Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Č., atsakovo S. B. ir trečiojo asmens I. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei G. Č., atsakovui S. B., trečiajam asmeniui I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, piniginės kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

15.3. Teismas suskaičiavo visus S. B. pateiktus kvitus, susijusius su gyvenamojo namo statyba, įrengimu ir kt., tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad pateikti kvitai neįrodo, jog buvo atsiskaityta būtent S. B. turėtomis piniginėmis lėšomis, kadangi jis į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gautas pajamas nuo 2003 metų iki 2011 metų. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad S. B. neįrodė, jog statybinėms medžiagoms pirkti buvo panaudotos išimtinai S. B. bei jo sutuoktinės I. B. turėtos piniginės lėšos, o ne atsakovo S. Č. ir ieškovės gautos pajamos.

15.4. Č. apsigyveno name 2007 m. lapkričio 1 d., kai pilnai įrengus san. mazgą ir šildymą bei elektrą iš esmės jame buvo galima gyventi name, nors kiti kambariai dar nebuvo užbaigti. Jau gyvendami savo pastatytame name, atsakovas S. Č. ir ieškovė tęsė kambarių remonto darbus, pirko reikalingus baldus ir kt. Taigi priešingai, nei nurodo apeliantai B., S. ir G. Č., 2006 metais parsivežę iš Airijos uždirbtą 8000 Eur sumą (šią pinigų sumą pripažino visos bylos šalys), pirko ne baldus, nes namas tuo metu nebuvo iš esmės įrengtas, o neturėdami reikalingų didesnių sumų apmokėjimams profesionalams už atliekamus darbus, S. ir G. Č. ir vyko į Airiją uždarbiauti. Šios S. ir G. Č. turėtos lėšos buvo skirtos apmokėti už pasamdytos įmonės atliktus darbus, kurių negalėjo atlikti pats atsakovas S. Č., o būtent: 2006 metais UAB „Vilpra“ atliko esminius darbus įrengiant namą: buvo įrengta namo šildymo sistema, kanalizacijos sistema, vandentiekio įvadas į namą bei įrengti visi santechnikos įrenginiai visame name (virtuvėje, vonioje, tualete, katilinėje).

15.5. Apeliantai B. siekia sumenkinti ir iškreipti atsakovo S. Č. pakviestų liudytojų pateiktą informaciją apie statybų eigą, atliktus darbus bei panaudotas statybines medžiagas ar apmokėjimą už jas, tuo pačiu šie apeliantai siekia sureikšminti dviejų ieškovės pakviestų liudytojų, kurios pačios nedalyvavo statybos darbuose ir pačios neatliko jokių statybinių darbų, parodymus. Šios liudytojos taip pat bandė teigti, jos I. B. ir L. L. neva gaudavo įvairias pinigines lėšas iš Amerikos, tačiau I. B. pateikus turėtą susirašinėjimą su giminaite gyvenusia Amerikoje paaiškėjo, kad pinigų siuntimas baigėsi gerokai iki 2000 metų ir statybų laikotarpiu jokios piniginės lėšos nebuvo siunčiamos siuntiniais ar vokuose kartu su laiškais. Liudytoja L. L. pripažino, kad 2004 m. vasario 20 d. pardavusi namą Marijampolėje, jos mama A. V. įsigijo 1 kambario butą Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo, kadangi pati A. V. gyveno pas kitą dukrą I. B..

15.6. S. B. teiginių apie tai, kad jis vienas statė sau namą ar buvo statybų organizatorius, nepatvirtino nei vienas statybos darbus vykdęs liudytojas, kadangi tokių net ir negalėjo būti, nes gyvenamąjį namą statėsi atsakovas S. Č. su ieškove ir būtent jie organizavo statybos darbus, statybinių medžiagų pirkimą, mokėjo už būtinas profesionalių statybininkų, santechnikų, elektriko paslaugas. Atsakovas S. Č. besąlygiškai pasitikėjo savo sutuoktine ir vykdė visus jos nurodymus, sutuoktinė tvarkė visus statybų dokumentus, rinko ir saugojo kvitus, o atsakovas S. Č. rūpinosi pačiomis statybomis ir pats asmeniškai prisidėjo prie visų atliekamų statybos darbų.

15.8. Atsakovas S. Č. pateikė į bylą UAB „Vertinimo partneriai“ pažymą, kurioje nurodyta ginčo namo vertė. Nors S. B. ir nurodė nesutinkantis su UAB „Vertinimo partneriai“ nustatyta verte, tačiau negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių pažymoje esanti vertė neatitinka faktinės situacijos ar realios gyvenamojo namo vertės. Deklaratyviai nurodydamas, jog pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ pažyma yra netinkama, S. B. nepateikė rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų tokius jo teiginius. Apeliantai B., pasirinkdami taktiką teikti į bylą tik dalį dokumentų apie įsigytas statybines medžiagas bei neteikdami kitų turimų kvitų ir sąskaitų (galimai dėl to, jog jose yra atsakovo S. Č. pavardė ar parašai), galimai siekia sukurti prielaidą, jog negalima nustatyti gyvenamojo namo vertės arba kad šio namo pastatymui buvo išleista kitokia pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, dalindamas bendrąją jungtinę ieškovės ir atsakovo nuosavybę, pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo atmesti ieškovės ieškinį dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, į dalintino turto balansą neįtraukė ieškovės iš darbo užmokesčio sumokėtų 2300 Eur įmokų į pensijų fondą, ar tinkamai išsprendė atsakovo ir trečiųjų asmenų ginčą dėl piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo sukūrimą.

Dėl komunalinių mokesčių už butą (duomenys neskelbtini) priteisimo

19. Atmestini apelianto S. Č. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo ieškovei 451,31 Eur buto (duomenys neskelbtini), komunalinių patarnavimų mokesčių, neturėjo rašytinių įrodymų, jog šiuo butu 2019 m. spalio – 2021 m. gegužės mėn. laikotarpiu niekas (nuomininkai ar pati ieškovė) nesinaudojo (nebuvo naudojamos dujos, elektra, vanduo), todėl nebuvo ir pagrindo šio turto išlaikymo išlaidas priteisti iš buto savininko.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas buvo nuomojamas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., komunalinius mokesčius tuo metu pagal nuomos sutartį sumokėjo nuomininkas. Apeliantas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog butas buvo nuomojamas nuo jo įsigijimo ir toliau po 2021 m. birželio 1 d., apeliaciniame skunde pripažino, kad ieškovė buvo išsinuomojusi kitą butą. Vien prielaida, kad komunalinių mokesčių sąskaitos savo dydžiu beveik nesiskyrė nuo sąskaitų nuomos laikotarpiu, nesudaro pagrindo atleisti buto savininkus nuo buto išlaikymo mokesčių – nėra įrodymų nei apie nuomą, nei apie galimų nuomininkų įsipareigojimą padengti komunalines išlaidas. Kadangi atsakovas nemokėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto komunalinių patarnavimų mokesčių tuo laikotarpiu, kai butas nebuvo nuomojamas, šias išlaidas patyrė viena ieškovė, o Č. atsakomybė buto paslaugų teikėjams yra solidari (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.6 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti atlyginti jai pusę sumokėtų mokesčių dalį iš atsakovo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl įmokų į pensijų fondą padalijimo

Dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

22. Apelianto S. Č. teigimu, byloje egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindo viršyti S. Č. pareikšto priešieškinio reikalavimus ir pripažinti ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybe ieškovės ir S. Č. nuosavybe.

23. Nagrinėjamoje byloje S. Č. pareiškė priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriame prašė jam priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovei automobilį FORD FIESTA, v/n (duomenys neskelbtini) S. Č. iš ieškovės priteisti pinigines kompensacijas: 1875 Eur už ½ dalį pajamų, gautų iš minėto buto nuomos; 1 700 Eur už ieškovei natūra tenkančią didesnę automobilių dalį; iš jo ieškovei priteisti 13 400 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę minėto buto dalį; priteisti S. Č. iš atsakovo pagal priešieškinį S. B. 59 500 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalies santuokoje įgytų lėšų statybos darbams bei statybinėms medžiagoms panaudojimą, iš esmės pagerinant S. B. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Reikalavimą viršyti pareikštuosius reikalavimus šis apeliantas grindžia šalies teise nurodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą, CPK 265 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti nustatytus teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-176/2009, 3K-3-137/2009, kt.) bei aplinkybe, kad nekilnojamojo turto (nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo) teisinės registracijos buvimas nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

25. Teisėjų kolegija su šiais reikalavimais nesutinka.

26. Formuodamas teismų praktiką dėl teismo aktyvumo ir proceso tvarkos šeimos bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiose bylose būna pareikšti šalių reikalavimai nustatyti šalių kaltę dėl santuokos iširimo, padalyti bendrą santuokinį turtą, paskirstyti prievoles kreditoriams. Šie reikalavimai lemia ginčo teisinį santykį ir ginčo (ieškinio) dalyką. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą, yra ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Dėl to byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

27. Taigi pasirinkimo teisė įvardinti ir ieškinio reikalavimus, ir jų faktinį pagrindą priklauso ieškovui (nagrinėjamu atveju – priešieškinį ieškovei ir jos tėvui S. B. pareiškusiam atsakovui) (CK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patikslintame priešieškinyje S. Č. nurodė, kad žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos sutuoktinių Č. lėšos ir kad namą šiame sklype jie pastatė iš bendrų gyvenant santuokoje įgytų lėšų, tačiau nei priešieškinyje, nei patikslintame priešieškinyje S. Č. nereiškė reikalavimo modifikuoti 2003 m. birželio 19 d. pirkėjo S. B. ir E. M. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjų teises perkeliant sutuoktiniams Č., o žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine jų nuosavybe. Priešingai, motyvuodamas tuo, kad statybos leidimas buvo išduotas S. B., be to, pastatas pastatytas pažeidžiant projekto reikalavimus ir dėl to laikytinas neteisėtos statybos padariniu, prašė priteisti jam iš S. B. piniginę kompensaciją už statybai panaudotas statybines medžiagas ir statybos darbus, kuriais S. B. valdomas turtas buvo pagerintas.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas nei vienas CPK 376 straipsnyje numatytas pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiškė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais; S. Č. byloje nepareiškė alternatyvaus reikalavimo minimą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; nėra sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas). Pastarajame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra aktuali apelianto S. Č. nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

29. Atmestini apelianto S. Č. argumentai dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas, įsigijo S. B. su sutuoktine I. B..

30. Minėta, jog S. B. ir I. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys ir priešieškiniu neginčyta 2003 m. birželio 19 d. tarp S. B. ir E. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. B. už 5000 Lt iš pardavėjos nupirko 0,0585 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo pardavėjai pinigus pagal šį sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie nebuvimą pagrindo spręsti, jog šio žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos sutuoktinių Č. piniginės lėšos. Nenuginčijus pirkimo-pardavimo sutarties, nėra reikšmingi apelianto argumentai apie atsiskaitymą už žemės sklypą 2003 m. vasario 28 d. pardavus savo turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jokie S. Č. pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtina, kad 10 000 Lt, gauti už parduotą sklypą, įnešti į ieškovės sąskaitą ir 2003 m. balandžio 2-4 dienomis iš banko paimti, buvo sumokėti E. M. pagal 2003 m. birželio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo sukūrimą

31. Atmestini abiejų apeliantų (S. Č. bei S. I. B. ) argumentai, kuriais jie ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog savarankiškai pastatyti gyvenamąjį namą neturėjo finansinių galimybių nei sutuoktiniai Č., bei B. šeima, tačiau abiejų šeimų turėtos santaupos, S. Č. užsienyje (Airijoje) uždirbtos lėšos, darbo užmokestis ir iš banko pasiskolintos lėšos tam buvo pakankamos.

32. Nesutiktina su apeliantu S. Č., jog teismas nepagrįstai rėmėsi B. paaiškinimais apie pajamas iš papildomų veiklų, už kurias buvo pastatytas gyvenamasis namas, kai to nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai.

33. Pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (cituojamo straipsnio 1, 2 dalys).

34. B. nepateikė objektyvios kilmės įrodymų apie veršelių, grūdinių kultūrų ir bulvių auginimą ir pardavinėjimą, tačiau apie jų pajamas, gautas iš turguje parduodamų gėlių, paaiškino jie patys, patvirtino liudytojos L. L. ( B. sesuo), G. S. (B. dukterėčia). Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji įrodymai yra silpnos įrodomosios galios (paaiškinimai ir parodymai nekonkretūs, nesusieti su aiškiomis pajamomis, liudytojos yra giminaitės), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir pats S. Č. pripažino, kad B. turėjo sodą, kuriame leido savo laisvalaikį ir kuriuo labai rūpinosi, kad S. B. turėjo savo sunkvežimį ir atvykdavo prekių į tą pačią įmonę, kur dirbo jo tėvas, S. B. iš šios įmonės pirkdavo medienos atraižas, kurias veždavo užsakovams (faktų, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, pripažinimas kaip įrodymas numatytas CPK 187 straipsnio 1 dalyje). Apelianto S. Č. akcentuojama aplinkybė, jog B. turėjo tik kuklų butą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog nuolatinį darbą turėję B. (S. B. – iki neįgalumo nustatymo po 1996 metų) vertėsi ir papildoma veikla, gavo tam tikras pajamas, šeimoje užaugino tik vieną vaiką (ieškovę), todėl turėjo galimybę sukaupti tam tikras santaupas gyvenamojo namo statybai, nors tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai ir nebuvo pateikti.

35. Pasisakant dėl B. finansinės galimybės statyti gyvenamąjį namą akcentuotina ir priimamoje nutartyje nurodoma aplinkybė, jog atsakovas S. Č. nereiškė reikalavimo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe. Neginčydamas B. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, patikslintu priešieškiniu jis prašė priteisti iš S. B. piniginę kompensaciją už ½ dalį statybai panaudotų statybinių medžiagų ir statybos darbų, kuriais buvo iš esmės pagerintas S. B. valdomas turtas. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia apelianto S. Č. pripažinimą, kad ne tik jo, bet ir B. šeima investavo savo pinigines lėšas į gyvenamojo namo sukūrimą.

36. Nesutiktina ir su apeliantų B. teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie gyvenamojo namo statybai panaudotas abiejų šeimų lėšas yra prieštaringos, nes teismas pripažino, kad B. šeima ginčo gyvenamojo namo statybai turėjo savo sukauptų lėšų, tačiau sprendė, jog nėra galimybės nustatyti, kieno lėšomis buvo vykdomi mokėjimai už statybos darbus ir medžiagas.

37. Išvadas apie Č. šeimos dalyvavimą gyvenamojo namo statyboje darbu ir piniginėmis lėšomis pirmosios instancijos teismas grindė byloje nustatytais faktais:

37.1. ginčo gyvenamasis namas buvo statomas turint tikslą jame apsigyventi Č. šeimai (tai pripažino visi bylos dalyviai);

37.2. rengiant namo projektą projektinius sprendinius derino ieškovė kaip būsima namo šeimininkė (S. B. pripažintas faktas);

37.3. name yra vaikų kambariai, nenumatant atskirų patalpų B.;

37.4. statybos darbus vykdė ir S. Č., ir S. B. – darbai išsamiai nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo 117-118 punktuose, o apelianto S. B. argumentą, jog S. Č. tik dalyvavo talkose kaip žentas, paneigia detalūs S. Č. paaiškinimai apie statybos darbų eigą ir paties S. B. pripažinimas, jog S. Č. atliko pagrindinius statybos darbus – išliejo pamatus, dalyvavo mūrijant sienas, klojo antro aukšto perdangą, padedant tėvui ir dėdei uždengė namo stogą, įrengė garažo duobę, pastatė naują terasą, atlikinėjo vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbus (tvora, kiemo trinkelės); apie tai, kad tėvas S. Č. darė šiuos darbus ir investavo į statybą savo pinigines lėšas, paliudijo svarbus liudytojas – pilnametis šalių sūnus, betarpiškai matęs ginčo įvykius ir pats statybose dalyvavęs (pažymėtina, jog šis liudytojas išreiškė ir nuoskaudą dėl tiesos neatitinkančios senelio S. B. pozicijos ginčo namo statybos klausimais; jis yra jauno amžiaus ir giminystės ryšiais artimai susijęs su visais bylos dalyviais, todėl nėra pagrindo teismui juo netikėti), S. Č. dalyvavimą statant patvirtino kiti sprendimo 118 punkte išvardinti liudytojai, tarp jų – ir nešališki (kaimynė J. K.; elektros instaliaciją įrengęs J. D., be kita ko, parodęs, jog pinigus jam mokėjo Č., medžiagų įsigijimo sąskaitas jiems parveždavo niekieno nepasirašytas, S. B. medžiagų pirkti kartu nevažiuodavo; manęs, kad namą statosi Č.); nėra jokios pagrįstos vados tikėti apeliantais B., jog pastarieji liudytojai kaip atsakovo draugai bei sūnus M. yra suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai, priešingai – įrodomąja prasme beverčiai yra B. liudytojų, artimų giminaičių L. L. ir G. S., nei mačiusių, nei dalyvavusių statybose, parodymai (CPK 185 straipsnis);

37.5. sprendimo 113-116 punktuose išvardintais duomenimis, pagrįstais S. B. pateiktais statybinių medžiagų 2004-2011 m. įsigijimo dokumentais, už jas atsiskaitant grynais pinigais, dėl ko nėra galimybės nustatyti mokėtojo – teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų S. Č. negalėjo pateikti dėl jų atidavimo sutuoktinei pastarosios paliepimu motyvuojant aplinkybe, kad dokumentai turi būti pas namo statytoją yra S. B., ką patvirtina pastarojo nepateikti dokumentai apie ženklias išlaidas – stogui skirtas medžiagas, kurias perkant S. Č. užsakyme nurodė savo asmens duomenis, nepateikti rašytiniai įrodymai apie kitas svarbias statybines medžiagas (betono komponentus, smėlį, žvyrą, kitas sutvirtinimo medžiagas, medieną, namo langus), taip pat liudytojo J. D. parodymai (teisėjų kolegija nesivadovauja tai neigiančiais ieškovės paaiškinimais, nes ji suinteresuota bylos baigtimi savo tėvų naudai, ką patvirtina tikrovės neatitinkantys jos teiginiai apie S. Č. nedalyvavimą ginčo statybose bei S. B. nurodytas ketinimas namą jai perrašyti po santuokos nutraukimo);

37.6. statybinėms medžiagoms išleistų piniginių lėšų atitikimą S. Č. analogišku laikotarpiu iš banko sąskaitos išgrynintoms sumoms ir gautam uždarbiui; abiejų Č. pripažintam uždarbiavimui Airijoje 2006 m., pritrūkus pinigų namo vidaus įrengimui, duomenimis apie 2006 - 2007 m. įsigyjamas namo santechnikos, šildymo sistemos, elektros instaliacijos prekes (teisėjų kolegija atmeta apeliantų B. argumentus apie Airijoje Č. uždirbtų pinigų panaudojimą baldų įsigijimui, pritardama pirmosios instancijos teismo vertinimui apie neįtikimą aplinkybę uždarbiauti baldų įsigijimui paliekant senelių priežiūrai mažametę dukrą, kai nėra atlikti namo vidaus įrengimo darbai, taip pat kad tuo atveju, jei namo įrengimą būtų finansavęs S. B., Č. nebūtų reikėję uždarbiauti Airijoje; be to, ieškovė pripažino, jog baldai namo apstatymui buvo įsigyti už 2007 m. gegužės 5 d. atsakovui suteiktą 20 000 litų vartojimo kreditą).

38. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

39. Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis ir priimamos nutarties 37 punkte išdėstytais faktais bei jų įvertinimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pakankamai lėšų gyvenamojo namo statybai neturėjo nei B., nei Č. šeimos, todėl namas buvo statomas lygiomis abiejų šių šeimų darbu ir lėšomis, juolab atsižvelgiant į jo sukūrimo tikslą – Č. šeimos apsigyvenimą. Atsižvelgiant į nutarties 37 punkte nurodytų aplinkybių visumą ir jų tarpusavio ryšį, tokia išvada yra labiau tikėtina nei abiejų apeliantų teiginiai apie gyvenamojo namo sukūrimą vien tik savo lėšomis ir darbu, todėl kaip nepagrįsti ir nereikšmingi atmestini visi kiti esminę pirmosios instancijos teismo išvadą neigiantys apeliacinių skundų argumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas S. Č. prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos statytojo S. B. vardu nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl S. B. turi jam atlyginti ¼ dalį išlaidų, patirtų už S. B. priklausančio nekilnojamojo turto sukūrimą.

40. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šias išlaidas S. B. turi kompensuoti remiantis CK 6.237 straipsniu. Pagal CK 6.240 straipsnio 4 dalį, kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo arba jeigu jis prašė, kad tai būtų atlikta, arba sutiko atlikti priešpriešinius veiksmus.

41. Kadangi ieškovo pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ pažyma apie ginčo objekte atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaštus rinkoje Č. santuokos nutraukimo metu 2020 m. gruodžio 16 d., pagal kurią pirmosios instancijos teismas ieškovui iš S. B. priteisė 29 750 Eur piniginę kompensaciją, yra tik konsultacinio pobūdžio, skirta naudoti asmeninėms reikmėms, remiantis Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi byloje buvo atlikta turto sukūrimo kaštų ir turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.

42. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo rinkos vertė 2019 m. lapkričio 1 d. (šalių apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta data, kuomet sutuoktiniai Č. faktiškai nustojo kartu gyventi) yra 113 000 Eur, jo sukūrimui atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina yra 125 000 Eur. Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ginčo statybos darbai prasidėjo 2003 metais, o Č. nepilnai įrengtame name apsigyveno 2007 m., atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pastatas ir po apsigyvenimo buvo įrenginėjamas, jo statybos darbus S. Č. atliko dar ir 2018 metais, gyvenamasis namas iki šiol nėra priduotas valstybinei komisijai, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik atsakovo iniciatyva įvertinimo tikslu 2022 m. gegužės 25 d. formuojamo nekilnojamojo daikto statusu, taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai buvo kuriamas kaip Č. šeimos turtas, dėl ko atsakovui S. Č. iki santuokinių ryšių pašlijimo nebuvo svarbu, kas yra jo statytojas de jure (t. y. Č. į ginčo statinį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas investavo kaip į savo turtą), vadovaujantis teisingumo principu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ginčo kaštų sukūrimo verte pripažįsta vertę, egzistavusią faktinės Č. bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje 2019 m. lapkričio 1 d., ir remiantis visais nurodytais motyvais daro išvadą, kad iš S. B. S. Č. priteisinta ¼ gyvenamojo namo kaštų sukūrimo dalis turėtų sudaryti ne 29 750 Eur, o 31 250 Eur (125 000/4).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

43. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustatydamas atsakovui S. Č. iš S. B. priteistinos piniginės kompensacijos dydį rėmėsi silpnesnės, lyginant su teismo ekspertizės išvada, įrodomosios galios įrodymu (asmeninėms reikmėms skirta konsultacinio pobūdžio pažyma), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, šią piniginę kompensaciją padidinant iki 31 250 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi priteista suma didinama nežymia dalimi (atsakovo priešieškinis tenkinamas ne 50 proc., o 52 proc.), įvertinus nutarties 39 punkte nurodytas abipuses priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Apeliantas atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1954 Eur žyminio mokesčio, 1400 Eur advokatės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš viso 3954 Eur, taip pat 3025 Eur už teismo ekspertizę. Apeliantai B. už apeliacinį skundą sumokėjo 669 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, ieškovė G. Č. – 1000 Eur už jos ir B. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Visos advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų įkainių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

45. B. apeliacinis skundas yra atmestas, S. Č. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – jo ginčijama suma sudarė 29 500 Eur (59 500-29 750), patenkinta dalis – 1 750 Eur (31 250-29 500), t. y. 6 procentai nuo pageidautos padidinti sumos, todėl jam iš B. solidariai priteistina 237,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 procentai nuo 3954 Eur bylinėjimosi išlaidų), iš jo G. Č. – 940 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (1000x94/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai B. ginčijo pirmosios instancijos teismo priteistos piniginės kompensacijos dydį, kurios įvertinimo tikslu buvo atlikta teismo ekspertizė, patvirtinusi beveik tapačius nustatytiems pirmosios instancijos teismo gyvenamojo namo sukūrimo kaštus, iš jų atsakovui S. Č. priteistinos visos ekspertizės atlikimo išlaidos 3025 Eur, iš viso 3262,24 Eur (3025+237,24).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti, atsakovui S. Č. iš S. B. priteistą 29 4720 Eur piniginę kompensaciją už prisidėjimą lėšomis ir darbu prie gyvenamojo namo pastatymo statytojo S. B. vardu padidinant iki 31 250 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3262,24 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.