- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1357-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00961-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-1533-652/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis S. V. pateikė prašymą pakeisti skolininką R. M. skolininke Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr.A2.2.-1908-224/2009 dėl 86,89 Eur išieškojimo iš skolininko R. M. išieškojimo išieškotojos valstybės naudai. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.62 straipsniu turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Prieš užbaigiant vykdomąją bylą būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiliepime prašė antstolio prašymą atmesti. Nurodė, kad duomenų apie turto arešto išviešinimą viešuosiuose registruose VMI prie FM neturi. Nebuvo gautas iš antstolio pranešimas apie vykdomą išieškojimą. Nėra duomenų, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kad antstolis būtų informavęs išieškotoją per įstatymo nustatytą terminą apie mirusio skolininko skolą, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešintas viešuose registruose skolininko turto areštas. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotoja būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat nenustatyta, kad palikėjos kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ir būtų kreipusis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolis ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo R. M. kreditorę ir jos reikalavimą
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas antstolis S. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-7-18/2014 išaiškino, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais stuomenimis apie esamą skolą. Taip pat skolos buvimas buvo išviešintas kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduotoje vykdomojoje byloje. Todėl nesuprantama kodėl duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui t. y. valstybei, yra netinkamas.
Vykdomojoje byloje valstybė yra ne tik paveldėtoja, bet ir išieškotoja. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog valstybei buvo neišviešintos skolininko skolos, nors valstybė pati per savo įgaliotas institucijas priėmė sprendimus dėl skolų išieškojimo ir pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą.
Išieškotojas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio S. V. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr.A2.2.-1908-224/2009 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos Valstybės naudai. 2010 m. balandžio 1 d. priimti patvarkymai areštuoti skolininko lėšas. 2016 m. sausio 20 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2017 m. vasario 2 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. LR Gyventojų registro duomenimis skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis 2016 m. gruodžio 9 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika.
CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus.
CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolis S. V. prašyme dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nurodė, kad prieš užbaigiant vykdomąją bylą būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą. Vykdymo procese patirtas išlaidas patvirtina 2016 m. sausio 20 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Taigi, aktualus klausimas tik dėl valstybės prievolės atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę vykdymo išlaidų dalyje (CPK 596 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Apeliantas nurodo, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais stuomenimis apie esamą skolą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti.
Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Antstolių informacinės sistemos vartotojai – asmenys, besinaudojantys Antstolių informacinės sistemos ištekliais teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti (toliau – vartotojai): antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes; o elektroninių paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose, kad įsigytų juose parduodamo turto. Šių nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Antstolių informacinė sistema pagal savo paskirtį nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams ir nesudaro pagrindo laikyti, kad įpėdinis iki priimant palikimą turėjo informacijos apie vykdymo išlaidų dydį, kas ir sudaro antstolio reikalavimą palikėjo įpėdiniui (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1282-254/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1283-638/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1280-324/2017).
Skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 189,87 Eur vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-1244. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas palikėjo kreditoriams trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus šioje normoje numatytu būdu pasibaigė (duomenys neskelbtini) Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad po vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis 2017 m. vasario 2 d. užklausė LR Gyventojų registrą duomenų apie skolininką ir tą pačią dieną gavo duomenis iš Testamentų registro, kad palikimą 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė valstybė. Jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimus palikėjo įpėdinei iki jai priimant palikimą antstolis neatliko. Į teismą dėl išieškotojo pakeitimo antstolis kreipėsi tik 2017 m. kovo 3 d., t.y. po to, kai 2017 m. vasario 28 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą apie perimto skolininko turto tikrąją vertę, kuri skirstytina palikėjo kreditoriams (24,39 Eur).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę ir nėra poreikio spręsti nurodyto termino pratęsimo klausimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) patikrinus turto arešto aktų registro duomenis nenustatyta duomenų, apie skolininko turto areštą. Vykdomojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų apie skolininko turto areštą, kas sudarytų pagrindą laikyti apie tinkamą pareiškimą dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2016 m. gruodžio 9 d. valstybei priimant palikimą jai nebuvo žinoma apie 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-1244 antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir jų dydį, nes jis šio patvarkymo nesiuntė išieškotojai, apie antstolio reikalavimą, su kuriuo įpėdinė nesutinka, ji sužinojo tik antstoliui kreipusis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjami atveju nenustatyta duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (CPK 576–578 str.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolis ar išieškotojas per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdinei - Lietuvos Respublikai, bei pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad jai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo R. M. kreditorę ir jos reikalavimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad atskirajame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai kaip ir 2016 m. spalio 14 d. skunde dėl antstolio veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 9,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo antstolio S. V. 9,37 Eur (devynis Eur ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.