Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1280-324/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
2S-1280-324/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00960-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1280-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00960-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.; 3.5.12.; 3.3.2.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1532-179/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininką atstovaujančiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė vykdomojoje byloje Nr. 0127/11/00356, mirus skolininkui R. M., jį pakeisti skolininko turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI). Nurodė, kad pagal 2016 m. gruodžio 9 d. testamentų registro duomenis, valstybė perėmė mirusiojo skolininko palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0127/11/00356 pakeitė skolininką R. M. į jo teisių perėmėją valstybę, išieškant vykdymo išlaidas.Nustatė, kad po skolininko mirties valstybei paveldėjus skolininko turtą, vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir išieškotojas, tačiau liko neišieškotos vykdymo išlaidos.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 20 d. VMI neturi duomenų, kad antstolis per 3 mėnesių terminą informavo paveldėtoją – valstybę, atstovaujamą VMI, ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Taigi kreditorinis reikalavimas pareikštas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra duomenų, kad šis terminas teismo buvo pratęstas. Antstolis per 3 mėnesių terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su kreditorinio reikalavimo išviešinimu ar pareiškimu palikimą priėmusiam įpėdiniui t. y. valstybei. VMI savo iniciatyva atliko skolininko atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų paiešką ir 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-6171 kreipėsi į antstolį, prašydama pateikti informaciją, susijusią su palikėjo skolų išieškojimu. VMI raštas neįrodo, kad kreditoriniai reikalavimai vykdomojoje byloje pareikšti laiku ir tinkamai. Antstolis tik po šio VMI rašto gavimo t. y. po palikėjo mirties praėjus beveik 10 mėnesių kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nurodo, kad nėra baigtinio sąrašo kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Vykdomojoje byloje išieškotoja yra valstybė, todėl nesuprantamas teiginys, jog valstybei nebuvo išviešintos skolininko skolos. Apie mirusio skolininko skolas valstybei išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. antstolių informacinėje sistemoje antstolis iki skolininko mirties įregistravo vykdomąją bylą su duomenimis apie skolą. Šie duomenys išliko ir po skolininko mirties. Taigi nėra pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeitė palikimą priėmusia valstybe vykdymo išlaidų išieškojimui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (2, 3 punktai).Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/11/00356 matyti, kad 2011 m. vasario 9 d. patvarkymu antstolis S. V. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-652825-10 dėl 30 Lt (8,69 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos valstybės naudai. Skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016 m. gruodžio 20 d. skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl valstybės prievolės atsakyti pagal skolininko prievolę dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau jį išsprendė neteisingai.CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Pagal Administracinių nusižengimo kodekso 671 straipsnio 3 dalį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas. Taigi, už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams (valstybei) skolininkui mirus. Tačiau antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą, jis patyrė vykdymo išlaidų, kurios turi būti atlygintinos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje (CPK 596 straipsnis, 610 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino materialinės teisės normų, reglamentuojančių kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką. CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012).Nėra pagrindo daryti išvadą, kad apie skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas valstybė žinojo iki ir/ ar po palikėjo mirties. Antstolis skolininkui išsiuntė 2011 m. vasario 9 d. siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir 86,05 Lt vykdymo išlaidas; 2011 m. balandžio 28 d. siūlymą sumokėti 141,90 Lt vykdymo išlaidas; 2016 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-16-1241 dėl 8,69 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau šių dokumentų neišsiuntė valstybę atstovaujančiai institucijai. Iš turto arešto aktų registro matyti, kad palikėjo turtui areštas netaikytas. Taigi neišieškotos vykdymo išlaidos nebuvo išviešintos. Antstolis nepagrįstai nurodo, kad valstybei duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS naudotojai – AIS valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją (11.1 punktas); AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Taigi, AIS nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įpėdiniams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą sumokėti vykdymo išlaidas, antstoliui apie tai paskelbus viešai.Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). R. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis į paveldėtoją VMI per trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nesikreipė. Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo 2017 m. vasario 2 d., patikrinęs Gyventojų registro duomenis. Tą pačią dieną iš testamentų registro išrašo nustatė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. palikimą priėmė valstybė. 2017 m. vasario 28 d. antstolis gavo VMI raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-6171, kuriame nurodoma, kad palikėjo kreditoriams skirstytina suma galės būti pervesta kreditorių reikalavimų tenkinimui, be kita ko, pateikus teismų nutartis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. 2017 m. kovo 3 d. antstolis kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Taigi, antstolis neatliko jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimą apeliantei (palikėjo įpėdinę atstovaujančiai institucijai), kuri apie reikalavimo teisę dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo sužinojo tik antstoliui kreipusis į teismą. Pažymėtina, kad antstolis, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai lėmė netinkamą pritaikymą CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio skolininko pakeitimą vykdymo procese, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, antstolio prašymą atmetant (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/11/00356.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė