- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-55-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20089-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- G. G., G. Ž., R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo panaikintas santuokos, sudarytos 2004 m. rugpjūčio 14 d. Garliavos bažnyčioje tarp pareiškėjų G. Ž. (iki santuokos – G.), ir R. Ž., įregistruotos 2004 m. rugpjūčio 24 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 212), įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjams paliktos pavardės: pareiškėjai – santuokinė pavardė Ž., pareiškėjui – Ž.. Taip pat buvo patvirtinta pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis).
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. prašymu civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas. Pareiškėjams buvo pasiūlyta pateikti sutartį dėl santuokos įrašo akto panaikinimo pasekmių turto padalijimo dalyje arba pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo šioje byloje. Pareiškėjas pareiškė savarankiškus reikalavimus, o pareiškėja G. G. (toliau – pareiškėja) tokių reikalavimų nepareiškė ir pateikė teismui 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė teismo priteisti 6/10 dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai, o 4/10 dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti pareiškėjui; įpareigoti pareiškėją grąžinti pareiškėjai 4 700 Eur kompensacijos, išmokėtos už jai atitekusią didesnę žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, arba (alternatyviai) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti pareiškėjai; priteisti iš pareiškėjos 68 440 Eur kompensaciją pareiškėjui už pareiškėjai atitekusią didesnę turto dalį – 4/10 dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad 4 700 Eur kompensacijos pareiškėja pareiškėjui yra išmokėjusi ir nustatyti, kad neišmokėta kompensacijos dalis yra 63 740 Eur. Įpareigoti pareiškėją išmokėti 63 740 Eur kompensacijos lygiomis dalimis per 18 mėn. laikotarpį, 1 (pirmą) mėn. sumokant 31 870 Eur, sekančius 16 mėn. mokant po 1 874,70 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant skolos likutį 1 874,80 Eur. Mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjui priimtinas tiek turto padalijimas natūra, tiek ir kompensacijos gavimas. Apskaičiuojant mokėtiną kompensaciją įskaitytini 4 700 Eur, kurie jau yra išmokėti už žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai mokėtina kompensacijos suma mažintina iki 63 740 Eur. Pareiškėjas į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ne tik investavo savo uždirbamus pinigus, bet ir pats šį namą statė.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pateiktu pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas kelia savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje dėl turto, kuris nėra bendroji pareiškėjų nuosavybė. Pagrindų ir aplinkybių, kad 2019 m. sutarties sąlygos, kuria buvo padalintas nekilnojamasis turtas, pažeidė kurio nors vieno pareiškėjo, jų vaikų, ar kreditorių teises, šioje byloje nėra nustatyta. Pareiškėjai yra pateikę įrodymus, kurie patvirtina, kad visas nekilnojamasis turtas bei turtas, kuris privalo būti registruotas, sutuoktinių buvo pasidalintas sudarius 2019 m. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo (2019 m.) pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto, dėl kurio šiuo metu reiškiamos turtinės pretenzijos, savininkas, jis nurodytu adresu negyveno ir po to, kai santuoka tarp šalių buvo nutraukta.
5. Suinteresuotas asmuo Swedbank, akcinė bendrovė pateikė atsiliepimą dėl savarankiškų reikalavimų ir nurodė, kad klausimą dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimą palieka spręsti teismo nuožiūra ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad R. Ž. ir G. G. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. Ž. prašymą tenkino ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT- 31101-722/2019 pakeitė iš dalies:
7.1 Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų pasirašytos 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.1.1.1 punktą ir pareiškėjai G. G. priteisė nuosavybėn 6/10 dalis 0,1043 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6/10 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 90 000 Eur vertės;
7.2 Papildė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų pasirašytos 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, sutartį 1.1.2.2 punktu ir pareiškėjui R. Ž. priteisė nuosavybėn 4/10 dalis 0,1043 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/10 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 60 000 Eur vertės;
7.3 Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų pasirašytos 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.3 punktą ir priteisė iš pareiškėjo R. Ž. pareiškėjai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur;
7.4 Likusiose dalyse Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 nekeitė;
7.5 Priteisė iš G. G. R. Ž. 2 005,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atnaujintas procesas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nurodyta, kad byloje nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – Kauno apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtinus 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių yra padarytos CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos.
9. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 31101- 722/2019 buvo patvirtinta pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Kadangi procesas atnaujintas dėl teismo padarytos CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, todėl teismas pasisakė tik dėl bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, t. y. Sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 1.1.1.1. punkto, nes šalių santuoka nutraukta, pareiškėjai pasidalino turėtą registruotiną turtą – automobilius, dėl kurių pretenzijų pareiškėjai neturi. Pareiškėja po santuokos nutraukimo susigrąžino iki santuokos turėtą pavardę, susilaukė sūnaus, šalys įvykdė kiekviena savo turėtus kreditorinius įsipareigojimus ir atnaujinus procesą byloje kreditoriai jokių prieštaravimų nepareiškė, klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo išspręstas ir dėl jų ginčo nėra. Sutartimi buvo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos, tačiau pasikeitus aplinkybėms materialinio išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimai išspręsti atskiroje civilinėje byloje Nr. e2-97-1026/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs.
10. Medicinos dokumentų išrašais nustatyta, kad R. Ž. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Viešojoje įstaigoje Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. Ž. nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 8 d. buvo gydomas Kraujotakos sistemos ligų reabilitacijos skyriuje. 2004 m. liepos 5 d. sutartimi G. G. asmeninės nuosavybės teise pirko 0,6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., už 3 000 Lt, žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio. 2006 m. gruodžio 28 d. sutartimi G. Ž. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)už 92 000 Lt. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi G. Ž. ir R. Ž. pardavė gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 60 proc., priklausantį G. Ž. ir R. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 70 000 Eur ir 0,2140 ha žemės sklypą, priklausantį G. Ž. asmeninės nuosavybės teise už 140 000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 15 d. sutartimi G. Ž. ir R. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko 0,1043 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., už 40 000 Lt. 2011 m. balandžio 7 d. sutartimi G. Ž. pardavė 0,4560 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise už 10 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo pat santuokos nutraukimo momento.
11. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 31101- 722/2019 nustatyta, kad Sutartimi šalys susitarė padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pareiškėjai atiteko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.1043 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjui atiteko automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis nurodytas turtas atiteko atitinkamai pareiškėjos ir pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn kartu su visais tokio turto priklausiniais. Pareiškėja įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 4 700 Eur kompensaciją už pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį tokia tvarka: 2 700 Eur sumokama per 180 dienų (6 įmokos kas 30 kalendorinių dienų po 450 Eur) nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, likusią sumą – 2 000 Eur – iki 2021 m. kovo 31 dienos. Kiekvienai iš Šalių atiteko jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai. Bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš Šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos Šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu atidaryta banko sąskaita ir / arba išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
12. Šalių pasirašytoje 2019 m. Sutartyje nebuvo nurodyta, kokiomis dalimis dalinamas tarp sutuoktinių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, nenurodyta dalinamo turto vertė. Sutartyje nurodyta, kad visas nekilnojamasis turtas atitenka pareiškėjai, kuri įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 4 700 Eur kompensaciją už pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau Sutartyje nenurodyta, už kokią turto dalį ši kompensacija yra mokama. Teismas, tvirtindamas Sutartį, nepatikrino turto padalijimo dalyje sutarties teisėtumo ir neišsiaiškino, kokiomis dalimis dalinamas turtas, neišsiaiškino dalinamo turto vertės, neišsiaiškino, dėl kokių aplinkybių buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, nenustatė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo paskirta akivaizdžiai per maža turto dalis, t. y. šalys teismo posėdyje pripažino, kad jų dalijamo nekilnojamojo turto vertė 2019 m. gruodžio mėnesį buvo 150 000 Eur, o pareiškėjui buvo išmokėta kompensacija 4 700 Eur. Tokiu būdu sudarant Sutartį buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai ir Sutartimi be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, buvo apribotos pareiškėjo turtinės teisės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas atnaujino procesą byloje.
13. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo metu jų turėto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bendra vertė buvo 150 000 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto išrašu su masinio vertinimo verte, nustatoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. yra 23 100 Eur, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. vertė yra 148 000 Eur, bendra turto vertė – 171 100 Eur. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad jų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje turėto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė buvo 150 000 Eur ir ginčo dėl šios vertės, kuri buvo tuo metu, nėra, todėl teismas, spręsdamas nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinimą ir vadovavosi šia verte.
Šalies argumentai
14. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuokos metu ji viena dirbo, išlaikė šeimą, o įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), pastatytas ir įrengtas investavus jos asmenines lėšas, gautas už jos ikisantuokinio turto pardavimą, taip pat už jos išmokas, gautas auginant vaikus, ir darbo užmokestį, nes pareiškėjas nuo 2006 m. iki 2023 m. buvo bedarbis ir prie namo statybos neprisidėjo. Pareiškėjo paaiškinimais ir jo pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas dirbo ir gavo pajamas, tai patvirtina jo pateiktos deklaracijos, VSDFV išrašai ir laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2019 m. pabaigos gavo apie 188 332 Eur pajamų ir tuo pačiu paneigiamas pareiškėjos paaiškinimas, kad pareiškėjas neturėjo pajamų.
15. Pareiškėjo paaiškinimais ir banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad jis į pareiškėjos sąskaitą pervesdavo pinigų. Tokiu būdu šie įrodymai patvirtina, kad šalys gaudavo pajamų, kurias tvarkė bendrai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja iki santuokos buvo įgijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., o šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus, vieno žemės sklypo, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, paskirtis buvo pakeista 2009 m. sausio 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-28. Ūkininkų ūkio registre laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. R. Ž. buvo įregistravęs ūkininko ūkį. R. Ž. 2005 m. kovo 31 d. Kauno kolegijos Kraštovaizdžio fakultete baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jam kvalifikacinio egzamino komisijos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime buvo parduotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 15 d. sutartimi pareiškėjai įgijo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šalys nebuvo pasirašę nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, kurioje būtų aptarę savo turto teisinį režimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai tėvai dovanojo pinigus namo pamatų statybai, namo stogo dengimui, kad už darbus, kuriuos teismo posėdžio metu nurodė atlikęs pareiškėjas, pareiškėja mokėjo samdytiems darbininkams iš savo asmeninių lėšų, kad pareiškėjas nuo 2006 m. iki 2023 m. niekur nedirbo ir negavo pajamų. Be to, net ir 2018 m. gruodžio 14 d. deklaracijoje apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą statytoju nurodytas pareiškėjas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi namo statyba ir abu pareiškėjai, gyvendami santuokoje, rūpinosi šeimos gerove ir turtu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kiekvienas iš pareiškėjų gavo pajamas, kurias naudojo šeimos poreikiams, kartu iš bendrų lėšų statė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų šis turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra jokių pagrindų, numatytų CK 3.89 straipsnyje, laikyti šį nekilnojamąjį turtą vienos pareiškėjos asmenine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, nes pareiškėjų vaikams yra užtikrinama gyvenamoji vieta. Santuokoje įgytas turtas yra dalijamas tik tarp sutuoktinių. Pareiškėjas pripažįsta, kad pareiškėja į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), investavo apie 10 000 Eur lėšų, gautų iš jos asmeninio turto pardavimo (atėmus santuokos metu atliktus pagerinimus) ir pareiškėjas, vadovaudamasis humaniškumo principu, sutinka padidinti pareiškėjai atitenkančią turto dalį iki 6/10 dalių, jam priteisiant 4/10 dalis turto.
17. Pareiškėjas byloje reiškia alternatyvų reikalavimą, t. y. priteisti turtą natūra arba priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis nepageidauja mokėti kompensaciją pareiškėjai, o jam priimtini abu būdai, t. y. arba turto priteisimas natūra arba pareiškėjos jam išmokama kompensacija. Pareiškėjas nurodė, kad namas yra dviejų aukštų, todėl galima padaryti pakeitimus, t. y. padaryti atskirą įėjimą ir atskirai naudotis gyvenamuoju plotu, komunalinėmis paslaugomis. Pareiškėja nurodė, kad gyvenamojo namo padalinti natūra negalima, nes nebus galimybės tinkamai naudotis patalpomis ir ji nesutinka su jokiu namo padalinimu, nes vaikams nebus užtikrinama gyvenamoji vieta. Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad turtas yra nedalus. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nustatoma, kad pareiškėjų įgytas žemės sklypas yra 0,1043 ha ploto, gyvenamasis namas yra 170,07 kv. m bendrojo ploto ir 93,49 kv. m gyvenamojo ploto, todėl teismas konstatavo, kad žemės sklypas ir namo gyvenamasis plotas yra pakankami, kad jais galėtų naudotis abu pareiškėjai atskirai, turtas yra dalus, todėl turto padalijimas natūra yra galimas. Pareiškėja neteikia jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu su pareiškėja gyvena trys nepilnamečiai vaikai, vienas iš jų yra gimęs 2023 m. gruodžio 19 d., viena pareiškėjų duktė G. Ž. 2024 m. gegužės 2 d. tapo pilnamete, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja šiuo metu turi rūpintis trijų nepilnamečių vaikų išlaikymu, o pareiškėjas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymu. Pareiškėjų bendra nekilnojamojo turto vertė, jų sutarimu, yra 150 000 Eur, t. y. ši suma yra pakankamai didelė, todėl priteisus jį natūra vienai pareiškėjai, jai tektų 55 300 Eur (60 000 Eur – 4 700 Eur) dydžio turtinė prievolė, kuri šiuo metu atsižvelgiant į tai, kad su pareiškėja kartu gyvena trys nepilnamečiai vaikai, yra neproporcingai didelė ir paneigianti galimybę taikyti sutuoktinių turto padalijimo natūra išimtį. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tarp pareiškėjų santuokoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytą turtą padalinti natūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Pareiškėja G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, pripažinti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą ir priimti sprendimą - pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti.
Šalies argumentai
19. Nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su Advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai po to, kai buvo gautas ieškinys dėl skiriamo išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tik sudaręs naują teisinių paslaugų sutartį su nauju teisines paslaugas teikiančius asmeniu sužinojo, kad yra galimybė atnaujinti procesą, negali būti laikytina svarbia priežastimi. Pareiškėjui teisinė pagalba buvo suteikta ne kartą. Ydinga sutartimi galima būtų vertinti, jei šalių būtų padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, tačiau sąlyga, kad yra „nukrypta nuo lygių dalių principo“ nėra pagrindo abipusiu šalių susitarimu pasirašytą sutartį vertinti kaip neteisėtą. Pareiškėjas klausimą dėl 2019 m. sutarties teisėtumo iškėlė teigdamas, kad jis buvo suklaidintas, nes nesitikėjo, kad pareiškėja ateityje gali kelti reikalavimą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Galimybę ginčyti priimto sprendimo turinį, jei jis būtų neatitikęs pareiškėjo valios ir sutartimi patvirtintų sąlygų ir įsipareigojimų, pareiškėjas galėjo ir apeliacine tvarka, tačiau šia teise nesinaudojo. Šioje civilinėje byloje teismas, priimdamas sprendimą pagal pareiškėjo naujai pareikštus reikalavimus, pažeidė procesines teisės normas, kuriomis peržengė CPK nustatytas ribas, apibrėžiančias civilinio proceso atnaujinimo procedūras, tikslus ir sąlygas. Nagrinėjamoje byloje teismo nutartimi yra patvirtinta šalių sutartis, tačiau, naudodamasis proceso atnaujinimo institutu, pareiškėjas ją ginčija, keldamas savarankiškus reikalavimus (ypatingosios teisenos byloje). Teismas yra konstatavęs aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą sužinojo 2020 m. sausio 9 dieną.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pareiškime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas sutinka, jog į ginčo nekilnojamąjį turtą buvo investuota sutuoktinės asmeninio nuosavybės turto dalis, tačiau tuo pačiu pasisako, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra prieštaringi. Šioje byloje pagrindų, leidžiančių vykdyti proceso atnaujinimo procedūrą, nenustatyta. Po santuokos nutraukimo (2019 m.) pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto, dėl kurio šiuo metu reiškiamos turtinės pretenzijos, savininkas. Šis turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Teismo argumentai dėl sąlygos, kad turtas šiuo metu gali būti dalinamas natūra yra nemotyvuoti, teismo argumentai apie „turto dalumą“ yra pagrįsti išimtinai tik pareiškėjo paaiškinimais. Teismas nevertino aplinkybės, kad gyvenamasis namas yra vienbutis, t. y. jis skirtas gyventi vienai šeimai. Vaikų ryšys su tėvu yra nutrūkęs ir vaikų bendravimas su tėvu, tinkamai užtikrinant jų interesus ir teises, yra galimas tik tarpininkaujant specialistui. Teismas nepagrindė atitinkamų dalių nustatymo sąlygų, t. y. kodėl 4/10 ir 6/10 dalys atitinka, kaip nurodyta, „humaniškumo“ principą, teismas išsamesnių paaiškinimų šiam sprendimo motyvui nepateikia.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas R. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriu prašė apeliacinį skundą atmesti.
22. Nurodė, kad teismui atsirado pareiga veikti aktyviai ir išsiaiškinti, kokiomis dalimis turtas yra dalijamas ir ar tai nepažeidžia sutuoktinio, kuriam atitenka akivaizdžiai mažesnė dalis, interesų. Pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių praleido 3 mėn. terminą: sprendimas jį pasiekė pavėluotai, jis ne iškart suprato savo teisių pažeidimą (net ir gavęs sprendimą manė, kad namas liko kaip išlaikymas vaikams); apie proceso atnaujinimo galimybę sužinojo tik 2023 m. gegužės gale. Apeliantė nenurodė kitų argumentų, kodėl šis terminas negalėjo būti atnaujintas. Pareiškėjas neneigia, kad dalis iš apeliantės asmeninio turto pardavimo lėšų buvo investuota į bendrą turtą, dėl ko ir pasiūlė apeliantei priteisti didesnę turto dalį. R. Ž. buvo oficialus namo statytojas ir iki santuokos nutraukimo namas buvo įregistruotas tik jo vardu, jis investavo savo laiką ir darbo jėgą, kai ieškojo sklypo, lankė kursus, laikė egzaminus, registravo ūkininko ūkį, keitė žemės ūkio paskirtį, atliko procedūras sklypui atidalyti, gavo statybos leidimą, atliko statybos procedūras, įregistravo statybos užbaigimą ir pats fiziškai statė du namus, iš kurių vienas buvo parduotas. Jei apeliantė vertina, kad šis būstas yra reikalingas vaikų poreikiams, tai turi R. Ž. kompensuoti jo dalį. Kur faktiškai gyvena G. G. su 2 nepilnamečiais vaikais, pareiškėjui R. Ž. nėra žinoma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. nuo 2024 m. rugsėjo nebesimoko Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje, spręstina, kad apeliantė su 2 jauniausiais vaikais išvykusi gyventi į kitą miestą. Kadangi tiek namas, tiek sklypas yra dalūs, o pati apeliantė teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su kompensacijos išmokėjimu, teismas pagrįstai taikė prioritetinį turto atidalijimo būdą. Apeliantė pasinaudojo pareiškėjo sveikatos būkle, jį apgavo ir agresyviai kibdama bei keldama nuolatinius konfliktus įtikino pasirašyti sutartį, kuria šis iš esmės „padovanojo” savo turto dalį buvusiai žmonai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
24. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apeliantė dalyvavo, apeliantė teikė papildomus įrodymus, paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apeliantės prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 buvo patvirtinta pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. prašymu civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu teismas pareiškėjo R. Ž. prašymą tenkino ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 pakeitė iš dalies.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, pripažinti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą ir priimti sprendimą - pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti.
27. Pareiškėjas prašė procesą civilinėje byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
28. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. prašymu byloje atnaujino procesą nustatęs, kad Kauno apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtinus 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis procesas atnaujinamas, neskundžiamos, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami atitinkamai į apeliacinį skundą ir kasacinį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismų priimtus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 362-390). Taigi, kadangi apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su tuo, jog pareiškėjo prašymu byloje buvo atnaujintas procesas, teisėjų kolegija turi vertinti ir pasisakyti dėl to, ar pirmosios instancijos teismas procesą civilinėje byloje atnaujino pagrįstai.
30. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba; ii) prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą; iii) prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis; iv) sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-310-916/2020, nutarties 31–32, 36 punktai).
31. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtino 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2023 m. birželio 5 d., tai yra praėjus trims su puse metų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis apie savo galimai pažeistas teises sužinojo, kai jam advokato padėjėja L. K. paaiškino apie tai 2023 m. gegužės 30 ar 31 d., prisijungusi prie bylos kortelės ir susipažinusi su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija sutikti neturi pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šią sutartį sudarė ir pasirašė tiek G. Ž. (G.), tiek R. Ž.. Taigi, pareiškėjas jau 2019 m. gruodžio 27 d. žinojo apie tai, kad teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. spalio 28 d. pareiškėja G. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, siekiant padidinti dukroms mokamą materialinį išlaikymą ir tada pareiškėjas suprato, kad buvo apgautas, todėl jis sudarė sutartį su Advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, kurios teisininkai apie galimybę siekti proceso atnaujinimo pareiškėjui nepaaiškino. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokias pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Tai, jog G. G. (Ž.) kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, negali būti laikoma pareiškėjo apgavimu. Aplinkybė, jog R. Ž. privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą šalys nusimatė teismo patvirtintoje sutartyje, o šalių teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.201 straipsnis) ir negali būti panaikinta. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, tačiau ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma jau tada, kai teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį, tai yra 2019 m. gruodžio 27 d. Po sutarties pasirašymo pareiškėjas žinojo, jog ši sutartis galimai pažeidžia jo interesus ir turėjo teisę per įstatymo nustatytą terminą prašyti atnaujinti procesą ar teikti apeliacinį skundą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad apie galimą savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sudaręs naują teisinių paslaugų teikimo sutartį su nauju atstovu, apeliacinės instancijos teismo vėl gi vertinama kritiškai. Minėta, jog pareiškėjas jau nuo pat sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo žinojo sutarties turinį ir aplinkybę, jog sutartis galimai pažeidžia jo teises, todėl jis turėjo teisę aktyviai naudotis jam įstatymų suteiktomis teisėmis, tačiau to nedarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nenurodė pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog jis terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo praleido dėl svarbių priežasčių ir egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas terminą praleido ženkliai (terminas yra trys mėnesiai, pareiškėjas į teismą kreipėsi po trijų su pusę metų), toks ilgas termino praleidimas negali būti laikomas pagrįstu.
32. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Šalys savo sudarytą sutartį pateikė teismui tvirtinti, kas jau rodo, jog šalys žinojo, kad teismas turi spręsti klausimą dėl tokios sutarties patvirtinimo. Teismas apie rašytinį teismo posėdį siuntė pranešimą pareiškėjui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, taip pat paskelbė viešai. Teismo sprendimo kopija taip pat šalims buvo išsiųsta registruotu paštu, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą atmetami, kaip nepagrįsti.
33. Pareiškėjas teigia, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendime yra padaryta teisės taikymo klaida – nukrypta nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija šiuo pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių šalys sudarė laisva valia, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų buvęs verčiamas sudaryti sutartį, būtų buvęs apgautas ar panašiai. Šalys, nutraukdamos santuoką, tarpusavyje įvertindamos visas svarbias aplinkybes nutarė, kaip pasidalina santuokoje įgytą turtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas R. Ž. suprato tokios sutarties teisines pasekmes, byloje yra duomenys apie šalių susirašinėjimą, pareiškėjo išsikraustymą iš ginčijamo turto, kilnojamojo turto atsidalijimą. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl teisės taikymo klaidos padarymo ir patvirtina, jog pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nebuvo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal pareiškėjo R. Ž. prašymą civilinėje byloje atnaujino procesą. Nustačius, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas neatnaujinti proceso šioje civilinėje byloje ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso šioje civilinėje byloje, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nevertinami ir teismas atskirai dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo nepagrįstai atnaujino procesą byloje ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą: pripažinti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą ir netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, apeliantei G. G. iš pareiškėjo R. Ž. priteisiant 2 200 Eur. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą: pripažinti, kad pareiškėjo R. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą ir pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.