Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. L. ir trečiųjų asmenų S. K., A. K. ir K. K.-K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 pagal ieškovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. L., tretieji asmenys: S. K., A. K., K. K. K., R. L., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) 2010 m. vasario 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad atsakovė R. L. įrengė namų valdoje (duomenys neskelbtini), du šulinius be žemės sklypo savininkų A. K. ir jo sutuoktinės S. K. sutikimų, o trečias šulinys įrengtas R. L. ir R. L. priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2010 m. kovo 22 d. buvo surašytas reikalavimas Nr. (15.24)-2D-2969 iki 2010 m. balandžio 30 d. pašalinti savo lėšomis savavališkos statybos padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Dėl susijusių bylų baigties. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė R. L., šalindama savavališkos statybos padarinius kreipėsi į teismą su kitu ieškiniu (civ. byla Nr. 2-7974-877/2012 ir civ. byla Nr. 2-810-364/2012), todėl esant galimybei šiuos statinius įteisinti teismine tvarka, taip pat į savavališkos statybos sukeltinus padarinius aplinkai ir visuomenės interesams, trečiųjų asmenų A. K. ir S. K. teisėms ir jų teisėtiems interesams ir mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat turtines teises įgijusių asmenų R. L. siekimą įteisinti savavališkai pastatytus statinius, teismas manė tikslinga suteikti galimybę įteisinti savavališką statybą remiantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Tačiau teismas tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, t. y. nepagrindė, kokiu būdu čia gali būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kai toks sprendimas pagal galiojančius įstatymus nėra galimas. Nors Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.), kiekvienu atveju turi būti konstatuota, ar tokie statiniai toje teritorijoje apskritai galimi. Teismas neįvertino bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų: 2011 m. lapkričio 10 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-634, 2012 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos departamento rašto Nr. (KM)-D2-255, 2012 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu gautos informacijos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurie patvirtina aplinkybes, kad vietinės reikšmės kanalizacijos Kleboniškio gyvenvietėje įsirengti negalima. Visi nuotekų tinklai turi būti prijungti prie miesto kanalizacijos. Be to, teismas neanalizavo aplinkybių dėl biologinio nuotekų valymo įrenginio „Traidenis“, nebuvo išreikalauti duomenys apie tai, kiek buvo sunaudota vandens, kiek nuotekų išvežta iš šulinių. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tik kuo skubesnis savavališkos statybos padarinių šalinimas galėtų užtikrinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nėra galimybės parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, taip pat teismas neįvertino, kad ginčo teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokie statinio rekonstravimo darbai apskritai nėra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl statybos įteisinimas prieštarautų imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams. Nors teismas nurodė, kad įvertino savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat bendraturčių teisėtus interesus, tačiau realiai į šias aplinkybes pagal byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė. Atsakovė neturi jokių galimybių įteisinti savavališkas statybas ir jos siekis kitoje byloje teisminiu keliu gauti leidimą savavališkos statybos įteisinimui be trečiųjų asmenų sutikimo tiesiog teisiškai neįmanomas. Tą patvirtina 2011 m. lapkričio 10 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-634 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame Kleboniškio gyvenvietė patenka į teritorijas, kuriose taikomas nuotekų nuvedimas bendrais nuotekų tinklais, 2012 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (KM)-D2-255, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju nuotekų tinklai turi būti prijungiami prie bendrų miesto tinklų, 2012 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu gauta informacija iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kad ginčo vietinės reikšmės kanalizacija nenaudotina dėl valymo įrenginių joje nebuvimo, 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus raštas Nr. 40-2-2632 Dėl rašytinio pritarimo statinio projektui atšaukimo, kad atšauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui (statytojas - R. L., R. L., statinys - nuotekų tinklas į gyvenamą namą, adresas - (duomenys neskelbtini)) Nr. 40-24-300 dėl neteisingų duomenų apie projektuojamą statinį pateikimo).

