltinamasis panaudojo bendrovės reikmėms. Visgi, apart kaltinamojo parodymų, kiti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Dėl nelegaliai dirbusių darbuotojų uždarbio A. V. parodė, kad statybininkai uždirbdavo apie 1500 Eur. Liudytojas K. L. parodė, kad dirbdami keturiese per 2-3 savaites uždirbo 6 tūkstančius eurų. Liudytojas M. parodė, kad už dvi darbo dienas buvo sutarta 100 eurų atlygis, tai per mėnesį sudarytų virš 1000 Eur. Kaltinamasis nurodė, kad jis ir sau nelegaliai išmokėdavo tokį pat atlyginimą, t. y. apie 1500 Eur. Minėta suma yra tikėtina, tokia pati ar panaši į darbo užmokesčio sumas, kokias nurodė ir apklausti liudytojai, dirbę statybos objektuose. Nors kaltinamasis atliko darbų priežiūros vadovo funkcijas, tačiau sutartis dėl tokių darbų atlikimo buvo sudaryta ne su A. V., o su UAB „P.“ ir pagal šią sutartį gautos lėšos buvo UAB „P.“, o ne kaltinamojo nuosavybė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 22 d. apklaustas papildomai įtariamasis A. V. jis atrado seną telefoną, kuriame rado darbuotojų, kurie oficialiai nebuvo įdarbinti, tačiau dirbo UAB „P.“ objektuose, telefono numerius – Baltarusis E., baltarusis P., ukrainietis A., ukrainietis M., lietuvis R. (jis duodavo jam darbuotojų), ukrainietis (jo vardo ir pavardės nežino), baltarusis S. (jis atsiųsdavo jam darbuotojus ir tiekdavo medžiagas), lietuviai grindininkai iš Varėnos, lietuviai fasadininkai. Minėtiems asmenims jis mokėjo pinigus grynais be jokių dokumentų. Kada tiksliai jiems jis sumokėjo, jis šiuo metu neatsimena, atsimena, kad mokėjo 2017 m. ir 2018 m. Jiems mokėjo grynais iš UAB „C.“ išmokėtų sumokėtų pinigų (t. 7, b. l. 181-184). 2022 m. lapkričio 23 d. papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad ukrainiečio M., telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o ne +(duomenys neskelbtini), kaip jis nurodė ankstesnėje apklausoje. Taip pat, kad buvo atstatyta seno telefono „Nokia“ abonentai ir nurodė, kad su asmenimis, kurių telefono numerius nurodė, atsiskaitė iš UAB „P.“ priklausančių pinigų už UAB „P.“ naudai atliktus darbus ir UAB „P.“ naudai pateiktas medžiagas 68 telefonų numerius. Kaip matyti iš parodymų, asmenys užvardinti tik vardais arba vardais nurodant ir vietovės pavadinimą, taip pat asmens specialybę. Iš minėtų asmenų pagal telefonų numerius ir M., telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), A. ukrainietis Nr. (duomenys neskelbtini), D. Nr. +(duomenys neskelbtini), V. Nr. +(duomenys neskelbtini), K. B Nr. +(duomenys neskelbtini), K. Nr. +(duomenys neskelbtini), Ukrainietis R. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 189-192). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 55 000-60 000 Eur sumokėjo D. K.. Taigi kaltinamojo parodymai apie piniginių lėšų panaudojimą keitėsi. Be to, minėtos apklausos metu nurodyti abonementai Nakvinė A. Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė Garliava Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nakvinė Ventoj Nr. (duomenys neskelbtini) neaišku kaip susiję su UAB „P.“ veikla. Kaip minėta, kaltinamasis teisme nurodė, kad 55 000-60 000 Eur sumokėjo D. K., likusius iš UAB „C.“ gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams už statybines medžiagas, tačiau kaltinamojo parodymai apie teismo nustatinėjamas aplinkybes nėra nuoseklūs ir skiriasi, todėl jais remtis visa apimtimi pagrindo nėra.
Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp UAB „C.“ ir tyrėjos, UAB „P.“ banko pavedimu 2017 m. lapkričio 28 d. buvo sumokėta 15 000 už sąskaitas (duomenys neskelbtini)0008 – 500 (dalinis) Eur; (duomenys neskelbtini)0010 – 9680 Eur; (duomenys neskelbtini)0011 – 3956 Eur; (duomenys neskelbtini)0014 – 864 Eur (dalinis (t. 4, b. l 127). UAB „C.“ nurodė, jog pavedimų kopijų negali atsiųsti, nes Luminor bankas tokios senos informacijos neteikia. Taip pat buvo daromi užskaitymai (t. 4, b. l. 169-171, 203). Taigi iš šių duomenų matyti, kad UAB „C.“ pagal rangos sutartis mokėdavo už atliktus darbus ir iki 2018 m. sausio 2 d. Liudytojas L. B. nurodė, jog vėlavimų atsiskaityti su UAB „P.“ nebuvo, nebent kažkiek vėlavo paskutiniai atsiskaitymai, todėl kaltinamojo teiginiai, kad kaltinamojo nurodoma suma buvo panaudota atsiskaitymams su dirbusiais asmenimis už paskutinius pagal sutartis atliktus darbus, neįtikinama ir bylos duomenimis nepatvirtinta.
Nei oficialių dokumentų, nei rankraštinių įrašų ar skaičiavimus apie darbuotojams už atliktus darbus išmokėtas pinigų sumas nėra pateikta, taip pat kiek konkrečiai asmenų dirbo, todėl lyginti juos su kitais bylos įrodymais – bendrovėje dirbusių asmenų parodymais, rašytine bylos medžiaga apie užfiksuotus nelegalaus darbo bendrovėje faktus, neįmanoma nustatyti kaltinamojo nurodomų aplinkybių dėl visos pinigų sumos panaudojimo bendrovės reikmėms, be deklaratyvių kaltinamojo teiginių, kiti bylos įrodymai nepatvirtina.
Byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste reikšminga ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, kad vien kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Kartu tai nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019, 2K-322-1073/2019, 2K-254-895/2020, 2K-7-134-511/2023).
Kaltinamajam nėra inkriminuojama, jog jo vadovaujama UAB „P.“ neatliko darbų pagal rangos sutartis. Faktus, kad darbai buvo atlikti, patvirtina bylos duomenys, visgi, šie duomenys nepatvirtina, jog užmokestis už atliktus darbus ar dalis užmokesčio A. V. nurodomiems asmenims buvo sumokėta. Kaip jau aptarta, iš liudytojų S. K., D. K. ir P. P. parodymų matyti, jiems už atliktus darbus atlyginimas nebuvo sumokėtas.
Kaltinamasis nurodo, kad sau mokėdavo atlyginimą apie 1500 Eur per mėnesį. Tikėtina, jog kaltinamajam tokios sumos galėjo būti mokamos, kadangi, kaip matyti iš paties kaltinamojo, liudytojų parodymų, buvo mokamas minimalus atlyginimas ir būdavo priedai, būdavo skaičiuojama pagal kvadratinius metrus – tuo metu 1 m² – 10 Eur. Kaltinamajam, kaip direktoriui, buvo nustatytas minimalaus atlyginimo dydžio darbo užmokestis, nors, kaip matyti iš liudytojų parodymų, statybos darbus objektuose atlikę asmenų gaudavo užmokestį 1000-1500 Eur, taip pat, kad buvo mokama 10 Eur už 1 kv. m. Kaip matyti, buvo mokamos didesnės nei oficialiai nustatytas minimalus atlyginimas, papildomos išmokos, nesumokant valstybei mokesčių. Kaltinamasis nenurodė, jog neišsimokėdavo atlyginimo sau pačiam. Tai reiškia, kad per nagrinėjamą laikotarpį (nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 30 d., t. y. už tris mėnesius) kaltinamojo darbo užmokesčiui galėjo būti išleista apie 4500 Eur. Todėl tikėtina, kad nors oficialus A. V. darbo užmokestis tuo metu buvo minimalaus mėnesinio atlyginimo, t. y. 380-400 Eur, jis išsimokėdavo 1500 Eur atlyginimą. Aptarti įrodymai kelia abejonių, jog buvo pasisavinta visa kaltinime nurodyta suma, todėl visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, iš kaltinamajam inkriminuotos sumos minusuojama 4500 Eur. Taip pat iš liudytojo K. L. parodymų matyti, kad už darbą 2017 metų rudenį keturiems asmenims A. V. sumokėjo 6000 Eur, pinigai buvo sumokėti vėliau, todėl galėjo būti sumokėti iš UAB „C.“ inkriminuojamu laikotarpiu sumokėtos sumos, todėl minėta suma taip pat minusuojama. Kaip jau minėta, nors kaltinamasis nurodo, jog ir kita pinigų suma buvo panaudota įmonės poreikiams – taip pat apmokant už atliktus darbus, į statybos objektus tiektas statybines medžiagas, tačiau jis to negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais.
