- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-540-493/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. G. (toliau – V. G.) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų bausmė.
3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. G. paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, V. G. nustatant 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
4. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. G. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi jam nustatyta laisvės atėmimo bausme, skiriant V. G. galutinę subendrintą 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. vasario 18 d., pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 5 mėnesiai 22 dienos.
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi V. G. perkeltas į atvirąją koloniją tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
6. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G..
7. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga pataisos įstaigoje nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
8. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, netinkamai motyvuota, grindžiama bendrojo pobūdžio argumentais bei pavieniais faktais, kurie yra vertinami atskirai nuo bendro bylos aplinkybių viseto. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, anksčiau jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, neatlikta bausmės dalis yra nedidelė, o V. G. nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pasak skundo autoriaus, nutarimą priėmusi Komisija tinkamai įvertino, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą, vykdo paskirtas rekomendacijas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra ne kartą skatintas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra realus pagrindas manyti, jog V. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
8.2. Skunde nurodoma ir tai, kad tolesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas pataisos namuose yra apsunkintas. Pabrėžiama ir tai, kad OASys vertinimas paskutinį kartą nuteistajam buvo atliktas prieš 4 metus, todėl galimai nustatyti įvertinimai šiuo metu jau būtų pasikeitę. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu jis siekė prasmingo užimtumo – įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė kompiuterių operatoriaus kvalifikacijos programą, įgijo staliaus specialybę, dalyvavo nemokamose buities gerinimo darbuose. Nuteistasis nurodo ir tai, kad jo mama susirgo sunkio formos vėžiu, todėl jai reikalinga pagalba, kurią jis galėtų suteikti būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
8.3. Nuteistasis šiuo metu dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Pritaikius lygtinį paleidimą, V. G. taip pat planuoja nedelsiant įsidarbinti, turi oficialų sutikimą priimti jį į darbą. Nors netaikydamas lygtinio paleidimo teismas nurodė, kad nuteistasis yra gavęs nuobaudą už tai, kad ilgalaikės išvykos į namus metu jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau V. G. pažymi, kad patikrinimo metu jis buvo namuose, o jam nustatytas neblaivumas buvo 0,15 promilės. Be to, ši nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, kitų galiojančių nuobaudų nėra. Dėl šios nuobaudos nuteistasis taip pat patyrė ir kitų teisinių sankcijų ir suvaržymų, todėl neturėtų būti dar kartą baudžiamas. Tuo labiau, kad nuobaudos turėjimas lemiamos reikšmės, priimant nutarimą dėl lygtinio paleidimo, negali turėti. Svarbiausia šiame kontekste yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tokia pažanga nagrinėjamu atveju yra akivaizdi. Nors nutartyje minimi kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie neva didina nusikalstamą elgesį – informacija apie neigiamą draugų įtaką, tačiau, skundo autoriaus teigimu, šis veiksnys neatitinka tikrovės. Šis teiginys yra bendrinio pobūdžio, nekonkretus, nėra apibūdinta neigiama įtaka, jos pobūdis ir konkretūs asmenys, šią įtaką neva darantys.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas tenkinamas.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad priešingai, nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog V. G. nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
11. Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021).
12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).
13. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistąjį V. G. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms. Žemesniojo teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankamai svarūs ir reikšmingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį išdėstė žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iš tiesų pakeisti savo elgesį.
14. Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl nuteistojo V. G. atitikimo formaliesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindams nėra. Iš nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų matyti, kad V. G. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi yra paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, atitinkamai sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikytinos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. būtina nustatyti, kad jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. G. yra atlikęs, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
15. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
16. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas sprendė, kad šiuo atveju iš esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, o tokį sprendimą grindė šiomis aplinkybėmis: 1. nuteistasis V. G. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, iš jų baustas 7 kartus drausminėmis nuobaudomis; 2. nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai; 3. nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu bei neatlikto bausmės dalimi, kuri, žemesniojo teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesnysis teismas su tokiais žemesniojo teismo argumentais nesutinka.
17. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam šiuo metu nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors žemesnysis teismas pateikė nuteistojo V. G. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę ir sprendė, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aukštesnysis teismas šiuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, priešingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. BVK 157 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukštesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei.
18. Pastebėtina, kad žemesnysis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog V. G. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo visiškai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 7 kartus, daugiausia 2010-2016 metų laikotarpiu, be to, 3 kartus svarstytas drausmine tvarka, bet nuobaudos neskirtos. Ši aplinkybė nėra palanki nuteistajam, vis dėlto šį ankstesnį jo elgesį apibūdinanti aplinkybė, kurios nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu. Išties, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, viena iš svarbių aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, yra tai, ar nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus konstatavimo, o būtina įvertinti praėjusį laikotarpį nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikšmingumą, nuteistojo pastangas eliminuoti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-149-851/2021, 1S-312-932/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiais atvejais vertintinos tiek pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, tiek nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų pavojingumas, jų turinys ir priežastys.
19. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad iš nuteistojo V. G. socialinio tyrimo išvados matyti, jog jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai, nors ir vertintini jam nepalankiai, tačiau savo esme nebuvo šiurkštūs, nemaža dalis jų padaryti greičiau kaip protesto forma prieš prastas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas pataisos įstaigoje. Be to, dalis nuobaudų panaikinta anksčiau laiko dėl nuteistojo gero elgesio. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2021 m. birželio 4 d., t. y. daugiau nei prieš metus ir nuo to laiko daugiau nuobaudų negavo. Nuteistasis jam paskirtų nuobaudų neginčija ir jas pripažįsta. Iš esmės visą bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo 29 kartus skatintas už gerą, pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą mokymąsi. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, jo gauti paskatinimai ir pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės kompensuoja šiuos pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis V. G. ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų.
20. Klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistasis V. G. Komisijoje svarstytas ne kartą, tačiau ankstesniais sprendimais netaikant jam lygtinio paleidimo jis ir toliau tęsė socialiai pozityvų ir progresyvų elgesį, pilnai įvykdė ankstesnės Komisijos pateiktas rekomendacijas – nedarė teisės pažeidimų, tęsė darbinę veiklą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raštus. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė kartu su žmona gyventi bute prie atvirosios kolonijos, nuteistasis nuo 2020 m. birželio 29 d. dirba toje pačioje įmonėje, dengia turimus įsiskolinimus. Nuteistasis stengiasi įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, supranta, kad veika, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamumu, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti vėl. Nuteistojo nuostata į priežiūrą yra teigiama, socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. Aukštesniojo teismo nuomone, visos aukščiau išvardintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. G., kaip ir nurodė Komisija nutarime, yra padaręs reikšmingą pažangą valdydamas su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. G. atveju yra nustatyti šeši apsauginiai riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėję, darbinės veiklos turėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, narkotinių medžiagų nevartojimas, motyvacija keisti savo elgesį, gebėjimas atpažinti socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamą elgesį. Tai gana reikšmingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindą tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Tuo tarpu iš nuteistajam nustatytų trijų kriminogeninių rizikos veiksnių – vienas iš jų yra statinis (informacija apie teisės pažeidimus). Išties, statiniai kriminogeniniai veiksniai didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl, viena vertus, jie vertintini daugiau nepalankiai nuteistajam, kita vertus, šie veiksniai iš esmės nekintantys, ar kintantys labai mažai, jie susiję su nuteistojo praeities įvykiais, todėl vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbiausias vaidmuo tenka būtent dinaminių veiksnių mažinimui. Nors kiti du nustatyti rizikos veiksniai (neigiama draugų įtaka ir finansiniai įsipareigojimai) priklauso dinaminių veiksnių grupė ir, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, galimybė mažinti dinaminius veiksnius vis dar išlieka, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis intensyviai stengiasi šiuos veiksmus sumažinti ir stabilizuoti – jis stengiasi savo tikslų siekti teisėtais būdais, yra motyvuotas dirbti, savarankiškai dengia turimus įsiskolinimus, lygtinio paleidimo atveju taip pat bus įdarbintas. Komisija nutarime taip pat pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, V. G. deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Todėl sutiktina su Komisijos išvada, jog aptartos aplinkybės sudaro palankias V. G. reintegracijos į visuomenę prielaidas ir tai, be kita ko, rodo nuteistojo pozityvų kriminogeninių veiksnių dinamikos kitimą. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nepagrįsta.
22. Aukštesnysis teismas sutinka, jog remiantis teismų praktika, vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo daromą pažangą, negalima neatsižvelgti į veikos, už kurios padarymą asmuo yra nuteistas, aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių nusikaltimų, kurio pasekmės yra negrįžtamos, t. y. nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas asmuo, taip pat į visuomenės lūkestį, kad kaltininkas sulauktų tinkamos bausmės ir ją atliktų, tačiau šios aplinkybės negali būti esminės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Viena vertus pažymėtina, kad visos esminės V. G. apibūdinančios aplinkybės (padaryto nusikaltimo pobūdis ir kitos aplinkybės) jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamą pačią griežčiausią bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą. Priešingai nei vertino apylinkės teismas, nuteistasis V. G. šiuo metu yra atlikęs didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 18 metų, iš kurių ilgiau nei trejus bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, aktyviais veiksmais siekė kiek įmanoma keisti savo elgesį teigiama linkme, kas tik sustiprina išvadą, kad nuteistasis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė, iš esmės gyvenančio ne pataisos įstaigos režimo sąlygomis, iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
23. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo V. G. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės minimalus. Atitinkamai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo netvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo. Juo labiau, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą Komisija priėmė vienbalsiai, todėl būtent į Komisijos narių nuomonę, sprendžiant ar asmeniui taikyti šį teisinį institutą, turi būti atsižvelgiama iš esmės, kadangi būtent Komisijos nariai pasikartojančių svarstymų metu nuolatos stebi asmenį ir mato tikrąją nuteistojo elgesio pažangą bei objektyviai gali įvertinti, ar asmuo tinkamai elgsis ir neizoliuotas nuo visuomenės.
24. Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
25. Aukštesniojo teismo nuomone, lygtinai paleidus V. G. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G., naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G.“.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.