1. Dėl galimybės įteisinti savavališkas statybas. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuotekų tinklai priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtė V. L. savo sutikimą išreiškė pareiškimu, kurį 2011 m. lapkričio 18 d. patvirtino Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V., suteikdama notarinio registro Nr. 7KV-5007. V. L. yra atsakovės R. L. motina ir tarp atsakovės bei trečiojo asmens R. L. ginčo užstatyti jai priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), nėra. Apeliantams A. K. bei K. K.-K.buvo išsiųsti pareiškimai, prašant duoti sutikimą dėl statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta iki šiol. Apeliantai piktybiškai sudaro kliūtis įteisinti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų tinklus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal G. V. parengtą projektą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl šios aplinkybės Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7204-877/2012, kurioje yra prašoma R. L. ir R. L. pripažinti teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K. sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų tinklus minėtuose žemės sklypuose. Ginčo objektas - nuotekų tinklai, kurių du šuliniai yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančiame apeliantams A. K., K. K.-K. ir V. L., yra įrengti apie 1999-2001 metus. Tuo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini)bendraturčiais buvo R. L. ir R. L., kurie žemės sklypo dalį, kurioje yra įrengti du iš UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo įrenginio šulinių, įsigijo iš A. K.. Nei tuometinis žemės sklypo savininkas A. K., nei apeliantai S. K. ir K. K.-K. nuotekų tinklų statybos metu nei vėliau, iki 2009 metų, jokių skundų ar pretenzijų Linkauskams nereiškė. Dėl apeliantų nemotyvuoto ir piktybinio vengimo duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius gaunant statybas leidžiantį dokumentą, R. L. neturi jokių galimybių gera valia pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, nors tokia statyba yra galima, ką patvirtina tas pats 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus raštas Nr. 40-2-2632.

2. Dėl kitų ginčų, nagrinėjamų teismuose. Teismas, priimdamas sprendimą, žinojo, jog tarp atsakovės R. L. bei trečiojo asmens R. L. ir trečiųjų asmenų A. K., S. K. yra kilę daugiau ginčų, kurie nagrinėjami teismuose. Vienas tokių ginčų yra nagrinėjamas Kauno m. apylinkės teisme pagal R. L. ir R. L. ieškinį, kuriuo jie prašo pripažinti teisę be atsakovų A. K. ir K. K.-K.sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų tinklus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), pagal G. V. parengtą projektą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius (civ. byla Nr. 2-7204-877/2012). Per teismo nustatytą terminą sprendimas Kauno m. apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-7204-877/2012 nebus įsiteisėjęs, o ši byla yra tiesiogiai susijusi su skundžiamo Kauno m. apylinkės teismo 2012 gegužės 18 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-744-429/2012 vykdymu, t.y. R. L. akivaizdžiai neturi jokių galimybių gera valia pašalinti savavališkos statybos padarinius gaudama statybas leidžiantį dokumentą, nes A. K. ir K. K.-K. gera valia sutikimo įteisinti statinius neduoda. Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog biologinio nuotekų valymo įrenginys „Traidenis“ buvo pastatytas 1999-2001 metais, kad atsakovas A. K. jokių pretenzijų nereiškė iki 2009 m., kai atsakovo A. K. sutuoktinė S. K. tik po kilusio konflikto su ieškovais su skundais kreipėsi į įvairias institucijas, pati nurodydama, jog vietiniai valymo įrenginiai pastatyti apie 1999 metus. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl pačios ieškovės teisės reikšti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nevertino Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo (administracinė byla Nr. 1-754-428/2012) pagal R. L. ir R. L. prašymą pratęsti terminą savavališkos statytos padariniams pašalinti būtent pagal tą pati 2011 m. kovo 10 d. reikalavimą (duomenys neskelbtini). Visi šuliniai, dėl kurių savavališkos statybos buvo surašyti du savavališkos statybos aktai, yra biologinio nuotekų valymo įrenginio „Traidenis“ dalys, funkciškai susiję, ir kurių visuma yra laikytini buitinių nuotekų tinklais.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą tretieji asmenys A. K., S. K., K. K.-K.prašo apeliacinį skundą atmesti (4 t. b. l. 38-45). Tretieji asmenys nurodo tokius argumentus:

1. Dėl galimybės įteisinti statinius. Ieškovės R. L. savavališkai pastatyti statiniai pagal įstatymus neįeina į sąrašą, pagal kurį atsirastų galimybė juos įteisinti. Nors apeliantei R. L. neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog nuotekų valymo įrenginys „Traidenis“, laikytinas savavališka statyba, iš Nuotekų valymo įrenginių taikymo Reglamento reikalavimų matyti, kad Linkauskai visus jų pastatytus statinius statė savavališkai, nesuderinę jų.

2. Dėl kitų ginčų, nagrinėjamų teisme. Nė vienoje iš trijų nagrinėjamų bylų dėl L. kanalizacijos šulinių, procesinėje medžiagoje nėra ir nebuvo pateikta UAB „Traidenis“ įrenginio teisiškai pagrįstų dokumentų originalų. Šis įrenginys sumontuotas atsakovės R. L. žemės sklypo valdoje (duomenys neskelbtini)bei jiems teisiniu pagrindu nepriklausančioje žemės sklypo valdoje adresu (duomenys neskelbtini)savavališkai. Jokių šią aplinkybę paneigiančių dokumentų bylose nėra, kaip ir nėra duomenų apie tai, jog tokia įranga yra sumontuota. Tiek vietinės reikšmės kanalizacijos šulinių įvadui, tiek įrenginio UAB „Traidenis“ įrangos įrengimui yra nustatyti labai griežti reikalavimai. Tai atsispindi Statybos Ir Urbanistikos ministerijos 1996-08-23 įsakymu Nr. 108 patvirtintame Organizaciniame Tvarkomajame Reglamente dėl statinių priėmimo naudoti tvarkos, 2001-05-09 Nr. 252 Aplinkos ministro Įsakyme Dėl aplinkosauginių buitinių nuotėkų filtravimo įrenginių įrengimo ir kt. reglamentuose. Be to, pažeidžiami reikalavimai dėl privažiavimo iki šių šulinių norint juos išvalyti. Tą įrodo Kauno Apskrities Vyriausiojo PK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios Policijos Skyriaus Eigulių Policijos Nuovados atliktas tyrimas. Kauno apylinkės teisme naujai užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-7974-877/2012 pagal ieškovų L.ieškinį ir projektuotojos G. V. parengtą tą patį per visas bylas keliaujantį projektą, vėl prašoma teismo keliu, be A. K. sutikimo, leisti pasistatyti naują vietinės reikšmės kanalizacijos įvadą, bet senoje vietoje ir senuose šuliniuose. Pagal pareiškėjų R. L. bei R. L. prašymą 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos administraciniame teisme yra užvesta dar viena, trečia, analogiška administracinė byla Nr. Ik-754-428/2012. Šioje byloje taip pat yra G. V. projektas, kaip pagrindas terminams pratęsti. N. K., nei V. L., kuri yra R. L. motina, nėra ir niekada nebuvo bendraturčiai su L., atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)savininkų statusus.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. A. K. ir S. K. ne tik sutuoktiniai, bet A. K. yra parašęs S. K. įgaliojimą, kuris yra byloje, todėl S. K. turėjo teisę sumokėti už A. K. atstovavimo išlaidas. Be to, iš atsakovės priteisus bylinėjimosi išlaidas tai yra prevencinė priemonė spręsti ginčus ne teismo keliu. Tai, kad advokatė nepateikė bylinėjimosi išlaidų išklotinės, nedaro šių išlaidų nepagrįstomis. Byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl priteista suma adekvati sugaištam advokatės laikui

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. L. prašo jį tenkinti (4 t. b. l. 51-54).

