Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų vykdymo procese A. K., S. K., K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-25935-429/2016 pagal antstolio V. Z. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204, sudarytos tarp išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L., statytojo R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis V. Z. pateikė teismui prašymą vykdymo procese patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L. ir statytojo R. L., vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204.Nurodė, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-744-429/2012, kuriuo R. L. įpareigota per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantų A. K., S. K., K. K. apeliacinės instancijos teismui 2017 m. kovo 16 d. pateikto prašymo (reg. Nr. E1-10893).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Apeliantai pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties ir pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismui apeliantai pateikė prašymą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, kuriame nurodė naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde ir kuriais siekia papildyti atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai pažeidė CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas, todėl Kauno apygardos teismui 2017 m. kovo 16 d. pateiktame prašyme (reg. Nr. E1-10893) nurodyti argumentai nevertinami.

Dėl apeliantų teisės paduoti atskirąjį skundą šioje civilinėje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2016 g. spalio 7 d. nutarties, kuria vykdymo procese patvirtinta taikos sutartis.

CPK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Teismo ir kitų institucijų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Civilinio proceso normos, reguliuojančios sprendimų vykdymą, skirtos apginti ne tik išieškotojo, skolininko, bet ir kitų suinteresuotų asmenų, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, teises bei teisėtus interesus, kas atitinka privatinėje teisėje visuotinai pripažintą šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu teismo antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu – turi teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas esmingai nepažeidė vykdymo proceso šalių bei suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 215-221).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 iš dalies tenkino Inspekcijos ieškinį ir nustatė R. L. 6 mėnesių terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius – savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, t. y. du šulinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Per šį nustatytą terminą neįteisinus statinių, įpareigojo R. L. per 2 savaites nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus.Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2014 prieš tai minėtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 pakeitė ir Inspekcijos ieškinį tenkino visiškai – panaikino sprendimo dalį, kuria R. L. suteiktas terminas įteisinti savavališkai pastatytus statinius ir įpareigojo R. L. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo nustatytu terminu R. L. neįvykdys, leido minėtus veiksmus atlikti Inspekcijai, išieškant patirtas išlaidas (toliau - teismo sprendimas).Minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 dėl sprendimo priverstinio vykdymo, kuris išieškotojos inspekcijos prašymu perduotas vykdyti antstolio V. Z. kontorai. Šio vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/14/01204.Vykdymo proceso metu Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 buvo sudarytos sąlygos atidalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalintas į du žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Suformavus ir įregistravus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vietiniai nuotekų tinklai, kuriuos įsiteisėjusiu teismo sprendimu įpareigota pašalinti R. L., t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra žemės sklype (duomenys neskelbtini) (savininkai – išieškotoja R. L. ir statytojas R. L.) ir atidalintame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (savininkė V. L.).Taigi, nustatyta, kad vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą iš esmės pasikeitė aplinkybės ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.), nebeliko minėtų vietinių nuotekų tinklų ar jų dalies, kuriuos skolininkė R. L. buvo įpareigota pašalinti. Išieškotoja Inspekcija 2016 m. balandžio 5 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-820-( 15.24), kuriuo konstatavo, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą. Dėl šių priežasčių išieškotoja Inspekcija ir skolininkė R. L. vykdymo procese 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė taikos sutartį, kurią pateikė antstoliui V. Z. atlikti veiksmams, numatytiems CPK 595 straipsnyje. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad visi vykdymo proceso veiksmai, kurie susiję su savavališkų padarinių šalinimu, tiesiogiai nesukelia teisinių padarinių apeliantams A. K., S. K., K. K.. Tačiau atsižvelgus į tai, kad jie yra gretimo žemės sklypo, besiribojančio su R. L. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), savininkai, jie gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties jie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria patvirtinta vykdymo procese sudaryta išieškotojo ir skolininko taikos sutartis (CPK 595 straipsnis 3 dalis).Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 215-221).

Dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).Taigi, ir vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, tokia galimybė nustatyta CPK 595 straipsnyje. Išieškotojos Inspekcijos ir skolininkės R. L. bei statytojo R. L. pateikta taikos sutartis patvirtinta pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Minėta, kad vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą iš esmės pasikeitė aplinkybės ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.), nebeliko vietinių nuotekų tinklų ar jų dalies, kuriuos skolininkė R. L. teismo sprendimu buvo įpareigota pašalinti, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad naujai suformuoti žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantų argumentai, kad sklypai suformuoti ir įregistruoti neteisėtai, nes nebuvo rengiamas detalusis planas, o visa dokumentacija yra fiktyvi, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalintas į du sklypus įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 pagrindu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 21 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-151021-00987, kuriuo statytojui pritarė savavališkos statybos (nuotekų tinklų) įteisinimui (duomenys neskelbtini). Išieškotoja Inspekcija 2016 m. sausio 25 d. atliko rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-160125-00008, kuriame nurodė, kad rašytinis pritarimas išduotas teisėtai.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. vasario 25 d. rašte Nr. 8SD-1026-(14.8.94.) nurodė, kad neprieštarauja tokiai statybai (įteisinimui), jeigu bus gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštiškas pritarimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius priede Nr. 11 2016 m. kovo mėn. viza suderino sklypo planą su inžineriniais tinklais Nr. 2012/09-TP-VN.Išieškotoja Inspekcija 2016 m. balandžio 5 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-820-( 15.24), kuriuo konstatavo, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą. Statytojas 2016 m. birželio 6 d. Inspekcijai pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 21 d. Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-21-151021-00987 Versijos Nr. 3 kopiją, kuriuo statybos vieta nurodyta žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties priedas Nr. 17). Išieškotoja 2016 m. birželio 15 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-160125-00008 Versiją Nr. 2, kuriuo, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog taikos sutarties priedas Nr. 17 išduotas teisėtai. Išieškotoja 2016 m. rugsėjo 1 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-2284-(15.24), kuriuo konstatavo, kad įpareigotas įvykdyti teismo sprendimą pašalinti statybos padarinius asmuo savavališkos statybos padarinius statybos adresas (vieta) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) pašalino gavus statybą leidžiantį dokumentą – 2015 m. spalio 21 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-151021-00987 versija Nr. 3 (patikslinus statybos adresą). Todėl išieškotoja Inspekcija, skolininkė R. L. ir statytojas R. L. sudarė taikos sutartį vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204. Taigi, nustatyta, kad sudaryta taikos sutartis suinteresuotų asmenų teisių nepažeidžia, savavališka statyba įteisinta kompetentingoms institucijoms atlikus visą eilę patikrinimų, įvertinimų, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, šiais klausimais priėmus atitinkamus administracinius aktus, padalinti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti esant teisiniam pagrindui – teismo sprendimui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį neįvertinęs visų aplinkybių. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L. ir statytojo R. L. vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).Šioje byloje yra akivaizdus apeliantų ir skolininkės R. L. interesų priešingumas. Pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos apeliantų veiksmų – atskirojo skundo padavimo dėl teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis vykdymo procese tarp išieškotojo ir skolininko. Šie byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino taikos sutarties patvirtinimo sąlygas, jos turinį ir toks jų ginčas iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliantų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti, iš apeliantų lygiomis dalimis R. L. priteistinos jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliantų atskirąjį skundą surašymą, kurios sudarė 400,00 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) skolininkei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.