Kaltinamojo parodymai apie piniginių lėšų panaudojimą yra abstraktūs, nekonkretūs, nėra pateikta nei dokumentų, nei jokių rankraštinių ar kitokių įrašų, raštų apie pinigų gavimą ar kt., kuriuose būtų pateikti paskaičiavimai, kiek jis sumokėjimo grynais pinigais baltarusiams ir ukrainiečiams už atliktus darbus. Nors tokių rankraštinių įrašų negalima laikyti buhalteriniais apskaitos dokumentais, nes jie nepatvirtina piniginių lėšų išmokėjimo, tačiau įmonei padaryta turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis, tačiau ir tokių duomenų byloje nėra.
Kaltinamasis teigia, jog inkriminuojamą gautą pinigų sumą naudojo UAB „P.“ naudai ir interesams, visgi vertinant kaltinamojo, kaip bendrovės vadovo veiklą, pats kaltinamasis pripažįsta, jog buhalterinės apskaitos nevedė, įmonės piniginės lėšas asmenims perduodavo grynais pinigais, sutarčių ir pinigų perdavimo ir gavimo dokumentų neturi. Taigi nei iš kaltinamojo parodymų, nei iš bylos medžiagos nėra aišku kokią naudą iš tokios veiklos gaudavo bendrovė ir kokiais bendrovės interesais buvo veikiama, išskyrus tai, jog UAB „P.“ vardu buvo sudaromos rangos sutartys. UAB „P.“ vardu sudarytų sutarčių įgyvendinimui nelegalių darbuotojų samdymas, kaip matyti iš bankroto bylos duomenų, bendrovei priskaičiuotų mokesčių nemokėjimas, mokesčių mokėjimo vengimas, ko neginčija ir pats kaltinamasis, atlyginimo nemokėjimas oficialiai bendrovėje įdarbintiems trims iš keturių darbuotojų, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, visa tai rodo, jog nebuvo veikiama bendrovės interesais, vėliau bendrovė veiklos nebevykdė ir bankrutavo, o kaltinamasis 2018 m. sausio 31 d. įgijo kitą tokia pačia veikla, kaip ir UAB „P.“, vykdančią UAB „B.“ ir, kaip matyti iš liudytojų parodymų, toliau darbus statybos objektuose atlikdavo UAB „B.“.
Taigi nenustačius, kad kaltinamasis panaudojo 55 085,95 UAB „P.“ naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas (piniginės lėšos) buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mažintina A. V. inkriminuota pasisavintų piniginių lėšų suma iki 55 085,95 Eur. Sumažinus A. V. pasisavinto UAB „P.“ turto vertę iki 55 085,95 Eur, ji taip pat viršija 900 MGL (45 000 Eur) sumą.
BK 183 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta, kai asmeniui padaroma reali žala. Jau minėta, kad A. V., kaip UAB „P.“ direktorius, paėmė bendrovei priklausančius grynuosius pinigus. Byloje nustatyta, kad ne visi šie pinigai buvo panaudoti UAB „P.“ veiklos vykdymui ar kitaip šios bendrovės interesais, tačiau bendrovei nebuvo grąžinti, už juos UAB „P.“ nebuvo kitaip atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiais veiksmais buvo padaryta didelė žala UAB „P.“.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, BK 183 straipsnio kontekste, pagrįstų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam ir neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018 ir kt.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo UAB „P.“ turto pasisavinimą. Veikos metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233). Tuo tarpu pagal BK 190 straipsnio 1 dalį XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse nurodytas turtas buvo laikytas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 183 straipsnio bei 190 straipsnio pakeitimai. Aktualios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje (XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. virš 900 MGL dydžio vertės turto pasisavinimo (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo pasisavinta suma viršija 900 MGL sumą) nusikalstamos veikos sudėtis yra įtvirtinta ne BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet BK 183 straipsnio 3 dalyje. Lyginant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 183 straipsnio 3 dalies redakciją matyti, kad sankcija už aptariamą nusikaltimą sušvelnėjo, atsiradus alternatyviai (baudos) bausmei ir sumažinus maksimalų laisvės atėmimo bausmės terminą.
Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje turtas yra laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur), didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur), o nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Nustatant pasisavinto turto dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis, t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu (2019 m. – 2021 m.) ir teismo procesinių sprendimų priėmimo metu galiojantis MGL dydis – 50 Eur.
Nagrinėjamoje byloje pasisavinta pinigų suma viršija 900 MGL dydžio sumą, todėl, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyto nusikaltimo sudėtį.
BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Kadangi, kaip jau minėta, procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) lengvina nuteistojo teisinę padėtį (švelnina bausmę), A. V. padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir paminėto įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamajam inkriminuotas apgaulingas UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų paslėpimas.
Finansinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (nuo 2022 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos bei ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus. Be to, finansinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-719/2023 ir kt.).
Kaltinamasis A. V. parodė, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. ėjo UAB „P.“ direktoriaus pareigas ir nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo šios įmonės vieninteliu akcininku. Minėta įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Įmonėje dirbo 4 statybininkai – D. K., S. K., P. P. ir L. S.. Įmonės buhalterinę apskaitą iki 2017 m. spalio mėnesio tvarkė UAB „A.“ buhalterė G. R.. Kai buvo nutraukta sutartis su šia įmone jis pasiėmė iš šios įmonės visus buhalterinius dokumentus ir nuo to laiko buhalterinės apskaitos niekas netvarkė. Įmonės kasininku visą laiką buvo jis pats. Nuo to laiko kai buvo nutraukta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „A.“, dokumentai buvo saugomi jo tėvų sode esančiame sandėliuke sodų bendrijoje „Š.“, Druskininkų sav., tikslaus adreso jis nežino. Nuo to laiko jam dokumentų nereikėjo ir jis jais nesidomėjo. 2020 m. pradžioje nuvažiavo į tėvų sodybą ir pamatė, kad ten įmonės dokumentų nėra. Kur dingo įmonės dokumentai jis nežino, į sodą įsilaužta nebuvo (t. 7, b. l. 104-108). Iš liudytojos G. R. parodymų nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, direktorius pateikdavo dokumentus. Programa „Centas“ buvo tvarkoma. Buvo tvarkomi visi registrai, Didžioji knyga. Buvo popieriniai dokumentai ir kaip duomenų bazė. Buvo popierinių dokumentų segtuvai, gal keli. Perdavė juos direktoriui A. V. (t. 8, b. l. 180-184).
BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, buhalterinė apskaita UAB „P.” iki 2017 m. spalio 31 d. buvo tvarkoma buhalterės G. R.. A. V., kaip įmonės vadovo pareiga užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje nustatyta, kad po sutarties nutraukimo su buhaltere G. R., buhalterinė apskaita bendrovėje nebuvo nei organizuojama, nei tvarkoma. A. V. patvirtino, jog buhalterinė apskaita bendrovėje po to, kai buvo nutraukta sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkiusia bendrove, netvarkyta nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Iš 2016 m. gruodžio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „T.“ perdavė, o A. V. priėmė UAB „P.“ apskaitos dokumentus (t. 2, b. l. 118, 119). Iš 2017 m. lapkričio 6 d. dokumentų perdavimo-priėmimo bei buhalterinių likučių perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad UAB „A. perdavė, o UAB „P.“, atstovaujama direktoriaus A. V., priėmė visus UAB „P. buhalterinius dokumentus (t. 2, b. l. 84, 85-86).
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. buhalterio, tvarkančio buhalterinę apskaitą, UAB „P.“ neturėjo. Iš kaltinamojo, liudytojų parodymų, specialisto išvados nustatyta, jog kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, jis tinkamai netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl to į apskaitą nebuvo įtrauktos visos įvykusios ūkinės operacijos, ūkiniai įvykiai, susijusios su turtu, apskaitos dokumentais nepagrįsti mokėjimai lėšų ir tokie pažeidimai sąlygojo apgaulingos UAB „P.“ buhalterinės apskaitos, už kurią, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas kaltinamasis, tvarkymą.
