Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-871-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-13
Bylos Nr.: e2-871-614/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00704-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Copmensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.4Civilinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-871-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00704-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.16. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovės atstovui T. S., atsakovės atstovui E. B., žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Copmensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV), Šiaulių skyrius, kurio teisių perėmėjas – Panevėžio skyrius, kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Copmensa Vienna Insurance Group“, prašydama priteisti 46 125,00 Eur žalos Fondo biudžetui dėl E. Š. išmokėtos vienkartinės išmokos apraustajam mirus. Nurodė, jog eismo įvykio, įvykusio 2017-10-23 apie 8:59 val. ties (duomenys neskelbiami) V. M., vairuodamas krovininį automobilį MAN 8.140, (duomenys neskelbiami), partrenkė pėsčiąją A. Š., kuri (duomenys neskelbiami) nuo eismo įvykio patirtų sužalojimų mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Kaltininko automobilis buvo apdraustas atsakovo. Šiaulių apylinkės teismas 2018-04-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-1002/2018 V. M. pripažino kaltu dėl A. Š. mirties. Ieškovė 2020-08-21 sprendimu Nr. VPA_1512 2017-10-23 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2020-11-23 sprendimu Nr. VPA_SP5-2038 žuvusiosios motinai E. Š., (duomenys neskelbiami), išmokėjo 49 800,00 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Ieškovė 2020-11-26 pateikė pretenziją atsakovei, kuri paprašė pateikti A. Š. pajamas per paskutinius 12 mėnesių iki eismo įvykio ir sprendimą skirti išmoką. Ieškovė 2020-12-21 raštu dokumentus pateikė, tačiau atsakovė 2021-02-19 raštu paprašė papildomų duomenų: apie A. Š. ir jos mamos E. Š. 3 mėn. iki eismo įvykio gautas pajamas, informaciją apie jų abiejų deklaruotas gyvenamas vietas iki įvykio, įrodymus dėl išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos pagrįstumo – žuvusiosios mamos patirtų negautų pajamų. Ieškovė 2021-03-08 kreipėsi į žuvusiosios motinos artimuosius su prašymu pateikti informaciją apie patirtas išlaidas dėl žuvusiosios A. Š.. Artimieji 2021-03-07 pateikė išsamų išlaidų paaiškinimą, ieškovė 2021-03-18 pasitikslino dėl tam tikrų išlaidų skaičiavimo ir 2021-03-18 iš artimųjų gavo atsakymą ir 2021-03-19 raštu pateikė atsakovei prašomą informaciją. Atsakovė 2021-04-23 raštu Nr.9054122-3 SDZ22159 Dėl sprendimo priimto žalos byloje Nr. 9054122-3 ieškovę informavo, kad nusprendė atlyginti 3 675,00 Eur, kuriuos pervedė 2021-04-26, savo sprendimą neatlyginti likusios 46 125,00 Eur žalos argumentavo tuo, kad ieškovė neįvertino kokią turtinę žalą patyrė žuvusiosios mama; nusprendė, kad žuvusiosios mamai pakanka 75,00 Eur/mėn. – A. Š. paramos buityje ir mamos išlaikymo ekonominė vertė. Žalos dydį atsakovė įvertino skaičiavimu: eismo įvykio metu E. Š. buvo 77 metai ir 5 mėn., vidutinė statistinė moterų gyvenimo trukmė Šiaulių apskrityje – 81,6 metai, išlaikymui tenka 49 mėn. po 75,00 Eur, iš viso – 3 675,00 Eur. Su tokiu skaičiavimu ir argumentais ieškovė nesutinka. Vienkartinė išmoka buvo išmokėta pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (trumpinama - NADPLSDĮ). Vienkartinė išmoka išmokėta mirusiosios mamai, kadangi nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams (NADPLSDĮ 2 str. 1 d.). Vienkartinės išmokos paskirtis – visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustųjų asmenų mirties atvejų jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas (NADPLSDĮ 11 str. 1 d.). Žuvusiosios mamai E. Š. buvo išmokėta konkreti 49 800,00 Eur vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis nustatytas įstatyme (NADPLSDĮ 11 str. 1 d. ir 27 str. 1 d.), todėl ieškovė atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Ieškovei išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (trumpinama – TPVCAPDĮ) dydį VSDF biudžetui kompensuoja draudimo bendrovė (TPVCAPDĮ 31 str.). Išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d.). Teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi tėvai (TPVCAPDĮ 15 str. 5 d.). Atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 str. 1 d.). Asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pagal TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., CK, VSDĮ. Ieškovei buvo padaryta konkreti žala – išmokėta draudimo išmoka, todėl ieškovei atsirado teisė reikalauti atlyginti žalą, kadangi vienkartinė draudimo išmoka buvo išmokėta dėl fizinio asmens kaltės (VSDĮ 21 str. 1 d.). CK įtvirtintos bendrosios žalos atlyginimo nuostatos, ieškovė patyrė žalą – neteko turto, vienkartinės išmokos suma yra nuostoliai. Atsakovė nesutiko su visos vienkartinės išmokos dydžio atlyginimu, todėl nuostolio dydį nustatys teismas (CK 6.251. str. 1 d., 6.254. str. 1 d.), atsakovas privalo visiškai atlyginti žalą (TPVCAPDĮ, CK 6.263 str., 6.280 str.). Mirusiosios motina turi teisę į žalos atlyginimą, kadangi buvo mirusiosios išlaikoma (6.284 str. 1 d.). Vienkartinė išmoka yra socialinio draudimo išmoka mokėta gyvybės atėmimo atveju, todėl yra įskaitoma į atlygintinos žalos dydį ir ieškovas įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vienas iš žalos, atlygintinos netekus maitintojo, dydžio kriterijų – mirusiojo pajamos. Pajamos ir atitinkama jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir netekę maitintojo, siejamos su mirusiojo asmens dirbusio pagal darbo sutartį gautu vidutinio darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas pagal 3 kalendorinius mėnesius. Mirusiojo gauto vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skaičiuojant žalos dydį, iš mirusiojo apdraustojo pajamų turi būti išskaičiuoti mokesčiai. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. A. Š. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas 2017-07-01 - 2017-09-30 laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus: 2 090,55 Eur / 40 d.d. x 22 d.d. =1 149,80 Eur, išskaičiavus mokesčius vidutinis darbo užmokestis yra 873,85 Eur, todėl ieškovė mano, kad E. Š. patyrė turtinę žalą dėl žuvusiosios dukters netektų pajamų – 1/2 pajamų dalies – 436,93 Eur/mėn. Įvertinusi E. Š. gyvenimo trukmę, ieškovė nustatė kokia tikėtina statistinė vidutinė jos gyvenimo trukmė atsižvelgiant į lytį, gyvenamą vietovę ir amžiaus grupę – dukters mirties dieną jai buvo 77,48 m., Statistikos departamento duomenimis nuo 2020-01-01 vidutinė tikėtina E. Š. gyvenimo trukmė yra 9,87 m. (2019 m. pabaigoje jai buvo 79,65 m., gyvena Šiaulių mieste), taigi dukra būtu su ja dar kartu gyvenusi dar 12,04 m., t.y. 144,48 mėn., vadinasi E. Š. patyrė 63 127,65 Eur turtinę žalą dėl žuvusiosios dukters netektų pajamų (436,93 Eur/mėn. x 144,48 mėn.). Žuvusiosios mama yra pensinio amžiaus, todėl nedarbinga, išlaikoma dukters. Vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.205 str. 1 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apskaičiuojant apdraustojo mirties patirtą žalą, atsižvelgiama į žuvusiojo gautas pajamas, laikotarpį, per kurį maitintojo netekę asmenys turi teisę į išlaikymą, o taip pat tai, kad išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Ieškovė, įvertinusi artimųjų pateiktą informaciją, mano, kad mirusiosios A Š. motinos E. Š išlaikymas turėtų būti įvertintas 208,80 Eur/mėn. (3 val./d., 90 val./mėn., skaičiuojamas 2,32 Eur/val. 2017-10-29 buvęs minimalus valandinis atlygis, neatsižvelgiant, kad jis didėjo). Bendra E. Š. patirta žala dėl mirusios dukters yra 93 295,07 Eur. Ieškovė išmokėjo 49 800,00 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri įskaičiuojama į bendrą 93 295,07 žalos dydį, todėl atsakovė privalo pilnai atlyginti likusią neatlygintą 46 125,00 Eur žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė ADB „Copmensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškovės reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad teismų praktika šios rūšies bylose yra pakankamai išplėtota, apskaičiuojant žalos netekus maitintojo ir atitinkamai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydį turi būti įvertintos visos mirusiojo teisėtai gautos pajamos, kurių dalies neteko jo išlaikomas asmuo, ir kad civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudiko mokamos draudimo išmokos dydis turi būti adekvatus nukentėjusio trečiojo asmens nuostolių (žalos) dydžiui, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytus ribojimus (inter alia draudimo sumas). Byloje būtina nustatyti, kokio dydžio turtinę žalą dėl žuvusiosios A Š. gyvybės atėmimo patyrė jos motina E. Š., kuriai ieškovas išmokėjo vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – ir tik tokio dydžio sumos atlyginimo ieškovė šioje byloje galėtų reikalauti iš atsakovės. Atsakovės geranoriškai patenkinta ieškovo reikalavimo dalis (3 675 Eur) yra adekvati padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl ieškinyje reiškiami papildomi reikalavimai yra nepagrįsti. Siekiant apskaičiuoti E. Š. patirtą turtinę žalą, būtina išsiaiškinti 2 aspektus: 1) kokią žuvusiosios pajamų dalį jai esant gyvai E. Š. gavo ar turėjo teisę gauti kas mėnesį; 2) už kokį laikotarpį skaičiuotina turtinė žala (žuvusiosios pajamų dalis, skirta E. Š. išlaikyti). Dėl turtinės žalos apskaičiavimo ieškovė ieškinyje nurodo, jog E. Š. patirtą turtinę žalą vertina 93 295,07 Eur suma ir teigia, kad E. Š. dėl dukters mirties neteko 645,73 Eur/mėn. pajamų, kuriuos tikėtina būtų gavusi, jei pastaroji nebūtų žuvusi eismo įvykyje. Atsakovė su ieškovės turtinės žalos apskaičiavimo būdu nesutinka pirmiausia dėl žuvusiosios vidutinių mėnesio pajamų apskaičiavimo, ieškovė neteisingai apskaičiavo žuvusiosios vidutines mėnesio pajamas. A. Š. 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. iš viso gavo 2 090,55 Eur draudžiamųjų pajamų, iš kurių 827,83 Eur sumokėta kaip įmokos soc. draudimo išmokoms, sveikatos draudimui bei pensijų kaupimui. Bendra žuvusiosios pajamų suma už 3 mėnesius iki eismo įvykio sudarė 1 262,72 Eur (2 090,55 Eur – 827,83 Eur). Pagal LR Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, 7 p., skaičiuojama vidutinį dieninį darbo užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Atsakovės skaičiavimu, A. Š. vidutinėmis mėnesio pajamomis laikytina 564,27 Eur suma: vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo 5.4 p., t.y. skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį (šiuo atveju 1 262,72 Eur) dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. A. Š. buvo nedarbinga nuo 2017-08-08 iki 2017-08-14 ir nuo 2017-08-28 iki 2017-09-08; likusių darbo dienų skaičiuojamuoju laikotarpiu (2017 liepa-rugsėjis) iš viso buvo 47 – taigi, žuvusiosios vidutinis dieninis darbo užmokestis yra lygus: (1 262,72 Eur ÷ 47 d.) = 26,87 Eur. Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2017 metais yra 21 darbo diena (2017-07-05 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-362). Taigi, žuvusiosios vidutinės mėnesio pajamos sudarė: (26,87 Eur x 21 d.) = 564,27 Eur/mėn. Dėl motinos išlaikymui skirtos žuvusiosios pajamų dalies Pateiktame ieškinyje VSDFV nurodo, kad E. Š., kas mėnesį gaunančiai 301,67 Eur savarankiškų pajamų (senatvės pensija, transporto išlaidų kompensacija ir našlių pensija), taip pat dar turėtų atitekti 436,93 Eur/mėn. žuvusiosios gautų pajamų dalis, o taip pat 208,80 Eur/mėn. išlaidos jos priežiūrai. Ieškovės vertinimu, E. Š. kas mėnesį reikia iš viso 947,40 Eur pajamų; tuo tarpu žuvusiajai būtų pakakę tik likusios jos pajamų dalies, t.y. 127,34 Eur (564,27 Eur vidutinės mėnesio pajamos – 436,93 Eur, kurias ieškovė prašo pripažinti motinos išlaikymui skirta suma). Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokia ieškovės pozicija, o tokį turtinės žalos skaičiavimo būdą laiko ne tik neteisingu, bet ir nelogišku. Visų pirma, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad E. Š. faktiškai buvo išlaikoma dukters, kokie buvo jų tarpusavio santykiai, ar jos gyveno kartu ar atskirai, ar žuvusioji apskritai turėjo galimybę išlaikyti savo motiną (pvz., kaip matyti iš ieškovo pridėtos pažymos, ji pati dėl ligos buvo nedarbinga nuo 2017-08-08 iki 2017-08-14 ir nuo 2017-08-28 iki 2017-09-08). Teismų praktikoje, nenustačius aplinkybių, kad nedarbingi tėvai buvo faktiškai išlaikomi pilnamečių vaikų, tokie VSDFV teritorinių skyrių ieškiniai draudikams yra atmetami, vis gi, atsakovė šioje byloje priėmė sprendimą kompensuoti ieškovei po 75 Eur/mėn. turtinės žalos, kurią tikėtinai kaip išlaikymą žuvusioji galėjo teikti motinai arba pinigais, arba pagalba ūkyje. Prieš pagrindžiant tokio sprendimo argumentus, paminėtina, kad teismų praktikoje toks išlaikymas – natūra arba buities darbais - laikomas lygiaverčiu; atsižvelgiant į tai, atmestinas ir ieškovės teiginys, kad E. Š. turtinė žala turėtų būti apskaičiuojama šį išlaikymą sumuojant (t.y. priteisiant ir 1/2 žuvusiosios pajamų, ir dar papildomai E. Š. priežiūros išlaidas). Be to, atmestinas ir ieškovės argumentas, kad turtinei žalai apskaičiuoti turėtų būti imama 1/2 žuvusiosios pajamų – toks skaičiavimo būdas teismų praktikoje taikomas tik žuvus sutuoktiniui. Šioje byloje nustatant turtinės žalos dydį, turėtų būti vertinama, kokią žuvusiosios pajamų dalį turėjo teisę gauti E. Š., jei nebūtų ginčo eismo įvykio - būtent tokį skaičiavimo būdą numato CK 6.284 str. 2 d. Ieškovės pateikto alternatyvaus skaičiavimo būdo (t.y. E. Š. giminaičių paaiškinimai) byloje negalima taikyti ne tik dėl to, jog toks būdas nenumatytas teisės aktuose, tačiau ir dėl kitų priežasčių: šie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais dokumentais (sąskaitomis, čekiais ar pan.), todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais; E. Š. priežiūrai jos giminaičių skiriamos lėšos ir pastangos priklauso tiek nuo jų finansinės padėties ir galimybių (kurios gali būti kur kas geresnės nei žuvusiosios faktiškai iki įvykio turėtos galimybės teikti išlaikymą motinai), tiek ir nuo daugelio kitų faktorių, įskaitant net ir turtinius interesus - pvz., teisė į palikimą ar šiuo metu E. Š. valdomą turtą (iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė dėl šio eismo įvykio jai jau išmokėjo virš 26 000,00 Eur draudimo išmokų; jos giminaičiai taip pat paaiškinimuose nurodo, kad ketina ją perkraustyti iš dabartinio gyvenamojo būsto, i pan.); E. Š. giminaičių paaiškinimai ieškovei taip pat negali būti laikomi patikimais, kadangi jie turi ir papildomą materialinį suinteresuotumą nurodyti kuo didesnį turtinės žalos dydį – t.y. teismui pripažinus, kad šioje byloje turtine žala turėtų būti laikoma ieškovo nurodyta suma (93 295,07 Eur), E. Š. pati ar per ją atstovaujančius giminaičius galimai pareikalautų draudiko papildomai išmokėti skirtumą tarp teismo nustatytos turtinės žalos sumos ir VSDFV Šiaulių skyriaus išmokėtos išmokos. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė visą laikotarpį nuo eismo įvykio iki šiol nėra gavusi jokių papildomų reikalavimų iš E. Š. ar jos giminaičių - kas iš esmės patvirtina jų poziciją, kad patirta turtinė žala yra pilnai kompensuota ieškovo išmokėta išmoka. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, atsakovė prašo E. Š.galimai patirtos turtinės žalos dydį nustatyti vadovaujantis CK 6.284 str. 2 d., t.y. vertinti, kokią žuvusiosios pajamų dalį, jai esant gyvai, turėtų teisę gauti jos motina. Atsakovės paieškos duomenimis, įprastai nedarbingiems tėvams iš pilnamečių vaikų priteistina suma sudaro apie 30-100 Eur/mėn. arba tokie reikalavimai yra iš viso atmetami. Priimdama sprendimą pripažinti, jog žuvusioji A. Š. motinos E. Š. išlaikymui galimai skyrė apie 75 Eur/mėn. paramą pinigais arba pagalba buityje, atsakovė tinkamai vadovavosi tiek CK 6.284 str. 2 d. ir CK 3.205 str., tiek ir suformuota teismų praktika. Motinos išlaikymui skirta 75 Eur/mėn. suma, atsižvelgus į žuvusiosios gautą atlyginimą (vid. 564,27 Eur/mėn.), yra pakankamai reikšminga ir sudaro daugiau nei 13% visų jos mėnesinių pajamų. Ieškovės gi skaičiavimai, neva dėl eismo įvykio E. Š. patyrė 645,73 Eur/mėn. netekimus (436,93 Eur žuvusiosios A. Š. pajamų dalis ir 208,80 Eur giminaičių nurodytos išlaidos priežiūrai), neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo – be to, ši suma netgi reikšmingai viršija pačios žuvusiosios pajamas, kurios visų pirma buvo būtinos jai pačiai save išlaikyti. Dėl išlaikymo teikimo termino atsakovė nustatė, jog tikėtina E. Š. gyvenimo trukmė pagal Statistikos departamento duomenis – 49 mėnesiai po eismo įvykio, t.y. iki jai sukaks 81,6 metai. Ieškovė nurodo, kad jo duomenimis, tikėtina E. Š. gyvenimo trukmė – beveik 145 mėn. nuo įvykio. Atsakovei nepavyko rasti tokių ieškovės nurodomų duomenų, tačiau kasacinis teismas pripažįsta, jog tikslesnis žalos dydžio įvertinimas būtų priteisiant konkrečias sumas periodinėmis, o ne vienkartine, išmokomis. Atsakovės apskaičiuotas žalos dydis (75 Eur/mėn. · 49 mėn.) yra tinkamas ir teisingas, todėl prašoma ieškovės ieškinį atmesti. Jei teismas apskaičiuotų, jog mėnesinis išlaikymo dydis turėtų būti didesnis arba apskaičiuojamas už kitokį laikotarpį nei nustatyta atsakovės, atsakovė prašo papildomą turtinę žalą ieškovei priteisti periodinėmis išmokomis, jas mokant nuo laikotarpio, kuomet teismo apskaičiuotiems mėnesiniams praradimams bus išnaudota atsakovės jau išmokėta suma (3 675,00 Eur) ir iki faktinės E. Š. gyvenimo trukmės, t.y. iki jos gyvos galvos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad pilnai palaiko ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovės atlygintos 3 675,00 Eur žalos dalis yra nepagrįsta, neįrodyta jokiais teisiniais argumentais, motyvais, konkrečiais skaičiavimais. Ieškovė įvertino atsakovės pateiktus skaičiavimus, juos patikrino ir nustatė, kad A. Š. vidutinis darbo užmokestis buvo 548,64 Eur. Ieškovė žuvusiosios A. Š. vidutines mėnesio pajamas skaičiavo pateiktus duomenis ir nustatė, kad A. Š. dirbo dviejose darbovietėse: UAB „Sovis“ (įmokų tarifas 40,18 proc. su įskaitytomis įmokomis į Garantinį fondą) ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje (įmokų tarifas 39,98 proc.). Ieškovė iš naujo atliko A. Š. vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus. Darbo dienos pagal 5 d. d. grafiką ir priskaitytas darbo užmokestis 2017 m.: 1) liepos mėn.: 20 d. d. ir 264,00 Eur + 747,75 Eur; 2) rugpjūčio mėn.: 13 d. d. (5 d. d. už 2017-08-01–2017-08-07 laikotarpį ir 8 d. d. už 2017-08-15–2017-08-27 laikotarpį) ir 40,48 Eur + 455,13 Eur; 3) rugsėjo mėn.: 15 d. d. už 2017-09-09–2017-09-30 laikotarpį ir 50,00 Eur + 533,19 Eur. A. Š. bendras dviejų darboviečių vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 43,56 Eur/d. d. (1011,75 + 495,61 Eur + 583,19 Eur) / (20 d. d. + 13 d. d.+ 15 d. d.), iš jo: 7,39 Eur/d. d UAB „Sovis“ ir 36,17 Eur/d. d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, A. Š. vidutinis darbo užmokestis – 914,76 Eur (43,56 Eur/ d. d. x 21 d. d.)., iš jo: 155,19 Eur ir 759,57 Eur, kur 21 d. d. – 2017 m. metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant penkių darbo dienų savaitei – patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-07-05 įsakymu Nr. A1-362 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“. A.Š. vidutinis darbo užmokestis išskaičius įmokas yra 548,64 Eur (155,19 Eur x (100,00 proc. – 40,18 proc.) + 759,57 Eur x (100,00 proc. – 39,98 proc.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žuvusiosios A. Š. motina E. Š. jos dukros mirties dieną buvo sulaukusi pensinio amžiaus, jai mokama senatvės pensija, todėl ji turėjo teisę į išlaikymą – dukros A. Š. pareiga, įtvirtinta teisės aktuose. Kaip nurodyta ieškinyje, analogiškose bylose, skaičiuojant žalos dydį, vertinamos prarastos pajamos, kurių neteko artimieji, pensinio amžiaus tėvai, vaikai, sutuoktiniai – asmenų grupė, kurie turi teisę į išlaikymą, o prarastos pajamos yra pusė mirusiojo gautų pajamų, šios bylos atveju – 1/2 548,64 Eur. A. Š. buvo vienintelis E. Š. vaikas. E. Š. sutuoktinis A. Š., gim. (duomenys neskelbiami), mirė (duomenys neskelbiami), todėl konstatuotina, kad 1/2 A. Š. gaunamų pajamų turi priklausyti E. Š. kaip prarastos pajamos, nes daugiau nėra jokių artimųjų. Gyventojų registro duomenimis tiek E. Š., tiek A. Š.gyveno kartu (duomenys neskelbiami), todėl tai įrodo, kad A. Š. iš tikrųjų vienintelė rūpinosi E. Š. buitimi, padėjo jai ūkio darbuose, ją slaugė, pirko maistą, vaistus, vedė pas gydytojus ir t. t. Mirus A. Š., A. Š. pradėjo rūpintis jos tolimi giminaičiai, nors jiems tokios pareigos teisės aktai nenustato. E. Š. mirus A. Š. patyrė žalą – išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje. E. Š. giminaičių pateikti skaičiavimai yra pagrįsti, kadangi laiko trukmė, įkainiai yra minimalūs. Ieškovė, pasinaudodama viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad, jeigu reikėtų oficialiai samdyti asmenis, kurie teikia socialinės priežiūros paslaugas senyviems žmonėms, išlaidos būtų ženkliai didesnės, žalos dydis taip pat būtų didesnis. Vertinant bendrą žalos dydį, svarbu nustatyti, kiek laiko gali gyventi mirusiosios A. Š. motina E. Š.. E. Š., gim. (duomenys neskelbiami), 2021-08-12 yra 81 m. 2 mėn. 19 d., dukros Š. mirimo dieną buvo 77 m. 5 mėn. 5 d., taigi patiria žalą jau 3 m. 9 mėn. 14 d. LAT yra pasisakęs, kad galima rinktis įvairius amžiaus trukmės skaičiavimo metodus, kurie kuo tiksliau įvertintų patirtos žalos dydį. Vienas iš galimų amžiaus trukmės rodiklių yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Oficialiame Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje nurodoma, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakitęs. Ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazės 2021-08-12 duomenimis, nustatė, kad moterų, kurioms 2020 m. buvo 80 m. ir gyveno Šiaulių miesto savivaldybėje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 9,28 m. (Nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=bdfe48fb-d5b8-43e5-a7bb-b4458af89469). E. Š. patyrė žalą, kurios dydis siejamas su E. Š. vidutine tikėtina gyvenime trukme – 137,36 mėn. (2017-10-29–2019-12-31 ir 2020-01-01–2029-04-10 laikotarpiai). Ieškovė, įvertinusi skaičiavimus, nustatė bendrą 66 361,37 Eur žalą patirtą dėl A. Š. mirties ( (1/2 x 548,64 Eur negautos pajamos + 208,80 Eur pajamos natūra) x 137,36 mėn.), iš jos: netektos pajamos 37 680,60 Eur, išlaikymas natūra 28 680,77 Eur. Atsakovės atsiliepime į ieškinį dėl žalos atlyginimo cituojamos teismų bylos nėra tapačios šios bylos atveju, argumentai, motyvai, kodėl atsakovė apskaičiavo 3 675,00 Eur (75,00 Eur/mėn. x 49 mėn.) žalos dydį, yra netinkami, neteisingi, nepagrįsti jokiais svariais įrodymais, bet yra deklaratyvaus, abstraktaus pobūdžio, todėl teismas turėtų jais nesivadovauti. E. Š. giminaitės pateikti skaičiavimai ieškovės nuomone yra patikimi ir teisingi. Giminaičiai nėra įpareigoti teisės aktų saugoti, kaupti išlaidas patvirtinančius dokumentus, dar daugiau, ieškovė išlaikymą natūrą skaičiavo tik atsižvelgdama į tai, kiek giminaičiai laiko skiria E. Š. priežiūrai, globai ir pan. Žalos atlyginimas šioje byloje nėra galimas priteisiant konkrečias sumas periodinėmis, kadangi ieškovė E. Š.išmokėjo vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, taigi, turi būti taikoma analogija – žalos atlyginimas taip pat turėtų būti vienkartinis visos sumos išmokėjimas. Paprastai yra susiformavusi praktika, kad ieškovei