Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės R. K. personalinės įmonės savininkui R. K., restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ atstovui advokatui Mindaugui Justinui Pupkai, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atstovei advokatei Indrei Uždavinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl R. K. personalinės įmonės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditorė R. K. personalinė įmonė kreipėsi į prašydama atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti 3 587,15 Eur jos finansinį reikalavimą UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje.

Nurodė, kad apie UAB „Alkesta“ iškeltą restruktūrizavimo bylą iš įmonės buhalterės sužinojo tik 2023 m. balandžio 27 d. Tą pačią dieną kreipėsi į RUAB „Alkesta“ administratorių, kuris nurodė, kad kreditorę bandė informuoti registruotu laišku. AB „Lietuvos paštas“ informacinės sistemos duomenimis R. K. PĮ siunta nebuvo įteikta, ji grąžinta administratoriui. Kreditorei niekada nėra tekę dalyvauti nemokumo procese, ji neturi tokios patirties, todėl nežinojo, kad, skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, ji turi kreiptis į administratorių, o jo pranešimo kreditorė negavo. 2023 m. balandžio 27 d. kreditorė savo iniciatyva domėjosi UAB „Alkesta“ padėtimi ir tuomet sužinojo apie iškeltą restruktūrizavimo bylą ir apie praleistą finansinio reikalavimo pateikimo terminą. Todėl laikytina, kad kreditorė terminą finansiniam reikalavimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Kreditorė su UAB „Alkesta“ pradėjo bendradarbiauti 2015 m. 2021 m. vasario 24 d. sutartimi kreditorė UAB „Alkesta“ už 1 600 Eur + PVM mėnesinį mokestį išnuomojo ratinį ekskavatorių. Remiantis mechanizmo kelionės lapais Nr. 03775 ir Nr. 04118 UAB „Alkesta“ buvo išrašyta sąskaitų faktūrų bendrai 3 343,86 Eur sumai. Pagal sutarties 5.3. punktą sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos, atitinkamai, iki 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. sausio 15 d., tačiau UAB „Alkesta“ jų neapmokėjo. Įsiskolinimą skolininkė patvirtino 2021 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu. Sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, skolininkė turi mokėti 8 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurios sudaro 243,29 Eur.

RUAB „Alkesta“ nemokumo administratorė prašė netenkinti R. K. PĮ prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui.

Nurodė, kad terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bendrovės restruktūrizavimo byloje suėjo 2022 m. gruodžio 27 d. Administratorė buveinės adresu siuntė R. K. PĮ 2022 m. lapkričio 29 d. pranešimą apie restruktūrizavimo bylos UAB „Alkesta“ iškėlimą, kuriame buvo pateiktas pasiūlymas pareikšti kreditorinį reikalavimą iki 2022 m. gruodžio 23 d. R. K. PĮ nepriėmė jai siųsto administratorės pranešimo, todėl jai pačiai tenka atsakomybė už laiku nepareikštą finansinį reikalavimą UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje. Pareiškėja neįrodė, kad termino pateikti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastys yra svarbios.

RUAB „Alkesta“ prašė UAB „Tetas“ prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo netenkinti.

Nurodė, kad jau vien dėl jo pateikimo termino praleidimo kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Administratorės pranešimas apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą bendrovei bei terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti siųstas registruotos pareiškėjos buveinės adresu, kuri jos pačios nurodoma, kaip tinkama korespondencijai gauti. Pareiškėja yra kalta, kad nepasirūpino jo registruotos buveinės adresu siųstos siuntos priėmimu. Todėl visa neigiama su tokiu nerūpestingumu tenkanti rizika tenka išimtinai pareiškėjai. Apie bendrovės restruktūrizavimo bylą pareiškėja galėjo sužinoti ne tik iš jai siųsto pranešimo, bet ir aktyviai įgyvendindama savo, kaip kreditorės, teises. Laikytina, kad pareiškėjo reikalavimo teisė, net jeigu ji būtų egzistavusi, yra pasibaigusi. Tai lemia tai, jog pareiškėjos prašymas dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra nesvarstytinas.

Kreditorės R. K. PĮ prašymai atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti finansinį reikalavimą (3 587,15 Eur sumai) tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad UAB „Alkesta“ Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB „Valeksa“. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d. Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinti RUAB „Alkesta“ kreditorių finansiniai reikalavimai.

Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios (pagal analogiją ir restruktūrizuojamos) įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir / arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016).

Nemokumo administratorė ir RUAB „Alkesta“ nesutinka su kreditorės UAB „Tetas“ prašomu patvirtinti 35 921,14 Eur kreditoriniu reikalavimu, kildinamu iš šalių sudarytos subrangos sutarties, kadangi, kreditorė yra praleidusi terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 str. 2 d.; 8 d.). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 str. 1 d.).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą padavimo terminui atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 str.).

JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numato, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Kaip matyti iš nemokumo byloje (bylos Nr. eB2-488-657/2023) esančių ieškinio priedų (kreditorių sąrašų, pranešimų kreditoriams (ieškinio priedas 13-1, psl. 169), Lietuvos pašto ataskaitos už suteiktas paslaugas (ieškinio priedas 14-1, eil. Nr. 169 (sukurta siuntos žyma)) nėra duomenų, jog kreditorei R. K. PĮ pranešimas informacija apie nemokumo, nagrinėjamu atveju – restruktūrizavimo, procesą buvo įteiktas (perduotas įteikimui ir pan.).

JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams, asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.

Nutartis ir pranešimas apie teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus kreditorei buvo išsiųsti (nemokumo bylos Nr. eB2-488-657/2023 dokumento Nr. DOK- 30235 – Lietuvos pašto ataskaita informacija apie suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d., nurodyta „sukurta žyma“), tačiau siunta grąžinta siuntėjui nemokumo administratorei 2023 m. sausio 5 d.).

Nagrinėjamu atveju Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje nurodyta, kad kreditoriniai reikalavimai RUAB „Alkesta“ galėjo būti pareikšti iki 2022 m. gruodžio 24 d. (CPK 179 str. 3 d.). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.). Atsižvelgus, kad 2022 m. gruodžio 24 d. yra šventinė diena, paskutinė termino finansiniams reikalavimams RUAB „Alkesta“ pareikšti diena – 2022 m. gruodžio 27 d. (CPK 74 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad JANĮ 41 straipsnio 6 dalis nenumato prievolės pasibaigimo pagrindo, kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti tvirtinti reikalavimus ir kuris gali būti atnaujintas (JANĮ 41 str. 4 d.), yra procesinis, todėl jis negali lemti materialinių prievolės pasibaigimo pagrindų, t. y., JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatos apibrėžia procesinio termino pareikšti finansinį reikalavimą (bankroto arba restruktūrizavimo procesuose) pasibaigimo procesines pasekmes, bet tai nėra materialinio reikalavimo pasibaigimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1145-934/2022).

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę civilinių teisinių santykių ir bankroto (restruktūrizavimo) teisinių santykių subjektams, kreditoriams nei iš įstatymų, nei iš taikytinų bendrųjų teisės principų nekyla reikalavimas nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi – sekti informacinius pranešimus. Todėl sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui ir materialiųjų teisių gynimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-281-798/2021). Vertinant procesinio termino praleidimo priežastis turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-407/2018, 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-281-798/2021).

Nustatyta, kad kreditorė R. K. PĮ savo finansinį reikalavimą UAB „Alkesta“ administratorei pateikė 2023 m. balandžio 27 d., byloje nėra ginčo, kad jo pateikimo terminas yra praleistas (JANĮ 41 str. 1 d.).

Atsižvelgus, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorė R. K. PĮ sąmoningai delsė pateikti finansinį reikalavimą, jai siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, o kreditorė apie teisę teikti finansinį reikalavimą sužinojo, domėdamasi apie skolą savo iniciatyva, ir tą pačią dieną jį pateikė administratorei. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorė nebuvo pasyvi, terminas praleistas nežymiai, kas sudaro pagrindą vertinti, jog terminas finansiniams reikalavimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, atsižvelgtina, kad RUAB „Alkesta“ kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2023 m. vasario 2 d., o restruktūrizavimo planas patvirtintas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi ketverių metų laikotarpiui, taigi, tik pradėtas vykdyti. Atnaujinus šį terminą, nebus esminiai užvilkintos įmonės restruktūrizavimo procedūros, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas materialinės teisės išsaugojimui, kreditorės teisėtų interesų gynimui. Esant tokioms aplinkybėms, R. K. PĮ terminas finansiniams reikalavimams UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje pareikšti atnaujintinas (JANĮ 41 str. 4 d.; CPK 78 str.).

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

R. K. PĮ savo 3 587,15 Eur sumos finansinį reikalavimą RUAB „Alkesta“ kildina iš šalių 2021 m. vasario 24 d. sudarytos įrangos nuomos sutarties Nr. 21-4-88, kuria RUAB „Alkesta“ išnuomojo ratinį ekskavatorių Caterpillar M315. Nurodė, kad šią sumą sudaro 3 343,86 Eur skola ir 243,29 Eur palūkanos.

Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.447 str. 1 d.). Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota (CK 6.479 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju 2021 m. vasario 24 d. sudaryta įrangos nuomos sutartimi nuomotoja (kreditorė) įsipareigojo pateikti įrangą su tvarkingais registracijos ir draudimo dokumentais (sutarties 7.1 p.), įranga nuomininkui yra perduodama UAB „Alkesta“ teritorijoje, adresu: Naujoji g. 118, Alytus, pasirašant priėmimo – perdavimo aktą (sutarties 3.1 p.), o nuomininkė įsipareigojo už naudojimąsi įranga mokėti nuomos mokestį nuomotojai, kuris yra lygus 1 600 Eur be PVM už vieną nuomos mėnesį. Tačiau nuomos mokestis skaičiuojamas ir mokamas tik tuomet, kai nuomininkas fiziškai disponuoja nuomojama įranga, tai yra, kai nuomininkui įranga perduota pagal priėmimo – perdavimo aktą ir įranga yra nuomininko žinioje (sutarties 5.1 p.). Pagal sutarties 5.3 punktą nuomininkas nuomos mokestį nuomotojui moka bankiniu pavedimu į nuomotojo nurodytą sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Nuomotojas pagal įrangos kelionės lape ir nuomininko pasirašytus darbo valandų duomenis nuomininkui pateikia PVM sąskaitą faktūrą už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos.

Pažymėtina, kad sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutą sutarčių šalys visada privalo elgtis sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamas prievolės vykdymas reiškia, kad ji privalo būti įvykdyta laiku, laikantis įstatymo, sutarties, civilinės teisės principų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 97-219/2020).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuomos sutarties objektas – ratinis ekskavatorius UAB „Alkesta“ nebuvo perduotas. Priešingai, iš kreditorės byloje pateiktų UAB „Alkesta“ mechanizmo kelionės lapų Nr. 07775 už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir Nr. 04118 už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei atliktų darbų žiniaraščių prie šių kelionės lapų matyti, kad UAB „Alkesta“ naudojosi įrenginiu. Pagal šiuose dokumentuose UAB „Alkesta“ nurodytus duomenis kreditorė išrašė 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TSA Nr. 0647192 1 936,00 Eur sumai (1 600 Eur + 336 Eur PVM) ir 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TSA Nr. 0647193 1 407,86 Eur sumai (1 163,52 Eur + 244,34 Eur PVM) (sutarties 5.3 p.). Pagal sutarties 5.3. punktą 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra – iki 2022 m. sausio 15 d. 2021 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, taigi, UAB „Alkesta“ pripažino bendroje sumoje 3 343,86 Eur skolą kreditorei. Nustatyta, kad UAB „Alkesta“ yra įtraukusi R. K. PĮ su 3 343,86 Eur finansiniu reikalavimu į UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje teismui su bendrovės pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktą 2022 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių sąrašą (Nr. eB2-488-657/2023), kas taip pat rodo, kad tokio dydžio skola bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta (sąrašo 169 p.). RUAB „Alkesta“ teismui nepateikė įrodymų, kad skola yra visiškai ar iš dalies apmokėta arba kitų įrodymų, paneigiančių kreditorės prašomos priteisti skolos dydį ar jos pagrįstumą, todėl RUAB „Alkesta“ išlieka pareiga tinkamai įvykdyti sutartį (CPK 178 str.). Restruktūrizavimo procesas nėra skirtas įmonės skoloms nurašyti. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, kreditorės finansinis reikalavimas dalyje dėl 3 343,86 Eur skolos tvirtintinas.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.,). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

Taigi, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 str. 1 d.). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 str. 1 d.). Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, šalių sudaryta įrangos nuomos sutartis atitinka komercinės sutarties sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo konsultacijų yra pasisakęs šiuo klausimu, kad MAPKSVPĮ yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. įrangos nuomos sutartyje šalys nėra susitarusios dėl palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Kreditorė nurodė, kad 243,29 Eur iš jos RUAB „Alkesta“ pareikšto finansinio reikalavimo sudaro pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį mokėtinos 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanos.

JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

Kaip minėta, restruktūrizavimo byla atsakovei UAB „Alkesta“ iškelta 2022 m. lapkričio 15 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d. Iš pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad kreditorė jas skaičiavo iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, kad kreditorė turi teisę į 243,29 Eur palūkanų sumą, todėl jos finansinis reikalavimas ir šioje dalyje tvirtintinas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje tvirtintinas R. K. PĮ 3 587,15 Eur dydžio (3 343,86 + 243,29) kreditorinis reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Patenkinus kreditorės R. K. PĮ prašymą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Alkesta“ ir nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 – 42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti R. K. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 165186984, 3 587,15 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų, 15 ct) dydžio finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ restruktūrizavimo byloje.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties kopiją perduoti į uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ restruktūrizavimo bylą Nr. eB2-488-657/2023.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.