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 56-59). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl argumentų, kad teisės aktai nenumato leistinų nukrypimų nuo projekto sprendinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal to paties straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Inspekcijos specialistai 2010 m. vasario 26 d. surašė atsakovei savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta, kad statytoja R. L. savavališkai (be statybą leidžiančių dokumentų) įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginius (du šulinius) (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 22 d. ieškovo reikalavimu Nr. (15.29)-2D-2969 atsakovė R. L. buvo įpareigota iki 2010 m. balandžio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - perkelti savavališkai įrengtus du šulinius į namų valdą (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu statytojai šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas 2010 m. gegužės 14 d. ieškiniu Nr. (15.24)-2D-5386 kreipėsi į teismą dėl R. L. įpareigojimo pašalinti du buitinių nuotekų valymo rezervuarus iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šio ieškinio pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. Nr. 2-744-429/2012. Be to, Inspekcijos specialistai 2011 m. vasario 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog atsakovė R. L. savavališkai įrengė išvalyto vandens laikymo šulinį (statinys pastatytas ne statinio projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje) (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2011 m. kovo 10 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės pareikalauta iki 2011 m. rugsėjo 10 d. demontuoti savavališkai įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) žemės sklype (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę. Gavus statytojos prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (2011-09-09 Nr. PRE-302), reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 10 d. Nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, ieškovas 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. (15.24)-2D-439 pareiškė papildomus reikalavimus byloje. Tiek tai, kad statinys pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, tiek tai, kad statinys pastatytas ne projekte numatytoje vietoje, t.y. pažeidžiant esminius projekto sprendinius, vertintina vienodai, kad tai yra savavališka statyba, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Ieškovės 2010 m. kovo 22 d. reikalavimu Nr. (15.29)-2D-2969 atsakovė buvo įpareigota iki 2010 m. balandžio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nustatytu terminu atsakovei šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl R. L. įpareigojimo pašalinti du buitinių nuotekų valymo rezervuarus iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šio ieškinio pagrindu buvo pradėta nagrinėti byla. Inspekcijos 2011 m. kovo 10 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. L. buvo pareikalauta iki 2011 m. rugsėjo 10 d. demontuoti savavališkai įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) žemės sklype (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę. Gavus statytojos prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (2011-09-09 Nr. PRE-302), reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 10 d. Nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Inspekcija pareiškė papildomus reikalavimus byloje. Taigi, tiek dėl pirmojo reikalavimo vykdymo, tiek dėl antrojo reikalavimo vykdymo Inspekcija į teismą kreipėsi tik po to, kai statytojai nustatyti reikalavimo įvykdymo terminai jau buvo suėję ir teismo sprendimu reikalavimo įvykdymo terminai nebuvo pratęsti. Be to, Kauno apygardos administraciniame teisme užvestoje administracinėje byloje Nr. 1-754-428/2012 dėl termino reikalavimams įvykdyti pratęsimo iki šiol sprendimas nėra priimtas. Įstatyminio pagrindo, kodėl Inspekcija ginčo atveju turėtų ignoruoti Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimus turėtų nesikreipti į teismą, apeliantė nenurodo, nors pagal CK nuostatas apeliaciniame skunde turi būti nurodomas apeliacinio skundo pagrindas (306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis teismui, nagrinėjančiam bylą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, numato teisę priimti alternatyvius sprendimus. Teismas savo sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Inspekcijos nuomone, tai, kad tarp apeliantės ir trečiųjų šioje byloje dalyvaujančių asmenų yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. 2-7974-877/2012, taip pat nesudaro pagrindo naikinti sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu, nes teismas savo sprendime susiklosčiusią situaciją įvertino ir dėl jos pasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pakeistinas.

Bylos duomenimis, ieškovas 2010 m. vasario 26 d. surašė atsakovei savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog statytoja (atsakovė) R. L. savavališkai (be statybą leidžiančių dokumentų) įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginius (du šulinius) (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 22 d. ieškovo reikalavimu Nr. (15.29)-2D-2969 atsakovė R. L. buvo įpareigota iki 2010 m. balandžio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - perkelti savavališkai įrengtus du šulinius į namų valdą (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu atsakovei šio reikalavimo neįvykdžius, ieškovas 2010 m. gegužės 14 d. ieškiniu Nr. (15.24)-2D-5386 kreipėsi į teismą dėl R. L. įpareigojimo pašalinti du buitinių nuotekų valymo rezervuarus iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas 2011 m. vasario 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nustatė, jog atsakovė R. L. savavališkai įrengė išvalyto vandens laikymo šulinį (statinys pastatytas ne statinio projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje) (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2011 m. kovo 10 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės pareikalauta iki 2011 m. rugsėjo 10 d. demontuoti savavališkai įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) žemės sklype (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę. Gavus atsakovės prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (2011-09-09 Nr. PRE-302), šis terminas buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 10 d. Nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, ieškovas 2012 m. sausio 10 d. pareiškė byloje papildomus reikalavimus.

Dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos sąvoką, savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal to paties straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Taigi savavališka statinio statyba apibrėžiama kaip statinio statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad surašant ieškovui aktus dėl savavališkos statybos, nei administracinių procedūrų vykdymo metu (surašant aktus dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo), nei teisme atsakovė nepateikė inžinierinių tinklų (šulinių), pastatytų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančių dokumentų, taigi neįrodė, kad minėtų inžinierinių statinių statyba buvo teisėta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalimi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavališką statybą dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiūrą, pradedant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Šia procedūra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Nors įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tokia galimybė nustatyta tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus, tai yra tam, kad teismas savo sprendimu leistų teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, būtina nustatyti, ar žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas turi atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinti administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio 8 dalies redakcijos, galiojusios ieškinio padavimo metu).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovė, kaip gretimo su trečiaisiais asmenimis žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto savininkė, turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Savo teisėmis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja kitiems įstatymų reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems veiklos apribojimams. Pagal Žemės įstatymo (Nr. IX-1983, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868) 21 straipsnio 7 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – būtina sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Tokia pati teisinė nuostata, įpareigojanti statybas pradėti ketinantį asmenį ne jam priklausančiame žemės sklype gauti to sklypo savininko (valdytojo ar naudotojo) sutikimą, išdėstyta Statybos įstatymą detalizuojančiame aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 33.3 papunktyje nustatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Taigi, ieškinio padavimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė inžinierinius tinklu (šulinius), kaip vientisą inžinierinių tinklų komunikaciją, pastatė pažeisdama imperatyvius STR reikalavimus (neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto supaprastinto projekto ir žemės sklypo savininko sutikimo), o norėdama juos pašalinti (įteisinti savavališką statybą) turės gauti trečiųjų asmenų sutikimą dėl tokios statybos įteisinimo, kai iš byloje kilusio ginčo akivaizdu, kad toks sutikimas nebus gautas, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiųjų asmenų S. ir A. K. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo R. L. 2012 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą prašydami teismo pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą nuotekų tinklams žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovų R. L. ir R. L. kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms. Kadangi akivaizdu, jog S. K., A. K. ir K. K. nedavė ir neketina duoti sutikimo atsakovei jiems priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų tinklus, pagal G. V. parengtą projektą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, darytina išvada, jog ir ši aplinkybė užketa kelią savavališkų statinių įteisinimui.

Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį, jog atsakovė neturi galimybių įteisinti savavališkas statybas ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, kaip nustatyta byloje, 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 40-2-2632 „Dėl rašytinio pritarimo statinio projektui atšaukimo“ atšaukė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui (statytojas – R. L., R. L., statinys – nuotekų tinklas į gyvenamą namą, adresas - (duomenys neskelbtini)) ir šių veiksmų atsakovė neskundė (t. 2, b. l. 83). Antra, 2011 m. lapkričio 10 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-634 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame nurodyta, jog Kleboniškio gyvenvietė patenka į teritorijas, kuriose taikomas nuotekų nuvedimas bendrais nuotekų tinklais, 2012 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (KM)-D2-255, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju nuotekų tinklai turi būti prijungiami prie bendrų miesto tinklų (t. 3, b. l. 50-51).

Teisiškai nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-754-423 /2012, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantės paminėta administracinė byla Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Šis pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria teismas nustatė atsakovei R. L. 6 mėnesių terminą įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus (du šulinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) namų valdos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėtina, jog patirtos išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Trečiasis asmuo S. K. pateikė teismui prašymą priteisti 4 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Byloje yra pateikta susitarimo tarp advokatės R. N. ir A. K. kopija (t. l, b. l. 133), iš kurios matyti, kad už atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-13825-429/2010 surašymą buvo susitarta dėl 1 000 Lt užmokesčio, kuris apmokėtas S. K. (2009 m. gegužės 5 d. įgaliojimo pagrindu), ką pagrindžia byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 492930 (t. 1, b. l. 132-133). Todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Tuo tarpu byloje pateiktas 2010 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 492944, 3000 Lt sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, nepagrįstas šias paslaugas patvirtinančiais kitais įrodymais, t. y. byloje trečiųjų asmenų atstovas nedalyvavo, kokius papildomus dokumentus jis ruošė - taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų prašomos priteisti 3000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Pripažinus 1000 Lt atstovavimo išlaidas įrodytomis ir atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija minėtų Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės R. L. trečiajam asmeniui S. K.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nukrypo nuo CPK nuostatų, reglamentuojančių procesinių išlaidų priteisimo klausimus, todėl teismo sprendimu iš atsakovės priteistos trečiajam asmeniui S. K. 4000 Lt atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nustatė atsakovei R. L. 6 mėnesių terminą įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus (du šulinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir įrengtą išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) namų valdos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nugriauti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus ir išvalyto vandens laikymo šulinį (kaupimo rezervuarą) bei sutvarkyti statybvietę pavesti ieškovui Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. L..

Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 215,28 Lt (du šimtus penkiolika litų 28 ct) pašto išlaidų valstybei bei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas pirmosios instancijos teisme ir 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą trečiajam asmeniui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)