Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovų V. D. ir V. L. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis; išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, ieškiniai gali būti pripažinti tapačiais tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

Nagrinėjamu atveju, ieškinyje nurodyta, jog patyręs nuostolių dėl ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo, J. V. L. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, o ieškovas V. D. – dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ir teismas priteisė 50 procentų jų patirtos žalos atlyginimo. Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013 ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė pakeisti ieškovo V. D. (kartu su sutuoktine D. D.) ir AB DNB banko 2007 m. kovo 15 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-147, 2007 m. kovo 16 d. pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartį Nr. 2007.03.16/424/04, 2007 m. lapkričio 9 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-830, 2007 m. spalio 29 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-799, 2007 m. balandžio 20 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2007.04.20/424/01, 2007 m. gegužės 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2007.05.04/424/1, 2007 m. rugsėjo 17 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-682; dalyje dėl nustatyto palūkanų normos dydžio, sumažinant sutartyse nustatytas palūkanas 50 procentų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė (ieškovai prašė nustatyti, kad kreditai pagal šias sutartis ieškovams suteikiami neatlygintinai). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. 2A-665/2014 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Šią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Nr. 3K-3-253-969/2015 taip pat paliko nepakeistą. Ieškovas J. V. L. (kartu su kitais asmenimis) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB DNB banko nuostolių atlyginimą - 440 885,27 Lt (127 792,83 Eur) ir įskaityti priteistas sumas kaip jų mokėtinas palūkanas bankui pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2-146-544/2013 priteisė iš atsakovo AB DNB banko ieškovui J. V. L. 440 885,27 Lt (127 792,83 Eur) nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. 2A-619/2014 pakeitė minėto sprendimo dalį, priteisdama iš atsakovo perpus mažesnes sumas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 3K-3-164-378/2015 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašydami taikyti restituciją, siekia atsiradusių nuostolių, patirtų investuojant į SASO obligacijas skolintomis lėšomis, panaikinimo, status quo tarp šalių, kuris buvo iki sutarčių sudarymo, atkūrimo. Pasisakydami dėl reiškiamų reikalavimų sumų, ieškovai pažymėjo, kad ieškovo V. L. patirtų nuostolių sumą iš ginčo sutarčių (jau po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ją sumažino per pusę) sudaro 63 896,42 Eur, o V. D. patirtus nuostolius dėl ginčo sutarčių su atsakove sudarymo (jau po LAT sprendimo) - 158 565,41 Eur (pagrindinė skola AB DNB bankui).

Taigi, nors išnagrinėtų bylų ir pateikto ieškinio reikalavimų formuluotės nesutampa, akivaizdu, jog iš esmės ieškovai siekia to paties rezultato, - nuostolių, atsiradusių dėl investavimo pagal ginčo sutartis, atlyginimo.

Reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis, grindžiami tuo, kad atsakovės platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis nebuvo aprašytos atsakovo parengtuose, patvirtintuose ir viešai paskelbtuose prospektuose. Pažymėtina, kad ieškiniuose dėl nuostolių priteisimo ir sutarčių sąlygų pakeitimo, ieškovai taip pat, be kita ko, teigė, kad bankas sukūrė naują rizikingesnį finansinį produktą, kurio esmė ir rizikos nebuvo aprašytos nei Obligacijų Baziniame prospekte, nei Galutinėse sąlygose. Teismai aukščiau minėtose bylose vertino esmines sutarčių, iš kurių kildinami reikalavimai ir nagrinėjamoje byloje, sąlygas, taip pat informavimo apie investavimo riziką pareigos vykdymą bei sprendė dėl padarytų pažeidimų pasekmių (nuostolių priteisimo, sutarties sąlygų pakeitimo). Sprendimai, kuriais kaip nurodo ir patys ieškovai, nutarta priteisti 50 procentų ieškovų patirtos žalos atlyginimo, yra įsiteisėję. Akivaizdu, jog naujas ginčas keliamas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tapatus ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo (V. L.) ir sutarčių sąlygų pakeitimo (V. D.), kurie jau išspręsti kitose, aukščiau minėtose civilinėse bylose, todėl ieškovų V. D. ir V. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovui V. L. grąžintinas 1235 Eur žyminis mokestis, o ieškovui V. D. – 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovų V. D. ir V. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis; išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas.

Grąžinti ieškovui V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1050 banke AB Swedbank (mokėtoja R. D.).

Grąžinti ieškovui V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 235 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07022140 (mokėtoja – I. L.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.