Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. D. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovų V. D. ir V. L. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. D. ir V. L., pateikę ir po to patikslinę ieškinį atsakovei AB DNB bankui, prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovo V. D. su atsakove 2007-03-16, 2007-04-20, 2007-05-04, 2007-05-20, 2007-09-17, 2007-10-29, 2017-11-09 sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir pinigų obligacijoms įsigyti skolinimo sutartis Nr. 2007.03.16/424/04, Nr. 2007.04.20/424/01, 2007.05.04/424/1, 20070525/424/01, Nr. K-2400- 2007-682, Nr. K-2400-2007-799, Nr. K-2400-2007-830; mirusiojo J. V. L., kurio teisių perėmėjas yra ieškovas V. L., su atsakove 2007-12-03 sudarytas obligacijų pasirašymo sutartį ir skolinimo obligacijoms apmokėti sutartį Nr. 20071203/4100/11; taikyti restituciją ir konstatuoti, kad ieškovams nurodytos sutartys nesukelia jokių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013 iš dalies patenkino ieškovo V. D. kartu su sutuoktine D. D. pareikštą ieškinį ir pakeitė su atsakove AB DNB banku sudarytas 2007-03-15 kredito linijos sutartį bei 2007-03-16, 2007-04-20, 2007-05-04, 2007-09-17, 2007-10-29, 2017-11-09 skolinimo obligacijoms apmokėti sutartis, sumažindamas jose nustatytas palūkanas 50 procentų; kitą ieškinio dalį, t. y. ieškovų reikalavimą nustatyti, kad kreditai pagal šias sutartis ieškovams suteikiami neatlygintinai, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-146-544/2013 ieškovui J. V. Lankauskui priteisė iš atsakovės AB DNB banko 440 885,27 Lt (127 792,83 Eur) nuostoliams atlyginti, o ieškovo reikalavimą įskaityti priteistą sumą kaip jo mokėtinas palūkanas bankui pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. 2A-619/2014 pakeitė minėto sprendimo dalį, priteisdama iš atsakovės perpus mažesnes sumas. Šią nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą.Teismo vertinimu, nors išnagrinėtų bylų ir pateikto ieškinio reikalavimų formuluotės nesutampa, akivaizdu, jog iš esmės ieškovai siekia to paties rezultato – nuostolių, atsiradusių dėl investavimo pagal ginčo sutartis, atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu. Teismas konstatavo, kad šis ieškinys yra tapatus ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo (V. L.) ir sutarčių sąlygų pakeitimo (V. D.), kurie jau išspręsti kitose civilinėse bylose, todėl teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai V. D. ir V. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti ieškovų ieškinį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Šios bylos ginčo dalykas ir pagrindas yra visiškai skirtingi, todėl nėra dviejų būtinų sąlygų taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pirmose bylose ieškovas V. D. reiškė reikalavimą pakeisti jo su atsakove sudarytas sutartis dėl SASO obligacijų įsigijimo, o ieškovo V. L. tėvas, velionis J. V. L. reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje yra reiškiamas visiškai naujas reikalavimas dėl ieškovų sudarytų sutarčių pripažinimo kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl to niekinėmis, negaliojančiomis ir nesukeliančiomis ieškovams jokių teisinių pasekmių. Patenkinus ieškinį šioje byloje, būtų pasiektas visiškai kitas materialinis santykis, nei ieškovai prašė pirmose bylose. Ankstesni ieškiniai buvo grindžiami atsakovės padarytais pareigų, nustatytų Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ), pažeidimais. Šioje byloje ieškovai savo reikalavimus grindžia visiškai kitomis aplinkybėmis, kurios dar nebuvo nagrinėtos tose bylose, kuriose dalyvavo ieškovai. Šioje byloje ieškovai įrodinėja, kad atsakovė pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nes platino SASO obligacijas skolintomis lėšomis be parengto, patvirtinto ir viešai paskelbto prospekto.Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl atsakovės platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, tose bylose, kuriose ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas sutartį nuginčyti, priimdamas galutinį sprendimą – ieškinį atmesti, expressis verbis (tiesiogiai) nurodydavo, kad ieškovas gali pareikšti ieškinį naują ieškinį, kuriame būtų pakeistas tik ieškinio dalykas iš reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo į reikalavimą atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų pareikštą ieškinį. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-142-619/2013 ir Nr. 2-146-544/2013 buvo pareikšti iš esmės tapatūs ieškiniai tam ieškiniui, kurį apeliantai pateikė šioje byloje. Nėra ginčo dėl to, kad minėtose bylose dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje. Apeliantai nesutinka, kad egzistuoja kitos dvi būtinos sąlygos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktui taikyti, t. y. kad sutampa minėtose bylose ir šioje byloje pareikštų ieškinių dalykas bei pagrindas.Civilinėje byloje Nr. 2-142-619/2013 ieškovas V. D. reikalavo pakeisti tas pačias pinigų obligacijoms įsigyti skolinimo sutartis, sudarytas su AB DNB banku, kurias ginčija šioje byloje pareikštame ieškinyje. Civilinėje byloje Nr. 2-146-544/2013 ieškovas J. V. L., kurio teises ir pareigas perėmė V. L., reikalavo atlyginti žalą, atsiradusią dėl AB DNB banko padarytų FPRĮ pažeidimų sudarant tas pačias obligacijų pasirašymo ir skolinimo obligacijoms apmokėti sutartis, kurios ginčijamos šioje byloje pareikštame ieškinyje. Minėtose bylose ieškovai iš esmės siekė panaikinti pagal sudarytas sutartis jiems atsiradusią prievolę sumokėti AB DNB bankui atitinkamo dydžio palūkanas, kurios šiuo atveju laikytinos atsakovų nuostoliais. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, ginčydami tuos pačius sandorius, prašo taikyti restituciją ir konstatuoti, kad nurodytos sutartys jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. apeliantai iš esmės siekia to paties tikslo – visiško prievolės sumokėti AB DNB bankui palūkanas panaikinimo. Todėl vien tai, kad apeliantai, teismams minėtose bylose tik iš dalies patenkinus jų reikalavimus, pasirinko kitą teisių gynimo būdą ir kitaip suformulavo savo reikalavimus, šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio dalykas yra visiškai skirtingas.Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių apeliantų ieškinių pagrindų. Tiek minėtose bylose, tiek ir šioje byloje pareikštame ieškinyje savo reikalavimus ieškovai grindžia atsakovės padarytais imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimais. Naujų įstatymo pažeidimų, kurie nebuvo konkrečiai paminėti ankstesnėse bylose, nurodymas šioje byloje pareikštame ieškinyje nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamai esminiu skirtumu, kuris suponuotų išvadą, kad šio ieškinio pagrindas yra visiškai kitos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai sandorius ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kaip minėta, ieškovų reikalavimai buvo grindžiami atsakovės padarytais imperatyvių įstatymo normų pažeidimais, bet teismai tose bylose ex officio (savo iniciatyva) nekonstatavo, kad šie sandoriai yra niekiniai (CK 1.78 str. 5 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas kitose bylose dėl atsakovės platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, jog ieškovai, ginčydami šias sutartis, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, bet tai neužkerta jiems kelio ginti savo teises kitais, adekvatesniais būdais, nereiškia, kad apeliantų skundžiama nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai pareiškė tapatų ieškinį, kuris iš esmės jau buvo išnagrinėtas kitose bylose, todėl teismas, atsisakydamas priimti šį ieškinį, tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios teismo išvados, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.