išmokėjus nukentėjusiesiems dėl eismo įvykiuose patirtų sužalojimų periodines išmokas, jos atlyginamos draudimo kompanijų taip pat periodiškai pagal pateiktas pretenzijas už konkretų laikotarpį, vienkartines išmokas – atlygina vienkartinėmis išmokomis. Ieškovė E. Š. teisėtai ir teisiškai pagrįstai išmokėjo 49 800,00 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri įskaičiuojama į bendrą 66 361,36 Eur žalos dydį. Šios bylos dubliko reikalavimas sutampa su ieškinio reikalavimu – atsakovė privalo pilnai atlyginti ieškovui likusią 46 125,00 Eur žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, nurodė, jog ieškovė dublike pripažino, kad vidutinis darbo užmokestis sudarė 548,64 Eur/mėn. Atsakovė sutinka su ieškovo perskaičiuotu A. Š. vidutiniu darbo užmokesčiu, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nebeliko, Su ieškovės pateiktu E. Š. (žuvusiosios motinos) patirtos turtinės žalos apskaičiavimu ir jį grindžiančiais argumentais atsakovė nesutinka. Ieškovė nepagrįstai teigia, neva LAT suformuotoje praktikoje analogiškose bylose įtvirtinta, jog prarastos pajamos yra pusė mirusiojo pajamų (šios byloje atveju – 1/2 nuo 548,64 Eur/mėn.), toks skaičiavimo būdas kasacinio teismo buvo pritaikytas tik tose bylose, kuriose žuvo sutuoktinis, turtą valdantis bendrosios jungtinės nuosavybės būdu ir kurio dalis toje nuosavybėje pagal CK preziumuojama kaip lygi (1/2 dalis), nėra suformuotos praktikos, kaip turėtų būti apskaičiuojamos žuvusiojo tėvų negautos pajamos – todėl ieškovės pozicija nepagrįsta. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog E. Š. negautos pajamos turėtų būti apskaičiuojamos sumuojant tiek dalį motinos išlaikymui skirtų žuvusiosios pajamų, tiek ir pagalbą buityje, alternatyvusis išlaikymas – pinigais arba buities darbais – yra laikomas lygiaverčiu. Bylos medžiagoje nėra informacijos ir atsakovei nėra žinoma, kokio pobūdžio išlaikymą (pinigais ar pagalba buityje) žuvusioji teikė (jeigu teikė iš viso) savo motinai prieš eismo įvykį; šią aplinkybę privalo įrodyti ieškovė. Tačiau ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas yra ne tik nepagrįstais teisės aktais, bet ir yra nelogiškas: byloje laikytinos nustatytomis faktinės aplinkybės, kad E. Š.savarankiškos mėnesinės pajamos (senatvės pensija, našių pensija, transporto išlaidų kompensacija) sudarė 301,67 Eur, A. Š.– 548,64 Eur. Akivaizdu, kad žuvusioji negalėjo teikti motinai ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio (483,12 Eur/mėn.), kadangi tokiu atveju jos pačios pragyvenimui būtų likę tik 65,52 Eur/mėn. Draudiko įsitikinimu, šioje byloje sprendžiant, kokią žuvusiosios pajamų dalį dėl įvykusio eismo įvykio neteko jos motina, turi būti vadovaujamasi aiškiomis taisyklėmis, įtvirtintomis teisės aktuose – t.y. CK 6.284 str. 2 d. ir 3.205 str. Atsakovė taip pat laiko nepagrįsta ieškovės poziciją, kad žalos dydis šioje byloje turėtų būti nustatomas pagal E. Š. giminaičių paaiškinimus. Šios bylos dalykas yra nustatyti E. Š. pajamų dalį, kurios ji neteko dėl dukros žūties – bet ne išsiaiškinti, kokio pobūdžio ir dydžio pagalbą ji dabar gauna iš giminaičių. Šiuo metu giminaičių teikiama parama (dėl skirtingų jų finansinių galimybių ar kitokių interesų) nėra lygiavertė tai pagalbai, kurią motinai galėjo teikti žuvusi dukra - pvz., kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto Ž. K. paaiškinimo, E. Š. už bendrai daugiau nei 1 000 Eur buvo nupirkta nauja lova su spintelėmis, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, atliktas santechnikos remontas ir pan. Atsakovo įsitikinimu, byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo tvirtinti, kad žuvusioji A. Š. pagal savo gaunamas pajamas (548,64 Eur/mėn.) būtų pajėgi teikti motinai tokio dydžio išlaikymą, kokį šiuo metu pastarajai galimai teikia jos giminaičiai. Atsižvelgdama į tai, kad šios bylos dalykas nėra nustatyti E. Š. šiuo metu prižiūrinčių giminaičių finansines galimybes ir jų teikiamos paramos dydį, atsakovė laikosi pozicijos, kad negautų pajamų dydis turėtų būti nustatomas pagal CK 6.284 str. 2 d. ir 3.205 str. įtvirtintas taisykles, o ne pagal ieškovės pateiktą Ž. K. elektroniniame laiške išdėstytą paaiškinimą. Atsakovė taip pat palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jog tikslesnis žalos dydžio įvertinimas būtų priteisiant konkrečias sumas periodinėmis, o ne vienkartine, išmokomis. Sutiktina su ieškovės dublike nurodomu apibrėžimu, kad tikėtina gyvenimo trukmė yra tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakitęs. Tikėtina gyvenimo trukmė yra tik statistinė prielaida, kurioje visiškai neatsispindi individualios situacijos aplinkybės – todėl atsakovo nuomone, nėra teisinga pagal šį tikimybinį rodiklį spręsti, kiek metų ir mėnesių išgyvens E. Š.. Teismų praktikoje toks rodiklis kartais naudojamas; visgi LAT pirmenybę teikia tikslesniam, individualizuotam, žalos apskaičiavimui. Paminėtina, kad šios konkrečios bylos atveju periodinis žalos atlyginimas būtų ne tik tikslesnis, bet ir nesukeltų nei vienai iš šalių didesnių nepatogumų (ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas ir taip VSDFV moka periodines išmokas kitose žalos bylose, ir tokia praktika tarp šalių yra įprasta). Šiame kontekste paminėtina taip pat ir tai, jog tikėtina gyvenimo trukmė nėra pastovus rodiklis, ir jis nuolat Statistikos departamento yra atnaujinamas. Paminėtina, kad jis pasikeitė netgi per laiką nuo ieškinio pareiškimo iki ieškovo dubliko pateikimo teismui (ieškinyje nurodyta, jog E. Š. tikėtina gyvenimo trukmė yra 9,87 metai, o dublike pagal atnaujintus Statistikos departamento duomenis – 9,28 metai). Šį rodiklį įtakoja skirtingi faktoriai, lemiantys konkretaus amžiaus asmenų mirtingumą konkrečiame regione – pvz., neigiamą įtaką mirtingumui daranti COVID-19 pandemija, ir pan. Remdamasi išdėstytu bei palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies

II. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2017 m. spalio 23 d. apie 8:59 val. ties (duomenys neskelbiami) V. M., vairuodamas krovininį automobilį MAN 8.140, valst.Nr. (duomenys neskelbiami), partrenkė pėsčiąją A. Š., kuri (duomenys neskelbiami) nuo eismo įvykio patirtų sužalojimų mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Kaltininko kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-1002/2018 V. M. pripažino kaltu dėl A. Š. mirties.

8. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. VPA_1512 2017-10-23 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2038 žuvusiosios motinai E. Š., gim (duomenys neskelbiami), išmokėjo 49 800,00 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

9. Atsakovė priėmė sprendimą Žalos byloje Nr.9054122-3 išmokėti ieškovei 3 675 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl žuvusiosios motinos E. Š. netektų pajamų.

10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė E. Š. išmokėjo 49 800,00 Eur sumą, o atsakovė ieškovei kompensavo 3 678,00 Eur sumą. Ieškovė prašo iš atsakovės, kaip autoįvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, priteisti likusią 46 125,00 Eur žalos sumą, kurią sudaro netektos E. Š. pajamos dukrai žuvus.

11. Tarp ginčo šalių nėra ginčo, jog žuvusioji A. Š. ir jos motina E.Š. kartu gyveno (duomenys neskelbiami), A. Š. buvo vienintelis E. Š. vaikas; E. Š. sutuoktinis A. Š., (duomenys neskelbiami), mirė (duomenys neskelbiami). (Gyventojų registro duomenys). Dukters mirties dieną E. Š. buvo 77 m. 5 mėn. 5 d. amžiaus.

12. Apskaičiuodama turinę žalą, kurią sudaro netektos pajamos, ieškovė vadovavosi Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazės 2021-08-12 duomenimis, pagal kuriuos vidutinė tikėtina E. Š. gyvenimo trukmė būtų 9,28 m. (Nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=bdfe48fb-d5b8-43e5-a7bb-b4458af89469). Atsakovė šių statistinių duomenų neginčijo.

13. Tarp šalių nėra ginčo, jog vidutinis A. Š. darbo užmokestis iki mirties sudarė 548,64 Eur per mėnesį.

14. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad E. Š. savarankiškos mėnesio pajamos (senatvės pensija, našių pensija, transporto išlaidų kompensacija) sudarė 301,67 Eur per mėnesį.

III. Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados

15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 15 dalis). Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys (VSDĮ 2 straipsnio 12 dalis).

15. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo rūšis. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais (VSDĮ 3 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios nukentėjusiam asmeniui vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, regreso teisės į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) apimties. Vienkartinė 49 800,00 Eur dydžio draudimo išmoka apdraustajam mirus išmokėta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas.

17. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį. NADPLSDĮ 31 straipsnis įtvirtina, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

18. Socialinio draudimo išmokos ir žalos atlyginimo santykį apibrėžė Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Šiame nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Civilinio kodekso normų ir kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį; pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis). Mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Taisyklių 8–10 punktai reguliuoja nukentėjusio trečiojo asmens negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, apskaičiavimo taisykles. Taisyklių 8 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą. Draudimo išmokų dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad socialinio draudimo išmoka mokama remiantis viešosios teisės normomis (Vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta NADPLSDĮ), socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Taip pat vienkartinė draudimo išmoka, kurią žuvusiajam mirus išmoka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkciją, bet ir valstybės socialinės politikos (apsaugos) funkciją, t. y. fiksuota išmoka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei šias išmokas išmokėjus, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigrąžinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarė. Tai prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali būti išieškotos iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo asmens realiai patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

20. Taigi, byloje nėra ginčo, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, ieškovė iš atsakovės nepagrįstai reikalauja dėl dukters gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimo, kadangi atsakovė jau yra atlyginusi nukentėjusiojo asmens patirtos žalos 3 675,00 Eur dalį. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu E. Š. (žuvusiosios motinos) patirtos turtinės žalos apskaičiavimu ir jį grindžiančiais argumentais, nurodo, jog apskaičiuojant žuvusiosios motinos E. Š. negautas (netektas) pajamas neturėtų būti sumuojama ir žuvusiosios motinai išlaikymui skirta žuvusiosios pajamų dalis ir pinigais įvertinta pagalbą buityje, taip pat nurodo, jog ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad žuvusioji motinos išlaikymui iki mirties teikė pusę savo pajamų, kadangi ši aplinkybė byloje nėra įrodyta.

21. Kaip nurodyta pirmiau, socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) apimtį lemia žalos, padarytos nukentėjusiam asmeniui, dydis. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė, kad draudikas pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą privalo atlyginti nukentėjusiajam negautas pajamas kaip turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

22. Ieškovė, apskaičiavusi 49 800,00 Eur Eur žalos, atlygintinos regreso tvarka, dydį, nurodo, kad iki A. Š.mirties (duomenys neskelbiami). jos motina E. Š. būtų gavusi iš dukros, išlaikiusios nedarbingą pensinio amžiaus motiną, 37 680,60 Eur, t. y. po 1/2 gauto jos mėnesinio uždarbio, kuris sudarė 548,64 Eur, bei, teigdamas pagalbą natūra, t. y. pagalbą buityje, dukra būtų suteikusi tokios pagalbos motinai dar 28 680,77 Eur sumai (minimalios mėnesinės algos ir mėnesių, kuriais neteikta pagalba E. Š., suma). Atsakovei ginčijant buvus tokio dydžio žalą, byloje teismas nagrinėja ginčo šalių argumentus dėl nukentėjusiajai atsiradusios žalos, netekus dukters, dydžio.

23. Byloje pateikti įrodymai, kad A. Š. vidutinis mėnesinis uždarbis iki mirties, atskaičius mokesčius, buvo 548,64 Eur. Jos motina E. Š. buvo pensinio amžiaus, našlė, turėjo vienintelę dukrą, su kuria gyveno kartu, dukters žūties dieną ji buvo 77 metų 5 mėnesių ir 5 dienų amžiaus ir gavo savarankiškos 301,67 Eur dydžio mėnesio pajamas (senatvės pensija, našių pensija, transporto išlaidų kompensacija).

