- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-1573-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09457-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- S. Č., S. B.
- Ieškovas
- G. Č.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei G. Č., atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo S. B., išvadą teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. Ieškovė G. Č. prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo bei priteisti iš atsakovo S. Č. laikiną išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. Č., išlaikymą vaikui mokant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo iš ieškovės vaikui priteisimo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išsivežė dukrą iš jos pastovios gyvenamosios vietos, kur U. gyveno nuo gimimo, slapta ir neįspėjęs ieškovės. Dukrai apsigyvenus su tėvu, atsakovas kliudė bendrauti su ieškove. Dukrai būnant pas tėvą, jis dukra nesirūpina, dėl ko duktė praleido daug pamokų ir apie tai buvo gautas (duomenys neskelbtini) auklėtojos pranešimas. Atsakovas nesirūpina dukters laisvalaikiu. Ieškovė su dukra praleidžia daugiau laiko pačios dukters prašymu. Duktė apklausos teisme metu nurodė, jog tėvas daugiau dėmesio skiria savo draugei, nei jai, taip pat patvirtino, jog jai daugiau patinka visur važiuoti su mama, kad šiltesnis jos ryšys yra taip pat su mama, kad jai geriau gyventi name, kur ji užaugo, su mamos draugu sutaria gerai, jos sveikata rūpinasi tik mama. U. taip pat patvirtino, jog su mama susitinka ne pagal grafiką ir norėtų daugiau laiko praleisti su mama.
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. Č. nesutiko su ieškovės prašymu ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. viduryje U. Č. neverčiama ir neįkalbinėjama apsisprendė gyventi su tėvu ir broliu M. Č. ir išsikraustyti iš šeimos namų (duomenys neskelbtini). Atsakovas tikėjosi, kad skyrybų procesas ilgai neužsitęs ir jis su vaikais sugrįš į namus, todėl nutarė laikinai pagyventi pas savo draugę. Tačiau supratęs, kad procesas užtruks ir atsižvelgęs į vaikų norą, išnuomojo butą. Kartais tarp vaikų kyla ginčai, tačiau iš esmės abiejų vaikų santykiai yra labai glaudūs ir artimi. Pastaruoju metu duktė pradėjo maištauti, pabrėžia savo teises bei norus, dėl ko atsakovas pradėjo nesutarti su dukra. Mano, kad ieškovė taip pat skatina dukrą nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo tarkos ir maištauti prieš atsakovą. Po pasibuvimo pas motiną duktė siekia išprovokuoti atsakovą konfliktui. Dukra priprato, kad jai būnant su mama yra linksminama ir su ja pramogaujama, tačiau kasdieniniame gyvenime, kai reikės atlikti kasdieninius darbus, motina ir duktė vėl pradės konfliktuoti. Ieškovė neadekvačiai interpretuoja dukters apklausos, įvykusios 2021 m. balandžio 27 d., metu pasakytą informaciją. Duktė norėtų gyventi „savo namuose, kuriuose užaugo“, o su kuriuo iš tėvų ji ten gyventų, mergaitei nėra svarbu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nustatė laikiną nepilnametės U. Č. gyvenamąją vietą su motina G. Č., priteisė iš atsakovo S. Č. laikiną išlaikymą U. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. liepos 7d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikino 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš ieškovės G. Č. priteistą laikiną išlaikymą U. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikino 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą laikiną G. Č. bendravimo tvarką su vaiku U. Č..
7. Teismas prioritetą teikė geriausiems nepilnametės U. Č. interesams, jos gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos atkūrimo aspektams, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Nurodė, kad vaiko motina šiuo metu geriau atliepia vaiko poreikius ir juos tenkina nei atsakovas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) patikrino ieškovės gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad jos vaikui gyventi, lavintis, ugdytis yra tinkamos. Ieškovė gyvena gyvenamajame name, kuriame gyveno šeima iki jos iširimo ir tai yra nepilnametės U. Č. namai, kuriuose ji gimė ir užaugo, juose yra vaiko kambarys, daiktai.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad specialistų pagalba nereikalinga šalių nepilnametei dukrai, kuri kaip pastebėjo pats atsakovas, yra atsidūrusi tarp priešiškai nusiteikusių jai artimiausių žmonių, nori su jais bendrauti, palaikyti ryšį ir negali šio noro realizuoti nepatirdama neigiamų pergyvenimų. Teismas įvertinęs atsakovo elgesį, kad atsakovas nelinkęs keisti požiūrio į psichologinės pagalbos būtinumą komplikuoto skyrybų proceso metu, tėvystės įgūdžių stiprinimą, mediacijos proceso išnaudojimą, į nepilnamečio vaiko emocinę būseną, neatliepia jo poreikių, todėl šioje proceso stadijoje darė išvadą, kad toks atsakovo elgesys neatitinka geriausių vaiko teisių ir interesų.
9. Taip pat teismas darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, kils grėsmė pažeisti nepilnametės interesus ir gali likti neužtikrinti minimalūs jos kasdieniniai poreikiai. Tai taip pat suteiks stabilumo bei neleis kilti naujiems konfliktams tarp šalių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas S. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Supažindinus su skundžiama teismo nutartimi nepilnametę dukrą, faktas, kad dukra su mama gyvens „kasdien“, o su tėčiu tik matysis, sukėlė paauglei U. Č. pakankamai didelius emocinius išgyvenimus. Atsakovas, kurio ryšys su dukra yra labai artimas, iš karto pamatė paauglės dukros U. emocinės būklės esminius pasikeitimus – mergaitė net nelabai galėjo suprasti kas įvyko bei negalėjo suprasti tėčio paaiškinimų dėl tolimesnio gyvenimo pas mamą ir bendravimo su tėčiu. Dukra šiuo metu yra tarsi „pasimetusi“, kadangi iki nutarties priėmimo jai atrodė, kad niekas nepriklauso nuo jos pasisakymų ar „pajuokavimų apie pykimąsi su tėčiu“, kad visa situacija tarsi nėra su ja susijusi. Be to, sugriuvo visi jos planai, kuriuos buvo sugalvojusi nuveikti su tėčiu, broliu bei tėčio aplinka.
5.2. Teismui nustačius dukters gyvenamąją vietą su motina, dukrai sudaromi lūkesčiai, kad ji gyvens „savo šeimos namuose“ (duomenys neskelbtini), tačiau pagal byloje esančius dokumentus, žemės sklypas yra registruotas ne U. tėvų, o senelių vardu, o pats ginčo namas apskritai dar nėra užregistruotas kaip tinkamas gyventi. Taigi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, kuri, kaip ir tėtis, gyvena ne jos vardu registruotame turte.
5.3. Teismas visiškai nepagrįstai kaltina atsakovą atsisakius specialistų pagalbos, atitinkamai pabrėždamas, kad ieškovė specialistų pagalbą priėmusi ir atitinkamai atkūrusi savo ryšį su dukra. Atsakovas iki 2021 m. birželio 21 d. niekada neturėjo tokių konfliktinių situacijų su dukra, kokias turėjo ieškovė. Būtent dėl ieškovės netinkamo elgesio su dukra jos nuolat pykdavosi, šaukdavo viena ant kitos. Iki atsakovui išsikraustant su vaikais iš šeimos namų, šalių sūnus M. Č. buvo padaręs garso įrašus vykstant dukters ir motinos konfliktams, kuriuos perdavė atsakovui po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Todėl dukters santykiai su mama ir buvo nekokie, kol pati ieškovė 2020 metų rudenį, atsakovui su vaikais išsikrausčius iš šeimos namų, nesikreipė į specialistus pagalbos, nepakeitė savo pačios elgesio su dukra ir požiūrio į dukros auklėjimą.
5.4. Priešingai nei teismas nurodė nutartyje, atsakovas niekada priešiškai nepasisakė dėl teikiamos specialistų paslaugos dėl atvejo vadybos, visą laiką bendradarbiavo su atvejo vadybininkais ir vykdė visus jų nurodymus. Iki 2021 m. birželio 21 d. nei vienas atvejo vadybininkas ar vaiko teisių skyriaus specialistas nematė būtinybės, kad atsakovui ir nepilnametei dukrai būtų teikiamos specialistų paslaugos. Ir tik 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje atsakovui buvo pradėta teikti informacija apie tai, kad jau reikėtų kreiptis dėl tam tikros pagalbos, skirtos skyrybas išgyvenantiems sutuoktiniams bei tėvų skyrybas išgyvenantiems vaikams, o konkreti informacija elektroniniu paštu buvo pateikta tik 2021 m. liepos 5 d. atvejo vadybininkės A. R. elektroniniu laišku.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
7. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – atvejo vadybininkės A. R. 2021 m. liepos 5 d. elektroninį laišką, kuriame nurodomos įstaigos dėl galimos psichologo konsultacijos, mediacijos bei sūnaus M. Č. perduotus garso įrašus. Nurodo, kad pateiktais įrodymais grindžiami atskirojo skundo argumentai. Prašo juos priimti, nes jų pateikimo būtinumas iškilo teikiant atskirąjį skundą.
8. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ieškovė dėl naujai pateiktų įrodymų nepateikė savo nuomonės, vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti atsakovo pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jai priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki šalių skyrybų proceso U. Č. gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Prasidėjus skyrybų procesui negyvena savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje – 2020 m. rugpjūčio mėnesį ji išsikėlė su tėvu ir pilnamečiu broliu M. Č. gyventi atskirai. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovės G. Č. bendravimo tvarką su dukra U. Č., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovės priteisė laikiną išlaikymą U. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau –Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 19 d. gavus ieškovės pareiškimą ir jo pagrindu priėmus sprendimus, šeimai nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. kovo 23 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, suteiktos bendrosios socialinės paslaugos. 2021 m. birželio 21 d. Skyrius kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą bei Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo ir pagalbos šeimai organizavimo. Skyriuje gauti Kauno miesto socialinių paslaugų centro ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro raštai, kad šeimos atvejo vadybos procesas paskirtas koordinuoti atvejo vadybininkėms. Skyrius byloje pateikė 2021 m. birželio 29 d. išvadą, kad taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepilnametės U. Č. teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti.
14. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių vertinimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad teismui nustačius laikiną gyvenamąją vietą su motina, dukra patiria psichologinius nepatogumus. Visų pirma, minėta aplinkybė yra grindžiama vien tik atsakovo teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų apie vaiko psichologinės ar emocinės būsenos pablogėjimą. Taip pat iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kodėl dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovas turi atsisakyti bendravimo su ja ir su dukra kurtų ateities planų, nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybes dėl ieškovės netinkamo elgesio bendraujant su dukra patvirtina pateikti šalių sūnaus daryti garso įrašai. Tačiau pats atsakovas nurodo, kad pateikti garso įrašai apie ieškovės ir dukters konfliktus yra daryti 2020 m. vasarą, iki atsakovui išsikraustant su vaikais iš šeimos namų, ir pripažįsta, kad ieškovei 2020 m. rudenį kreipiantis į specialistus pagalbos, pasikeitė jos elgesys ir požiūris į dukros auklėjimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai ją veiktų.
18. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog šalių dukrai gyvenant su ieškove yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ginčo namo, kuriame ieškovė su dukra gyvens ir dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, įregistravimo bei žemės sklypo nuosavybės, nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
20. Nagrinėjamu atveju nepilnametės, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), nuomonė dėl bendravimo su tėvais buvo išklausyta teisme. Jai šiuo metu itin svarbus ir stipresnis ryšys yra su motina, kuri rūpinasi ne tik jos laisvalaikiu, tačiau su ja ir kalbasi, ją išklauso, rūpinasi jos sveikata. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nustačius laikiną mergaitės gyvenamąją vietą su motina nebus pažeistos nepilnametės teisės ir geriausi interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Skyriaus specialistų išvadas, pagrįstai prioritetą teikė geriausiems nepilnametės U. Č. interesams, jos gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos atkūrimo aspektams, o tai būtų užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
21. Apeliantas prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl laikino išlaikymo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, plačiau dėl šios nutarties dalies nepasisako.
22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.