Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1153-413/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-28Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-07Kauno apylinkės teismas
  4. 2KT-11-658/2015Nutartis · 2015-01-21Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-29Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-29Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
2S-1153-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08689-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
R. L., A. K., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, K. K.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1153-413/2015Proceso Nr. 2-05-3-08689-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir papildomus reikalavimus, pareikštus atsakovei R. L., tretieji asmenys R. L., A. K., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, K. K.–K., V. L., VĮ Registrų centras dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2014, įpareigojo atsakovę R. L. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius Vasarvietės g. 23 A, ir Vasarvietės g. 23 N, Kaune, bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovė R. L. 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties vykdymo atidėjimo bei kartu pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2014 vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl šio proceso sprendimo vykdymo atidėjimo.

Šalies argumentai

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nusprendė netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamą nutartį gavo tik 2015 m. vasario 6 d., todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti R. L. atskirąjį skundą ir grąžino jį atsakovei, nurodydamas, kad atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą. Teismas nustatė, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas buvo atidėtas iki bus gauti ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimai į pareikštą prašymą. Be to, atsakovės R. L. atstovas advokatas E. P. S. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikęs teismui prašymą leisti visą siunčiamą korespondenciją, kur jam bus adresuota, pasiimti Kauno apylinkės teismo ekspedicijoje. Nors teismas nustatė, kad atsakovės atstovas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties kopiją iš ekspedicijos pasiėmė tik 2015 m. vasario 6 d., tačiau įvertinęs tai, kad 2015 m. sausio 14 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas dalyvavo, teismas sprendė, kad jis apie 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties priėmimą galėjo sužinoti anksčiau, t. y. tiek prieš, tiek po 2015 m. sausio 14 d. teismo posėdžio. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovės advokatas skundžiamos nutarties patvirtintą nuorašą iš teismo ekspedicijos pasiėmė tik 2015 m. vasario 6 d., dar neįrodo fakto, kad jam nebuvo žinoma apie priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį žymiai anksčiau, po jos priėmimo. Be to, teismas nustatė, kad atsakovės R. L. sutuoktinis R. L. nutarties patvirtintą kopiją gavo 2015 m. sausio 21 d., todėl konstatavo, kad apie priimtą nutartį jo sutuoktinė sužinojo tą pačią dieną, todėl atskirąjį skundą galėjo pateikti laiku. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad R. L. nutarties patvirtintą nuorašą gavo 2015 m. sausio 21 d., todėl konstatavo, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą jam paduoti, o neprašant atnaujinti praleisto terminą, teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad tiek apeliantei, tiek jos atstovui buvo žinoma, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas buvo atidėtas iki bus gauti atsiliepimai į pateiktą prašymą. Tuo tarpu apie priimtą nutartį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prašymo atidėti sprendimo vykdymą išnagrinėjimo nei atsakovei, nei jos atstovui nebuvo žinoma, nors teisme atstovas buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį 2015 m. sausio 14 d., tačiau pati nutartis, kuria paskirtas teismo posėdis, įteikta nebuvo. Apeliantės nuomone, teismas deklaratyviais teiginiais darė išvadą, kad atsakovei ir jos atstovui apie priimtą 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį turtėjo būti žinoma gerokai anksčiau nei jie teigia, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėta teismo nutartis tiek atsakovei, tiek jos atstovui buvo įteikta anksčiau negu 2015 m. vasario 6 d. Be to, įstatyme nėra įtvirtinta pareiga bylos dalyviams domėtis, kokius procesinius dokumentus gavo kiti proceso dalyviai. Atsakovės nuomone, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis atsakovės atstovui galėjo būti įteikta ir elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys R. L. ir V. L., palaikydami apeliantės atskirąjį skundą, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir grąžinti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo R. L. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcijos nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi šalys turi tinkamai naudotis joms priklausančiomis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apie 2014 m. gruodžio 11 d. priimtą teismo nutartį R. L. turėjo galimybę sužinoti anksčiau negu 2015 m. vasario 6 d., kuomet jos atstovas advokatas patvirtintą šios nutarties nuorašą pasiėmė iš teismo ekspedicijos.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjos teisės pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir ar neužkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo nutartį.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pažymėtina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant 7 dienų apskundimo terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos. Pagal bylos duomenis, atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties teisme gautas 2015 m. vasario 23 d., kurį teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti motyvuojant tuo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą. Tokią išvadą teismas darė nustatęs, kad 2014 m. sausio 11 d. byloje vyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir atsakovės R. L. atstovas advokatas P. E. S., todėl teismas sprendė, kad apie priimtą nutartį atsakovė galėjo sužinoti anksčiau nei 2015 m. vasario 6 d. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės sutuoktinis R. L. nutarties patvirtintą kopiją gavo 2015 m. sausio 21 d., todėl sprendė, kad apie priimtą nutartį atsakovė sužinojo tą pačią dieną. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Įvertinus tai, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi atsakovė atskirąjį skundą turėjo teisę paduoti per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, sprendžiant termino praleidimo atskirajam skundui paduoti klausimą, svarbu nustatyti teismo nutarties įteikimo momentą, t. y. nuo kada pradėtinas skaičiuoti 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti.

Pagal CPK 292 straipsnį, šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarties, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos. Iš to seka, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį priėmus rašytinio proceso tvarka, nutarties kopijos turėjo būti išsiųstos dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 117 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo procesiniai dokumentai įteikiami registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus. Bendroji taisyklė yra ta, kad dokumentai fiziniam asmeniui yra įteikiami asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinį asmenį atstovauja atstovas (CPK 118 straipsnis) ar advokatas (LR CPK 119 straipsnis), procesiniai dokumentai įteikiami šiems asmenims tiesiogiai. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų prieš tai CPK 123 straipsnio 1 nurodytiems asmenims, dokumentai gali būti įteikiami fizinio asmens pilnamečiams šeimos nariams, jeigu jie neturi priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 127 straipsnis numato, kad procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme. Atsižvelgiant į tai, kad R. L., teikusią prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje atstovavo advokatas E. P. S., minėta nutartis turėjo būti išsiųsta būtent jam. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje yra advokato E. P. S. prašymas leisti visą siunčiamą korespondenciją adresuotą jam, pasiimti Kauno apylinkės teismo ekspedicijoje (t. 7, b. l. 17), nesudaro pagrindo vertinti procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuojančias teisės normas kitaip, nei numato įstatymas t. y. nepanaikina teismo pareigos priimtus procesinius dokumentus išsiųsti bylos dalyviams (CPK 292 straipsnis). Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 292 straipsnyje nustatytą pareigą priimtos nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovės R. L. sutuoktinis R. L. nutarties patvirtintą kopiją gavo 2015 m. sausio 21 d. (t. 6, b. l. 135), todėl sprendė, kad atsakovei priimta nutartis įteikta 2015 m. sausio 21 d. Su tokia teismo išvada sutikti taip pat negalima. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pirmosios instancijos teismo minimos įteikimo šaknelės, kuri neva patvirtina 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties įteikimą atsakovės sutuoktiniui, matyti, kad atsakovės sutuoktiniui įteikta nutarties kopija, kurią sudaro 1 lapas (t. 6, b. l. 135), kai 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties apimtį sudaro 2 lapai (t. 6, b. l. 74-75). Be to, iš procesinių dokumentų sunumeruotos eigos matyti, kad proceso dalyviams buvo siunčiama ir įteikta ne paminėta 2014 m. gruodžio 11 d. teismo nutartis, bet 2015 m. sausio 26 d. nutartis, kuria bylos dalyviai buvo informuoti apie teismo posėdį (t. 6, b. l. 131, 132-138). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės sutuoktiniui buvo įteikta būtent 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, taigi ir išvadai, kad nutartis R. L. įteikta 2015 m. sausio 21 d.

Atsisakydamas priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad atsakovei ir jo atstovui tenka pareiga domėtis bylos eiga, elgtis apdairiai ir rūpestingai. Tuo remiantis, teismas sprendė, kad atsakovė ir jos atstovas apie 2014 m. gruodžio 11 d. priimtą nutartį turėjo galimybę sužinoti prieš ar po 2015 m. sausio 14 d. byloje įvykusio teismo posėdžio, t. y. anksčiau nei 2015 m. vasario 6 d., kuomet atsakovės atstovas atsiėmė skundžiamą nutartį iš teismo ekspedicijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylos šalys turi pareigą sąžiningai naudotis joms priklausančiomis teisėmis, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas taipogi privalo laikytis įstatymo reikalavimų ir įteikti teismo procesinius dokumentus tik tokia tvarka, kokią numato jau minėtos CPK teisės normos. Kadangi į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė (jos atstovas) apie 2014 m. gruodžio 11 d. priimtą teismo nutartį buvo tinkamai informuoti anksčiau nei 2015 m. vasario 6 d., būtent ši data laikytina sužinojimo momentu, nuo kurio skaičiuotinas terminas atskirajam skundui paduoti. Taigi atsakovei atskirąjį skundą teismui pateikus 2015 m. vasario 12 d., laikytina, kad terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas.

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos nepagrįstai apribojo atsakovės teisę pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu užkirto kelią atsakovei įgyvendinti teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, o atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Gintautas Koriaginas