24. Išklausius liudytojos Ž. K., kuri šiuo metu prižiūri dukters netekusią E. Š., parodymus, nustatyta, jog liudytoja visą laiką palaikė artimus santykius su A. Š. ir jos motina E. Š, todėl jai žinomos jų gyvenimo aplinkybės. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais. Liudytoja nurodė, jog A. Š. ir jos motina E. Š. bute gyveno kartu, A. Š. vasarą išvykdavo į sodo namelį, į geologines kasinėjimus, mėgo keliauti. A. Š. buvo atsakinga už buitį, mokėjo mokesčius, rūpinosi buitimi – jei kas sugenda – santechnika ar kiti dalykai – ji remontuodavo iš savo lėšų, jei būdavo didesnės sumos - prisidėdavo ir E. Š.. A. Š. pirkdavo didžiąją dalį maisto, kitų buityje reikalingų prekių, kadangi E. Š. dėl sveikatos negalėjo sunkiai nešti, ji nupirkdavo nedidelę dalį maisto, turėjo atminties sutrikimų, todėl nenorėjo rūpintis mokėjimais, tačiau apsitvarkydavo buityje. E. Š. pajamų užtekdavo jos vaistams, maistui, tačiau ji pinigus taupė savo laidotuvėms ir kapų priežiūrai, buvo susitaupiusi apie 10 000 Eur. A. Š. rūpinosi mamos sveikata. A. Š. vykdavo į archeologines keliones, turėjo savo pomėgių - laisvalaikiu mėgo keliauti (keliavo į M., į kitas pietų šalis, keliavo vieną – du kartus per metus), turėjo įspūdingo dydžio knygų kolekciją. Kreditų A. Š. neturėjo, buvo linkusi pirkti iš to – ką turi, paskutiniu metu pirko kompiuterį už 1 500 Eur, fotoaparatą, mamai buvo nupirkusi televizorių, vienu metu pasikeitė kaitlentę. Šiuo metu E. Š. sveikata yra pablogėjusi, ji sau nepasiruošia maisto, po namus vaikšto su vaikštyne, į lauką viena jau neišeina. Ne visi jai reikalingi vaistai yra kompensuojami, reikalingi akių lašai, vaistai kraujotakai, širdžiai, dėl inkstų nepakankamumo, vaistams reikalinga apie 20 Eur per mėnesį.

25. Į bylą pateiktais E. Š. sveikatos būklės dokumentais ir kompensuojamų vaistų ir priemonių sąrašo nuo 2017 m. spalio 23 d. duomenimis, nustatyta, jog 2018 m. gegužės mėnesį E. Š. operuota dėl kataraktos, rega silpo apie metus laiko, 2019 m. nustatyta periferinė tinklainės degeneracija, skiriami vaistai akims; 2020 m. spalio mėn. nustatyta lėtinė inkstų liga, ūminė dvylikapirštės žarnos opa, taip pat osteoporozė, smegenų kraujagyslių ligos, degeneracinės nervų sistemos ligos, lengvas kognityvinis sutrikimas. Šiuo metu blogėja kojos jėga, blogai paeina su lazda. Skiriami vaistai - Omeprozolis, Tert-butilamino perindoprilis/Indapemidas, Nebivololis, Rozuvastatinas, kurie kompensuojami 3 liga pagal sarašą, taip pat - Pramiracetamas, Nitrofuratoinas, akių lašai, kurie nėra kompensuojami. Šios būklės ir gydymas E. Š. nustatyti ir taikyti po dukters mirties, tačiau iki to laiko ji jau buvo įrašyta į eilę akių operacijai, o esamos ligos (būklės) daugiausia lėtinės, dėl amžiaus ir asmeninių savybių buvusios iki dukters netekties, taigi, vaistai, vitaminai, akiniai, nuolatinė sveikatos priežiūra garbiame amžiuje, E. Š. buvo reikalingi ir anksčiau, iki mirties rūpinosi jos dukra A. Š..

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

27. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, savo vidiniu įsitikinimu teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog kartu su mama gyvenusi A. Š. iki savo mirties rūpinosi motinos E. Š. buitimi, sveikata, o taip pat dalį savo lėšų – apie 1/4 dalį skyrė išimtinai motinos E. Š. poreikiams tenkinti, kadangi jos gaunamų pajamų (socialinės pensijos, našlės pensijos bei kompensacijų) galėjo tik minimaliai užtekti pagrindiniams poreikiams patenkinti. Vis tik, vertindamas byloje nustatytas ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog A. Š. skyrė paramą mamai pusės savo pajamų, t.y. 274,32 Eur (548,64 / 2) dydžio suma kas mėnesį. Labiau tikėtina, kad dukra, turėdama savo poreikių, pomėgių, kuriems taip pat skyrė savo pajamas, negalėjo pusės sumos skirti motinai. Nustatydamas, kokią darbo užmokesčio dalį dukra skirdavo motinai iš jai tenkančios pajamų dalies, įvertinamas tai, kokias pajamas jos motina E. Š. gaudavo, kokius turėjo poreikius (tiek kiek atskleista byloje), teismas sprendžia, jog kitą dalį iki sumos, kuria galėjo dalintis motina ir dukra, kaip šeimos nariai, E. Š. gaudavo kaip paramą iš dukters, todėl ji kas mėnesį negavo po dukters mirties iš jos materialinės paramos, kuri sudaro 137,36 Eur kas mėnesį (548,64 Eur / 4). Konstatuotina, jog iki dukters mirties, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazės 2021-08-12 duomenimis, pagal savo amžių, lytį, gyvenamą vietą nustatomą vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kuri yra 9,28 m. (Nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=bdfe48fb-d5b8-43e5-a7bb-b4458af89469), E. Š. būtų gavusi iš dukters paramą - pajamas pragyvenimui 137,16 mėnesių (trukmė siejama su vidutine tikėtina gyvenime trukme), todėl negautos pajamos nuo dukters mirties sudaro 18 840,30 Eur - tokia žala negautų pajamų forma buvo padaryta E. Š. dėl dukters žūties. Kadangi atsakovė ieškovei išmokėjo 3 675,00 Eur žalos atlyginimą, dalyje dėl likusios neišmokėtos 15 165,30 Eur sumos dalies ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas, teismas pritaria atsakovės argumentams, jog netektos pajamos ir išlaikymas natūra turėtų būti sumuojamos.

28. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovei išmokėjus žalos atlyginimą vienkartine išmoka, atsakovė galėtų kompensuoti išmokėtą sumą ieškovei periodinėmis išmokomis. Dėl kitų šalių argumentų teismo vertinimu byloje nėra tikslinga pasisakyti, kadangi įtakos galutiniam teismo sprendimui jos nedaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai valstybei iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, suma – 455,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j.a.k. 304080146) ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (j.a.k. 191674725) naudai 15 165,30 Eur (penkiolika tūkstančių vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai 30 ct) žalos atlyginimą.

Išieškoti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j.a.k. 304080146) 455,00 Eur (keturi šimtai trisdešimt penkiasdešimt penki eurai 00 ct) dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė