Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Aleksandrui Ivanovui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje, pagal VšĮ ,,Tvari šeima“ 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad P. P., veikdamas kaip VšĮ ,,Tvari šeima“ direktorius, 2016 m. birželio 2 d. sudarė paramos sutartį su UAB ,,Sporto ir ugdymo parkas“ ir galimai iš šios bendrovės gavo bei pasisavino 7 940 EUR; 2016 m. birželio 21 d. jis sudarė paramos sutartį su UAB ,,Šarmos projektas“ ir galimai gavo 50 000 EUR; 2016 m. birželio 21 d. jis sudarė paramos sutartį su UAB ,,Pilaitės kotedžai“ ir galimai gavo 5 000 EUR, t. y. viso galimai gavo 62 940 EUR paramos, kurių į VšĮ ,,Tvari šeima“ kasą neįnešė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5- ojo skyriaus prokurorės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (e.b.l. 16-31, tomas 1), o 2018 m. gruodžio 21 d. savo iniciatyva prokurorė panaikino savo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino (e.b.l. 32-33, tomas 1). Prokurorė 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (e.b.l. 34-49, tomas 1). Aukštesniojo prokuroro 2019 m. vasario 4 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. gegužės 28 d. nutartimis prokurorės 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas paliktas galioti (e.b.l. 50-64, tomas 1). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino minėtus nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis (e.b.l. 65-69, tomas 1). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (e.b.l. 71-92, tomas 1). Minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu (e.b.l. 93-96, tomas 1). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (e.b.l. 97-120, tomas 1). Minėtas nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2021 m. sausio 4 d. nutarimu (e.b.l. 121-130, tomas 1). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (e.b.l. 131-157, tomas 1). Minėtas nutarimas paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 21 d. nutarimu (e.b.l. 158-163, tomas 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 21 d. nutarimai (e.b.l. 164-181, tomas 1). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (e.b.l. 182-211, tomas 1), minėtas nutarimas paliktas galioti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimu (e.b.l. 212-222, tomas 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi VšĮ „Tvari šeima“ skundas dėl prokurorų nutarimų atmestas (e.b.l. 223-232, tomas 1). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iš dalies patenkintas ieškovės skundas, panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir grąžintas ieškovės skundas dėl aukštesniojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikintas aukštesniojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimas atmesti skundą ir prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-62429-17. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis ir dėl VšĮ „Tvari šeima“ skundo priimtas naujas sprendimas – palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimą atmesti skundą (e.b.l. 239-248, tomas 1).

Ieškovė VšĮ „Tvari šeima“ už teisines paslaugas, suteiktas minėtame ikiteisminio tyrimo procese rengiant procesinius dokumentus, patyrė 27270,38 EUR dydžio išlaidas, kurias ieškovė laiko nuostoliais, kilusiais dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro veiksmų. Neteisėtais ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro veiksmais ieškovė laiko jų priimtus procesinius sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurie vėliau buvo panaikinti aukštesnio prokuroro ar teismo procesiniais sprendimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė turi įrodyti, kad prašoma priteisti žala yra patirta ir ji patirta dėl ieškinyje nurodytų pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėtų veiksmų konstatavimui turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Ieškovo nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai, dėl kurių buvo panaikinti procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, nelaikyti teisiškai reikšmingais bei nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės teisių pažeidimo. Teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Vien procesinio sprendimo (veiksmo) panaikinimas (pakeitimas) instancine tvarka baudžiamajame procese savaime nereiškia jo neteisėtumo (nepagrįstumo) civilinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Nagrinėjamu atveju galutiniu teismo procesiniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas procesinio veiksmo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 yra atliktas pakankamai išsamiai, jo metu atlikti būtini bei papildomi tyrimo veiksmai. Todėl nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygos - ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovės teisių pažeidimą.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktai; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktai; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktai; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo procese – pareiškėjas, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai nebuvo nukreipti į ieškovę, ieškovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo procese ieškovė siekė apginti savo turtinius interesus, įstodama į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu. Tačiau iš galutinio procesinio sprendimo, kuriuo buvo užbaigtas ikiteisminio tyrimo procesas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62429-17 metu nustatyta, kad veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ieškovės atžvilgiu nepadaryta (BPK 3 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ieškovės pareiškimo motyvai dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepasitvirtino. Jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie galimą nusikalstamą veiką (veikas) ieškovės atžvilgiu nenustatyta.

Ieškovė nurodo, kad jos išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atsiradimą lėmė pareigūnų procesiniai veiksmai, kadangi ji teikė skundus dėl procesinių sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau skundų teikimas yra nulemtas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o pačios ieškovės t. y. jos valdymo organų, įgaliotų priimti atitinkamus sprendimus, veiksmų. Baudžiamajame procese asmens išlaidas advokatui samdyti kaip žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų sudaro lėšos, kurios būtų pagrįstai išleistos asmens gynybai, kiek jos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais. Be to, nurodytos išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala.

Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas nesusiję su gynyba nuo baudžiamojo persekiojimo, o nulemtos pačios ieškovės subjektyvaus pasirinkimo, t. y. ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės nurodyto pažeidėjo atžvilgiu. Todėl tarp ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų bei ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ieškovės patirtos išlaidos ikiteisminiame procese už advokato paslaugas, neatitinka sąlygų, kuomet šios išlaidos laikomos turtine žala.

Taigi, ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų nei kiekvieno subjekto atskirai, nei jų tarpusavio ryšio, t. y. jog visų ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmai buvo susiję taip, kad būtų bendrai įtakoję vienas kitą, o taip pat ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias ieškovė laiko žala.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nesusidarė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.