Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų vykdymo procese A. K., S. K., K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-25935-429/2016 pagal antstolio V. Z. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204, sudarytos tarp išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L., statytojo R. L.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis V. Z. pateikė teismui prašymą vykdymo procese patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L., ir statytojo R. L., vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą patenkino ir patvirtino 2016 m. rugsėjo 28 d. tarp išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skolininkės R. L. ir statytojo R. L. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204.Suinteresuoti asmenys A. K., S. K., K. K. 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui prašymą išaiškinti 2016 m. spalio 7 d. teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje 2VP-25935-429/2016. Nurodė, kad pagal CPK 3 straipsnio nuostatas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių, įsakymų ir nutarimų vykdymas yra besąlygiškai privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino ir atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-25935-429/2016.Teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. antstolio patvarkymu Nr. S-16-137-10356 vykdomoji byla yra nutraukta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl nutarties išaiškinimo, nenurodė, kuri nutarties dalis jiems nėra aiški. Teismo vertinimu, 2016 m. spalio 7 d. nutarties rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja papildomo paaiškinimo, todėl atsisakė ją išaiškinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu A. K., S. K., K. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantai dalyvavo trečiaisiais asmenimis pagrindinėje byloje Nr. 2-744-429/2012, kurioje ieškovė buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o atsakovė R. L. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigota per dvi savaites nuo teismo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius Vasarvietės g. 23 A ir Vasarvietės g. 23N, Kaune, sutvarkyti statybvietę. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomais raštas, kurio pagrindu antstolio V. Z. kontoroje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, tačiau apie pasirašytą taikos sutartį nuo byloje dalyvavusių asmenų buvo nuslėpta. Teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtindamas vykdomojoje byloje taikos sutartį pažeidė įstatymų reikalavimus, nes apie iškeltą bylą neinformavo apeliantų, jiems buvo užkirstas kelias teikti atsikirtimus, prieštaravimus, todėl skundžiama nutartis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys R. L. ir R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jų teises, tačiau kuo tai pasireiškia ir kokios konkrečiai jų teisės yra pažeidžiamos, nenurodė. Tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiama nutartimi ir jų netenkina procesinio dokumento turinys, nesuteikia apeliantams teisės reikalauti šių procesinių sprendimų peržiūrėjimo, ar panaikinimo. Vien tai, kad apeliantai pageidauja dalyvauti procese, reikšti prašymus savo pasirinktame teisminiame procese, neužtenka, jog įstatymas suteiktų jiems teisę dalyvauti procese su visomis proceso dalyvio teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d.ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų prašyme dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties išaiškinimo nekeliama abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašyme keliamos abejonės dėl minėtos teismo nutarties pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma išaiškinti teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje dalyje, taip pat ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties turinys, nutarties rezoliucinė dalis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada atitinka teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus, susijusius su rezoliucine dalimi, todėl nutartis nėra neaiški ir dviprasmiška. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantų skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties pripažino, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta nepakeista (civ. byla Nr. 2S-637-436/2017). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).Šioje byloje yra akivaizdus apeliantų ir skolininkės R. L. interesų priešingumas. Pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos apeliantų veiksmų – atskirojo skundo padavimo dėl teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis vykdymo procese tarp išieškotojo ir skolininko. Šie byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino teik taikos sutarties patvirtinimo sąlygas, jos turinį, riek skundžiamos nutarties turinį ir toks jų ginčas iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliantų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti, iš apeliantų lygiomis dalimis R. L. priteistinos jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliantų atskirąjį skundą surašymą, kurios sudarė 400,00 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) skolininkei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.