2022 m. gegužės 4 d. Specialisto išvadoje nurodoma, jog dėl UAB „P.“ tvarkant buhalterinę apskaitą, visų suvestinių registrų nesudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymo ir nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2017-2018 metus, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 16 straipsnio 1, 2 dalis; 17 straipsnio nuostatų, iš tyrimui pateiktų dokumentų, negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. laikotarpį; dėl UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. tvarkant buhalterinę apskaitą, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių registrų neišsaugojimo, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d; pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574, 21 straipsnį, atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575, 28 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. direktorius – A. V.(t. 2, b. l. 126-169).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių, kad tyrimui būtų pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai: buvo išsiųsti reikalavimai A. V. bei bankroto administratoriui, atliktos kratos A. V. gyvenamojoje vietoje, jo tėvų sodyboje bei tėvų gyvenamojoje vietoje. Tačiau jie nebuvo rasti. Tuo metu jokių vagysčių ir įsibrovimų užfiksuota nebuvo. Taigi byloje nustatyta, kad A. V. apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, ko neginčija ir pats kaltinamasis, bei neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad ji būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, ko iš esmės neginčija ir pats A. V..
Kaltinamasis A. V. nurodė, kad iš liudytojos G. R. paimtus finansinius dokumentus nuvežė ir paliko tėvų sodyboje. Kitos aplinkybės byloje nenustatytos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir paties kaltinamojo parodymų, apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuojamos visos ūkinės operacijos, buhalterinė apskaita nebuvo vedama, todėl, gynybos teigimu, nebuvo ką slėpti. Byloje nenustatyta kur dingo dokumentai, tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikšmės tai neturi. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad kaltinamasis buhalterinių dokumentų neišsaugojo, o aplinkybės, kad turėjo tyčią paslėpti dokumentus, nenustatytos.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo. Nagrinėjamoje byloje būtent tokios aplinkybės yra nustatytos.
Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018 ir kt.).
Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taip pat, kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, įstatymų leidėjas vietoje vienos iš alternatyvių veikų numatė atsakomybę už finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą įstatymų nustatytą laiką.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kaltinamojo A. V. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., kadangi šios normos nuostatos lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, ir numato papildomą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, kuri anksčiau galiojusios normos sankcijoje nebuvo numatyta.
Dėl bausmės paskyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 183 straipsnio 3 dalis) bei vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalyje), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 30-32, 33). Dėl veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo A. V. padarytų nusikalstamų veikų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas, duomenys apie kaltinamojo asmenybę teismui leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta, teisiamam asmeniui paskyrus baudas, jų dydžius nustatant mažesnius, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų dydžių vidurkiai už sunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų padarymą. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą baudžiama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiama nuo 150 iki 6000 MGL dydžio bauda. 1 MGL dydis yra 50 Eur.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.
Nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas (2 mėnesių), terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį, konfiskuotino turto vertę, A. V. nustatytinas ilgesnis –24 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, baudos sumokėjimo terminas. Tokiu būdu bauda turi būti sumokėta iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar bauda bus mokama dalimis ar visa suma vienu kartu, reikšmės neturi.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. savo veiksmais padarė žalą UAB „P.“, kadangi nusikalstamu būdu įgijo (pasisavino neapskaitytus pinigus) 55 085,95 Eur, tad ši suma laikytina nusikalstamos veikos rezultatu. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys A. V. nėra pareikštas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš jo valstybės naudai išieškotina ši suma kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti iš nagrinėti.
Priimant nuosprendį, vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalimi, išspręstinas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Iš A. V. paimtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM-1011 (kurio korpuso vienas kampas yra nulaužtas) IMEI Nr.1 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 7, b. l. 201-202), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. V. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mobiliojo ryšio telefonas sunaikintinas įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301, 302, 303, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, – 280 MGL (14 000 Eur) dydžio baudą.
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš A. V. 55 085,95 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis Eur, 95 ct) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Nustatyti A. V. paskirtos bausmės – baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:
LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas – 40100;
LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas – AB SEB bankas, banko kodas – 70440;
LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas – 21400;
LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000;
LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas – UAB „Medicinos bankas“, banko kodas – 72300;
(duomenys neskelbtini), gavėjo bankas – AB „Šiaulių bankas“, banko kodas – 71800.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Iš A. V. paimtą mobilaus ryšio telefoną NOKIA RM-1011 (kurio korpuso vienas kampas yra nulaužtas) IMEI Nr.1 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2 (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. V. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mobiliojo ryšio telefoną sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.