Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1531-179/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (antstolis S. V.) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757 mirusį skolininką R. M. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM). Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 52N-26019693 dėl 30 Eur išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos valstybės naudai. Po skolininko mirties vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir kreditorius, tačiau prieš užbaigiant vykdomąją bylą būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą. Nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos duomenys apie esamą skolą buvo viešinami valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi antstolio S. V. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757, vykdymo išlaidų dalyje skolininką R. M. jo teisių perėmėja valstybe.Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 52N-26019693-15/2015 dėl 30 Eur išieškojimo iš R. M. išieškotojos valstybės naudai. Skolininkas R. M. 2016 m. gegužės 19 d. mirė. VMI prie LR FM 2017 m. vasario 28 d. raštu pranešė antstoliui, kad valstybė priėmė mirusiojo skolininko palikimą – pinigines lėšas. Po skolininko mirties valstybei paveldėjus skolininko turtą, šioje vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir išieškotojas, tačiau antstolis prašyme dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757 liko neišieškotos vykdymo išlaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė pažymi, kad skolininkas R. M. 2016 m. gegužės 19 d. mirė. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 20 d. Teismo nutartyje nepaaiškinta, iš ko teismas sprendė, kad vykdomąsias bylas vykdantis antstolis laiku ir tinkamai įgyvendino savo teises. Apeliantė neturi duomenų, kad vykdomąsias bylas vykdantis antstolis S. V., laikydamasis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų laiku informavo paveldėtoją - valstybę, atstovaujamą VMI prie FM, ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Vykdomąją bylą vykdantis antstolis per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su kreditorinio reikalavimo išviešinimu ar pareiškimu palikimą priėmusiam įpėdiniui. Apeliantė pati savo iniciatyva atliko skolininko R. M. atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų paiešką ir 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-6171 kreipėsi į antstolį, prašydama pateikti informaciją, susijusią su palikėjo skolų išieškojimu. Antstolis tik po šio VMI prie FM rašto gavimo t. y. po palikėjo mirties praėjus beveik 10 mėnesių, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757 dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Paveldėjimo valstybės vardu procedūrą VMI prie FM pradėjo pagal kito antstolio t. y. antstolės A. K. 2016 m. rugsėjo 1 d. gautą pranešimą. Tuo tarpu VMI prie FM pranešimo iš antstolio S. V. apie skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas nėra gavusi, duomenų apie turto arešto akto išviešinimą viešuose registruose šiose vykdomosiose bylose apeliantė taip pat neturi. Apeliantės nuomone, kreditoriniai reikalavimai šiose vykdomosiose bylose pareikšti praleidus 3 mėnesių terminą, apeliantė neturi duomenų apie tai, kad šis terminas teismo būtų pratęstas, todėl tai negali būti pagrindas pripažinti, kad buvo tinkamai įgyvendinta teisė (ir pareiga) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką.Pareiškėjas (antstolis) S. V. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą (AIS) dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys buvo palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. Dokumentas, įrodantis šį teiginį - valstybės valdomi duomenys antstolių informacinėje sistemoje, bei teismui pateiktos vykdomosios bylos su jose esančiais procesiniais dokumentais. Taip pat skolos buvimas buvo išviešintas kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduotose vykdomosiose bylose. Esant tokioms aplinkybėms nesuprantama, kodėl duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui, t. y. valstybei, yra netinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/15/00757 matyti, kad antstolis vykdo Alytaus AVPK 2015 m. vasario 18 d. vykdomąjį dokumentą - nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-26019693-15 dėl 30 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos valstybės naudai. Remiantis paminėta teisės norma, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus.Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757 esančio 2016 m. sausio 20 d. patvarkymo Nr. S-16-1246 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad vykdomojoje byloje apskaičiuota ir liko neišieškota 60,72 Eur vykdymo išlaidų. Kadangi antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų ir jos turi būti atlygintinos, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo sprendžiama tik dėl valstybės prievolės atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę vykdymo išlaidų dalyje (CPK 596 straipsnis).Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymo užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas 2016 m. gegužės 19 d. mirė. CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 19 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad po vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis 2017 m. vasario 2 d. užklausė Gyventojų registrą duomenų apie skolininką, ir tą pačią dieną gavo duomenis iš Testamentų registro, kad palikimą 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė valstybė. Jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimus palikėjo įpėdinei iki jai priimant palikimą antstolis neatliko. Į teismą dėl išieškotojo pakeitimo antstolis kreipėsi 2017 m. kovo 1 d., t. y. tik po to, kai 2017 m. vasario 28 d. gavo VMI prie FM pranešimą apie perimto skolininko turto tikrąją vertę, kuri skirstytina palikėjo kreditoriams (24,39 Eur). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę ir nėra poreikio spręsti nurodyto termino pratęsimo klausimo. Darytina išvada, kad valstybei 2016 m. gruodžio 9 d. priimant palikimą nebuvo žinoma apie 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-1246 antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir jų dydį, nes antstolis šio patvarkymo nesiuntė išieškotojai, apie antstolio reikalavimą, su kuriuo įpėdinė nesutinka, ji sužinojo tik antstoliui kreipusis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje. Antstolis atsiliepime į apeliantės skundą nurodo, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą (AIS). Pažymėtina, kad antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose. Šių nuostatų 3 punkte reglamentuojama, kad Antstolių informacinės sistemos vartotojai – asmenys, besinaudojantys Antstolių informacinės sistemos ištekliais teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti (toliau – vartotojai): antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes; o elektroninių paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose, kad įsigytų juose parduodamo turto. Taigi, Antstolių informacinė sistema nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams, todėl nėra pagrindo sutikti su antstoliu, kad įpėdinis iki priimant palikimą turėjo informacijos apie vykdymo išlaidų dydį, kas ir sudaro antstolio reikalavimą palikėjo įpėdiniui. Nagrinėjamu atveju įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka ir siekia užsitikrinti, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Todėl antstolis, būdamas pasyvus ar dėl kitų priežasčių praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo patenkinti antstolio prašymą ir pakeisti skolininką R. M. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį byloje. Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu ir klausimą išspęsti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl skolininko R. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757 vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje pakeitimo vykdomojoje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti antstolio S. V. pareiškimą dėl skolininko R. M. pakeitimo Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/00757.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.