- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-753-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03193-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Tvari šeima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 27 270,38 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos dėl teisinių paslaugų, teiktų ikiteisminio tyrimo procese, kuris truko 5 metus, 5 kartus buvo neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko eilę pažeidimų vykdydami savo pareigas ikiteisminio tyrimo procese, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai savalaikiai nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nutraukė ikiteisminį tyrimą neišnaudojus visų galimybių tiesai byloje nustatyti, nesuvedė liudytojų akistaton, savalaikiai nesiėmė priemonių įsitikinti ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų autentiškumu, savalaikiai neatliko VšĮ „Vaikystės stogas“ turto apžiūros, netaikė atitinkamų procesinės prievartos priemonių tyrimui svarbiems objektams surasti ir t.t. Tie patys pažeidimai pasikartojo ne viename nutarime, kuriuo buvo atnaujinamas ikiteisminis tyrimas, ankščiau nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo ištaisyti atnaujinus ir vėl nutraukus ikiteisminį tyrimą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio reikalavimų, o taip pat pareigūnai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai civilinės atsakomybės kontekste atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ikiteisminis tyrimas truko net 5 metus ir net 5 kartus buvo neteisėtai nutrauktas, o tokiais savo veiksmais jie padarė ieškovui žalą. Žala yra VšĮ ,,Tvari šeima” 27 270,38 Eur dydžio išlaidos, kurias ieškovė patyrė samdydama advokatą teisinei pagalbai, kurios ieškovei prireikė ruošiant skundus ikiteisminio tyrimo metu. Išlaidų dydį ieškovė grindžia PVM sąskaitomis - faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Nurodo, jog yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės išlaidų, kadangi jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų tinkamai organizavę ir vykdę ikiteisminį tyrimą ir nebūtų jo be pagrindo nutraukę net 5 kartus, ieškovei nebūtų tekę šitiek kartų skųsti ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir nebūtų tekę patirti tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovės su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo gautas ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškimas, kuriuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas). Ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas ir atnaujintas ikiteisminio tyrimo subjektų priimtais procesiniais sprendimais. Galutinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo priėmė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas pakankamai išsamiai, jo metu atlikti būtini bei papildomi tyrimo veiksmai. Be to teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, tačiau nėra būtina atlikti visų įmanomų veiksmų (taip pat ir pakartotinai, labiau motyvuotai vertinti jau nustatytas aplinkybes), kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negalėtų ar vien tam, kad išsklaidytų proceso dalyvių abejones, nesusijusias su baudžiamojo proceso tikslais. Ikiteisminiame tyrime ieškovė dalyvavo kaip pareiškėja, t. y. asmuo, kuris siekė, kad P. P. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas dėl tariamų nusikalstamų veikų, tačiau ieškovės pareiškimo motyvai dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų, kurių pagrindu buvo pradėtas, tęsiamas bei vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nepasitvirtino. Jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie galimą nusikalstamą veiką (veikas) ieškovės atžvilgiu nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės pateiktų skundų gausa leidžia teigti, kad ieškovė siekė visomis įmanomomis priemonėmis, būdais ir motyvais įrodyti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir atliekant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, galima teigti, kad ieškovė bandė apginti savo galimai pažeistus turtinius interesus netinkamomis teisinėmis priemonėmis.
4. Teigia, jog ieškovės nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo kelis kartus nutrauktas, nelaikyti teisiškai reikšmingais bei nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės, kaip asmens, kuris pranešė apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas, teisių pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, jokių esminių pažeidimų nepadaryta, todėl nėra būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, jog valstybė ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu panaikintais procesiniais sprendimais ieškovės teisės iš esmės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareigūnų procesiniai veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą. Teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu, todėl procesinio sprendimo (veiksmo) panaikinimas (pakeitimas) instancine tvarka baudžiamajame procese savaime neturėtų reikšti jo neteisėtumo (nepagrįstumo) civilinės teisės požiūriu. Ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos, kurias ji galimai patyrė ikiteisminio tyrimo metu, yra neprotingai didelės ir neadekvačios, jos daugiau nei dešimt kartų didesnės negu rekomenduojamas maksimalus dydis. Jokių argumentų, kurie būtų pagrindu padidinti ieškovei priteisiamų atstovavimo išlaidų dydį, nepateikta. Teismui konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, ieškovei galėtų būti priteista iki 2 VDU išlaidų, kurias ji patyrė ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą buvo nutrauktas, kadangi objektyvių ir neabejotinų duomenų apie galimas nusikalstamas veikas ieškovės atžvilgiu nenustatyta. Taigi galima konstatuoti, kad ieškovės pareiškimas dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų nuo pat pradžių buvo nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai, dėl kurių buvo panaikinti procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, nelaikyti teisiškai reikšmingais bei nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės teisių pažeidimo. Galutiniu teismo procesiniu sprendimu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas procesinio veiksmo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 yra atliktas pakankamai išsamiai, jo metu atlikti būtini bei papildomi tyrimo veiksmai. Teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygos - ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovės teisių pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai nebuvo nukreipti į ieškovę, ieškovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo procese ieškovė siekė apginti savo turtinius interesus įstodama į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu, tačiau galutiniame procesiniame sprendime, kuriuo buvo užbaigtas ikiteisminio tyrimo procesas, nustatyta, kad veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ieškovės atžvilgiu nepadaryta. Ieškovės pareiškimo motyvai dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepasitvirtino. Jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie galimą nusikalstamą veiką (veikas) ieškovės atžvilgiu nenustatyta.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas nesusijusios su gynyba nuo baudžiamojo persekiojimo, o nulemtos pačios ieškovės subjektyvaus pasirinkimo, t. y. ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės nurodyto pažeidėjo atžvilgiu. Tarp ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų bei ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovės patirtos išlaidos ikiteisminiame procese už advokato paslaugas, neatitinka sąlygų, kuomet šios išlaidos laikomos turtine žala. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų nei kiekvieno subjekto atskirai, nei jų tarpusavio ryšio, t. y. jog visų ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmai buvo susiję taip, kad būtų bendrai įtakoję vienas kitą, o taip pat ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias ieškovė laiko žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 27 270,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nevertino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko eilę pažeidimų vykdydami savo pareigas ikiteisminio tyrimo procese, kurie buvo pašalinti tik po to, kai ieškovas skundė minėtų pareigūnų veiksmus (sprendimus) nustatyta tvarka, atitinkamai dėl to patyrė išlaidas.
10.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai savalaikiai nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nutraukė ikiteisminį tyrimą neišnaudojus visų galimybių tiesai byloje nustatyti, nesuvedė liudytojų akistaton, savalaikiai nesiėmė priemonių įsitikinti ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų autentiškumu, savalaikiai neatliko VŠĮ „Vaikystės stogas“ turto apžiūros, netaikė atitinkamų procesinės prievartos priemonių tyrimui svarbiems objektams surasti ir t.t. Tie patys pažeidimai atsikartoja ne viename nutarime, kuriuo buvo atnaujinamas ikiteisminis tyrimas, inter alia akcentuojant, jog ankščiau nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo ištaisyti atnaujinus ir vėl nutraukus ikiteisminį tyrimą.
10.3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai yra konstatuoti nutarimuose, kuriais buvo atnaujintas neteisėtai nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
10.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidė BPK 2 straipsnio reikalavimus, 5 kartus neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą, tuo neabejotinai buvo pažeistos ieškovo, kaip pareiškėjo (civilinio ieškovo), teisės ir teisėti interesai, nes teisė į teisingą teismą apima ir veiksmų teisėtumą ikiteisminio tyrimo metu.
10.5. Ieškinys dėl žalos atlygino pareikštas ne todėl, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas apskritai, bet todėl, kad ikiteisminis tyrimas, atlikus pareigūnams neteisėtus veiksmus arba neatlikus teisėtų veiksmų, truko nepateisinamai ilgai.
10.6. Faktinis priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad nepagrįstai (t. y. neatlikus būtinųjų veiksmų) nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovė, turėjo kreiptis teisinės pagalbos skundams parengti ir už skundų parengimą kiekvienu atveju patyrė išlaidas. Tuo atveju, jeigu pareigūnai būtų elgiasi kaip protingi ir apdairūs asmenys, t. y. būtų atlikę visus būtinus procesinius veiksmus, ieškovė nebeturėtų pagrindo skųsti atitinkamų procesinių sprendimų. Pažymėjo, jog pareigūnai turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, kadangi ieškovei (kaip civiliniam ieškovui) BPK suteikia teisę skųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
10.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.272 str. nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
11. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
12.1.Galutiniu teismo procesiniu sprendimu ikiteisminis tyrimas, kurį nuolat prašė atnaujinti ieškovė, nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2022-10-26 nutartimi, kuria patvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šia teismo nutartimi konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 yra atliktas pakankamai išsamiai, jo metu atlikti būtini bei papildomi tyrimo veiksmai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių jos teisių pažeidimą.
12.2. Pažymėjo, jog ieškovės pareiškimas apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką buvo ištirtas ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Visiškai nėra svarbu, kiek kartų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas bei atnaujintas, nes procesiniai sprendimai atnaujinti ikiteisminį tyrimą nesuponavo priešingo rezultato, t. y. baudžiamosios bylos perdavimo į teismą. Procesiniuose sprendimuose atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, atliekamas neintensyviai, kad nebuvo atliekami būtini proceso veiksmai. Ieškovės subjektyvus noras, kad teisėsaugos institucija pareikštų įtarimus tam tikram asmeniui, perduotų baudžiamąją bylą nagrinėti teismui ir tuo tikslu teikiami daugkartiniai skundai dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nelaikytinas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme.
12.3. Ieškovės patirtos teisinės išlaidos buvo nulemtos ne neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų, o jos pačios pasirinkimo siekti, kad konkretus asmuo būtų apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu ir nesutikimo su prokuroro išvadomis, jog jokia nusikalstama veika apskritai nebuvo padaryta.
12.4. Ieškovės patirtos išlaidos ikiteisminiame procese už advokato paslaugas neatitinka sąlygų, kuomet šios išlaidos gali būti laikomos turtine žala, kurią nagrinėjamu atveju turi atlyginti atsakovė.
12.5. Ieškovė neįrodė pareigūnų, teismo neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo žalai atlyginti nėra. Be to, patirtų teisinių išlaidų suma, kuri nurodoma kaip žala, yra neproporcingai didelė, ji patirta ieškovės valia teikiant daugkartinius skundus, o ne dėl būtinybės turėti procese gynėją. Ieškovė ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėja, ji nebuvo pripažinta įtariamąja, jos atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl jokių tiesioginių teisinių pasekmių ji nepatyrė.
Atsiliepimas
13. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Ikiteisminis tyrimas buvo galutinai baigtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022-10-26 nutartimi. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai, jo metu atlikti būtini bei papildomi tyrimo veiksmai, o surinkti bei prokuroro pakankamai motyvuotai įvertinti duomenys patvirtino, kad šiuo procesu nebegali būti siekiama kokių nors baudžiamojo proceso tikslų, todėl ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas.
14.2. Skundžiamu sprendimu teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo subjektų ir teismo veiksmus pažeidimų teismingumo aspektu ir padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad visais atvejais, kuomet buvo naikinami nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, o taip pat nutartys, kuriomis buvo naikinami aukštesniųjų prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarimai ir nutartys, tai buvo daroma tik dėl skirtingo įrodymų pakankamumo vertinimo, kas kasacinio teismo praktikoje nėra pripažįstama kaip klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje, pagal VšĮ ,,Tvari šeima“ 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62429-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad P. P., veikdamas kaip VšĮ ,,Tvari šeima“ direktorius, 2016 m. birželio 2 d. sudarė paramos sutartį su UAB ,,Sporto ir ugdymo parkas“ ir galimai iš šios bendrovės gavo bei pasisavino 7 940 Eur; 2016 m. birželio 21 d. jis sudarė paramos sutartį su UAB ,,Šarmos projektas“ ir galimai gavo 50 000 Eur; 2016 m. birželio 21 d. jis sudarė paramos sutartį su UAB ,,Pilaitės kotedžai“ ir galimai gavo 5 000 Eur, t. y. viso galimai gavo 62 940 Eur paramos, kurių į VšĮ ,,Tvari šeima“ kasą neįnešė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5- ojo skyriaus prokurorės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2018 m. gruodžio 21 d. savo iniciatyva prokurorė panaikino savo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino. Prokurorė 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aukštesniojo prokuroro 2019 m. vasario 4 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. gegužės 28 d. nutartimis prokurorės 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas paliktas galioti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino minėtus nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, minėtas nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2021 m. sausio 4 d. nutarimu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, minėtas nutarimas paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 21 d. nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 21 d. nutarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, minėtas nutarimas paliktas galioti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi VšĮ „Tvari šeima“ skundas dėl prokurorų nutarimų atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iš dalies patenkintas ieškovės skundas, panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir grąžintas ieškovės skundas dėl aukštesniojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikintas aukštesniojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimas atmesti skundą ir prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-62429-17. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis ir dėl VšĮ „Tvari šeima“ skundo priimtas naujas sprendimas – palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimą atmesti skundą.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo – ieškovė teigia, kad patyrė 27 270,38 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo procese rengiant procesinius dokumentus. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
18. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
19. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko eilę pažeidimų vykdydami savo pareigas ikiteisminio tyrimo procese, kurie buvo pašalinti tik po to, kai ieškovė skundė minėtų pareigūnų veiksmus (sprendimus) nustatyta tvarka, atitinkamai dėl to patyrė išlaidas. Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nutraukė ikiteisminį tyrimą neišnaudojus visų galimybių tiesai byloje nustatyti, nesuvedė liudytojų akistaton, netaikė atitinkamų procesinės prievartos priemonių tyrimui svarbiems objektams surasti. Pagal teismų praktiką, ieškovė siekdama įrodyti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, turi įrodyti aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėja, pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ieškovės iniciatyva – pagal ieškovės pareiškimą, kas reiškia, jog ikiteisminio tyrimo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai nebuvo nukreipti į ieškovę, ieškovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62429-17 metu nustatyta, jog veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ieškovės atžvilgiu nepadaryta, kas reiškia, kad yra nustatyta, jog ieškovės teiginiai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nepasitvirtino.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlygino pareikštas ne todėl, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas apskritai, bet todėl, kad ikiteisminis tyrimas, atlikus pareigūnams neteisėtus veiksmus arba neatlikus teisėtų veiksmų, truko nepateisinamai ilgai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su pačios ieškovės procesiniais veiksmais, kadangi ieškovė teikė skundus dėl prokurorų priimtų procesinių sprendimų, kas lėmė išsitęsusią ikiteisminio tyrimo trukmę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurias ieškovė šioje byloje prašo priteisti kaip jos patirtą žalą nebuvo susijusios su gynyba nuo baudžiamojo persekiojimo, o buvo nulemtos pačios ieškovės subjektyvaus pasirinkimo, tai yra ieškovė ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėja, siekė, kad kito asmens atžvilgiu būtų nustatyta padaryta nusikalstama veika, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nusikalstamos veikos nenustatė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Šiuo atveju ieškovė byloje neįrodė teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę jai turtinę žalą. Ieškovės patirta žala yra kilusi dėl pačios ieškovės iniciatyvos, kai ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės nurodyto pažeidėjo atžvilgiu, ieškovės nurodomi teiginiai nepasitvirtinimo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas truko ilgai nepagrindžia ikiteisminio tyrimo neteisėtumo, nes kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo trukmę nemaža dalimi nulėmė pačios ieškovės veiksmai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, jog ieškovė neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas būtų atlikę neteisėtus veiksmus, kurie būtų sukėlę ieškovei žalą.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde įvardija daugybę aplinkybių, kurių, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų, aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Tvari šeima“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.